Rekomendacijos ignoruojamos?

Po pastarojo audito Klaipėdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba valdininkų pareikalavo ištaisyti infrastruktūros ir kitų statinių, tarp jų – Pilies gatvėje buvusio laikinojo tilto per Dangės upę apskaitos klaidas.

Savivaldybės apskaitos duomenimis, „laikinojo tilto verte nepagrįstai padidinta kito tilto vertė“.

Dar 2019 m. Klaipėdos savivaldybės kontrolierė nurodė, kad savivaldybės administracija sutvarkytų laikinojo tilto dokumentus, o dar po metų speciali komisija patikrinusi aptiko, kad iš laikinojo tilto liko tik kelios sijos ir krūva lentų.

Tilto likučiai buvo parduoti. Tada ši suma, keli tūkstančiai eurų, atimti iš buvusios tilto vertės, o likusi nebeegzistuojančio tilto vertė pridėta prie atnaujinto Pilies tilto vertės, anot kontrolierės tarnybos, taip nepagrįstai jį pabranginant.

Savivaldybės administracijos atstovai tikino, kad tuo metu tokia procedūra buvo galima, tačiau savivaldybės kontrolierė su tuo nesutinka, todėl vėl paprašė sutvarkyti dokumentus, bet per dvejus metus tai nepadaryta.

Klausimas dėl kontrolierės rekomendacijų ignoravimo kilo ir pastarajame savivaldybės Kontrolės komiteto, kuriam dabar vadovauja tarybos narys Arvydas Vaitkus, posėdyje.

„Viena aišku, kad analizuojant tai, ką daro savivaldos struktūra, darbo mums bus nemažai. Mums kyla daugybė klausimų, tarp jų – kodėl nevykdomos savivaldybės kontrolierės rekomendacijos“, – kalbėjo A.Vaitkus.

Išgaravo 10 t metalo

Šiuo metu jau nebekeliamas klausimas, kur apskritai pradingo didelės vertės miesto turtas.

Tiesa, dar pernai mėginta išsiaiškinti, kur prapuolė pusę milijono litų kainavęs laikinasis tiltas per Dangės upę.

Jį išardžius penkerius metus be atlygio tiltą saugoję statytojai tikino, kad tilto medinės dalys per tą laiką supuvo ir jas teko sudeginti, o kur išgaravo 10 t metalinių tilto konstrukcijų, taip ir liko neaišku.

Iš pusės milijono litų (145 tūkst. eurų) vertės ilgalaikio turto buvo likę vos kelis tūkstančius kainuojančios penkios metalinės sijos, kukli krūva lentų ir viena medinė kaladė.

Laikinasis tiltas per Dangę netoli Senosios perkėlos buvo pastatytas 2014 m. birželį, kai buvo remontuojamas Pilies tiltas.

Anot savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės, statant laikinąjį tiltą, buvo panaudota 23 kubiniai metrai medienos (967 vienetai tašų, lentų ir kt.) ir 25 t (352 vienetai) metalinių konstrukcijų.

Laikinojo tilto ilgis buvo 41 m, bendras plotis – 4,1 m, dangos plotis – 3 m.

Juo dviratininkai ir pėstieji upę kirsdavo beveik 9 mėnesius, kol 2015-ųjų balandį buvo baigtas remontuoti Pilies tiltas ir laikinasis tapo nebereikalingas.

Kitoje vietoje nebepanaudojo

Tada jis buvo išardytas ir po to beveik penkerius metus saugomas Pilies tiltą remontavusios ir laikinąjį stačiusios įmonės „Viadukas“ teritorijoje Šilutės plente.

2019 m. gegužę Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojos apžiūrėjo saugomo tilto likučius ir konstatavo skandalingą faktą – iš tilto beliko dvi 21 m ilgio plieninės sijos, vienas 12 m ilgio metalinis polis, 28 mediniai tašai (4 kubiniai metrai medienos), dvi 4 m ilgio lentos ir viena medinė kaladė.

Kitaip tariant, medinių laikinojo tilto dalių beveik nebebuvo, o metalinės iš 25 t sutirpo iki 15 t.

Nors pats tiltas visuose savivaldybės dokumentuose įvardijamas kaip ilgalaikis turtas, jis faktiškai nebeegzistavo.

Tiesa, dar statant kalbėta, kad išardžius jį bus galima panaudoti ir kitoje vietoje.

Galbūt kažkas jį ir panaudojo, bet savivaldybė apie tai neinformuota.

Esą niekas statytojams nenurodė saugoti visas detales, kurių prireiktų, jei tiltas būtų statomas kitur.

