„Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos Vyriausybė pasmerkė atsinaujinusį fosfatinių uolienų vežimą iš okupuotos Vakarų Sacharos į Lietuvą. 75 tūkst. tonų krovinys šią savaitę bus pristatytas Lietuvos trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“, - pranešė valstybinė šalies naujienų agentūra „Sahara Press Service“.

Pasak jos, „Lifosa“ 2015 metais buvo paskutinė Europos bendrovė, nutraukusi prekybą su Vakarų Sachara, o Lietuva buvo antra pagal dydį fosfatų iš šios šalies pirkėja.

Rusijos trąšų gamybos grupės „Jevrochim“ valdomos „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas tikino, kad bendrovė nežinojo, jog žaliavos gabenamos iš Vakarų Sacharos. Anot jo, žaliavų tiekimas grupės įmonėms vyksta centralizuotai, todėl pati Kėdainių bendrovė jos neperka.

„Mes perkame iš Maroko, jis didžiausias pasaulyje eksportuotojas. Iš kur jie krauna, velnias žino, gal jie iš tos Sacharos pakrauna, mes nelabai žinome. Jie didžiausi fosfatų eksportuotojai, o iš kur krauna, nelabai žinome. Tuo labiau mums centralizuotai perka Šveicarijoje mūsų „galva“ („Eurochem Group“ - BNS)“, - BNS sakė J.Dastikas.

Anot jo, per pastaruosius dvejus metus įmonė atsigabeno tik vieną fosfatinių uolienų krovinį, be to, šią savaitę gamyklai iš Maroko išsiųsta mažiau nei skelbiama žaliavos - 68 tūkst. tonų.

„Per dvejus metus vieną laivą atsigabenome. Mažiname iki minimumo, kai galėsime, atsisakysime. (...) Pagal mane ten 68 tūkst. tonų“, - teigė J.Dastikas. Jo žodžiais, kai bendrovė bus pajėgi pasigaminti reikiamą kiekį fosfatų, žaliavos iš užsienio ji nebepirks.

„Perkame tik iš bėdos, kam išvežti pinigus, kai kompanija gamins to fosfato tiek, kiek reiks, nebepirksime“, - tikino J.Dastikas. Jo nuomone, visiškai patenkinti fosfatų poreikį įmonė pajėgs po 3 metų.

Jungtinės Tautos 2011 metais „Lifosą“ dėl importo iš Vakarų Sacharos išbraukė iš socialiai atsakingo verslo sąrašo.

Vakarų Sacharą, buvusią Ispanijos koloniją, Marokas aneksavo 1975 metais, šalyje dislokuota daug Maroko karinių pajėgų. Sacharos Arabų Demokratinė Respublika į Vakarų Sacharą reiškia teritorines ambicijas.

„Lifosa“ praėjusiais metais uždirbo 61,617 mln. eurų grynojo pelno (35,2 proc. daugiau nei 2014 metais), jos pajamos siekė 412,687 mln. eurų, joje dirbo apie 950 darbuotojų. 100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „Eurochem Group“.

„Lifosa“ buvo privatizuota 1996 metais, o bendrovės kontrolinį akcijų paketa Rusijos „Jevrochim“ įsigijo 2002 metais.

Lietuvoje verslininkų iš Rusijos Tatjanos Trefllovos, Vadimo Sanzharovo ir Viktoro Demčenkos įkurta bendrovė "Akustinės biotechnologijos" Mažeikiuose atidarė visiškai automatizuotą organinių trąšų gamybos liniją - į ją investuota daugiau kaip 1 mln. eurų, o kitąmet suplanuota pradėti gaminti bitumo emulsiją, rašo "Verso žinios".

Šiuo metu bandomosios trąšų partijos eksportuojamos į Jungtinius Arabų Emyratus, trąšų bandymai baigiami Irane, bendraujama su pirkėjais iš Sudano, Ekvadoro. Bandymai rodo, kad trąšos ypač veiksmingos naudojant jas smėlio dirvožemiui tręšti.

Į antrą įmonę "Sepo Novus", kurią įkūrė tie patys rusai, investuota taip pat daugiau nei 1 mln. eurų - bendrovė užsiims bitumo emulsijos ir kitos kelio dangos, grįstos naujausiomis technologijomis, gamyba. Planuojama, kad bitumo ir kitos kelio dangos gamyba bus pradėta kitąmet.

