Pasak jo, tolesnis „Grigeo Klaipėdos“ darbas priklausys nuo elektros kainų.

„Jeigu kažkokių nenumatytų atvejų neatsitiks, tikimės sklandžiai ir toliau tęsti veiklą. Bet neatmetame tokios galimybės, kad jeigu situacija vėl drastiškai keisis (...), jeigu prireiks, galime ir stabtelėti“, – BNS teigė T. Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“ dėl pabrangusios elektros gamybą sustabdė rugsėjo 5 dieną. Tuomet T. Eikinas BNS sakė, kad pastarųjų mėnesių įmonės sąskaitos už elektrą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, padidėjo apie 12 kartų.

Jo teigimu, įmonės darbuotojai į prastovas nebuvo išleidžiami, jiems mokamas atlyginimas.

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba 164 žmonės, liepą vidutinis jų atlyginamas siekė 2,7 tūkst. eurų (iki mokesčių).

Pasak bendrovės pranešimo, šeštadienio rytą dėl trumpalaikio techninio sutrikimo „Grigeo Klaipėdoje“ esančioje biokuro katilinėje, gamyklos teritorijoje pasirodė dūmai. Nesklandumai buvo operatyviai pašalinti, pavojus turto, žmonių ar aplinkos saugumui nekilo.

Pasak įmonės vadovo Tomo Eikino, specialiąsias tarnybas iškvietė dūmus pastebėję vietiniai gyventojai, tačiau jų pagalbos neprireikė.

„Trumpalaikis techninis sutrikimas buvo operatyviai pašalintas mūsų pačių pastangomis. Dėl šio nesklandumo nei bendrovės turtas, nei darbuotojai nenukentėjo. Aplinkos apsauga taip pat buvo maksimaliai užtikrinta“, – pranešime sakė jis. 

„Grigeo Klaipėda“ gamybos procesas dėl šio sutrikimo nebuvo sustojęs. Šiuo metu gamykla veikia sklandžiai.

Dėl techninio incidento bus atliekamas papildomas vidinis tyrimas.

„Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas sako pasigendantis argumentų, kaip buvo apskaičiuota tokio dydžio žala.

„Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms, ar buvo pakenkta florai ir faunai, vandens būklei. Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką“, – komentare BNS teigė T. Eikinas.

„Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms.

Anot jo, atsižvelgus į tai, šiuo metu sudėtinga plačiau komentuoti ir vertinti Aplinkos apsaugos departamento pateiktus skaičius.

Klaipėdos apygardos prokurorė Gina Skersinskytė anksčiau šį mėnesį teigė, kad gamtai padaryta žala šiuo metu yra pagrindinis ginčo objektas.

„Grigeo Klaipėdos“ vadovas sako, kad užsienio ekspertų ataskaitą ir jų siūlymus dėl aplinkos atkūrimo bendrovė dar pernai lapkritį pateikė Aplinkos apsaugos departamentui, tačiau atsakymo negavo.

Jis pabrėžė, kad ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos“ taršos poveikis aplinkai nebuvo didelis.

„Atkreipsiu dėmesį, kad įvertinus visus viešai prieinamus duomenis, nepriklausomi užsienio ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“, – sakė T. Eikinas.

Sausio pradžioje, praėjus metams nuo „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė sakė, kad ikiteisminis tyrimas yra finišo tiesiojoje ir byla teismą turėtų pasiekti jau greitai.

G. Skersinskytė tuomet teigė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.

Jos teigimu, kurie įtariamieji keliaus į teismą ir ar tarp jų bus pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, paaiškės bylą perdavus teismui. Įtariamųjų iš viso yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.

Anksčiau skelbta, kad tarp įtariamųjų yra ir G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas T. Eikinas, dirbantis nuo 2019-ųjų gruodžio.

Kada byla bus perduota teismui, G. Skersinsytė antradienį BNS pasakyti negalėjo.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.

