Kremliui ištikimam ir savo žiauriu elgesiu su kitaminčiais pagarsėjusiam politikui diagnozuota nepagydoma kasos liga, pirmadienį rašo tremtyje leidžiamas laikraštis „Novaja Gazeta. Europa“.

Paprastai gerai informuotas leidinys teigė: „47-erių Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė nepalieka vilčių pasveikti. Maskva dabar turi operatyviai nuspręsti, kaip išlaikyti stabilumą, kai čečėnų diktatoriaus nebeliks“. R. Kadyrovo valdžios aparatas, kuris prieš kelis mėnesius neigė atitinkamus gandus, kol kas šio žiniasklaidos pranešimo nekomentavo.

Laikraštis, kurį kadais įkūrė Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, rėmėsi tiek šaltiniais iš R. Kadyrovo aplinkos, tiek medikais Rusijos prezidento administracijos ligoninėje. Čia esą Čečėnijos diktatorius buvo gydomas praėjusį rudenį. Tuo metu pirmą kartą pasigirdo rimtos kalbos apie sunkią jo ligą – gandus, be kita ko, pakurstė tai, kad R. Kadyrovas ilgai nesirodė viešumoje, o per retus pasirodymus matėsi, kad turi sveikatos problemų.

Spėlionės tada oficialiai buvo paneigtos.

R. Kadyrovo „Telegram“ kanale pirmadienį paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame jis esą užfiksuotas per Čečėnijos vyriausybės posėdį sostinėje Grozne. Tačiau vargu, ar šis įrašas greitai numalšins spėliones apie politiko sveikatos būklę: sunkiais žmogaus teisių pažeidimais kaltinamas čečėnų diktatorius beveik nejudėdamas sėdi prie stalo, kalba lėtai ir, atrodo, sunkiai.

Daug sunkių atvejų

LSMU Kauno ligoninėje nuo rudens kone kiekvieną savaitę nuolat gydomi 5-7 vaikai. „Kai kurie patenka į Vaikų intensyvios terapijos skyrių arba tenka taikyti chirurginį gydymą. Turėjome atvejį, kai ligonis buvo perkeltas tolimesniam neurochirurgų gydymui ir stebėjimui“, – sakė LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius.

Vėjaraupiai – tai ūmi infekcinė liga, kurios sukėlėjas yra herpes zoster virusas. Dažniausiai pasitaiko šios vėjaraupių komplikacijos – odos ir poodžio ar minkštųjų audinių bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas (encefalitas, meningitas ir kt.), kraujotakos sutrikimai, kraujo infekcija (sepsis), dehidratacija. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka slaptosios formos pavidalu ir vėliau gali sukelti juostinę pūslelinę.

Darius Varaškevičius/Kauno ligoninės nuotr.

Būtina higiena

„Reiktų priminti tiek medikams, tiek visuomenei, kad vienas iš sėkmingo vėjaraupių gydymo elementų ypač mažesniems vaikams yra higiena: odos prausimas, plovimas, vaikų nagų kirpimas. Gan dažnai išgirstam tėvus sakant: nežinojome, kad galima prausti vaiką po dušu sergant vėjaraupiais. Nepraustoje odoje, padengtoje dezinfekcine medžiaga, susidaro plėvelė. Taip antrinės infekcijos plitimui palengvinamas kelias“, – tvirtino D. Varaškevičius.

Vėjaraupiams būdingas simptomas – pūslelinis bėrimas, šios pūslelės būna pripildytos skysčio, ilgainiui jos virsta šašais. Bėrimų pūslelinę stadiją lydi stiprus niežulys. Kiti vėjaraupių simptomai – karščiavimas, nuovargis, sumažėjęs apetitas, galvos ir raumenų skausmas – gali pasireikšti 1-2 dienos prieš pasirodant bėrimams.

Kai kurie patenka į Vaikų intensyvios terapijos skyrių arba tenka taikyti chirurginį gydymą.

Efektyviausia apsauga – skiepai

Vienintelė apsauga nuo šios virusinės ligos yra skiepai. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Taip pat skiepas apsaugo nuo juostinės pūslelinės, kuri pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms skausmingu bėrimu kurioje nors kūno srityje. Ši liga irgi gali sukelti pavojingas komplikacijas.

Vėjaraupių vakcina pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai suserga retais atvejais. Paskiepyti vaikus galima ir LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje (registruotis t. 8 37 361 855, darbo laikas: I-V 8-19 val.).

Pasak mergytės mamos Eglės, Adelė buvo laukiamas antras vaikas šeimoje. Visas nėštumas buvo labai sudėtingas ir neramus.

