„Siūlomas kompensavimo dydis nustatytas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad įmonės taip pat turėtų pačios stengtis didinti energetinį efektyvumą.

„Turime pusę metų, kai Vyriausybė padaro veiksmus, (...) stabilizuoja kainą, nusimato tam tikrus saugiklius, bet per tą laiką reikia būtinai pasinaudoti ilgalaikėmis priemonėmis, tiek energetinio efektyvumo didinimo įmonėse, kad mažiau suvartotume, tiek, kas gali, savo elektros generavimo pajėgumų didinimo, tiek valstybė reikšmingai investuoja į energetikos inovacijas, įmonių transformaciją“, – posėdyje sakė A. Armonaitė.

„Reikia daryti namų darbus, kad vasarą ar dar kitą žiemą mūsų neužkluptų kokie netikėtumai“, – pridūrė ji.

Energetikos ministerijos teigimu, elektros kainos dalies subsidijos būtų skirtos apie 139,1 tūkst. nebuitinių vartotojų, kurių bendras metinis elektros suvartojimas yra apie 7,8 tūkst. gigavatvalandžių (GWh).

Kompensacijos bus mokamos tiesiogiai elektros tiekėjams. Vis dėlto jei elektros kaina rinkoje išsilaikytų tokia, kokia yra dabar, ar dar kristų, jų gali visai neprireikti. Dabar dviem ketvirčiams tam numatyta 446 mln. eurų. 

Pasak nutarimo, minimali 240 eurų už megavatvalandę (MWh, be PVM) riba, žemiau kurios nebus kompensuojama, bus taikoma nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, o nuo 2023 metų sausio 1-osios iki kovo 31 dienos – 280 eurų.

Kompensacija sieks 50 proc. elektros kainos, viršijusios minimalias ribas, ji bus mokama visiems nebuitiniams vartotojams, perkantiems elektrą iš nepriklausomų tiekėjų ar iš biržos, arba gaunantiems garantinio tiekimo paslaugą,

Kompensacija nebus mokama elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių saviems poreikiams įsigyjamai elektrai, tačiau jei ji tiekiama subabonentams lokaliuoju elektros tinklu, jo valdytojas gaus subsidiją. 

Seimas šią savaitę priėmė Užimtumo įstatymo pataisą, kuria numatė naują sankciją už darbą per prastovas – tokiems darbdaviams vienerius metus bus ribojama valstybės parama įdarbinimui, darbo vietų steigimui ar pritaikymui, kitoms užimtumo iniciatyvoms. 

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės, šis sugriežtinimas yra prevencinis.

„Siūlymas į ateitį, jis niekaip nepaveiks verslų, darbuotojų, kurie sąžiningai naudosis valstybės parama. Siekiama sustiprinti prevenciją, kokios pasekmės būtų, jeigu pažeidimai būtų fiksuoti ir įrodyti, žmonės išleidžiami į prastovas, bet jie toliau dirba. Nustačius tokius pažeidimus, ne tik tektų grąžinti už tuos darbuotojus gautas subsidijas, bet ir sankcija būtų, kad tas darbdavys negalėtų dalyvauti ir gauti paramą iš valstybės vienerius metus“, – teigė komiteto pirmininkas.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė komitetą informavo, kad jau yra pradėtos penkios bylos – prokurorai aiškinasi galimus darbo per prastovas atvejus.

Vėliau ji BNS tvirtino, kad šioms įmonėms iš įvairių šalies regionų Užimtumo tarnyba jau nurodė grąžinti paramą.

„Dabar gali grąžinti (subsidijas – BNS) tik geranoriškai, nes dar tyrimai nebaigti“, – BNS sakė ji.

I. Balnanosienės teigimu, jeigu įmonės grąžins paramą, teisinis jų persekiojimas nebus nutrauktas, nes „bylos susijusios ne tik su neteisėtu valstybės paramos panaudojimu, bet ir darbu prastovų metu“. 

Pasak jos, dar tiriama apie 10 Valstybinės darbo inspekcijos pranešimų dėl galimo darbo prastovų metu. Ji neslėpė, kad šie atvejai susiję su nemažomis įmonėmis. 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad tokių atvejų yra nedaug, nes patys darbuotojai jų neviešina, o darbo inspektoriai neturi pajėgumų tikrinti. 

„Sutinku, kad mažai (atvejų – BNS), reikia suintensyvinti ir griežtinti kontrolę“, – teigė I. Ruginienė. 

Pasak jos, vieni darbuotojai bijo viešinti ir netekti darbo, kiti nesupranta, kad per prastovas neturi dirbti, treti net nežino, kad įmonėje paskelbtos prastovos.

