Vos keliolika sekundžių trunkančiame vaizdo įraše girdėti, kaip mažametis pasisveikina su vaizdo tinklaraštininku Mellstroy pavadindamas jį savo draugu. Tuo metu greta berniuko stovi ir Lietuvos prezidentas. Šypsodamasis G. Nausėda taip pat netrukus ištaria „labas“, pasiteiraudamas, kuo vardu vaiko draugas.

„Nu, tai sveikinu. Su kuo? Su gimtadieniu ar Kovo 11-ąja?“ – mažamečio pasiteiravo mūsų šalies vadovas ir netrukus išgirdo, kad reikėtų sveikinti su Kovo 11-ąja.

„Su Kovo 11-ąja sveikinu tave“, – ištarė G. Nausėda.

Toks akibrokštas nepraslydo pro akis žurnalistui ir visuomenininkui Andriui Tapinui. Žinomas vyras feisbuke pasidalijo eskaluojamu vaizdo įrašu ir kritiškai pasisakė apie tai, kas įvyko, iškeldamas į paviršių suteptą vaizdo tinklaraštininko Mellstroy biografiją.

„Prezidentas ir berniukas. Antras dublis. Yra toks baltarusis vlogeris Mellstroy. Šiaip šiukšlė. Jis streamindavo ir žmonės mokėdavo pinigus, kad pamatytų, kaip jo draugai mušasi, vartoja narkotikus ar myža vienas ant kito. Buvo užlėkęs už tai, kad vienoje iš savo transliacijų sumušė merginą, vėliau turėjo problemų dėl pornografijos. Youtubas ir Twitchas jį užbanino dėl onlaine kazino reklamos.

Ir kai jis paskelbė, kad esą sumokės 2 mln. dolerių tam, kas suorganizuos kokios nors valstybės prezidento sveikinimą jam, Mellstrojui, iš karto turėjau nuojautą, kad užlėks mūsiškis. Taip ir yra – Kovo 11 dieną prie jo prieina 9-10 metų berniukas ir prezidentas G. Nausėda perduoda sveikinimą Baltarusijos trash-streameriui, pornografijos ir smurto prieš moteris mėgėjui.

Aišku, G. Nausėda neturėjo žalio supratimo, kam jis čia perdavinėja sveikinimus, bet šitas video jau keliauja per visus socialinius tinklus. Kitą kartą ir kokį Šamaną galės pasveikinti ar kokį Rusijos karo vadą jo šaukiniais.  Aišku, kad ir berniukas dviejų milijonų negaus. Tačiau aš suprantu, kad prezidentas padarys bet ką, jei tik prie jo prieis berniukas“, – socialiniame tinkle dėstė A. Tapinas.

Savo poziciją dėl minėto incidento portalo kauno.diena.lt žurnalistams antradienį išdėstė ir Prezidentūra. Kaip teigiama, prezidentas viešų renginių metu visada neformaliai bendrauja su į jį besikreipiančiais žmonėmis, dažnai tai būna jaunosios kartos atstovai.

„Nepaisant to, kad vakar Nepriklausomybės aikštėje į prezidentą kreipęsis vaikas nuslėpė kokiu tikslu prašo perduoti linkėjimų savo „draugui“, prezidentas ir toliau dalinsis asmenukėmis su to prašančiais vaikais ir suaugusiais. Pasinaudodamas proga prezidentas kviečia jaunus žmones atskirti gėrį nuo blogio socialiniuose tinkluose, o tėvus – kalbėtis su vaikais apie žalingo socialinių tinklų turinio pavojus, mokyti juos sąmoningumo“, – rašoma Prezidentūros komentare.

Socialinių tinklų mėgėjams jis gerai pažįstamas. Benas išgarsėjo kandžiais ir ironiškais įrašais ir paties filmuotais vaizdais, kuriuose nevengia pasišaipyti iš jį erzinančių dalykų – žmonių tipų ar interneto žvaigždžių viešinamo turinio. „Tai tarsi auklėjamoji priemonė, o rašymas apie tai man teikia malonumą“, – sakė Benas. Šiandien socialiniuose tinkluose jį seka beveik 200 tūkstančių žmonių. Iki kelių šimtų tūkstančių peržiūrų kaskart sulaukia ir Beno su bičiuliu, garsiu komiku Marku Žukausku vedama tinklalaidė „Hiparikai“, kurioje jie smagiai apšneka aktualius įvykius, reiškinius, dalinasi istorijomis arba keliauja po Lietuvos turgelius, ieškodami įdomybių.