Galima sakyti, kad įmonėje „Grigeo Klaipėda“ esu dar naujokas – 
jai vadovauju vos pusę metų, tačiau penktąją darbo savaitę ištikusi krizė privertė kur kas greičiau įsitraukti į įmonės veiklą ir perimti atsakomybės, net ir svetimos, naštą. Per šį trumpą laiką patirta neapsakomai daug, tačiau tvirtai tikiu bendrove, savo kolegomis ir nuoširdžiu darbuotojų atsidavimu. Viliamės, kad anksčiau ar vėliau kaip komanda įveiksime šiuos iššūkius  ir galėsime sugrįžti į stabilų darbo ritmą, atversti naują bendrovės gyvavimo lapą. Būtent dėl to ir likau įmonėje pačiu sudėtingiausiu jai ir darbuotojams laikotarpiu, atrėmiau kritikos ir nepasitikėjimo strėles, kai net nebuvau spėjęs apšilti kojų kaip direktorius.

O šiandieną noriu kreiptis į klaipėdiečius, kuriems kyla daug klausimų, įtarimų ar net baimių dėl tolesnės „Grigeo Klaipėdos“ veiklos bei planuojamų atlikti būtinų darbų ar projektų. Jie fabrikui yra gyvybiškai svarbūs, siekiant užtikrinti veiklos atitiktį visiems galiojantiems ir nustatytiems reikalavimams, ypač aplinkosauginiu aspektu. Dėl to jaučiu pareigą jums apie tai papasakoti daugiau. Iš asmeninės patirties žinau, jog atviru ir nuoširdžiu dialogu galima pasiekti geriausių rezultatų.

Valymo įrenginių veiklos 
atnaujinimas – ne 
„Grigeo Klaipėdos“ užgaida

Sausio 7 d. nustoję savarankiškai valyti nuotekas manėme, jog galėsime tęsti veiklą, valymui jas perduodami „Klaipėdos vandeniui“. Vis dėlto, kaip vėliau paaiškėjo, „Klaipėdos vandens“ įrenginiai nėra pritaikyti gamybinių nuotekų valymui, tad net kelis kartus buvome priversti stabdyti gamybą. Deja, gamybinė įmonė taip veikti negali. Todėl kartu su „Klaipėdos vandeniu“ ieškojome ilgalaikio ir svarbiausia – abiem pusėms priimtino nuotekų tvarkymo sprendimo ir džiaugiuosi, kad mums pavyko tokį surasti.

Šiuo metu „Grigeo Klaipėdos“ nuotekomis rūpinasi „Klaipėdos vanduo“, tačiau, kaip teigia pati įmonė, tai tėra laikinas sprendimas. Vienintelis būdas, kuris leistų užtikrintai ir nepertraukiamai mums dirbti bei neapkrautų „Klaipėdos vandens“ – 
Dumpiuose esančių bendrovei priklausančių valymo įrenginių veiklos atnaujinimas. „Grigeo Klaipėdos“ įrenginiais būtų atliekamas pirminis nuotekų valymas ir tuomet jos keliautų į „Klaipėdos vandens“ nuotekų valymo įrenginius galutiniam išvalymui. Kad „Grigeo Klaipėda“ privalo pati atlikti pirminį gamybinių nuotekų valymą prieš jas atiduodama „Klaipėdos vandeniui“, ne kartą viešai teigė ir „Klaipėdos vandens“ vadovas Benitas Jonikas, tai numato ir nuotekų tvarkymo reglamentas.

Nauji valymo įrenginiai – 
ne miesto centre

Planuojamas gamybinių nuotekų valymo Dumpiuose atnaujinimas neišvengiamai kelia daug klausimų vietos bendruomenei. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad tai niekaip nepakenks Klaipėdos miesto gyventojams – visi planuojami darbai bus vykdomi Dumpių nuotekų valyklos teritorijoje, esančioje už Klaipėdos miesto ribų.

Iš „Grigeo Klaipėdos“ fabriko atkeliavusios nuotekos pirmiausia būtų apvalomos esamais bendrovės nuotekų valymo įrenginiais Dumpiuose, o tada, pasiekus nustatytus taršos rodiklius, naujai nutiesta uždara spaudimine linija transportuojamos į „Klaipėdos vandens“ nuotekų valyklą.

Nebeliks blogą kvapą skleidžiančių kompostavimo aikštelių

Nors netoliese gyvenantiems žmonėms didžiausią nerimą kelia su nuotekų valymo veiklos atnaujinimu siejamas blogas kvapas, noriu užtikrinti, kad bus imtasi visų įmanomų priemonių jo neutralizavimui. Dar praėjusiais metais Dumpiuose pirminį nusosdintuvą bei išlyginamąjį baseiną uždengėme specialia medžiaga, padedančia sulaikyti išsiskiriančius kvapus. Taip pat buvo instaliuota oro ozonavimo sistema šių sulaikytų kvapų neutralizavimui.