Jonavos trąšų gamykla „Achema“ ketvirtadienį pristatė naująjį azoto rūgšties cechą (Grand Parroise 2), kurio statybos pradėtos 2012 metais. Viso į šį projektą, kuris vienai didžiausių Lietuvos trąšų gamintojų leis sumažinti energetines sąnaudas ir didinti produkcijos kiekį, investuota daugiau nei 21 mln. eurų. Anot gamyklos atstovų, investicijos į šį įrenginį atsipirks jau po ketverių metų.

Iš azoto rūgšties „Achemos“ gamykloje gaminamos amonio salietros (AN), kalcio amonio salietros (KAN) ir karbamido  amonio salietros vandens tirpalas (KAS) trąšos.

„Gamykla sėkmingai juda modernizacijos ir energetinių išteklių taupymo linkme. Geras to pavyzdys ir yra šis azoto rūgšties agregatas, pakeisiantis du senesnio tipo įrenginius, kurie buvo pastatyti daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Iki šiol turimi azoto rūgšties gamybos pajėgumai neatitiko visų turimų azoto rūgšties perdirbimo galimybių ir trąšų gamybos pajėgumų. Šiuo metu, rinkoje susiformavus pakankamam trąšų poreikiui, turėsime galimybę padidinti azotinių trąšų gamybą daugiau nei dešimtadaliu ir išnaudoti visus turimus pajėgumus“, - teigė gamyklos „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Gamyklos vadovas tikina, kad naujasis agregatas taip pat leis spręsti vasaros laikotarpiu atsirandančią problemą, kai gamybos procesuose sukuriama perteklinė šiluma.

Achemoje tai jau antrasis prancūziška technologija paremtas azoto rūgšties agregatas. Pirmasis buvo paleistas dar 2003 metais.

„Naująjį įrenginį „Achema“ įsigijo ir modernizavo iš Rumunijoje veikusios gamyklos. Jame įdiegtos naujos automatizuotos valdymo ir apsaugos sistemos, nauji valdymo įrenginiai, siurbliai ir kita vidaus įranga, liekamųjų dujų valymo įrenginys. Tai visapusiškai technologine prasme pranašesnis įrenginys už tuos, kuriuos gamykla naudojo prieš tai“, - tikino R.Miliauskas.

Naujajam agregatui, skirtingai nei seniesiems, nereikia gamtinių dujų, o generuojamas garas naudojamas vidaus gamybos procese. Dėl šios priežasties per metus tikimasi, kad gamyklos dujų suvartojimas sumažės apie 22 mln. kubinių metrų, atitinkamai bus sumažinta ir anglies dioksido emisija – per metus ji turėtų mažėti 44 tonomis.

Naująjį agregatą aptarnaus 17 darbuotojų. Tam, kad naujai priimti darbuotojai  galėtų dirbti su naujuoju įrenginiu, visi turėjo praeiti daugiau nei pusę metų trukusius mokymus ir stažuotę kituose gamyklos cechuose.

Vieno didžiausių Lietuvoje koncernų „Achemos grupė“ pagrindinė akcininkė Lyda Lubienė teisme siekia panaikinti Jonavos trąšų gamintojos „Achemos“ sprendimą skirti paramą ledo ritulio komandai „Žalgiris“ ir priteisti sprendimui pritarusių įmonės valdybos narių jau išmokėtus 579,2 tūkst. eurų.

L.Lubienės ieškinį nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas kovo 23 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo tuometiniams „Achemos“ valdybos nariams Romualdui Žadeikai, Tautvydui Misiūnui, Kasparui Jurgelioniui ir Jonui Kaminskui priklausančio 579,2 tūkst. eurų vertės turto, BNS patvirtino L.Lubienės advokatas Gintaras Balčiūnas.
Teismo sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Anot G.Balčiūno, L.Lubienė teismo prašo panaikinti „Achemos“ valdybos sprendimą dėl paramos ledo ritulio klubui, buvusio „Achemos“ valdybos pirmininko R.Žadeikos išduotą garantinį raštą dėl paramos skyrimo, o jau išmokėtas lėšas priteisti iš šį sprendimą palaikusių bendrovės valdybos narių.