LNK nuotr. 

Didžiausio atgarsio sulaukė  Beno vaizdo įrašas, kuriame jis pašiepė socialinių tinklų žvaigždę, verslininkę Viktoriją Siegel reaguodamas į vieną jos įrašą, paskelbtą įsiplieskus karui tarp jos ir vyro Lauryno Suodaičio. Jame moteris tikino neketinanti teisintis prieš sekėjus dėl to, kas vyksta jos asmeniniame gyvenime. Beno atsakas Viktorijai internete išplito žaibiškai tarsi virusas. Beje, trumpučius vaizdelius, kuriuose komentuoja lietuviškame pramogų pasaulyje vykstančius skandalus ar jį erzinančius reiškinius, Benas įrašinėja gulėdamas savo lovoje. „Mano filosofija – viską reikia daryti kuo mažesniais kaštais ir kuo paprasčiau, kad visas dėmesys kryptų į žodžius, kuriuos parašai, ar pasakai, o ne į tai, kaip tai darai“, – paaiškino Benas.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ –  šiandien, 20 val.,per LNK.

Rusijos tyrėjų teigimu, 26-erių Darja Trepova nužudė Vladleną Tatarskį gavusi nurodymą iš Ukrainos ir padedama antikremliškų aktyvistų. Kyjivas šiuos kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad Maskvoje vyksta vidinės kovos.

Baltus marškinius ir juodą megztinį vilkinti D. Trepova, kaltinama terorizmu, Sankt Peterburgo vakarinės apygardos kariniame teisme stovėjo stiklinėje kameroje.

Prokurorai nurodė, kad balandžio mėnesį per renginį vienoje Sankt Peterburgo kavinėje moteris įteikė V. Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis.

Po kelių minučių statulėlė sprogo. Įvykio metu žuvo V. Tatarskis, o daugiau kaip 30 asmenų buvo sužeisti.

Po to, kai buvo sulaikyta, D. Trepova pripažino tinklaraštininkui įteikusi dovaną, tačiau pareiškė, kad nežinojo, kad joje buvo paslėpta bomba.

Teisme D. Trepova nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų teroristiniu išpuoliu ir neteisėtu disponavimu sprogstamaisiais įtaisais. Ji pripažino kaltę tik dėl straipsnio dėl dokumentų klastojimo, pranešė vietos portalas „Fontanka“.

„Nežinojau, jog nešiojuosi sprogstamąjį įtaisą“, – teismo posėdžio metu teigė moteris.

Kartu su D. Trepova teisiamas ir jos pažįstamas Dmitrijus Kasincevas, pas kurį ji pasislėpė po incidento. Jis pripažino savo kaltę dėl nepranešimo apie nusikaltimą, bet ne dėl slėpimo.

„Nesvarbu, ar ji žinojo, kad nešasi bombą, ar ne, nes ji nužudė žmogų ir sužeidė kitus“, – naujienų agentūtai AFP sakė vienos iš aukų giminaitė Marija Koroliova.

„Ji turi būti griežtai nubausta“, – pridūrė ji.

AFP žurnalistas pranešė, kad teismo salėje taip pat buvo apie 25 per tą incidentą nukentėję asmenys.

Byla toliau bus nagrinėjama lapkričio 17-ąją.

Iš rytinio Ukrainos Donecko regiono kilęs V. Tatarskis, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Maksimas Fominas, kovojo prorusiškų separatistų gretose, o vėliau tapo populiariu tinklaraštininku ir socialinėje žiniasklaidoje turėjo pusę milijono sekėjų.

Karo Ukrainoje šalininkai, turintys šaltinių kariuomenėje, dažnai skelbia informaciją pirmiau nei šalies vyriausybė ir kritikuoja kai kuriuos Rusijos pajėgų sprendimus. Visa tai padeda jiems pritraukti didelį būrį sekėjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties apdovanojo V. Tatarskį aukščiausiu apdovanojimu – Drąsos ordinu, pabrėždamas „jo tarnybos metu parodytą stiprybę ir drąsą“.

