Tačiau kai vieniems šis futbolo mėnuo – pramoga, kitiems – darbas. Vienas pastarųjų – jau 24 metus pasaulio futbolo čempionatus komentuojantis Tautvydas Meškonis. Šiemet jo balsą ir įžvalgas vėl išgirs LRT žiūrovai bei naujienų portalo LRT.lt skaitytojai. O kaip jis pats sako, tai darbas, kurį drąsiai galima vadinti malonumu.

Žiūrovams dėkingas čempionatas

Pirmąkart 1994 metais JAV vykusias svarbiausio futbolo turnyro pasaulyje batalijas komentavęs T. Meškonis pasakoja, kad būta visko – rungtynes teko komentuoti ir labai anksti ryte, ir vėlai vakare, tad šiemet vykstantis čempionatas dėl rungtynių laikų žiūrovams yra itin palankus.

„Žiūrint į tai, kurioje šalyje vyksta rungtynės, tai šis čempionatas tiek komentatoriams, tiek žiūrovams, manau, yra dėkingas – laikai patogūs laikai. Ne tokie kaip buvo Brazilijoje, ar kai čempionatai buvo Pietų Korėjoje ir Japonijoje, JAV“, – prisiminimais dalijasi pašnekovas.

Tiesa, ne viskas ten rožėmis klota. Rusija itin kritikuojama dėl ekspansinės užsienio politikos ir žmogaus teisių pažeidimų šalies viduje. Daug klausimų kelia ir Rusijoje esantys komunikacijos tinklai, kurie nežinia, ar atlaikys jiems tenkantį krūvį.

„Rusija – ne visada nuspėjama šalis. Nežinia, kaip ten viskas vyks... Komentatorių darbas tuo ir sudėtingas, kad negali nuspėti, kokie iššūkiai tavęs laukia. (...) Manau, kad gali būti visko. Įdomu, kaip ten viskas bus kalbant apie techninę pusę – gali iškilti kokių nesklandumų. Nors rusai, kaip parodė ir Sočio olimpinės žaidynės, stengiasi pasauliui parodyti, kad viskas ten gerai. Jie stengiasi tai padaryti, tačiau ne visada viskas pavyksta taip, kaip norėtųsi“, – mano T. Meškonis.

Tiesa, pernai vykusiame Konfederacijų taurės turnyre šie tinklai savo funkcijas atliko – pasaulio čempionato įžanga dažnai vadinamas turnyras praėjo be nesklandumų.

Iššūkiai teisėjams

Deguto šaukštu medaus statinėje gali tapti ir kartais ne savo noru pagrindiniais rungtynių personažais tampantys teisėjai. O šiemet jiems dar problemų gali sukelti ir technologijos. Nors vartų linijos technologija nekelia klausimų ir puikiai veikia, aistras kelia vaizdo teisėjas (VAR, Video assistant referee – angl.). Ši technologija, kai pagrindinis rungtynių arbitras gali kreiptis į prie ekranų sėdinčius kolegas ar pats peržiūrėti epizodą, dėl kurio jis nėra įsitikinęs. Kai europiečiai prie šios sistemos jau, kartais ir sukandę dantis, pamažu prisitaiko, kituose žemynuose ši technologija dar yra naujiena.

„Komentatoriams, tikiuosi, keblumų nebus. Tuo labiau, kad buvo galimybė susipažinti su ta VAR sistema – kalbėjomės su teisėjais, kurie paaiškino, kaip ji veikia. Tačiau jie sako, kad iššūkiai greičiausiai vis dėlto laukia ne žaidėjų, ne komentatorių, o pačių teisėjų. Jei europiečiai teisėjai jau daugmaž su ta VAR sistema yra kažkiek susipažinę, tai problema turbūt bus su teisėjais iš Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos žemynų, kurie niekada nėra susidūrę su ta sistema. Žinoma, buvo apmokymai, kursai, tačiau klausimas, kaip jie reaguos, kaip elgsis tose situacijose, kuriose gali ir patyrę arbitrai pasimesti“, – klausimą dėl teisėjų kompetencijos kelia T. Meškonis.

Alyvos į amžiną diskusiją apie teisėjus įpylė ir faktai apie korupciją. Praėjusią savaitę buvo nufilmuotas Ganos futbolo federacijos prezidentas, imantis 65 tūkstančių dolerių kyšį. Adenas Range`as Marwa FIFA organizuojamose varžybose dalyvauja jau dešimtmetį, o šiųmetiniame turnyre turėjo dalyvauti kaip šoninis arbitras.