Prokurorai tyrimo nepradėjo

Savivaldybės dokumentuose nurodyta laikinojo tilto likutinė vertė – 138 tūkst. eurų.

Perskaičiusi savivaldybės kontrolierės ataskaitą, dėl tilto dingimo į Apygardos prokuratūrą kreipėsi tuometė Klaipėdos miesto tarybos narė, Kontrolės komiteto pirmininkė Ligita Girskienė. Ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vis dėlto prokurorai atsisakė tai daryti. Esą, kai tiltas buvo išmontuotas, daug medinių jo dalių buvo sugadinta ir jos nurašytos.

Konstatuota, kad „nebuvo galima tikėtis gauti ekonominės naudos būsimais laikotarpiais ar kitaip naudoti šį turtą paslaugoms teikti“.

Būtent todėl esą prokurorai ir nerado reikalo pradėti tyrimą.

Po kontrolierės audito savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tada buvo įpareigotas imtis priemonių, kurios „užtikrintų, kad savivaldybės turto inventorizacija būtų atliekama išsamiai ir atsakingai, kad jo apskaita užtikrintų rūpestingą turto valdymą“.

"Tegyvuoja pragmatizmas"

Skandalais ir protestais pagarsėjusio Klaipėdos Bastionų tilto statyba per Dangės upę po savivaldybių rinkimų įgyja naujų spalvų.

Maža to, kad projektas strigęs dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros, statybas stabdo teismai, nes tiltui trukdančio namo gyventojai nenori savo nuosavybės atiduoti visuomenės poreikiams, dar ir kai kurie naujai išrinkti miesto tarybos nariai nusiteikę prieš "naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Dangę statybą".

"Praeitą savaitę vykęs viešas Bastiono tilto svarstymas, visuomenės atstovų bei mano pasisakymai, panašu, duoda naudą – Bastionų tilto projektas dingo iš prioritetų. Bent šiuo laikotarpiu. Būtų galima kalbėti apie pėsčiųjų tiltą, bet ne apie monstrą su keturių eismo juostų transporto srautu. Tegyvuoja pragmatizmas!" – tokiu įrašu savo feisbuko paskyroje pasidalijo Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus.

Suvedinėja senas sąskaitas?

Vienas Bastionų tilto idėjos iniciatorių, buvęs uostamiesčio tarybos narys, dabar parlamentaras Simonas Gentvilas mano, kad atsisakyti tilto būtų neracionalu.

"Dar Sąjūdžio laikais kalbėta, kad Klaipėdos senamiestis turėtų tapti pėsčiųjų zona. Ir vienintelis normalus būdas tai padaryti – pastatyti aplinkkelį. Kaune šiuo metu planuojama pastatyti du tiltus, kad transportas aplenktų senamiestį. Klaipėda turi žymiai mažesnį senamiestį negu Kaunas ar Vilnius, o automobilių srautas čia – nesibaigiantis", – teigė S.Gentvilas.

Dar vienas argumentas – esą ES duoda tikslines lėšas tam tiltui statyti ir konkrečios teritorijos atgaivinimui.

Ir esą atsirado rizika prarasti tuos pinigus, nes juos reikia išleisti iki 2022 m.

Gaila, rinkimai baigėsi, o senos sąskaitos vis dar suvedinėjamos.

"Jau daug kas investavo į tą teritoriją, nes tikėjosi, kad greta atsiras naujas tiltas. Vien planai, kad bus statomas tiltas, pažadino "Švyturio" gamyklą naujoms veikloms, Kultūros fabriką, Trinyčių teritorijos vystymą. Turėtų būti daroma, kad senamiestis taptų pėsčiųjų zona. Jei tilto neatsiras, senamiestis toliau drebės nuo sunkiojo transporto, tiksliniai pinigai nebus panaudoti ir ši teritorija nebus gaivinama. Tai yra trumparegiška. Gaila, rinkimai baigėsi, o senos sąskaitos vis dar suvedinėjamos", – apgailestavo S.Gentvilas.

Grandiozinis projektas

Pagal planus Bastionų tiltas turėtų būti pradėtas statyti kitais metais ir 2022-aisiais turėtų būti baigtas.

Naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Dangę statyba, prieigų sutvarkymas upės pakrantėje bei Bastionų gatvės tiesimas kainuos 9,6 mln. eurų.

Europos Sąjunga skirs 6,9 mln. eurų, savivaldybė – 1,95 mln., valstybės biudžetas numato 454 tūkst. , o Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo fondas – 306 tūkst. eurų.