Maskva kaltina Ukrainą rengiant įvairius išpuolius ir žmogžudystes Rusijoje. Maskva taip pat kartais dėl kruvinų incidentų kaltina Kyjivo Vakarų sąjungininkus arba vietos opoziciją.

Tarp jų – prokremliško rašytojo Zacharo Prilepino automobilio susprogdinimas, per kurį žuvo jo padėjėjas ir buvo sužeistas pats rašytojas.

Praėjusį rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos, dėl kurio Rusija apkaltino Ukrainą, žuvo žymaus ultranacionalistinio intelektualo duktė Darja Dugina.

Kyjivas šiuos kaltinimus neigia.

38 metų Aleksandras Nozdrinovas turėjo nedidelį „Youtube“ kanalą, kuriame skelbė vaizdo įrašus apie jo gimtosios Krasnodaro srities kelių policijos pareigūnus, tariamai pažeidžiančius įstatymus.

Jis buvo suimtas 2022 metų kovą po to, kai tyrėjai jį apkaltino socialiniuose tinkluose paskelbus sugriautų pastatų nuotrauką su prierašu „Ukrainos miestai po išvaduotojų atvykimo“.

Interviu žiniasklaidos priemonei SOTA jo žmona Jekaterina griežtai neigė, kad jis buvo paskelbęs šią nuotrauką, ir tvirtino, kad jo areštą organizavo vietos policija, keršydama už jo vaizdo įrašus.

Krasnodaro teismo tarnyba penktadienį tvirtino, kad šią nuotrauką išsiuntė A. Nozdrinovas, o ją aptiko Krasnodaro srities Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai.

„Jis nuteistas aštuonerius metus ir šešis mėnesius kalėti bendrojo režimo kolonijoje“, – nurodė teismas, taip pat uždraudęs jam ketverius metus dirbti žiniasklaidoje.

Nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karo veiksmus prieš Ukrainą, Maskva ėmėsi precedento neturinčio susidorojimo su kitaminčiais, įkalinusi arba skyrusi baudas dešimtims valdžiai prieštaraujančių asmenų.

Per dvi dienas socialinių tinklų dėka L. Allure surinko beveik tris kartus didesnę sumą, nei jis prašė, rašo „Daily Mail“.

Kreipdamasis į sekėjus viename iš savo vaizdo klipų, kuris per tris dienas surinko daugiau nei 2,5 mln. peržiūrų, L. Allure papasakojo, kad jis su dviem vaikais gyvena ir nakvoja automobilyje.

Vyras paaiškino, kad per skyrybų procesą visus pinigus išleido advokatams ir prarado gyvenamąjį būstą. Maža to, netrukus jis liko be darbo.

Tinklaraštininkas pridūrė, kad jam sunku uždirbti pinigų, nes vienas rūpinasi dviem vaikais.

„Mes tik ką radome furgoną už 6 tūkst. dolerių. Jis mums būtų idealus. Jame vaikai turėtų atskiras lovas, o ne mažas kėdutes miegui. Furgone yra visiškai įrengta virtuvė, todėl mes vėl galėsime gaminti maistą ir mažiau išleisime valgiui“, – pasakojo vyras.

Vaizdo klipo pabaigoje L. Allure paprašė žmonių paaukoti pinigų.

Kitame vaizdo įraše vyras pranešė, kad per dvi dienas sekėjai jam pervedė daugiau nei 16 tūkst. dolerių. Tai suma, beveik triskart didesnė už furgono kainą.

„Jūs rimtai? 10 tūkst. dolerių daugiau, nei mes prašėme. Ačiū jums! Jūsų dėka dabar mes miegame viešbutyje“, – padėkojo vyras sekėjams.

23-ejų Dmitrijus Ivanovas, buvęs Maskvos valstybinio universiteto matematikos ir kibernetikos studentas, sukūrė ir prižiūrėjo Rusijos vyriausybę kritikuojantį kanalą „Telegram“ tinkle.

Pranešama, kad jis dalijosi žinutėmis, kuriose kritikavo Maskvos karą Ukrainoje. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas šį karą vadina Rusijos „specialiąja karine operacija“.

Šis nuosprendis yra naujausias iš daugybės sprendimų, priimtų remiantis teisės aktais, kuriais, pasak kritikų, siekiama kriminalizuoti pasipriešinimą Rusijos karui.