Didžiausias pasaulyje futbolo organas FIFA, kuris suteikia teisę rengti ir pasaulio čempionatus, jau senai kenčia nuo korupcijos – dėl įtarimų ja palikti postą buvo priverstas net 17 metų šiai organizacijai vadovavęs šveicaras Seppas Blatteris. Jo kėdės minkštumą išbandantis Gianni Infantino taip pat neišvengė kaltinimų naudojantis tarnybine padėtimi. Šešėlis krito ir ant Rusijoje rengiamo turnyro – yra manančių, kad čia čempionatas rengiamas irgi nebe papildomo šeimininkų dosnumo.

Turnyro nelaimėliai

Tačiau čempionatas tikrai prasidės jau ketvirtadienį, o tokie įtarimai galiausiai nuguls į istorijos paraštes – visas dėmesys neabejotinai kryps į turnyro dalyves. Šioje kompanijoje trūks ir nemažai žinomų vardų. Štai Europos atrankoje į čempionatą suklupo futbolo milžinės Italija ir Nyderlandai.

Tikrai rastume ką jomis pakeisti – nenoriu nieko įžeisti, bet turbūt būtų ką galima išimti ir į jų vietą įdėti tuos pačius italus arba olandus. Bet tokia yra atranka ir visada kai kurios stiprios Europos ar Pietų Amerikos komandos nepatenka.

„Žinoma, gaila, kad šių komandų nebus, labai gaila. Tikrai rastume ką jomis pakeisti – nenoriu nieko įžeisti, bet turbūt būtų ką galima išimti ir į jų vietą įdėti tuos pačius italus arba olandus. Bet tokia yra atranka ir visada kai kurios stiprios Europos ar Pietų Amerikos komandos nepatenka. Reikėtų paminėti ir gana pajėgią JAV komandą, kuri nepateko į pasaulio čempionatą, nors pastaruoju metu demonstruoja neblogo lygio futbolą. Tai yra atranka. Gaila, bet nieko nepadarysi“, – konstatuoja T. Meškonis.

JAV nepatekimas į čempionatą nustebino daugelį. Prieš paskutines atrankos rungtynes ši komanda buvo įsitaisiusi bilietą į Rusiją garantuojančioje trečioje atrankos vietoje, tačiau pralaimėjimas atrankos autsaiderei Trinidado ir Tobago rinktinei amerikiečius nustūmė į svajas daužančią penktąją vietą. Pietų Amerikoje atrankos barjero neįveikė praėjusią vasarą Rusijoje surengtame Konfederacijų taurės turnyro finale žaidusi Čilė, kurios dabartinę rinktinę daug kas vadina auksine karta – komandoje yra tokios skambios pavardės kaip Alexis Sanchezas bei Arturo Vidalis.

Kas laimės?

Šių rinktinių nebuvimas pasaulio čempionate atims daug džiaugsmo futbolo sirgaliams, tačiau visgi į ką pagainioti akis, tikrai bus – į Rusiją atvyksta 32 stipriausios futbolo rinktinės pasaulyje.

„Jei kalbėsime apie favoritus, manau, kad nieko nenustebinsiu. Jei užduosite šį klausimą 10–12 metų berniukui, kuris lanko treniruotes, domisi futbolu, jis panašiai atsakytų kaip futbolo komentatorius. Didysis ketvertas – favoritų titulą ginantys vokiečiai, fiasko praėjusiame čempionate patyrę brazilai, prie jų pridėčiau Ispanijos komandą ir Prancūzijos rinktinę“, – įsitikinęs pašnekovas.

Itin pasikeitusi, lyginant su praėjusiu pasaulio čempionatu, Vokietija, sieks apginti nugalėtojų titulą, AFP/Scanpix nuotr.

Kur kas įdomiau ir daugiau nežinomųjų kalbant apie turnyro „juoduosiu arkliukus“ – prie favoritų nepriskirtas, tačiau jiems kortas galinčias gerokai sumaišyti rinktines.

