75 metų rašytojas, išgarsintas romanų „Kerė“ (Carrie), „Švytėjimas“ (The Shining) ir daugybės kitų knygų, noriai sutiko liudyti prieš savo ilgametį leidėją „Simon & Schuster“. Vyriausybė jį pasirinko ne vien dėl žinomumo, bet ir dėl anksčiau viešai reikštos kritikos praeitų metų pabaigoje paskelbtam 2,2 mlrd. dolerių (2,15 mln. eurų) vertės planui sujungti dvi didžiausias leidybos kompanijas pasaulyje ir sukurti, anot jų varžovės „Hachette Book Group“ vadovo Michaelo Pietscho (Maiklos Pičo), „milžinišką akį rėžiantį“ darinį.

Teisme rašytojas prisistatė: „Aš vardu Stephenas Kingas. Esu laisvai samdomas rašytojas.“ Šis jo pareiškimas teismo salėje sukėlė juoką.

„Atvykau čia, nes manau, kad konsolidacija kenkia konkurencijai, – tęsė S. Kingas. – Toks yra mano knygų verslo supratimas. Dalyvauju jame apie 50 metų.“

Vyriausybė priešinasi „Penguin Random House“, priklausančios Vokietijos bendrovei „Bertelsmann“, siekiui nusipirkti „Simon & Schuster“, sakydama, kad toks žingsnis sumažins konkurenciją ir sudarys sąlygas knygų autoriams mokėti mažesnius honorarus.

„Susijungimas suteiktų „Penguin Random House“ per didelę įtaką sprendžiant, kieno ir kokie leidiniai yra leidžiami, taip pat kiek autoriams mokama už jų darbą“, – sakoma Teisingumo departamento skunde.

Per beveik valandą trukusį pasisakymą pilką kostiumą vilkėjęs S. Kingas apžvelgė savo karjerą.

Jis pasakojo, kad pirmąjį 2,5 tūkst. dolerių honorarą gavo už trilerį „Kerė“, sulaukusį milžiniško populiarumo, kai pagal jį buvo pastatytas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Sissy Spacek (Sisi Speisek).

S. Kingo kitas romanas – „Švytėjimas“ – taip pat sulaukė didelio pasisekimo, bet rašytojas sakė, kad leidėjas iš jo tik pasijuokė, sulaukęs reikalavimo už kitas tris knygas pažadėti 2 mln. dolerių honorarą. Tuomet S. Kingas pasirinko kitą leidėją.

„Juo kompanijų daugiau – juo geriau“, – sakė jis.

„Kai pradėjau, tiesiogine prasme buvo šimtai leidyklų, – kalbėjo S. Kingas. – Viena po kitos jos arba buvo prarytos kitų leidėjų, arba pasitraukė iš verslo.“

„Rašytojams tapo vis sunkiau prasimanyti pakankamai pinigų, kad pragyventų“, – teigė rašytojas.

Pačiam S. Kingui „Penguin Random House“ ir „Simon & Schuster“ susijungimas tikriausiai būtų naudingas, bet rašytojas yra ne kartą pademonstravęs turįs kitų prioritetų, ne vien materialinę gerovę. Jis ne kartą kritikavo mokesčių lengvatas turtingiesiems, net jeigu pats patenka į jų ratą. Rašytojas netgi yra atvirai raginęs vyriausybę padidinti jam mokesčius.

„Amerikoje visi turėtume mokėti sąžiningą dalį“, – 2012 metais leidiniui „The Daily Beast“ rašė jis.

Pirmadienį, bylos nagrinėjimo pirmąją dieną, abiejų šalių advokatai pateikė skirtingus požiūrius į knygų leidybos verslą. Vyriausybės advokatas Johnas Readas (Džonas Ridas) kalbėjo apie pavojingai susiaurėjusią rinką, dominuojamą vadinamojo Didžiojo penketo – „Penguin Random House“, „Simon & Schuster“, „HarperCollins Publishing“, „Macmillan“ ir „Hachette“, kur mažesnėms leidykloms arba leidybos startuoliams prasimušti beveik neįmanoma.