Maskvos teismas „pripažino Ivanovą kaltu... ir skyrė jam aštuonerių metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę“, naujienų agentūra TASS citavo teismo spaudos tarnybą.

Prokurorai prašė jam skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

„Privalote suprasti, kad Rusija nėra Putinas. Dešimtys milijonų rusų yra prieš šį nusikalstamą karą“, – D. Ivanovo teisme išsakytus žodžius citavo nepriklausoma naujienų platforma „Mediazona“.

„Tai tamsus momentas mūsų istorijoje, bet taip visada būna prieš aušrą“, – pasak agentūros, kalbėjo vaikinas, kuriam nuo 2022-ųjų birželio taikomas kardomasis kalinimas.

Praėjusiais metais jis atliko dvi trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes pagal administracinius kaltinimus už įrašus savo „Telegram“ kanale, nurodė „Mediazona“.

Pirmasis iš tinklaraštininkų tokią nuobaudą gavęs S. Malinauskas sako nesutinkantis su įstatymuose numatyta formuluote, jog yra „užsakomųjų paslaugų teikėjas“.

„Lietuvos radijo ir televizijos komisija man pirmajam Lietuvoje skyrė administracinę nuobaudą už tai, kad nesutinku pripažinti, jog esu užsakomųjų paslaugų teikėjas. Niekada jokių užsakomųjų paslaugų neteikiau, neteikiu ir teikti nežadu“, – savo kanale pranešė jis.

Komisija nurodo, kad S. Malinausko veikla jo „Youtube“ kanale yra priskirtina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimui naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, tai yra čia pateikiamas programų katalogas, vartotojas pagal siūlomą vaizdo įrašų sąrašą turi galimybę pats pasirinkti norimą programą bei jos žiūrėjimo laiką, paslaugos teikėjo tikslinė auditorija yra plačioji visuomenės dalis ir jai daromas akivaizdus poveikis.

O Skirmantas tegu kovoja su korupcija – sėkmės jam, jis išvis nieko nepažeidęs. Mes tik norime įgyvendinti įstatymo formalumą, bet jis prieštarauja tai įstatymo formuluotei. Kaip biurokratai paskyrėme įspėjimą, bet jokių jam pastabų neturime.

Tuo metu vieną didžiausių „Youtube“ auditoriją Lietuvoje turintis S. Malinauskas sakė nesutinkantis, kad LRTK jį stato į vieną gretą su tokiomis filmų, laidų transliavimo platformomis kaip „Telia Play“, „Žmonės Cinema“, „Neflix“ ar „Amazon Prime Video“, keldami tuos pačius reikalavimus.

LRTK pirmininkas Rimantas Bagzevičius BNS tvirtino, kad įspėjimas S. Malinauskui skirtas dar spalio 19 dieną, nes jis prieš metus pasikeitus teisiniam reguliavimui po kelių prašymų nesutiko oficialiai informuoti komisijos apie paslaugų teikimą.

Anot jo, komisijai nekyla jokių klausimų dėl S. Malinausko tinklaraščio turinio, jis įspėtas dėl formalaus teisės aktų nesilaikymo.

„Užsakomųjų audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikėjas – tai yra tik vertinys iš anglų kalbos, biurokratinė formuluotė, sutinku, kad gana nevykusi, vertinys iš to, kad yra katalogas ir žmogus gali bet kada pasižiūrėti bet kurią laidą. Mums, atvirai sakant, jis mažiausiai rūpi, nes yra kitų vlogerių, kuriuos galvojame įspėti, kad jie registruotųsi, nes ten yra daug dezinformacijos, pykčio“, – kalbėjo LRTK vadovas.

„O Skirmantas tegu kovoja su korupcija – sėkmės jam, jis išvis nieko nepažeidęs. Mes tik norime įgyvendinti įstatymo formalumą, bet jis prieštarauja tai įstatymo formuluotei. Kaip biurokratai paskyrėme įspėjimą, bet jokių jam pastabų neturime“, – pabrėžė R. Bagdzevičius.

Anot jo, europinė direktyva, nustatanti tam tikrus ribojimus, tarp jų – įpareigojimą žymėti turinį pagal amžiaus kategorijas, atsirado televizijų bei retransliuotojų iniciatyva, vadinamiesiems vlogeriams ėmus stipriai konkuruoti dėl auditorijos.