Nors 2016 m. lapkritį pasirašytame papildomame sutarties sutarime numatyta, kad I projekto etapo projektavimo darbai (įskaitant tiltą) turėjo būti baigti per 20 mėnesių, o II etapo – per 24 mėnesius, terminai gali būti pratęsiami dėl nenumatytų aplinkybių, bet ne ilgiau nei 4 mėnesius.

Planuojamo Bastionų tilto ilgis turėtų būti 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis bus 4,91 m virš jūros lygio.

Planuojama Bastionų gatvė po tilto atsiradimo būtų praplatinta iki keturių eismo juostų su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje.

Buvo paskaičiuota, kad per parą Bastionų gatve važiuotų apie 19 tūkst. automobilių, iš jų – apie 500–1,5 tūkst. autobusų.

Netenkina siūlomos sąlygos

Pagal planus, statant Bastionų tiltą, reikėtų nugriauti pastatą Bangų g. 11, kuris yra privati nuosavybė.

Ją, remiantis įstatymais, miestas gali paimti visuomenės poreikiams, už tai teisingai atlyginus nuostolius turto turėtojams.

Šiame name būstai priklausė trims savininkams.

Vienas jau pasirašė sutartį su savivaldybe dėl turto perleidimo ir gavo pinigus, kitiems dviem miesto siūlomos sąlygos netinka.

Savivaldybės atliktas vertinimas skiriasi 35 procentais mūsų nenaudai.

"Mes esame labai nepatenkinti. Mūsų manymu, mūsų turtą savivaldybės samdyti vertintojai įvertino neteisingai. Mes patys samdėme vertintojus ir jų išvados kitokios. Savivaldybės atliktas vertinimas skiriasi 35 procentais mūsų nenaudai. Dėl to mes ir nesutinkame tomis sąlygomis perleisti savo turto visuomenės poreikiams ir tai patvirtinome raštu", – teigė vienas Bangų g. 11 namo būsto savininkų.

Dėl visuomenės – į teismą

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus specialistai patvirtino, kad du Bangų g. 11 namo savininkai nesutinka perleisti savo nuosavybės visuomenės poreikiams.

Kadangi jų netenkina miesto siūlomos sąlygos, savivaldybė padavė tuos žmones į teismą.

"Vyks teismas, kuriame, mes to tikimės, turėtų būti teisingai nuspręsta. Tiltą veikiausiai vis tiek statys, nes ratas jau užsuktas. Mes praradome viltį, kad ten liksime gyventi. Viskas jau priimta. Dabar kalbama tik apie sumą, kurią mums turi sumokėti už mūsų turtą. Už tai, ką jie mums siūlo, analogo turimam būstui įsigyti tikrai nepajėgsime", – vilčių per daug nepuoselėjo kitas Bangų g. 11 namo gyventojas.

"Šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl žemės sklypo ir statinio ant jo adresu Bangų g. 11 paėmimo visuomenės poreikiams. Procesas tik neseniai prasidėjęs. Pirmas teisminis posėdis vyks rugsėjo viduryje", – patikslino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus specialistai.

Istorikų išvados – niekinės?

Akivaizdu, jog daroma viskas, kad pastato Bangų g. 11 neliktų. Nors bemaž ketverius metus dėl to buvo atkakliai kovojama visose institucijose.

"Aš, kaip ekspertas, ir dabar sakau, kad to pastato griauti negalima. Nes tai yra vienas seniausių statinių ir vientiso šios teritorijos komplekso dalis. Tas gatvės kampas, kuriame stovi minimas namas, yra susijęs su bastionų fortifikacija. Kai bastionai buvo nukasti, nauji pastatai suformuoti ant buvusių įtvirtinimų konfigūracijų. Nugriovus Bangų gatvės 11 pastatą, prarastume ir šitą dalyką", – dėstė klaipėdietis istorikas Dainius Elertas.

Tačiau anot eksperto, jo išvadų buvo nepaisoma, nors šis namas Bangų gatvėje yra vienas seniausių.

Ir esą grubusis kišimasis į istorinę miesto dalį tęsiasi.

Išsireikalavo poveikio vertinimo

Tilto statybos planus stabdo ne tik gyventojų pretenzijos, bet pareikalauta parengti išsamią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą dėl jau pradėto projektuoti Bastionų tilto.

Prognozuojama, kad procedūra užtruks visus šiuos metus.

Tačiau pagal planus tiltas turėjo būti pradėtas statyti dar šiemet ir kitais metais turėjo būti baigtas.

"Dabar atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Jis gali užtrukti. Vertinimas bus pristatytas visuomenei, suderintas su visomis institucijomis. Tiesiog turime atlikti tą procedūrą, kurios pareikalavo aplinkosaugininkai", – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė.

Naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Dangę statyba, prieigų sutvarkymas upės pakrantėje bei Bastionų gatvės tiesimas kainuos 9,6 mln. eurų.

Europos Sąjunga skirs 6,9 mln. eurų, savivaldybės biudžetas – 1,95 mln., Lietuvos Respublikos vidaus biudžetas numato 454 tūkst. bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo fondas – 306 tūkst. eurų.

"Visos institucijos informuotos, kurioje stadijoje yra tilto reikalai. O skirtų pinigų įsisavinimas numatytas iki 2023 metų. Mes dar turime laiko", – teigė E.Jurkevičienė.

Tilto projektavimas atidėtas metams.

Nors 2016 m. lapkritį pasirašytame papildomame sutarties sutarime numatyta, kad I projekto etapo projektavimo darbai (įskaitant tiltą) turėjo būti baigti per 20 mėnesių, o II etapo – per 24 mėnesius.

Terminai gali būti pratęsiami dėl nenumatytų aplinkybių, bet ne ilgiau nei 4 mėnesiams.

Bauginančios apimtys ir skaičiai

Daugiau nei 9,5 mln. eurų kainuosiančio planuojamo Bastionų tilto ilgis turėtų būti 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis bus 4,91 m virš jūros lygio.

Planuojama Bastionų gatvė po tilto atsiradimo būtų praplatinta iki keturių eismo juostų su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje.

Buvo paskaičiuota, kad per parą Bastionų gatve važiuotų apie 19 tūkst. automobilių, iš jų – apie 500–1500 autobusų.

Tiesa, krovininio transporto eismas čia bus draudžiamas.

Aplinkinių namų gyventojai labai greitai suvokė, kad jų turimas nekilnojamasis turtas gali nuvertėti, padidės aplinkos tarša, padaugės triukšmo.

Kitaip tariant, žmonės įtarė, kad jų gyvenimas dėl Bastionų tilto tik pablogės.

Tačiau teigiama, kad tai pagrindžiančių tyrimų kol kas nėra.

Niekam nereikalingas objektas?

Todėl tik paskelbus apie naujo tilto statybų planus, Visuomeninė Klaipėdos kultūros paveldo komisija kartu su visuomenininkais ir kai kuriais miesto politikais kreipėsi į vidaus reikalų bei kultūros ministrus, ministrą pirmininką ir Prezidentę, prašydami, kad būtų stabdomas lėšų skyrimas naujojo Bastionų tilto statybai.

Esą yra nepagrįstas tilto važiuojamosios dalies dydis (2x2 eismo juostos automobiliams).

O ir egzistuojanti gatvių infrastruktūra, kuri bus sujungta su projektuojamu tiltu, nėra pajėgi palaikyti padidėjusiǫ transporto srautǫ.

Be to, tiltas paskatins tranzitą miesto senamiesčiu iš vienos miesto dalies į kitą.

Žmonės teigė lig šiol negavę atsakymo, kokia siūlomo naujojo tilto teritorijos paskirtis ir ar planuojami tilto pajėgumai atitinka numatytos miesto zonos funkcinę paskirtį?

"Bastionų tiltas niekam nereikalingas, niekam nereikalingas ir Dangės gatvės platinimas", – tokia nuomonė vis dar tebesklando mieste.

Tam tvarkymui galima tik pritarti, tačiau norėtųsi, kad, vykdant tuos darbus, būtų padaryta kuo mažiau klaidų ir apsirikimų, kurių vis dar pasitaiko.

Štai ant Jono kalnelio ir palei buvusį gynybinį kanalą (fosą) yra tiesiami nauji takai ir dėl to iš rytinės kanalo pusės augantiems medžiams buvo labai smarkiai apkapotos šaknys. Vargu ar   tokios būklės medžiai toliau žaliuos.

Gal nebuvo būtinybės tam takui taip giliai formuoti vagos?

Maždaug prieš penkiolika metų jau buvo kapitališkai tvarkomas Jono kalnelis ir aplinka. Tada to kanalo vidiniai ir išoriniai krantai buvo gana statūs, iškloti betoninėmis plokštėmis ir betono užpildu tarpuose tarp jų. Taip neliko galimybės nusileisti prie vandens, o įkritus į kanalą būtų buvę sunku išsiropšti į krantą.

Iš rytinės kanalo pusės yra vieni simboliniai laipteliai, bet jie tesiekia tik pusę šlaito ir, jais nulipęs, vis tiek vandens nepasieksi.