„Achemos grupės“ smulkiųjų akcininkų ir L.Lubienės ginčai teismuose prasidėjo rugpjūčio pabaigoje, kai į teismą kreipėsi 13 ieškovų, prašydami akcininkų sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir priteisti nuostolius. Atsakydama į smulkiųjų akcininkų reikalavimą dėl 227 mln. litų (35,7 mln. eurų) kompensacijos, L.Lubienė iš jų pareikalavo pusės milijardo litų (maždaug 145 mln. eurų) žalos atlyginimo už netinkamą koncerno valdymą.

L.Lubienė kartu su dukra Viktorija Lubyte valdo daugiau kaip 52 proc. „Achemos grupės“ akcijų, 11,625 proc. - Jūratė Žadeikienė, po 7 proc. - Jonas Sirvydis ir M.Kaminskienė, 4,75 proc. - Arūnas Laurinaitis, 0,5 proc. - Adomas Žadeika.

Koncernui "Achemos grupė" priklausanti antra didžiausia dujų importuotoja - Jonavos trąšų gamintoja "Achema" šiuo metu moka teisingą ir konkurencingą kainą už dujas, teigia laikinai koncerno generalinio direktoriaus pareigas einantis Romualdas Žadeika.

Interviu naujienų portalui delfi.lt R.Žadeika, kuris taip pat yra ir "Achemos" valdybos pirmininkas, teigė, kad galutinė sutartis su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" nėra pasirašyta.

"Derybos vyksta, pozityvu, kad po ilgesnės pertraukos pirmą kartą šiemet pavyko susitikti su "Gazprom" vadovybe ir išgirsti ankstesnių derybų aplinkybes - buvo nesusikalbėjimo, skirtingų požiūrių. Šiandien galiu pasakyti, jog mokame kainą, kuri, mūsų nuomone, yra teisinga ir konkurencinga. Dėl atskirų detalių sutarties dar nesame pasirašę, bet, manau, mūsų mokama kaina yra neprastesnė nei "Lietuvos dujų". Tačiau tiksliai pasakyti negaliu, nes " Lietuvos dujos", kaip ir kiti didieji pirkėjai, suderėtų kainų neatskleidžia", - naujienų portalui teigė R.Žadeika.

"Gazprom" įmonei "Lietuvos dujos" gegužę sumažino dujų kainą daugiau nei 20 proc. - nuo maždaug 480 iki 370 JAV dolerių. Tokia kaina galioja nuo 2013 metų sausio iki 2015-ųjų pabaigos. Didžiausią kada nors suteiktą nuolaidą bendrovė gavo mainais už pažadą, kad neteiks arbitražui naujo ieškinio dėl per didelės dujų kainos.

Šių metų pradžioje sumažėjusį Lietuvos eksportą smuko du sektoriai - naftos perdirbimo ir trąšų gamybos, sako "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, su Ukraina prekiaujančios Lietuvos įmonės gerų rezultatų šiemet neturėtų tikėtis.

"Viskas būtų gerai, jei ne dvi įmonės ("Orlen Lietuva" ir "Achema" - BNS), kurių rezultatai yra labai prasti - naftos produktų eksportas labai susitraukė, lyginant su praėjusių metų sausiu, ir trąšų eksportas yra gerokai mažesnis. Šie du sektoriai labai slopina Lietuvos pramonę ir apdirbamąją gamybą. (...) Tačiau vertinant kitus sektorius, nėra jokių rimtesnių problemų, nes dauguma kitų įmonių gamybos apimtis padidino šių metų pradžioje", - BNS sakė N.Mačiulis.

Anot jo, apdirbamoji gamyba be naftos produktų sausio mėnesį buvo 9 proc. didesnė nei prieš metus. Vertindamas artimiausio laikotarpio šalies eksporto galimybes, ekonomistas teigė, kad rezultatai nebus džiuginantys.

"Kol kas pramonės duomenys turbūt ir artimiausiais keliais mėnesiais nebus labai džiuginantys, bet tai yra susiję tik su keliomis įmonėmis - su naftos perdirbimo bei trąšų gamintojais, kurie sudėtingiau konkuruoja užsienio rinkose", - kalbėjo N.Mačiulis.

DNB banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė BNS sakė, kad šalies ekonomikos varikliu buvęs eksportas ir toliau silpnėja.

