Nesuprantama tik, kaip tokius sveikatai kenksmingus darbus leidžiama dirbti be jokių apsaugos priemonių – be respiratorių, be ausinių? O paskui stebimės, iš kur Lietuvoje tiek daug ligonių, invalidų ir ankstyvų mirčių?

Sveikatos prevencija daugiausia apsiriboja tik kvietimu judėti, tinkamai maitintis, na, yra dar pora rekomendacijų. Kartais padejuojama ir dėl triukšmingos aplinkos, bet pokalbiais dažniausiai ir baigiasi. Triukšmo gatvėse, panašu, tik daugėja. Nežinau, kodėl niekas nestabdo, nebaudžia automobilių kiaurais duslintuvais arba sklindančiais "bumčikais", nuo kurių dreba visa gatvė? Kodėl tokia iškrypusia "tolerancija" šiems įžūliems chuliganams tarsi pritariama jų elgesiui?

Be gailesčio per pandemiją buvo baudžiami pažeidėjai be kaukių, o štai kai esame lėtai, bet užtikrintai sargdinami triukšmu, niekam nerūpi?

Keista, kad mieste nėra matuojamas triukšmo lygis arba apie jį (gal specialiai?) nėra skelbiama. Užtektų policininkams valandžiukę pastovėti su triukšmo matuokliais, pavyzdžiui, prie Herkaus Manto gatvės, ir nemažai pinigų už baudas pririnktų. Dažnai pirmyn atgal važinėja tie patys nežmonišką triukšmą skleidžiantys automobiliai. Normaliose civilizuotose šalyse tokių automobilių vairuotojai seniai būtų sutramdyti įspėjimais ir baudomis.

Ne veltui sakoma, kad požiūris į triukšmą atspindi šalies civilizacijos laipsnį. Pagal jį vis dar nepriklausome Vakarams, kuriuose kur kas daugiau kultūros ir pagarbos greta esantiesiems.

Nusiskundimų gausos iš gyventojų sulaukę Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai ketvirtadienį surengė reidą, kurio metu tikrino transporto priemonių keliamo triukšmo lygį.

Priemonės vykdytos uostamiestyje ir Klaipėdos rajone, kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.

Dėl triukšmo Klaipėdoje patikrinta 11 transporto priemonių. Nustatyti septyni triukšmo normų viršijimo atvejai.

Keturių motociklų ir trijų BMW automobilių vairuotojams surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir anuliuotas transporto priemonių techninės apžiūros galiojimas.

Už leistinos triukšmo normos viršijimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 str. 1 d. vairuotojams gresia bauda nuo 100 iki 600 eurų.

Metų laikotarpiu prasižengusiems pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos, jei pažeidimas fiksuojamas pakartotinai – bauda išauga nuo 500 iki 1 tūkst. eurų.

Klaipėdos kelių policijos pareigūnai tikrino ir vairuotojų blaivumą.

Patikrinus 617 transporto priemonių, Klaipėdos rajone nustatyti du neblaivūs vairuotojai – 1980 m. gimusiam automobilį "Fiat" vairavusiam vyrui nustatytas 0,64 prom., o 1990 m. gimusiam automobilio "Scion" vairuotojui – 0,44 prom. neblaivumas.

Dar devyni pareigūnų patikrinti vairuotojai buvo vartoję alkoholio, tačiau leistinos ribos neviršijo.

Pasak Klaipėdos kelių policijos pareigūnų, sustiprintas dėmesys transporto priemonių skleidžiamo triukšmo ir vairuotojų blaivumo kontrolei bus skiriamas ir ateityje.

Praėjusią savaitę greičio viršytojams tramdyti jau pradėtas naudoti ir rankinis matuoklis. Juo užfiksuoti 27 pažeidimai. Vienas – ypač įžūlus. 1998 m. gimęs vaikinas šeštadienio, gegužės 23 d. vakare, uostamiestyje, Sausio 15-osios gatve skriejo 103 km/val. greičiu, kai leistinas – 50 km/val. Už šį pažeidimą vairuotojui gresia nuo 450 iki 550 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.

Mobiliuoju greičio matuokliu užfiksuotas 1471 greičio viršijimo atvejis.

Iš viso per praėjusią savaitę pareigūnai nustatė 335 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 149 vairuotojai per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, vienas neturėjo teisės vairuoti. Atsakomybės neišvengs ir nuo pareigūnų sprukti mėginęs mopedo vairuotojas. Nepaklusęs pareigūnų reikalavimui sustoti, 1996 m. gimęs vaikinas nurūko Taikos prospektu, suko į Paryžiaus Komunos gatvė, galop metė mopedą ir bandė sprukti pėsčiomis. Paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti, mopedas nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta techninė apžiūra. Vaikinui gresia nuo 1150 iki 1450 eurų bauda, gali būti konfiskuota ir transporto priemonė.

Pareigūnams įkliuvo ir du neblaivūs vairuotojai. Gegužės 18 d., Šilalės rajone, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 1981 m. gimusiam automobilio „Audi“ vairuotojui buvo nustatytas 1,83 prom. neblaivumas, jis, negana to, neturėjo teisės vairuoti. O gegužės 21 d., 1955 m. gimusiam, traktorių T-16 Klaipėdos rajone vairavusiam vyrui nustatytas 1,25 prom. neblaivumas.