I. Ruginienės teigimu, mažiausiai signalų apie pažeidimus yra įmonėse, kur veikia profesinės sąjungos.

„Kalbant apie priemones, kurios yra pasiekiamos didelėms įmonėms, tos, kurios viršija 250 darbuotojų, tos, kurios nukentėjo nuo karantino, galės pretenduoti į nuomos subsidijas. Nuomos subsidijos turi būti paleidžiamos nuo gegužės mėnesio ir papildomai portfelinės garantijos. Tai galėtų būti ta priemonė, kuri suteiktų papildomo likvidumo“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rojaka, atsakydama į parlamentaro Mykolo Majausko klausimą dėl paramos didžiausioms maitinimo įstaigoms.

Ji nurodė, kad, naujausiais duomenimis, verslui yra išmokėta 34 mln. eurų, pateikta paraiškų už 71 mln. eurų.

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad paskutiniu metu buvo padaryta pakeitimų, siekiant užtikrinti sklandesnį paramos verslui mechanizmą.

„Kiekvienas pakeitimas tam tikram laikui sustabdo priemonės judėjimą, atitinkamai partneriai turėtų persiprogramuoti. Bet tikimės, kad po pakeitimų visas mechanizmas veiks kur kas sklandžiau. Dabar matome iš „Invegos“ duomenų, kad praktiškai kiekvieną dieną pateiktų paraiškų skaičius auga bent po 10 mln. eurų ir daugiau. Kai bus pajungti visi mechanizmai, išmokėjimas irgi bus atitinkamo lygmens“, – sakė viceministrė.

Seimas yra patvirtinęs ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą, užtikrinti valstybės iždo likvidumą.

Iki pirmadienio darbo dienos pabaigos 47 įmonėms bus išmokėta 53,6 tūkst. eurų už 222 darbuotojus, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Iki balandžio 24 dienos Užimtumo tarnyboje bus baigti visi programinės įrangos diegimo darbai, todėl subsidijų mokėjimas taps spartesnis“, – teigiama pranešime.

Iš viso dėl subsidijų darbo užmokesčiui jau kreipėsi 7,6 tūkst. įmonių dėl 48 tūkst. darbuotojų.

Darbdaviai prašymus subsidijai už kovo mėnesį gali pateikti iki balandžio pabaigos. Kitais mėnesiais darbdavių prašymai turės būti pateikti iki 15 mėnesio dienos imtinai.

„Sodra“ pranešė išmokėjusi 5 mln. eurų savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie turi teisę gauti fiksuoto dydžio išmokas. Į Užimtumo tarnybą dėl šios išmokos kreipėsi 52,8 tūkst. asmenų, iš jų 37,9 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai pinigus už kovo mėnesį jau gavo į savo sąskaitas.

Pagal koncepciją, iki 50 proc. subsidija nuomos įsipareigojimų palengvinimui skiriama tada, kai nuomotojas sutinka padaryti bent 30 proc. nuolaidą. Tuomet likusi nuomos mokesčio dalis (20 proc.) tenka nuomininkui.

„Žiūrint iš nuomininko pusės, jis gauna lengvatas tik tada, jei nuomotojas sutinka. Jei nuomotojas „nepasirašo“, tada nuomininkas kenčia dvigubai. Man tai atrodo nelogiška“, – sako mišriai Seimo narių grupei priklausantis Virgilijus Poderys.

Jis teigia, kad Seimo darbo grupėje pozicijos dėl nuomos klausimo sprendimo išsiskyrė. Pasak parlamentaro, dar būta ir nuomos mokesčio „atostogų“ pasiūlymo.

Pastarąjį sprendinį racionalesniu vadina ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Dainius Kreivys, kuriam dabartinis kompromisas atrodo klaida.

„Vyriausybės politika krizės metu turėtų skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, o šiuo sprendimu didelės lėšos atiteks ir bus parama NT vystytojams“, – sako D. Kreivys.

Abu parlamentarai nuogąstauja, kad milijonų eurų vertės sprendimai priimami be Seimo pritarimo.

Portalas cituoja ir ekonomisto Vaido Navicko siūlymą leisti išspręsti problemą patiems rinkos dalyviams. Kai kurie NT valdytojai tokį kelią buvo pasirinkę dar prieš Vyriausybės sprendimą.

BNS skelbė, kad ministrų kabinetas trečiadienį iš esmės pritarė idėjai mažinti nuomos naštą įmonėms, kurių veikla per karantiną apribota ar uždrausta, o jų pajamos drastiškai sumažėjo.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad siūloma solidariai prisidėti visoms šalims.

„Koncepcijos esmė ta, kad siūlomas solidarumo principas, tai yra, kad visos pusės turėtų prisidėti – tiek valstybė, tiek ir nekilnojamąjį turtą nuomojantys subjektai. Siūloma kompensuoti iki 50 proc. nuomos kainos tokiu atveju, jeigu įmonei nuomotojas suteikia ne mažesnę, kaip 30 proc. nuolaidą“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Įgyvendinant šią koncepciją vėliau bus parengti teisės aktai.

Priemonę administruotų bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“). Vyriausybei pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad subsidijai planuojama iš viso skirti 100 mln. eurų valstybės lėšų.