Tuo metu gynybos advokatas Danielis Petrocelli (Danielis Petročelis) argumentavo, kad šis sektorius iš tiesų yra įvairus, pelningas ir atviras naujokams. Anot jo, leidyba verčiasi ne vien Didysis penketas, bet ir vidutinio dydžio kompanijos, tokios kaip „W.W. Norton & Co.“ ir „Grove Atlantic“. Teisininkas teigė, kad susijungimas toli gražu netaps kliūtimi siekiantiems sėkmingos karjeros literatūros srityje.

„Kiekviena knyga prasideda kaip bestseleris rašytojo ar redaktoriaus akyse“, – teigė D. Petrocelli.

Tikėtina, kad skundo nagrinėjimo procesas truks 2–3 savaites.

Siaubo žanro grandas, parašęs tokius romanus kaip „Kerė“ („Carrie“), „Švytėjimas“ („The Shining“) ir daugybę kitų populiarių kūrinių, noriai sutiko liudyti prieš savo ilgametį leidėją „Simon & Schuster“. Vyriausybė jį pasirinko ne vien dėl žinomumo, bet ir dėl anksčiau viešai reikštos kritikos praeitų metų pabaigoje paskelbtam 2,2 mlrd. dolerių (2,15 mln. eurų) vertės planui sujungti dvi didžiausias leidybos kompanijas pasaulyje ir sukurti, anot jų varžovės „Hachette Book Group“ vadovo Michaelo Pietscho (Maiklos Pičo), „milžinišką akį rėžiantį“ darinį.

„Juo labiau konsoliduojasi leidėjai, juo sunkiau išgyventi nepriklausomiems leidėjams“, – praeitais metais per „Twitter“ rašė S. Kingas.

S. Kingas turėtų liudyti antradienį, antikartelinės bylos nagrinėjimo federaliniame teisme antrąją dieną. Tikėtina, kad visas procesas truks 2–3 savaites.

Galbūt S. Kingas nebus taip gerai susipažinęs su leidybos verslo niuansais kaip Teisingumo departamento pirmasis liudytojas M. Pietschas, bet per beveik 50 metų besitęsiančią karjerą rašytojas tapo šio sektoriaus pokyčių tiesioginiu liudininku – daugelį mažesnių leidėjų nupirko didesnės bendrovės. Pavyzdžiui, „Kerė“ buvo išleista 1974 metais leidyklos „Doubleday“, kuri 2009 metais susijungė su „Knopf Publishing Group“, o dabar priklauso „Penguin Random House“. Kita buvusi S. Kingo leidėja „Viking Press“ priklausė „Penguin“ ir tapo „Penguin Random House“ dalimi, kai 2013 metais „Penguin“ susijungė su „Random House“.

S. King atrodo jaučiantis asmeninį palankumą mažesniems leidėjams. Nors jo knygas toliau leido „Simon & Schuster“ padalinys „Scribner“, rašytojas taip pat rašė trilerius nepriklausomai leidyklai „Hard Case Crime“. Prieš virtinę metų šis leidėjas paprašė jo parašyti kokį nors reklaminį tekstą, bet S. King savo ruožtu pasisiūlė parašyti naują romaną. Juo tapo 2005 metais išleistas „Kolorado vaikis“ (The Colorado Kid).

„Viduje varčiausi kūliais“, – prisiminė vienas iš „Hard Case“ įkūrėjų Charlesas Ardai (Čarlzas Ardajus), pasakodamas, kaip jautėsi, kai S. Kingas su juo susisiekė.

Pačiam S. Kingui „Penguin Random House“ ir „Simon & Schuster“ susijungimas tikriausiai būtų naudingas, bet rašytojas yra ne kartą pademonstravęs turįs kitų prioritetų, ne vien materialinę gerovę. Jis ne kartą kritikavo mokesčių lengvatas turtingiesiems, net jeigu pats patenka į jų ratą. Rašytojas netgi yra atvirai raginęs vyriausybę padidinti jam mokesčius.

„Amerikoje visi turėtume mokėti sąžiningą dalį“, – 2012 metais leidiniui „The Daily Beast“ rašė jis.