„Kroatijos komanda, tie patys belgai. Apie juos jau ne pirmą čempionatą kalbama, kad auga nauja karta, nors ta nauja karta jau užaugo, tačiau pasiekimai pastaruoju metu nėra jau tokie dideli. Galbūt iššaus šįkart. Kalbant apie Anglijos rinktinę, tai jos sirgaliai piktai juokauja, kad pavargo kažko tikėtis iš šios komandos. Tačiau tai gana pajėgi rinktinė ir visko gali būti. Mūsų kaimynai lenkai turi Robertą Lewandowskį, dar kelis žaidėjus, rungtyniaujančius pajėgiuose klubuose. Man jų žaidimas patinka – pavyzdžiui, kaip jie žaidė Europos čempionate. Tačiau lenkus statyčiau žemiau. Portugalai abejoju, ar pakartos savo triumfą praėjusiame Europos čempionate“, – prognozavo T. Meškonis.

Įgyvendinta komentatoriaus svajonė

Nors prognozių, emocijų ir laukimo daug, tačiau jos visos ir nuguls Simono Konarskio gatvėje. T. Meškonis, kaip ir kiti rungtynes komentuojantys futbolo žinovai ir žinovės, emocijas žiūrovams bandys perteikti iš LRT studijos. Tačiau, kaip teigia pats, šis darbas vis tiek teikia malonumą, o prieš 20 metų pavyko įgyvendinti ir komentatoriaus svajonę.

„Teko komentuoti futbolą būnant pačiame pasaulio čempionate – tas rungtynes, kurios vyko Paryžiaus „Stade de France“, kadangi „Parc des Princes“ stadione mes neturėjome komentatoriaus pozicijos. Teko komentuoti 10 rungtynių gyvai, kitas teko komentuoti iš tų vadinamųjų „Off Tube“ (komentuojama studijoje priešais ekraną – LRT.lt). Tai čia – didžiausia komentatoriaus svajonė. Džiaugiuosi, kad kažkada pavyko ją įgyvendinti ir komentuoti tą patį pasaulio futbolo čempionato finalą būnant stadione.

Tai visai kitas jausmas nei kai sėdi studijoje Vilniuje ar tame pačiame Paryžiuje. Žaidžia nepažįstamos komandos – nei kurias tu palaikai, nei už kurias sergi, tačiau klausaisi himnų, klausaisi žiūrovų reakcijų ir virpuliukai per kūną eina. Tai visai kitas darbas. Tai yra svajonė“, – apie 80 tūkst. vietų stadione komentuotas 1998 metų pasaulio futbolo čempionate finalo rungtynes, kuriose turnyro šeimininkai prancūzai net 3:0 įveikė brazilus, pasakoja komentatorius.

Debiutas truko vos dieną

Nors pirmųjų komentuotų rungtynių dėl jaudulio nelabai pamena, tačiau rimtas T. Meškonio, kaip komentatoriaus, debiutas įvyko 1990 metų kovo 9 dieną. Tuomet Odesoje susitiko dvi Sovietų Sąjungos futbolo čempionato komandos – vietos „Černomorico“ ir Vilniaus „Žalgirio“. Tačiau šios rungtynės komentatoriui įsiminė ne tik dėl debiuto, bet ir dėl to, kad daugiau šio čempionato rungtynių jam nušviesti nebeteko.

„Kai grįžau į Lietuvą, kovo 11-ąją jau buvo atkurta nepriklausomybė, tad pasibaigė Sovietų Sąjungos čempionatas, o Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė tik tas vieninteles rungtynes“, – prisimena jaunystėje šio klubo futbolo mokyklą apie 5 metus lankęs T. Meškonis.

Anot LRT žurnalisto, jei ne istoriniai pokyčiai, toliau jis būtų keliavęs į tokias šalis, kaip Tadžikistanas ir Uzbekistanas, kurių taip ir neteko aplankyti.

Vėliau jam ne kartą teko lydėti Lietuvos rinktinę į išvykos rungtynes, o labiausiai įsiminė 1994 metų pabaigoje Slovėnijoje komentuotos futbolo rungtynės, kai Lietuva tik 87-tą minutę po Andriaus Žutos įvarčio 2:1 palaužė šeimininkus.

Tiesa, dažniausiai rungtynes, net kai žaidžia Lietuvos rinktinė, T. Meškoniui tenka komentuoti iš studijos. Jis prisipažįsta, kad dėl šios priežasties šiek tiek pavydi krepšinį nušviečiantiems kolegoms.