Ar galima būtų čia ar kur nors kitur to kanalo pakrantėje įrengti normalius laiptelius, kuriais būtų galima pasiekti vandenį žmogui apsiplauti arba pagaliau išlipti įkritus?

Būtų gerai, kad darbininkai ištrauktų iš vandens ir masyvią betoninę šiukšliadėžę, kurią chuliganai įvertė į kanalą ties senuoju pastatu (baidarių stotimi). Ji ten išsikišusi iš vandens jau riogso porą metų.

Iš pietinės Jono kalnelio pusės, priešais Menų fabriką, ant seno pylimo šlaito pilamos žemės, matyt, norint užlyginti karo metų nukasimus ir įdubas.

Visgi nesinorėtų, kad taip besidarbuojant išnyktų dar likęs pylimo vakarinio galo išlenkimo link buvusių Kūlių vartų fragmentas, nes kai kam toks pylimo išlinkis gali pasirodyti "negražus" ar panašiai ir kils pagunda jį suapvalinti.

Ir kur prasmego žadėti Bastionų tilto ir naujos gatvės statybos darbai? Buvo ir spaudoje skelbta, kad tas tiltas bus pastatytas 2018-aisiais. Jau atėjo tie metai, o minėtas tiltas dar net nepradėtas statyti.

O ir Pelenyno dykroje taip ir neiškilo žadėtasis naujas gyvenamasis kvartalas, užtat čia per dešimtį metų jau ne vieną kartą buvo kertami vis išaugantys krūmynai.

Vytas Tamošiūnas

Spręs, ar apsimoka

Pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Dangę įrengimas įtrauktas į miesto 2018–2020 m. strateginį veiklos planą.

Iš pradžių norėta numatyti, kad šioje vietoje būtų sumontuotas senasis pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. Tačiau tokios formuluotės atsisakyta, siekiant, kad nebūtų apribojimų.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas tikino, kad minties panaudoti senąjį pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, kuriuo miestiečiai vaikščiojo prieš pastatant dabartinį, neatsisakyta. Bus analizuojama, ar tai daryti apsimoka.

"Šiemet pirksime tilto per Dangę ties Žolynų kvartalu projektavimo paslaugą. Projektuotojai ir turės išanalizuoti, ar galima ir apsimoka panaudoti senąjį tiltą per geležinkelį. Jiems pateiksime šio statinio ekspertizės išvadas. Gal paaiškės, kad tiek pat kainuotų pastatyti naują. Juk senąjį tiltą reikėtų atnaujinti, remontuoti korozijos pažeistas vietas", – prognozavo vedėjas.

Senasis tiltas per geležinkelį yra geležinkelininkų nuosavybė. Savivaldybė norėtų panaudoti tik horizontalią statinio dalį.

"Laiptų iš karto atsisakėme. Juk turime sudaryti galimybę tiltu naudotis ir neįgaliesiems, ir mamoms su vežimėliais, ir dviratininkams. Neturi būti taip, kad žmonės prieina, ir juos pasitinka laiptai", – dėstė vedėjas.

Su seniena vargti nereikia?

Paties V.Švedo nuomone, geležinkelininkams priklausantis tiltas nelabai tiktų numatytoje vietoje.

"Kažin ar tas gargaras derintųsi prie aplinkos. Gal jis labiau tiktų kokiai nors nuošalesnei vietai. Tačiau į visus klausimus atsakys projektuotojai", – pabrėžė vedėjas.

Kur kas kategoriškesnis šiuo klausimu buvo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

"Tas tiltas nėra mūsų nuosavybė. Jis priklauso geležinkelininkams. Kam vargti su seniena, kurios pats neturi, kai galima iš karto pastatyti normalų tiltą. Todėl ir buvo pakoreguota formuluotė, įrašant šią priemonę į miesto strateginį planą", – komentavo direktorius.

Senasis tiltas per geležinkelį buvo pakankamai aukštas – sumontuotas ant kolonų. Ant statinio vedė laiptai. Jis nebuvo pritaikytas mamoms su vežimėliais, dviratininkams ar neįgaliesiems.

Prieš septynerius metus jo vietoje buvo pastatytas naujas tiltas per geležinkelį.  Pastaruoju gali naudotis ne tik pėstieji, bet ir mamos su vežimėliais, dviratininkai.

Įrengs iki atidarymo

Pasak V.Švedo, šiemet numatyta nupirkti naujo pėsčiųjų-dviratininkų tilto per Dangę ties Žolynų kvartalu projektavimo paslaugą. Planuojama, kad statinys bus įrengtas, kol bus pastatyta ir atidaryta naujoji mokykla, kuriai norima suteikti Šimtmečio vardą.