R. Bagdzevičius sako, kad šiuo metu iš esmės vaizdo tinklaraštininkai privalo registruotis ir laikytis dviejų pagrindinių principų: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo ir neskleisti dezinformacijos.

Vis dėlto jis pripažino, kad komisija sieks keisti audiovizualinės žiniasklaidos sritį reguliuojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose esančias formuluotes, kurios yra tiesioginis vertimas iš europinių direktyvų, bet ne patį principą, kad tokių paslaugų tiekėjas privalo registruotis ir, be kita ko, paisyti nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos principų.

„Galbūt reiks laikui bėgant peržiūrėti įstatymą, bet tai – Kultūros ministerijos reikalai. Mes jau buvome, kalbėjome Kultūros ministerijoje. Tad šis procesas, matyt, nėra baigtinis. Ką peržiūrėti – pataisyti formuluotes, akcentuojant neapykantos skleidimą, dezinformaciją, nes S. Malinauskas pateko į biurokratines pinkles“, – sakė R. Bagzdevičius.

„Pranešame, kad rugpjūčio 2 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnį (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas). Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, organizuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras“, – portalą informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

„15min“ duomenimis, tyrimas pradėtas gavus Rusijos teisininko Markas Feigino pareiškimą, jog nuo 2012 metų, būdamas Lietuvos rezidentu, A.Šarijus galėjo vykdyti neregistruotą veiklą, iš neaiškių šaltinių Rusijoje gauti nedeklaruotas pajamas, nemokėti mokesčių.

Šiuo metu A. Šarijus gyvena Ispanijoje. Iš Ukrainos pabėgęs žurnalistu prisistatantis asmuo šioje šalyje Ukrainos prašymu gegužę buvo sulaikytas, vėliau paleistas pasižadėjus neišvykti. Jis laukia teismo sprendimo dėl išdavimo Ukrainai.

Anot „15min“, A. Šarijus milijoninę rusakalbių auditoriją ir turtus Ispanijoje krovėsi 10 metų naudodamasis Lietuvos jam suteiktu prieglobsčiu ir leidimu gyventi Europos Sąjungoje.

Politinio prieglobsčio Lietuvoje A. Šarijus neteko tik šių metų sausį, kuomet Migracijos departamentas po įvairių kreipimųsi ėmėsi tikrinti informaciją apie jį, o Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą, kad A. Šarijaus buvimas kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

Migracijos departamentas birželį uždraudė A. Šarijui atvykti į Lietuvą.

Kaip pranešė LRTK, trečiadienį komisijos nariai pritarė, jog šių gairių projektas būtų teikiamas viešam svarstymui.

Patys tinklaraštininkai kritikuoja iniciatyvą, sakydami, kad tam nėra teisino pagrindo, be to, kiltų daugybė problemų praktiškai įgyvendinant siūlymus.

Pasak LRTK, pagrindas reguliuoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus atsirado 2021 metais perkėlus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, o vlogerio sąvoka nors ir nėra apibrėžta teisės aktuose, įprastai jis suprantamas, kaip asmuo, skelbiantis turinį dalijimosi vaizdo medžiagą platformose, dažniausiai tinkle „YouTube“.

Pasak komisijos tiek „YouTube“, tiek ir „Facebook“, „TikTok“ platformos ima konkuruoti dėl tos pačios auditorijos, kaip ir tradicinė audiovizualinė žiniasklaida.

„Be to, jos taip pat daro didelį poveikį, nes jomis naudotojams suteikiama geresnė galimybė formuoti kitų naudotojų nuomones ir daryti joms įtaką“, – teigia komisija.

Argumentai – nepilnamečių apsauga, reklamos

„Vlogerių, teikiančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, priežiūra yra reikalinga siekiant užtikrinti, kad jų kanaluose būtų laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų bei komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimui taikomų reikalavimų“, – argumentuoja LRTK.

Anot jos, panaši, kaip siūloma, vaizdo tinklaraštininkų priežiūra vykdoma ir kitur Europoje, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje.

LRTK gairėmis siekia nustatyti, kad šie tinklaraštininkai informuotų LRTK apie paslaugų teikimą.