„Kiek pavydu, nes futbolas nėra pasiekęs tokių aukštumų, kaip krepšinis. Kai [nuolat] pralaimi futbolo rinktinė, atsiranda tam tikras nusiteikimas jau prieš komentuojant rungtynes – nieko gero nebus nei šiose, nei kitose rungtynėse. Emocijos taip pat yra visai kitokios, kai komentuoji ne čempionato, o atrankos rungtynes“, – teigia laisvalaikiu ir krepšinį žaidžiantis futbolo žinovas.

Kai norisi giedoti kitų rinktinių himnus

Ar rungtynės nušviečiamos iš studijos, ar iš renginio vietos, – tai, anot T. Meškonio, yra vienas pagrindinių komentavimo kokybę apsprendžiančių veiksnių. Kaip pavyzdį jis pateikė 1998 metais Prancūzijoje vykusį Pasaulio futbolo čempionatą, kai jis rungtynes komentavo iš Paryžiaus Sen Deni rajone esančio nacionalinio šalies stadiono „Stade de France“.

„Jausmas – visai kitoks, nesvarbu, kas žaidžia: Brazilija–Norvegija, Škotija–Danija, Nigerija–Argentina. Kai esi stadione, net klausydamas ne savo šalies himno, vis tiek jauti virpuliuką krūtinėje. Taip pat matai nusiteikusius žiūrovus, matai visą vaizdą aikštėje, jauti visai kitokią atmosferą“, – pasakoja daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione dirbęs T. Meškonis.

„Kalbant atvirai, kai sėdi studijoje, net tuomet, kai klausai Lietuvos himno, tą virpuliuką jauti ne visada, nors jauti jį girdėdamas svetimos šalies himną stadione“, – priduria komentatorius.

Pasak LRT.lt pašnekovo, jei rungtynes komentuoji iš studijos, gauni tik tokią informaciją, kurią gali gauti bet kuris futbolu besidomintis sporto mėgėjas.

Pagalbininkai ne visada padeda

Šiųmetiniame Europos futbolo čempionate dalyvaus ne 16, kaip buvo įprasta, bet 24 Senojo žemyno futbolo komandos, tačiau, anot T. Meškonio, ypatingai sunku neturėtų būti.

„Yra tekę ištverti kur kas didesnį krūvį, nes vien 1998 metais tiesiogiai iš „Stade de France“ stadiono teko komentuoti 10 rungtynių. 2014 metų Pasaulio futbolo čempionatą teko komentuoti ir vėlai vakare, ir naktį – pirmą ar trečią valandą. Be to, ten žaidė 32 rinktinės. [...] Šiemet bus 2–3 rungtynės per dieną, tai po vienerias komentuosime mes su kolega Nerijumi Kesminu, o likusias vienerias [jei tokios bus] – Rytis Vyšniauskas“, – pasakoja sporto žurnalistas bei priduria, kad gelbės ir tai, jog laiko skirtumas tarp Lietuvos ir Prancūzijos – vos viena valanda.

Nors daug kas įsivaizduoja, kad krūvį galima kiek sumažinti į pagalbą komentuojant pasitelkus specialistus, T. Meškonis skuba tai paneigti. Anot jo, kartais darbo kaip tik padaugėja.

„Žmogui, kuris nusimano futbole, net yra žaidęs rinktinėje, nebūtinai pavyksta perteikti turimas žinias. [...] Kai pirmą kartą pasikvieti trenerį ar futbolininką, tai daugiausiai dėmesio reikia skirti tam žmogui nuraminti, paaiškinti, kaip reikia viską daryti“, – teigia jau 26 metus rungtynes televizijos žiūrovams ar radijo klausytojams komentuojantis T. Meškonis.

Šio Europos čempionato rungtynių metu trims futbolo žinovams padės ir Lietuvos nacionalinėje rinktinėje žaidęs bei komentavimo patirties turintis Žydrūnas Grudzinskas. Gynėjo pozicijoje rungtyniavęs buvęs futbolininkas ne tik analizuos įvairias situacijas aikštėje, bet ir vertins rinktinių žaidimą.

Stengiasi neturėti favoritų

Kalbėdamas apie pasirengimą komentuoti futbolo čempionato rungtynes, T. Meškonis teigia, kad „nori ar nenori, sukiesi tose sultyse“, tad ir tuomet, kai nekomentuoji, vis tiek domiesi, renki informaciją apie šią sporto šaką, todėl ją nušviesti yra kur kas lengviau.