"Duomenys dar kartą patvirtina, kad šis lokomotyvas, kuriuo rėmėsi Lietuvos ūkis pastaraisiais metais, toliau išsikvepia. Reikia atkreipti dėmesį į metų pokytį ir į lietuviškos kilmės eksporto be mineralinio kuro pokytį - šis rodiklis krito 2.9 procento", - kalbėjo analitikė.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas šių metų sausį siekė 5,862 mlrd. litų, importas - 6,425 mlrd. litų, arba atitinkamai 11,1 proc. bei 11,7 proc. mažiau nei 2013-ųjų sausio mėnesį.

Anot DNB analitikės, Lietuvos pramonės produkcija užsienio rinkose tampa vis mažiau konkurencinga.

"Žinoma, tam įtakos turi ir Rusijos situacija, nes Lietuvos pramonė apie dešimtadalį savo produkcijos eksportuoja į šią rinką. Palyginti su pernai metų pradžia, mūsų prekių konkurencingumas šioje rinkoje sumažėjo stipriai vien dėl rublio nuvertėjimo. Nuo praėjusių metų pradžios rublis lito atžvilgiu nukrito daugiau nei penktadaliu. Reikšmingas mūsų valiutos stiprėjimas ir mūsų prekių konkurencingumo sumažėjimas", - sakė I.Genytė-Pikčienė.

Analitikė prognozavo, kad šiais ar kitais metais paklausa iš Vakarų padės kompensuoti praradimą Rytuose.

Paklaustas, kaip Ukrainos ir Rusijos konfliktas gali atsiliepti Lietuvos eksportuotojams, N.Mačiulis teigė, kad su Ukraina prekiaujančios įmonės gerų rezultatų šiemet neturėtų tikėtis.

"Visų pirma, Lietuva gana mažai eksportuoja į Ukrainą, didžioji dalis yra reeksportas arba mineralinių produktų eksportas. Prekybiniai ryšiai tikrai nėra labai tamprūs. Bet aišku, kad tos įmonės, kurios daugiau prekiauja ar yra investavusios, turi ten savo gamyklas, kažkokio turto, tai jų rezultatai turbūt bus prastesnis", - sakė "Swedbank" ekonomistas.

Pasak N.Mačiulio, kur kas didesnį pavojų kelia galimas Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) ekonominių santykių pablogėjimas.

"Jeigu tas politinis konfliktas (Rusijos ir Ukrainos - BNS) toliau eskaluosis, Europos Sąjunga pradės taikyti daugiau ekonominių sankcijų ir jeigu Rusija pradėtų taikyti atsakomąsias priemones, tai būtų didesnis poveikis Lietuvos ekonomikai", - teigė N.Mačiulis.

Kartu jis pripažįsta, kad tokio scenarijaus tikimybė nėra didelė, nes Rusija turėtų vengti tokio scenarijaus, kuomet būtų apriboti prekybiniai ir ekonominiais santykiai su ES.

Statistikos departamento duomenimis, svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės šiemet buvo Rusija (17,6 proc.), Latvija (10,4 proc.), Vokietija (8,8 proc.) ir Lenkija (7,9 proc.), importo - Rusija (21,8 proc.), Vokietija (9,7 proc.), Lenkija (9,6 proc.) ir Latvija (6,8 proc.). Eksportas į Rusiją per metus padidėjo 8,3 proc., tik lietuviškos kilmės prekių eksportas - 11,6 proc., o per mėnesį - atitinkamai sumažėjo 29,5 proc. ir išaugo 14,6 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją mėnesio padidėjimui įtakos turėjo atnaujintas pieno produktų eksportas.

Baltarusijos pareigūnai pirmadienį suėmė Rusijos kalio trąšų gamybos milžinės „Uralkalij“, generalinį direktorių, Minskui atliekant baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo įgaliojimų viršijimo, nurodė Tiriamasis komitetas.

„Uralkalij“ vadovo Vladislavas Baumgertneris buvo suimtas Minske praėjus trims savaitėms po to, kai ši bendrovė nutraukė ryšius su partnere Baltarusijoje „Belaruskalij“, išprovokuodama kalio trąšų gamybos įmonių akcijų vertės nuosmukį pasaulio rinkose.

Keturi kiti abiejų koncernų bendros įmonės „Belorusskaja kalijnaja kompanija“ (BKK) vadovai buvo įtraukti į nacionalinį ir Interpolo labiausiai ieškomų asmenų sąrašą, pridūrė Tiriamasis komitetas.