Vis dėlto gyventojai nuolat skundžiasi nemaloniais kvapais, o jų akys krypsta į „Grigeo Klaipėdą“. Tačiau negalime prisiimti visos atsakomybės už bendrą kvapų situaciją mieste.

Įdiegus techninius sprendinius dumblo tvarkymui, nebebus kompostuojamas po nuotekų valymo susidaręs dumblas – jis bus perduodamas sudeginti, todėl neliks ir nemalonaus kvapo, kurį anksčiau skleisdavo komposto aikštelės.  Jose iki šiol sukauptas kompostas bus perduotas komposto naudotojams.

Nuotekų kiekiai apskaitomi, 
jokių galimybių išleidimui 
į aplinką nėra

Pasitaiko gyventojų, kurie ir šiandien suabejoja skaidria „Grigeo Klaipėdos“ veikla bei baiminasi praeities įvykių pasikartojimo. Tai labai žmogiška ir visiškai suprantama. Tačiau kaip įmonės vadovas, atsakingas už įmonės veiklą, jus užtikrinu, jog šiuo metu visos nuotekos – tiek gamybinės, tiek lietaus, yra apskaitomos, duomenys nuolat siunčiami kontroliuojančioms institucijoms, todėl drąsiai galiu teigti, kad jokia nelegali veikla nėra ir nebus vykdoma.

Na, o įgyvendinus Dumpių nuotekų valyklos sujungimą su „Klaipėdos vandens“ valykla, čia taip pat bus sumontuotas automatinis mėginių semtuvas, papildomi nuotekų apskaitos ir taršos kontrolės prietaisai, kurių duomenys bus nuolat perduodami į „Klaipėdos vandens“ SCADA 
sistemą.

Gamybinės fabriko nuotekos 
nėra pavojingos žmonėms

Suprantame, kad visuomenė jaudinasi ir dėl fabriko nuotekų kenksmingumo – ar jos nenuodingos, ar negali sukelti  neigiamų pasekmių sveikatai? Tam išsiaiškinti buvo atlikti laboratoriniai nuotekų tyrimai nepriklausomose laboratorijose užsienyje. Tyrimų rezultatai parodė, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose sunkiųjų metalų, pavojingų ir prioritetinių medžiagų koncentracijos yra pastebimai mažesnės, nei Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytos saugios teršalų koncentracijos. Kaip ir kitų gamybos įmonių, mūsų nuotekose yra didesnė BDS7 koncentracija, lemianti ištirpusio deguonies vandenyje sumažėjimą, dominuoja azoto bei fosforo junginiai, skatinantys spartesnį vandens augalų augimą, dumblių žydėjimą ir telkinio dumblėjimą. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad žmonių sveikatai mūsų fabriko nuotekos nėra pavojingos.

Įmonės uždarymas – ne išeitis

Nors šiandieną ir kalbame apie pirminį nuotekų valymą, Klaipėdos prokuratūra Dumpiuose esančių „Grigeo Klaipėdos“ valymo įrenginių teritorijoje atlikti statybos darbus šiuo metu yra uždraudusi, o teismas laikinai apribojo galimybes naudoti valymo įrenginius fabriko gamybinių nuotekų valymui. Tačiau projektuoti bei derinti projektus nebuvo uždrausta, tad viliuosi, kad atsakingos institucijos priims sprendimus, leidžiančius įmonei tęsti veiklą. 

Jei tokie sprendimai nebūtų priimti, Lietuvoje gali nebelikti vienintelės popierines pakuotes perdirbančios įmonės. Todėl perdirbti jas reiktų vežti į užsienį, gamybai žaliavą taip pat pirkti iš kaimynų, kas pareikalautų milžiniškų išlaidų Lietuvos verslui ir mažintų jo konkurencingumą, o tai finale išaugintų prekių kainas paprastiems vartotojams. O kur į Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės biudžetą sumokami mokesčiai bei sukuriamos darbo vietos. Kas patirtų daugiausia žalos dėl „Grigeo Klaipėdos“ veiklos ribojimo ir priverstinio stabdymo? Fabrike darbo netekę žmonės, eiliniai vartotojai, Klaipėdos miestas bei galiausiai valstybė.