Jos statybos startuos šiemet. Planuojama, kad mokykla bus atidaryta 2020 m. rugsėjį.

"Gal pačius darbus ir anksčiau baigsime, bet mokykla nepradės veikti pavasarį. Reikės sulaukti rugsėjo", – tikino vedėjas.

V.Švedas atkreipė dėmesį, kad reikia suprojektuoti ne tik patį tiltą per Dangę, bet ir iki jo vedančius takus.

Kelia pagal grafiką

Uostamiesčio savivaldybė dar pernai patvirtino grafikus, pagal kuriuos nuspręsta periodiškai vis pakelti miesto tiltus ir atlikti šių statinių profilaktinius patikrinimus.

Tiltus ir viadukus prižiūrinčios bendrovės "Viadukas" Klaipėdos skyriaus viršininkas Arvydas Biesevičius teigė, kad šie planai nepamiršti ir vyksta visi pagal grafiką numatyti pakėlimai.

"Du kartus per mėnesį keliame Pilies tiltą ir vieną kartą – Biržos tiltą. Pakėlus išvalome, įvertiname būklę, išmankštiname – įprastas eksploatacinis patikrinimas, profilaktika", – paaiškino A.Biesevičius.

Biržos tiltas – susidėvėjęs

Pašnekovas pastebėjo, kad Biržos tiltas yra susidėvėjęs ir, nors kaskart keliant jį pavyksta pakelti, tiltas bet kada gali sugesti.

"Mes kiekvieną mėnesį pataisome, kad nebūtų bildesių važiuojant autobusams. Kiekvieną mėnesį reikia važiuoti, tvarkyti, vėl jį sustiprinti, suvaržyti", – neslėpė Klaipėdos skyriaus viršininkas.

Tiesa, per šiemet vykusius pakėlimus tiltas išbandymus atlaikė ir į viršų pakilo.

Šio tilto kėlimui specialistai pradeda rengtis dar dieną prieš.

Sutrinka užkardos darbas

Neseniai atnaujintas Pilies tiltas tokių didelių problemų neturi, tačiau ir jį keliant kartais būna nesklandumų.

Pasitaiko, kad viena tilto užkardų, uždarančių eismą, ne visuomet veikia taip, kaip turėtų.

"Būna taip, kad ji nepakyla iki viršutinio taško, ir tada mums reikia pakartotinai nuleisti užkardą, įjungti šviesoforus ir vėl iš naujo juos išjungti bei pakelti užkardą. Naktį mes galime tai daryti ir "žaisti", nebijome, kad toks atvejis kartojasi. Tačiau jeigu šventės metu šitai atsitiktų, žinoma, suvaldyti minią žmonių, kai atidarome eismą, pakeliame ir vėl reikia nuleisti, būtų labai problemiška", – neabejojo A.Biesevičius.

Pašnekovo teigimu, pastarąjį kartą, kai buvo keliamas Pilies tiltas, šio trukdžio nebuvo, ir visas pakėlimo procesas vyko sklandžiai.

Spėjama, kad užkardos darbo trūkumams įtakos gali turėti vėjas, tačiau pastebima, jog toks įrenginys jam neturėtų būti jautrus.

"Dar kilnosime, žiūrėsime. Jeigu kartosis ta problema, tikrai kviesime specialistus, nes tiltas yra garantinis", – tvirtino A.Biesevičius.

Sulaukia smalsuolių dėmesio

Tiltai kaskart keliami naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, todėl mieste laiką leidžiantys naktinėtojai gali išvysti įsimintinų vaizdų. Anot pašnekovo, smalsuolių sulaukiama kaskart.

"Vasaros metu smalsuolių tikrai užtenka, ypač "linksmų" vyrukų, kurie nori užlipti ant visiškai dar nenusileidusio tilto", – sakė bendrovės Klaipėdos skyriaus viršininkas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas paaiškino, kad šios minties atsisakyta dėl per didelės tiltelio įrengimo kainos.

„Įvyko rangos konkursas. Gauti pasiūlymai buvo didesni nei suplanuotos lėšos. Tam buvo nepritarta ir trūkstamais pinigais neprisidėta“, – teigė V.Švedas.

Miestas tilteliui įrengti buvo numatęs 90 tūkst. eurų, įskaitant ir projekto parengimą, o konkurso metu rangovai tiltelį siūlė pastatyti už mažiausiai 115–120 tūkst. eurų. Taigi buvęs laikinasis tiltas per upę netoli Jono kalnelio neatsiras. Anot V.Švedo, negauta nurodymo objektui ieškoti ir kitos vietos.