„Gairėse nustatyti požymiai, pagal kuriuos LRTK galės nuspręsti, kokie vlogeriai turėtų būti laikomi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais. Taip pat gairėse nustatytos išimtys, kam neturėtų būti taikomas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų apibrėžimas“, – sako LRTK.

Pasiūlymus projektui prašoma pateikti iki vasario 4-osios.

S. Malinauskas: siūlymai – neargumentuoti

Savo kanalą su daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių „YouTube“ turintis buvęs žurnalistas ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako pasigendantis LRTK paaiškinimų ir argumentų tokiam siūlymui.

Anot jo, nors LRTK nurodo, jog reguliavimą norima nustatyti remiantis Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, iki šiol šioje platformoje netenka susidurti su, pavyzdžiui, N-7, N-18 ar panašiu žymėjimu stebint kitų valstybių atstovų keliamus vaizdo įrašus.

Raginu nieko neskubėti registruoti, tai turi būti teisiškai išaiškinti klausimai, nes tai sukeltų „YouTube“ kūrėjams didžiules teisines pasekmes.

Jis kelia klausimus, pagal kokius kriterijus būtų skirstoma, ką priskirti žiniasklaidai, ko – ne.

„Tai nėra televizija, tai yra asmeninė nuomonė, tai – blogeriai, kurie užsiima įvairiausia veikla: tai gali būti podkastai (tinklalaidės – BNS), gali būti politika, pramogos ir panašiai. Visų šių paaiškinimų nėra, tikimės, kad jie atsiras“, – BNS  sakė tinklaraštininkas.

Pasak jo, Lietuva, priešingai, nei kitos ES valstybės, jau turi neigiamos praktikos aklai taikant ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kai išimtys dėl informacijos skelbimo netaikomos net ir žurnalistams, tad čia įžvelgė analogiją.

„Raginu nieko neskubėti registruoti, tai turi būti teisiškai išaiškinti klausimai, nes tai sukeltų „YouTube“ kūrėjams didžiules teisines pasekmes, apie kurias, deja, pati komisija detaliai nepasakoja“, – pridūrė jis.

Klausimai dėl užsienio kūrėjų

S. Malinauskas pabrėžė, kad „YouTube“ negalima lyginti su tradicine žiniasklaida, nes tinklo principai yra vengti bereikalingos cenzūros, įvairiuose keliamuose įrašuose galima rasti ir keiksmažodžių, ir provokuojančio turinio.

Jam kyla klausimų, kas ir pagal kokius kriterijus spręstų, kaip žymėti turinį – ar tai turėtų daryti patys tinklaraštininkai, ar šią administracinę naštą prisiimtų pati LRTK, kaip tai būtų įmanomam, pavyzdžiui, kai turinys įkeliamas savaitgalį, nedarbo valandomis.

„Pirmiausia norėtųsi žinoti, kiek LRTK žymės, cenzūruos ir nagrinės žymiai didesnių angliškų kanalų turinį. Nes Lietuvoje ir mano vaikai – turiu dvi dukras – ir kiti jauni žmonės žiūri pasaulines žvaigždes, kurios žaidžia „Roblox“, dar kažkokius vlogus. Kai kalbama apie komercinius dalykus – jau dabar tai reglamentuoja Reklamos įstatymas, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba vertina vlogerius ir socialiniuose tinkluose“, – sakė jis.

Tikėjimas – tik ėjimas

Bekalbant ši dovana ėmė materializuotis ir įgavo aiškų planą – dvylika dienų ir žygis pėsčiomis iš Vilniaus į Karklę, kur būtų pastatyti balansiniai akmens bokštai. Kuo tokia dovana ir iššūkis vertingi bei kaip įmanoma savomis kojomis ir pečiais atlaikyti 485 km ir 585 tūkst. žingsnių per dvylika dienų?

Pasak S.Urbono, labai seniai kariai visuomet į mūšius šimtus kilometrų žygiuodavo pėsčiomis, o pakeliui išspręsdavo savo psichologines problemas. Tai veikia ir šiandien – daug einant, keliaujant, išsprendžiami dalykai, kurių sėdėdami vietoje mes taip greitai nesutvarkytume.