Artimiausiu metu planuojame susitikimus su miesto, rajono savivaldybių, suinteresuotų bendruomenių atstovais. Atsakysime į kylančius klausimus, plačiau papasakosime apie planuojamus įmonės veiklos pokyčius bei aktualiausius iššūkius. Noriu tikėti, kad pavyks užmegzti atvirą ir nuoširdų dialogą, o priimti sprendimai užtikrins tiek Klaipėdos, tiek jos gyventojų, mūsų įmonės darbuotojų bei bendrą šalies gerovę.

Pas merą atvykęs bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas patvirtino, jog nuotekos atiduotos valyti bendrovei „Klaipėdos vanduo“.

„Gamyba, kaip vyko, taip ir vyksta. Mes atliekame vidinį tyrimą“, – kalbėjo T. Eikinas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad šiuo metu jau bent aišku, kad bet kokia tarša yra sustabdyta.

„Šiandien susitikime kalbėta apie tą vamzdį – alternatyvų, pogrindinį, partizaninį. Tikime, kad prokuratūra atliks geodezinius matavimus, kurie labai aiškiai parodys, kur kokie tinklai iš tikrųjų yra. Manau, kad iš „Grigeo“ pusės būtų korektiška finansuoti šiuos tyrimus. Dar labai norėtųsi svarbiausią informaciją sužinoti iš pirmų lūpų, o ne iš žiniasklaidos, nes kiekvienas neatsakytas klausimas sukelia dešimtis interpretacijų“, – teigė meras.

Jokio slėpimosi, jokio vengimo neturėtų būti.

Pasak V. Grubliausko, visuomenė pasipiktinusi, ir tai suprantama. Paaiškėjus apie nevalytas nuotekas, leidžiamas į Kuršių marias, bendrovės vadovai ir kai kurių institucijų atstovai pradžioje tylėjo, o tai esą penas rastis įvairiems mąstymams, kaltinimams ir interpretacijoms.

„Todėl ir šiandienos pasitarime sakiau, kad atsakingi žmonės nebėgtų nei nuo žurnalistų, nei nuo visuomenės ir jų užduodamų klausimų. Jokio slėpimosi, jokio vengimo neturėtų būti“, – pabrėžė V. Grubliauskas.

Klaipėdos mero patarėjas, buvęs ilgametis bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas tvirtino, kad „Klaipėdos vanduo“ tikrai negalėjo žinoti, kas vyksta kitoje įmonėje.

Anot L. Makūno, „Klaipėdos vanduo“ neturėjo prievolės kontroliuoti, kokio švarumo nuotekas į marias išleidžia „Grigeo Klaipėda“.

„Jeigu „Grigeo“ pasidarė aplinkinę liniją, kad apeinant savo nuotekų valyklą išleistų nevalytas nuotekas į valytų nuotekų kolektorių, tai iš kur apie tai galėjo žinoti „Klaipėdos vanduo“? Prokuratūra atlieka tyrimą, todėl turėtų būti pasamdyta geodezinė firma, kuri ir atsakys į iškilusius klausimus. Jeigu aplinkinė nuotekų linija yra, tai būtų pažeidimas, jei jos nėra, tai nėra“, – kalbėjo L. Makūnas.

„Fortum“ teigia, jog vertina Tomo Eikino kvalifikaciją, patirtį ir indėlį plėtojant Lietuvoje unikalios įmonės veiklą, bet supranta ir norą siekti naujų iššūkių profesinėje veikloje.

Tomas Eikinas UAB „Fortum Klaipėda“ pradėjo dirbti 2011 m. spalio 3 d. technikos direktoriumi, o 2016 m. sausio 30 d. tapo įmonės direktoriumi.

UAB „Fortum Klaipėda“ eksploatuoja vienintelę Lietuvoje nepavojingomis komunalinėmis ir pramoninėmis atliekomis kūrenamą kogeneracinę jėgainę.

„Fortum“ Lietuvoje priklauso UAB „Fortum Heat Lietuva“, kuri valdo įmones UAB „Fortum Klaipėda“ (95%), UAB „Fortum Joniškio energija“ (66,2%) ir UAB „Fortum Švenčionių energija“ (50%). Taip pat įmonei priklauso 19,64% AB „Klaipėdos energija“ akcijų ir 49% UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų.