„Būna, kad kažkurią sporto šaką komentuoji kas dvejus ar ketverius metus. Tuomet atnaujini informaciją, prisimeni tai, ką jau žinojai, tačiau po čempionato supranti, kad vėl nereikės to daryti kelerius metus, tad vėl viskas užsimirš“, – pasakoja komentatorius.

T. Meškonis teigia, kad komentuodamas turi vieną pagrindinę taisyklę – niekada neturėti favoritų.

„Draugai nuolat siūlo dalyvauti totalizatoriuose, ko kategoriškai atsisakau. Jei juose dalyvauji, pradedi sirgti ne už gražų žaidimą, o už prognozuotą rezultatą. Jei viskas klostosi ne taip, kaip prognozavai, tai suprastėja nuotaika ir tą jaučia žiūrovai“, – pasakoja vaikystėje itin brazilus, o vėliau italus bei olandus palaikęs komentatorius.

Nors čempionate T. Meškonis ir nepalaikys jokios komandos, tačiau, jo teigimu, stipriausiomis ekipomis galima laikyti pasaulio čempionus vokiečius bei pastarųjų Europos čempionatų laimėtoją Ispaniją.

„Taip pat viena iš favoričių – čempionato šeimininkė Prancūzija. Visi vėl kalba apie Angliją, kuri nieko rimto nelaimėjo nuo 1966 metų, kai tapo pasaulio čempione. Iš komandų, kurios gali iššauti, – Belgija, kuri galbūt subrendo pasiekti gerus rezultatus. Taip pat verta paminėti kroatus, – sako T. Meškonis ir priduria, kad iš čempionato galima tikėtis daug emocijų. – Ryškių favoritų nėra, todėl čempionatas turėtų būti neprognozuojamas, o kuo mažiau jis prognozuojamas, tuo turėtų būti įdomesnis.“

Pirmosios Europos futbolo čempionato rungtynės Prancūzija–Rumunija – jau šįvakar 21:45 per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT.lt!

Jeigu Rusija sugebės išspręsti problemas dar rugpjūčio 8–9 dienomis sankcijos Rusijos krepšiniui gali būti atšauktos. Taip teigia sporto žurnalistas Tautvydas Meškonis. Anot jo, jei vis dėlto susiklostytų kita situacija, tai būtų pirmosios olimpinės žaidynės, kuriose nedalyvauja nei viena Rusijos komanda.

„Rusijos moterų komanda netgi oficialiai nepateko į olimpines žaidynes, į papildomą atrankos turnyrą. Vyrai, žinome, braškėdami pateko į Europos čempionatą. Jeigu jiems nebus leista žaisti čempionate, tai bus pirmas kartas rusų krepšinio istorijoje, skaičiuojant net ir buvusią Sovietų Sąjungą, kai nei vyrai, nei moterys nedalyvaus olimpinėse žaidynėse“, – LRT RADIJO laida „60 minučių“ sako T. Meškonis.

Dėl nesutarimų Rusijos krepšinio federacijoje ir nešvarių politinių sprendimų FIBA diskvalifikavo šios šalies federacija. Apie tai trečiadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. Tos sprendimas reiškia, kad Rusijos rinktinės negalės varžytis tarptautiniuose turnyruose, tarp kurių – ir artėjantis Europos vyrų krepšinio čempionatas.

– Kol kas apie tai praneša tik Rusijos žiniasklaida. Ar oficialiai ši informacija patvirtinta?

– Galima teigti, kad patvirtinta, nes Rusijos spaudoje, interneto portaluose jau pasirodė laiško, kuris buvo išsiųstas dabartinei Rusijos krepšinio federacijos prezidentei Julijai Anikejevai, kopija. Joje viskas tiksliai surašyta. Noriu patikslinti, kad išmestos ne rinktinės, o federacija – Rusijos krepšinio federacija pašalinta iš Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA). Tai reiškia, kad nei rinktinės, nei klubai, nei teisėjai negali dalyvauti. Kalbant apie klubus, labiau turimi omenyje moterų klubai, tie klubai, kurie rungtyniauja FIBA organizacijos taurės turnyruose. Pašalintos visos komandos, bet iš esmės pašalinta federacija iš FIBA.

Išimtis taikoma rinktinėms, kurios jau dalyvauja arba netrukus, po kelių dienų, dalyvaus rungtynėse. Tai galioja aštuoniolikmečių vaikinų rinktinę. Jai leista užbaigti turnyrą Europos čempionate. Taip pat ketvirtadienį prasideda aštuoniolikmečių merginų turnyras. Šiai komandai taip pat dar leista dalyvauti. Visoms kitoms – šešiolikmečiams, nacionalinei komandai uždrausta dalyvauti krepšinio varžybose.