„Kol kas ir kitiems metams tokios priemonės nėra. Nebent prieš patvirtinant gruodžio mėnesį kažkas atsiras“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, ateityje norima tiltą per upę įrengti greta planuojamos naujos mokyklos šalia Žolynų kvartalo.

Ten pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bus ne laikinas, o stacionarus, todėl tikėtina, kad jį statant bus galima panaudoti tik labai nedaug laikinojo tiltelio, stovėjusio Pilies tilto remonto metu, dalių.

V.Švedo teigimu, šiuo metu iš laikinojo tiltelio tinkamos tik metalinės jo sijos bei kitos detalės.

Pribloškianti ekspertų išvada

Lygiai prieš pusantrų metų uostamiesčio savivaldybės administracijos užsakymu buvo atlikta Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija.

Ją atliko autoritetingi ekspertai – susisiekimo specialistai dr. Aivaras Braga ir dr. Martynas Starevičius bei architektas Laurynas Byla.

Šis jų darbas miestui kainavo apie 40 tūkst. eurų. Ekspertai be kita ko plačiai palietė ir būsimo Bastionų tilto problematiką.

Jie pripažino, jog "atsiradus naujam tiltui per Danę, atsiras dar viena šiaurinės ir pietinės miesto dalių jungtis, kas leistų paskirstyti šiaurės ir pietų kryptimi mieste judančius transporto srautus, sumažinti kitų tiltų per Danę mieste apkrovimą, leistų formuoti naujus ar keisti viešojo transporto maršrutus, o tai iš dalies prisidėtų prie darnaus judumo principų įgyvendinimo Klaipėdos mieste" (kalba netaisyta).

Vis dėlto išsami specialistų analizė parodė, jog šios "priemonės įgyvendinimas susisiekimo sistemos požiūriu neduoda naudos".

Kitaip tariant, milijonus kainuosiantis pakeliamas ar nepakeliamas Bastionų tiltas miestui yra nenaudingas.

Maža to, paaiškėjo, kad dešimtis tūkstančių eurų kainavusi galimybių studija tėra tik rekomendacinio pobūdžio, jos išvadų galima ir nepaisyti.

Klausimas nekvestionuojamas?

Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos ekspertų išvados sudomino Valstybinę kultūros paveldo komisiją.

Jos pirmininkė Evelina Karalevičienė kreipėsi į uostamiesčio vadovus prašydama, kad šie surengtų pasitarimą su kompetentingais paveldosaugos ir kitų susijusių sričių specialistais bei vietos gyventojų atstovais, siekiant "tinkamai įvertinti tokių statybų poveikį Klaipėdos senamiesčiui, Klaipėdos naujamiesčiui ir buvusiai Bastionų komplekso teritorijai".

Ši komisija birželį posėdžiavo Klaipėdoje. Vienas jai rūpimų klausimų buvo tilto per Danės upę statyba.

"Mes taip pat matėme Susisiekimo plėtros galimybių studijos išvadą, kad Bastionų tiltas miestui nenaudingas, tačiau pinigai, kuriuos ketinama investuoti, yra labai dideli. Todėl ir kilo klausimas, ar verta tuos pinigus eikvoti. Bet mus labiausiai domina tų statybos darbų įvertinimas, jų poveikis senamiesčiui, naujamiesčiui, bastionų kompleksui ir pačios bendruomenės nuomonė. Ar jie tikrai taip jau priima tą naujovę su dideliu entuziazmu?" – dienraščiui teigė E.Karalevičienė.

Po pokalbio su miesto vadovais Valstybės kultūros paveldo komisijos vadovė neslėpė, kad jai susidarė įspūdis, jog tilto statybos klausimas tarsi ir negali būti kvestionuojamas, nes taip jau yra nuspręsta.

Vis dėlto E.Karalevičienė primygtinai prašė dėl būsimo tilto surengti dar vieną susitikimą-diskusiją su gyventojais bei specialistais.

Atsišaudė paveldosaugininkas?

Toks susitikimas surengtas nebuvo. Tačiau Klaipėdos savivaldybė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vis dėlto atsiuntė išsamų paaiškinimą, kodėl to nepadarė.

Dokumentas pasirašytas administracijos direktoriaus Sauliaus Budino vardu, tačiau jį parengė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jis paaiškino, kodėl miesto valdžia neketina vykdyti komisijos prašymo, nors esą supranta "Valstybinės kultūros paveldo komisijos susirūpinimą dėl Klaipėdos senamiesčio, Naujamiesčio ir Bastionų komplekso apsaugos".