Pasiekė normą

Šilumą ir elektrą iš atliekų bei biokuro gaminanti „Fortum Klaipėda“ termofikacinė jėgainė Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje eksploatuoti pradėta nuo 2013-ųjų gegužės vidurio.

„Nuo mūsų veiklos pradžios atliekų kiekis mūsų kuro balanse nuosekliai didėjo ir 2015 m. pasiekė 180 tūkst. tonų. Tai yra tas kiekis, kurį mums leidžiama sudeginti“, – teigė bendrovės „Fortum Klaipėda“ direktorius Tomas Eikinas.

Pernai jėgainė sudegino ir 99 tūkst. t. biokuro.

Šiemet, anot direktoriaus, bus stengiamasi išlaikyti tokias pačias veiklos apimtis ir pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad tai padaryti pavyks.

Degins daugiau atliekų

Praėjusiais metais pasiekus sudegintų atliekų normą bendrovė jau svarsto ką darys ateityje.

Direktoriaus teigimu, jau šiemet tikimasi baigti visas reikalingas procedūras, jog būtų leista jėgainėje maksimaliai deginti ne 180, o 250 tūkst. tonų atliekų.

„Poveikio aplinkai ataskaita jau yra suderinta ir patvirtinta, šiuo metu jau yra pateikta paraiška leidimui ir gautos pirmos pastabos. Tikimės, kad dar šiais metais, galbūt liepos ar rugpjūčio mėnesiais mes gausime pakeistą leidimą, kuriame ir bus tie 250 tūkst. t.“, – procesą apibūdino T.Eikinas.

Direktorius patikino, kad gavus minėtą leidimą, jėgainei didinti technologinių pajėgumų papildomai neprireiks.

„Nieko investuoti papildomai nereikės. Mes tik tą biokuro dalį pakeisime atliekomis. Tai mūsų manymu, atrodo logiška tam, kad mažinti atliekų kiekį sąvartynuose“, – pastebėjo vadovas.

Veža visa Lietuva

Iki 2015-ųjų minėtoje jėgainėje buvo leidžiama deginti tik Klaipėdos regiono atliekas, o dabar į „Fortum Klaipėda“ komunalinės atliekos po antrinio rūšiavimo atvežamos iš visos Lietuvos.

Šiuo metu vienas didžiausių atliekų tiekėjų jėgainei – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Jis „Fortum Klaipėda“ tiekia apie 40 proc. visų atliekų.

23 proc. pristato bendrovė „Ecoservice“. Mažesni atliekų tiekėjai – bendrovės Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, „Ekobazė“, „Virginijus ir Ko“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, „Raguvilė“ ir kiti.

Šilumos ir elektros energija

Pastebima, kad kasmet didėja ir pagaminamos šilumos energijos rodikliai. Šiuo metu „Fortum Klaipėda“ yra didžiausias nepriklausomas šilumos energijos tiekėjas visoje Klaipėdoje, kuris dalyvauja konkurencinėje kovoje su kitais nepriklausomais tiekėjais.

Per trejus metus bendrovės pagaminamos šilumos energijos kaina kasmet mažėja. Šis procesas stebimas jau nuo pat jėgainės darbo pradžios prieš trejetą metų.

„Nuo balandžio iki pat šildymo sezono pradžios šilumos kainos jau 2013 m., kai mes pasileidome, krito praktiškai du kartus, nes iki tol Klaipėdoje nebuvo pakankamai šilumos gamintojų, kurie patenkintų visą poreikį“, – pastebėjo T.Eikinas.

Praėjusiais metais bendrovė pagamino ir pardavė 416 GWh šilumos energijos. Ji parduodama bendrovei „Klaipėdos energija“. Pastebima, kad iš „Fortum Klaipėda“ superkama apie 70 proc. visos šilumos energijos, kuri perkama iš nepriklausomų tiekėjų.

„Didėjant galimybei patiekti daugiau šilumos, tuo pačiu turime galime tiekti ir daugiau elektros energijos“, – pastebėjo T.Eikinas ir pridūrė, jog maždaug pusė pagaminamos elektros energijos – „žalioji“, pagaminama iš biokuro ir atliekose esančios biodegraduojančios dalies.