– Nacionalinė Rusijos vyrų krepšinio rinktinė, bent jau pagal šios dienos duomenis, nedalyvaus Europos čempionate?

– Nedalyvaus, jeigu neišspręs problemų. Iš karto noriu pasakyti, kad nėra taikoma politika. Esame pripratę, kad rusai, sprendžiant bet kokius klausimus, reaguoja gana audringai. Šioje situacijoje yra kitaip – rusai tiek dabartinės federacijos vadovai, tiek ir krepšininkai, pavyzdžiui, Adrejus Kirilenko (kuris greičiausiai netrukus įvyksiančioje rinkiminėje ataskaitinėje konferencijoje sieks prezidento posto) ir olimpinis čempionas Sergėjus Tarakanovas, žaidęs su Arvydu Saboniu Seulo olimpinėse žaidynėse reaguoja labai ramiai. Jie pripažįsta, kad rusai kalti dėl susidariusios situacijos.

Ji susidarė dėl to, kad 2013 m., kai atsistatydino buvęs prezidentas Aleksandras Krasnenkovas, įvyko skilimas tarp senosios Rusijos federacijos krepšinio valdybos ir dabartinės. Visus tuos metus Rusijoje kone yra dvi krepšinio federacijos. Jos niekaip negali susėsti prie derybų stalo ir išsiaiškinti. Pavyzdžiui, dabar vadinamoji senoji federacijos valdyba jau paskelbė, kad ji organizuoja rinkiminę ataskaitinę konferencija, nors oficiali konferencija turi vykti rugpjūčio 2 d.

Neseniai Rusijos pamaskvės Čevhovo mieste vyko devyniolikmečių merginų pasaulio čempionatas. Ten lankėsi ir FIBA prezidentas. Jis bandė kalbėtis su Rusijos krepšinio federacijos vadovais. Jam nepavyko susitarti, kantrybė trūko, todėl buvo priimtas toks sprendimas.

– Jeigu pačioje Rusijoje bus išspręstos problemos, tai ar realu, kad vyrų krepšinio rinktinė žais Europos krepšinio čempionate?

– Rusai to tikisi. Jie tarsi ramina save, kad FIBA susikurtų sau problemų. Šiuo metu nedalyvauja šešiolikmečių rinktinė. Kas ją pakeis? Byra visa varžybų sistema. Tokią pat įtaką turės ir nacionalinė Rusijos vyrų komanda. Kas žais vietoje jos? Ar komandų bus mažiau, ar kažkas pakeis rusus?

Be to, FIBA laiškas nėra toks griežtas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kaip minėjau, rugpjūčio 2 d. vyks dabartinės oficialios Rusijos krepšinio federacijos rinkiminė ataskaitinė konferencija. Jos metu, tikėtina, A. Kirilenko pretenduos į federacijos prezidento postą. Jis žada įvesti tvarką Rusijos krepšinyje. Dabartinė federacijos prezidentė kviečiama į rugpjūčio 8–9 dienomis Tokijuje vyksiantį FIBA valdybos posėdį. Jeigu rusai atvyks ten ir įrodys, kad jie padarė tvarką, (o rusai to tikisi) greičiausiai sankcijos bus atšauktos.

Noriu priminti – kai buvo išrinkta J. Anikejevos, Rusijos krepšinyje vyko savotiški votergeitai – buvo viešinami slapti telefoniniai pokalbiai, kuriuose figūravo ir dabartinis Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas. Jis buvo kaltinamas nevisai švariais žaidimais ir netgi buvo minimas tuose pokalbiuose. Esmė tokia, kad šiuo metu yra tarsi dvi krepšinio federacijos. Jeigu jos nesusitars, rinktinės negalės dalyvauti.

Rusijos moterų komanda netgi oficialiai nepateko į olimpines žaidynes, į papildomą atrankos turnyrą. Vyrai, žinome, braškėdami pateko į Europos čempionatą. Jeigu jiems nebus leista žaisti čempionate, tai bus pirmas kartas rusų krepšinio istorijoje, skaičiuojant net ir buvusią Sovietų Sąjungą, kai nei vyrai, nei moterys nedalyvaus olimpinėse žaidynėse.