"Dėl Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos, norime paaiškinti, jog šios studijos rengėjai, vertindami susisiekimo plėtros galimybes, iš esmės rėmėsi vieninteliu kriterijumi – ekonominės naudos. Studija nevertino nei socialinio, nei paveldosauginio aspekto. Todėl teiginys, jog Bastionų tilto statyba "neduos naudos", turi būti vartojamas tik su tam tikromis išlygomis ir paaiškinant šio teiginio vartojimo kontekstą", – taip savivaldybės darbuotojas interpretavo 40 tūkst. eurų kainavusios ekspertų studijos išvadas.

Saugos kitų sąskaita?

Vienas kertinių Bastiono tilto šalininkų argumentų yra tas, kad dėl sunkiasvorio viešojo transporto eismo apkrovas nuolat patiria ir dėl to genda kultūros paveldo objektas – Biržos tiltas, jau nekalbant apie dar 15 kultūros paveldo objektų, esančių Tiltų gatvėje.

Teigiama, kad tuos pastatus labai veikia vibracija, o šalia gyvenantys žmonės patiria diskomfortą dėl padidėjusios taršos ir triukšmo, viršijančio nustatytas normas.

Nukreipus automobilių eismą alternatyviu maršrutu, būtų galima išvengti aukščiau aprašytų problemų.

Čia jų galbūt ir bus išvengta, tačiau tos problemos, kaip prognozuojama, neišvengiamai persikels į Bangų, Gluosnių ir Baltikalnio gatves.

Bastionų tilto adeptai įsitikinę, kad pastačius naują tiltą per Danę atsirastų papildomos galimybės gaivinant Klaipėdos senamiestį.

"Transformavus Tiltų gatvę į pėsčiųjų gatvę, būtų sukurtas naujas traukos objektas, kuriame veiktų lauko kavinės, parduotuvės, pramogų, turizmo, kultūrines paslaugas siūlančios įmonės".

Peršasi išvada, kad dėl metų metus besitęsiančio senamiesčio merdėjimo kaltas viešojo transporto srautas, riedantis per Biržos tiltą.

Galiausiai atsakyme Valstybinei kultūros paveldo komisijai rašoma: "Ginče, kuris vyksta dėl Bastionų gatvės statybos, labai svarbus ir kitas, teisinis aspektas. Jūsų minima Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Jo netvirtino miesto taryba. Jis nėra privalomas įvairioms institucijoms, veikiančioms Klaipėdos miesto teritorijoje."

Turtas nuvertėjo perpus

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai dar pernai gruodį netvirtino Bastionų tilto teritorijos detaliojo plano būtent todėl, kad prognozuojamas automobilių srautas, pastačius tiltą, išaugtų beveik keturis kartus.

Tai yra iki 1,7 tūkst. automobilių per valandą ir jų skleidžiamas triukšmas visą parą viršytų leistinus dydžius, reglamentuotus Lietuvos higienos normų, ir tai kenktų šalia gyvenančių žmonių sveikatai.

Tačiau jau po mėnesio higienistų nuomonė pasikeitė, nes savivaldybė pažadėjo permainas techniniame projekte – įsipareigojo perkloti Bangų gatvės tašytų akmenų grindinį ir taip mažinti mašinų keliamą triukšmą.

Nuo gatvės pusės žadėjo apželdinti sklypus ir sukurti triukšmą slopinantį atitvarą, taip pat įspėjamaisiais ženklais ketinama mažinti leistiną transporto greitį, pakloti lygesnę kelio dangą.

Numatytos ir kompensacinės priemonės Bangų gatvės 6, 8, 9, 13, 15 namų bei Gluosnių gatvės 6 namo gyventojams, "jeigu kitos triukšmo mažinimo priemonės nebūtų pakankamos ir atlikti matavimo duomenys patvirtintų tokias būtinybes taikyti".

Pradžioje Bangų gatvės gyventojai, aršiai gynę savo teises gyventi ne magistralėje, kuri veikiausiai atsiras jiems po langais, pastačius Bastionų tiltą, nuleido rankas ir tyliai skundžiasi nuvertėjusiais būstais.

Prieš 9 metus butą viename Bangų gatvės namų įsigijusi klaipėdietė, už jį sumokėjusi 54 tūkst. eurų bei į remontą investavusi solidžią sumą, apgailestavo, kad jos būstas šiandien nuvertėjo perpus būtent dėl naujo tilto atsiradimo perspektyvų.

Žmonės neabejoja, kad už tai jiems jokia kompensacija sumokėta nebus.