Leidžiamų normų neviršija

Nors darbo pajėgų „Fortum Klaipėda“ ir nemažina, o atvirkščiai – turi ambicijų didinti pajėgumus, poveikio aplinkai vertinimai, teigiama, nerodo pavojaus signalų.

Jėgainės emisijos yra dešimtis kartų mažesnės nei leidžia numatytos jų normos. T.Eikino teigimu, toks rezultatas pasiekiamas dėl įdiegtų aukščiausios kokybės technologijų.

„Kaip kartais juokauja mūsų kolegos – naujametinę naktį dioksinų ir furanų iš fejerverkų išmetama tiek, kiek mūsų jėgainė išmestų per 25 veiklos metus“, – pastebėjo direktorius.

Bendradarbiauja su gyventojais

Sėkmingai veiklą vystanti „Fortum Klaipėda“ nepamiršta ir bendradarbiavimo su gyventojų bendruomenėmis – remia bendruomenių šventes bei talkina gražinant aplinką. Be dėmesio nelieka ir kultūra – bendrovė jau parėmė trijų knygų leidybą. Paramos sulaukė ir viena uostamiesčio mokyklų ir sporto komanda.

Megzti ryšius su gyventojais bendrovė siekė nuo pat pirmųjų veiklos metų.

Minėdama savo pirmąjį gimtadienį bendrovė parėmė akciją „Darom“ ir po visuotinės talkos klaipėdiečius sukvietė į iškyla savo teritorijoje. Iškylos dalyviai buvo pakviesti ir apžiūrėti jėgainę.

Bendrovės atstovė Sandra Nagdasova pastebėjo, kad šia ekskursija susidomėjimas buvo labai didelis, todėl tokias ekskursijas nuspręsta organizuoti ir toliau. Jėgainėje lankosi studentai bei moksleiviai, senjorai.

„Fortum Klaipėda“ jau antrus metu planuoja rengti akciją, kurios metu aktyviai gyvenantieji ir parsisiuntusieji specialią programėlę gali skaičiuoti savo energiją ir ją skirti kuriai nors iš akcijoje dalyvaujančių aukštųjų mokyklų. Prieš Kalėdas kasmet skiriama parama darbuotojų išrinktai organizacijai.

Praėjusiais metais daugiau tokios energijos surinko Klaipėdos universitetas, kuriam ir atiteko bendrovės įsteigtas prizas.

Sėkmingai veikianti „Fortum Klaipėda“ aktyviai siekia dalyvauti ir miesto gyvenime – dalyvauja Jūros šventėje, nuo 2014-ųjų remia „Metų jūrininko“ rinkimus – kasmet įsteigia prizą šiai nominacijai.

Mažins kainą?

„Klaipėdos energijos“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Antanas Katinas pastebėjo, kad mieste šiuo metu yra septyni nepriklausomi energijos gamintojai. Kaip jau minėta – „Fortum Klaipėda“ - jų lyderis.

Jo teigimu, mažiausios kainos uostamiestyje būna pavasarį, vasarą ir pirmą rudens pusę. Tuo metu, anot A.Katino, „Klaipėdos energija“, galima sakyti, stabdo savo energijos gamybos procesą ir superka ją iš nepriklausomų tiekėjų, kurie konkuruodami ją siūlo mažesnėmis kainomis.

Pastebima, kad šilumos kainą mažina ir pačios „Klaipėdos energijos“ pradėtas naudoti biokuro katilas. Ateityje tokių įrenginių planuojama pastatyti ir daugiau bei taip dar sumažinti kainą.

„Tikimės, kad ateityje šiluma dėl konkurencijos tik pigs“, – teigė A.Katinas.

Pasitrauks iš Danės g.

Bendrovės Investicijų valdymo skyriaus vadovo teigimu, šiuo metu kuriami planai visą energijos gamybą iš Danės g. perkelti į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną ir šią teritoriją atiduoti miestiečiams.

„Mūsų gamybos šaltiniai orientuosis į LEZ teritoriją ir į Šilutės. Vieną biokurą deginantį agregatą planuojama pastatyti Šilutės pl., kitą – Lypkiuose ir taip atnaujinti mūsų šilumos gamybos įrenginius“, – teigė A.Katinas.