Pirmadienį abiejų šalių advokatai pateikė skirtingus požiūrius į knygų leidybos verslą. Vyriausybės advokatas Johnas Readas (Džonas Ridas) kalbėjo apie pavojingai susiaurėjusią rinką, dominuojamą vadinamojo Didžiojo penketo – „Penguin Random House“, „Simon & Schuster“, „HarperCollins Publishing“, „Macmillan“ ir „Hachette“, kur mažesnėms leidykloms arba leidybos startuoliams prasimušti beveik neįmanoma.

Tuo metu gynybos advokatas Danielis Petrocelli (Danielis Petročelis) argumentavo, kad šis sektorius iš tiesų yra įvairus, pelningas ir atviras naujokams. Anot jo, leidyba verčiasi ne vien Didysis penketas, bet ir vidutinio dydžio kompanijos, tokios kaip „W.W. Norton & Co.“ ir „Grove Atlantic“. Teisininkas teigė, kad susijungimas toli gražu netaps kliūtimi siekiantiems sėkmingos karjeros literatūros srityje.

„Kiekviena knyga prasideda kaip bestseleris rašytojo ar redaktoriaus akyse“, – teigė D. Petrocelli.

„Šis filmas bus dar baisesnis, vizualesnis ir sukels kur kas daugiau emocijų“, – žada režisierius Andy’is Muschietti.

Šio pagal vieną šiurpiausių Styveno Kingo romanų sukurto filmo pirmojoje dalyje bendromis pastangomis nugalėję klouną Penivaisą, nedideliame JAV Derio miestelyje gyvenantys septyni bičiuliai („Nevykėlių klubas“) pamažu užmiršta kraupiosios vasaros siaubus.

Tačiau Penivaisas jų niekuomet neužmiršo. Ir dabar į kino teatrus grįžtančioje juostoje „Tas: antroji dalis“ pamatysime, kas nutiks po minėtosios vasaros prabėgus 27 metams.

Viena iš filmo žvaigždžių, Jessica Chastain, pasakoja, jog filmavimo aikštelėje patyrė vienus baisiausių išgyvenimų per visą savo kaip aktorės karjerą:

„Mano herojė Beverly Marsh, kurią aš vaidinu jau suaugusią, vaikystėje mokykloje patyrė patyčias ir buvo išnaudojama tėvo. Jūs neįsivaizduojate, kaip sunku įsijausti į tokio nuskriausto žmogaus rolę. Man tai buvo nepamirštama patirtis, Beverly – ir vienas drąsiausių mano personažų. Ji nesislapsto, o nori pažvelgti savo praeičiai į akis ir nugalėti vidinius demonus. Ji žino, kad jei užgniauši jausmus, negalėsi judėti pirmyn, o kovoti su baimėmis bei liūdesiu reikia didžiulės drąsos“.

Tiesa, šiai aktorei teko patirti ne tik siaubingus vidinius išgyvenimus, bet ir iškęsti bauginantį režisieriaus sumanymą – ne vieną valandą būti panardintai dirbtiniame kraujyje. J. Chastain atskleidė, kad per juostos filmavimus iš viso buvo panaudota jo net 17 tūkstančių litrų.

Filme „Tas: antroji dalis“ šiurpą keliantis klounas Penivaisas vėl sugrįžta terorizuoti miestelį. Pajutę nepaaiškinamą trauką, jau suaugę „Nevykėlių klubo“ nariai taip pat sugrįžta namo, kur jų laukia lemiama akistata su savo vaikystės siaubais ir keršto ištroškusiu kraupiuoju klounu.

Suaugusius „Nevykėlių klubo“ narius antroje dalyje vaidina tokios žvaigždės kaip Billas Skarsgardas, Jamesas McAvoy‘us, Jessica Chastain, Billas Haderis ir kiti. Beje, internete pasirodė apžvalgų, kuriose būtent pastarasis aktorius giriamas už vaidybą ir spėjama, jog būtent B. Haderis dalyvaus netrukus prasidėsiančiose lenktynėse dėl „Oskarų“.

Kuo baigsis Penivaiso teroras bei ši siaubo istorija, pamatysime jau nuo šiandien rugsėjo 6 dienos į Lietuvos kino teatrus atkeliaujančioje siaubo juostoje „Tas: antroji dalis“.