„Dėl nuolatinių kraujospūdžio šuolių jau 33 savaitę buvo subrandinti vaisiaus plaučiukai. 38 nėštumo savaitę jaučiau didelį nerimą dėl pablogėjusios savijautos ir nuėjau pas daktarę. Atliko eilinę apžiūrą ir pamatavo kraujo spaudimą. Rezultatai buvo labai blogi, bet daktarė per daug nekreipė į tai dėmesio sakydama, kad esu jautri ir važiuočiau namo“, – sunkius išgyvenimus dėsto moteris.

Tos pačios dienos naktį moteris atsikėlė nuo, pasak jos, baisios būsenos.

„Plūdau kraujuose. Iškart supratau, kad įvyko blogiausia – atplyšo placenta. Atvykstanti greitoji pagalba nerado namo, todėl aš labai stipriai nukraujavau. Atvykę greitosios medikai nebefiksavo vaisiaus širdies tonų, todėl neskubėdami pildė įvairias formas, sprendė, kaip mane išnešti, nes pasirodo, kad tai – namiškių reikalas“, – lyg baisų košmarą pasakoja mergytės mama.

Eglė prisimena, kuomet vykstant į klinikas buvo pranešama, jog atvežama nėščioji su negyvu kūdikiu. Nuo atvežimo praėjus 6 minutėms ji buvo operuota ir pagimdė negyvą mergaitę. Ilgą laiką artimiesiems nebuvo teikiama jokia informacija apie moterį, nes abiejų būklė buvo laikoma laikina. 

„Pavykus atgaivinti mažutę, ji nedelsiant buvo perkelta į naujagimių reanimaciją. Dėl ateities stiprių vilčių nedavė. Antrą ar trečią dieną ji nustojo judėti ir beveik nereagavo į dirgiklius“, – pasakoja Eglė.

Nuo patirto streso moteriai dar labiau pablogėjo sveikata, o daktarai negalėjo duoti rimtų vaistų, kadangi ji norėjo pati maitinti mažąją Adelę. Eglė prisimena, kad tuo metu nieko kito neliko kaip tik nutraukti maitinimą ir pradėti gydytis.

„Visi sutikti gydytojai kalbėjo, kad kažkuri iš mūsų gimusi po laiminga žvaigžde, nes tokių stebuklų klinikų istorijoje nebuvo, kad pilnai atplyšus placentai ir kūdikis, ir gimdyvė išgyveno“, – trumpą džiaugsmo protrūkį išreiškia moteris.

Po mėnesio buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio metu nustatyta, kad Adelei nemažos dalies smegenų atrofija, kuri atsirado dėl deguonies trūkumo gimdymo metu. Eglė pasakoja, kad dėl cerebrinio paralyžiaus Adelytė yra labai jautri, pažeidžiama, irzli. Savo elgesiu ji primena vos 6 mėnesių kūdikį: nevaikšto, nesivarto, nekalba, nelaiko galvytės.

Mama užsimena, kad, vis dėlto, Adelės stiprioji pusė – socializacija. Mergytė šypsosi, bando akimis užmegzti ryšį, stebi aplinką, bando kalbėti, žiojasi, tačiau dėl cerebrinio paralyžiaus to padaryti negali.

„Žinau, kad lyginant su sveikais vaikais, tai nėra daug. Bet išmokau tai vertinti ir džiaugiuosi bet kokia padaryta pažanga. Daktarai nieko nežada, tik sako, kad reikia nenuleisti rankų. Yra vilties, kad su specialia įranga Adelė galės eiti“, – pasakoja Eglė.

Mergytės mama sako, kad šiuo metu šeima naudojasi valstybės skiriamomis nemokamomis mankštomis, reabilitacijomis sanatorijose, tačiau to neužtenka. Šiuo metu didžiausias tikslas – kelionė į Slovakiją.

„Būtent čia gausime kasdieninę reabilitaciją, kuri padeda lavinti jos smegenų sveikąsias dalis tam, kad perimtų sunykusių funkcijas. „Adeli“ reabilitacijos klinikoje yra specialūs kostiumai, kuriais „apgaudinėjama“ smegenų veikla. Lietuvoje nieko panašaus į tai rasti negalėtume“, – sako moteris ir užsimena, kad vyro uždirbamų pinigų šiam gydymui nepakanka. 

Visus, kurie gali padėti mažajai Adelytei, prašoma pervesti pinigus į Eglės Pudzevičiūtės banko sąskaitą: LT197300010125712296 (banko kodas-7300, SWIFT kodas-HABALT22, PAYPAL: ingusia31@gmail.com). Mokėjimo paskirtis – Adelytės reabilitacijai.

Šeima iš anksto dėkoja visiems geros valios žmonėms.