"Šis žygis – tai mano atostogos. Ir dovana. Per savo gimtadienį paprašiau žmonos, kad išleistų mane į dvylikos dienų žygį. Kai gavau tokią dovaną, iš karto pagalvojau, kaip galėčiau tas dvylika dienų išnaudoti taip, kad džiaugtųsi širdis ir būtų smagu. Iki šiol buvau labai daug nužygiavęs vos per tris dienas, maksimalų terminą, kiek galėdavau išeiti iš namų į žygį. Todėl iš Vilniaus per tokius trijų dienų žygius jau buvau nuėjęs į visas puses – Druskininkus, Kėdainius, Visaginą ir t.t. Šį kartą į galvą šovė Karklė. Tai yra vieta, kurioje man labai gera, kurioje labai mėgstu statyti balansinius akmens bokštus. Ir pagalvojau, kodėl man per visą Lietuvą nenuėjus iki Karklės ir nepastačius balansinio akmenų bokšto? Daug žmonių eina į bažnyčią, ten atranda džiaugsmą ir ramybę, o aš viską atrandu savo žygiuose, lietuviškoje gamtoje. Turbūt ne veltui žodis tikėjimas susideda iš dviejų žodžių – tik ėjimas. Ir tai yra mano bažnyčia", – sako žinomas tėtis.

Iššūkis kūnui

Tarp daiktų, kurie prieš didžiausią S.Urbono žygį atsidūrė jo kuprinėje, – mažai netikėtumų: daug labai gerų kojinių, apatiniai, keli šortai, keli marškinėliai, daug pudros kojoms, kad visą laiką būtų sausos. Taip pat kuprinėje vietos rado daugybė laidų ir įkroviklių, ausinės bei vaistai.

Daug žmonių eina į bažnyčią, ten atranda džiaugsmą ir ramybę, o aš viską atrandu savo žygiuose, lietuviškoje gamtoje.

Vienintelis žygiui išsiruošusio vyro draugas kelionėje buvo ant riešo esantis naujasis išmanusis laikrodis "Huawei Watch 3 Pro", kuris ne tik atlaikė visą žygį, bet ir ne sykį pagelbėjo jo metu: skaičiavo nueitą atstumą, sveikatos rodiklius, padėjo sudėlioti maršrutą, suvokti, kada metas pailsėti.

"Didžiausias iššūkis žygio metu tenka būtent kūnui – prisiversti kasdien eiti maratoną. Taip pat nepamiršti ryte ir vakare padaryti mankštą, nes be jos, tikriausiai, jau po poros dienų žygis būtų pasibaigęs. Tik pradėjus eiti kartais pasidaro nuobodu, bet praktiškai kas dieną įvykdavo nuotykių ar iššūkių – nuo autostradoje paklydusios stirnos ir jos lydėjimo atgal į mišką iki patekimo į draustinį, iš kurio kur kas sunkiau išeiti nei įeiti. Be to, eidavau vidutiniškai po 50 tūkst. žingsnių per dieną ir su didele kuprine ant pečių, o beveik visas dienas buvo didesnis nei 30 °C karštis", – įspūdžiais dalijasi S.Urbonas.

Ragina būti pavyzdžiu vaikams

Pasibaigus žygiui, viena pirmųjų Simonui kirbančių minčių – kada planuoti kitą? Kaip teigia žinomas tėtis, svarbiausia yra išdrįsti pradėti eiti į žygius, o toliau Lietuvos gamta ir pamatomi vaizdai padarys viską už jus.

"Lietuva yra be galo graži. Atrodo, pravažiuoji pro tą pačią vietą automobiliu kokius 100 kartų, nieko naujo. Bet kai žygiuoji, net paprastuose dalykuose pamatai kažką naujo. Todėl labai rekomenduoju pradžiai bent iš namų į darbą nueiti pėsčiomis, nes tikrai pamatysite daug naujų ir netikėtų dalykų. Nebijokite keliauti su vaikais, nes kartais suaugusieji sako, kad mūsų vaikai yra dar per maži. Uždėkite jiems laikrodukus ir pažiūrėkite, kas per dieną nueina daugiau. Būkite pavyzdžiu. Nebūtina pradėti iš karto nuo 20 km – nueikite vieną dieną 1 km, kitą – 2 km ir t.t. Pailsėkite, tada po truputį didinkite atstumus. Ir planuojant žygius visai nesvarbu, kuriame Lietuvos gale esate, nes visur yra nuostabių ir netikėtų atkarpų", – apibendrina S.Urbonas.