Plungės rajono pareigūnai prevencinę priemonę Kelių eismo taisyklių pažeidėjams išaiškinti gegužės 18-22 d. vykdė kartu su bendrovės „Eurointegracijos projektai“ darbuotojais, stebinčiais miesto vaizdo stebėjimo kamerų perduodamus vaizdus. Didžiausias dėmesys skirtas neleistinam mobiliojo ryšio priemonių naudojimui ir sustojimo, stovėjimo ar lenkimo manevrus reglamentuojančių taisyklių pažeidimams išaiškinti.

Bendromis policijos pareigūnų ir miesto vaizdo kamerų stebėtojų pastangomis iš viso buvo užfiksuotas 41 Kelių eismo taisyklių pažeidimas. 32 vairuotojai mobiliojo ryšio telefonais naudojosi be laisvų rankų įrangos, 8 sustojo ar stovėjo ten, kur tai daryti draudžiama, 1 – kitą transporto priemonę lenkė važiuodamas per pėsčiųjų perėją. Taisykles pažeidę vairuotojai protokolus su jiems skirtomis baudomis gaus paštu artimiausiu metu.

Už paskolą butą miesto centre įsigijusi klaipėdietė jau po trijų mėnesių gyvenimo naujame būste pasijuto lyg aklavietėje. Dieną naktį trunkantis nuolatinis ūžesys, atsiradęs vos prasidėjus šildymo sezonui, – rimtas išbandymas net ir stipriausių nervų žmogui.

Ūžesys neleidžia miegoti

Moters miegą kas naktį nutraukia po jos butu, rūsyje įrengto šilumos mazgo cirkuliacinis siurblys.

"Gyvenu nuolatiniame žemų dažnių ūžesyje. Mano bute girdisi šio siurblio skleidžiamas gaudesys", – pasakojo Vytauto gatvėje gyvenanti Vaiva.

Moteris dviejų kambarių butą pirko vasarą.

"Iš kur aš galėjau žinoti, kad šiame bute nuolat girdisi iš šilumos punkto sklindantis triukšmas? Ūžimas pasigirdo tik prasidėjus šildymui, iki tol jokio triukšmo nesijuto", – tvirtino moteris.

Klaipėdietė turi jautrią klausą, todėl šis dirgiklis jai – itin nemalonus.

"Toks triukšmas yra rimta problema. Siurblys dirba intervalais. Kažkurį laiką girdisi ūžesys, paskui vėl nutyla. Tačiau naktį miegoti negaliu, nuolat girdžiu tą triukšmą", – pasakojo Vaiva.

Klaipėdietė tikino, kad dėl šio šilumos mazgo skleidžiamo garso ateityje negalės parduoti buto.

"Jaučiuosi įvaryta į kampą. Pirkau butą paėmusi paskolą, man tai yra rimtas finansinis įsipareigojimas. O dabar negaliu net ramiai gyventi savo namuose. Ir kas dabar nupirks iš manęs šį butą?" – svarstė moteris.

Pagalbos nesulaukė

Gyventoja dėl triukšmo problemos kreipėsi į namo bendriją "Spindulys". Bendrijos pirmininkė Tatjana Pedan moteriai telefonu pareiškė, kad bendrija kvietė specialistus, kurie išmatavo triukšmo lygį.

"Taip ir pasakė: jokių normų triukšmas neviršija. Tiesa, ji kalbėjo telefonu, jokių dokumentų neturiu, todėl manau, taip tik norėjo atsikratyti besiskundžiančiu gyventoju", – įtarė Vaiva.

Tačiau Vytauto gatvėje esančiame name apsilankius "Klaipėdos" žurnalistams, bendrijos pirmininkė T.Pedan pareiškė, kad net nežino, kur ieškoti specialistų sprendžiant šią problemą.

"Nieko ten nėra, viskas gerai. Niekas iki tol nesiskundė. Senoji savininkė ją perspėjo, kad po butu yra šilumos punktas. Jame veikia siurblys ir reguliatorius, kuris skleidžia šiokį tokį garsą. Matyt, ji girdi, o kiti gyventojai negirdi", – tikino T.Pedan.

Bendrijos pirmininkė esą išaiškino gyventojai, kad tai ji pati turi ieškoti specialistų, kurie aiškintųsi viršijama ar ne jos bute triukšmo norma.

"Taip, ji kreipėsi prieš pusantro mėnesio. Bet, kad viskas nurimo, ji daugiau neskambino. Šilumos siurblio mes į kitą vietą nepastatysime. Ne, negalime izoliuoti. Tegul ji įsirengia garso izoliaciją po savo grindimis", – paklausta, ką nuveikė dėl gyventojos skundo, atsakė T.Pedan.

Bendrijos pirmininkė pareiškė, kad pinigų tokiai problemai spręsti nėra, o savo gerove turi rūpintis pati gyventoja.

Tik tuomet, kai triukšmo istorija ėmė akyliau domėtis žurnalistai, bendrijos pirmininkė pažadėjo artimiausiu metu išsiaiškinti, kas gali išmatuoti triukšmo lygį.

Bute gyventojai neužsibūna

Žurnalistams apsilankius šilumos mazge puikiai girdėjosi įkyrus ūžesys.

"Tai keturis namus aptarnaujantis siurblys. Iš pradžių patys mėginome sumažinti triukšmą reguliuodami siurblį. Garsas būna didesnis, kai reikia primažinti šilumą. O kai už lango šalta, temperatūrą reikia pakelti, jis skleidžia silpnesnį garsą", – pasakojo bendrijos pasamdytas santechnikas, kuris ir yra namo šilumos sistemos prižiūrėtojas.

T.Pedan prisiminė, kad jau keitėsi trys šio buto savininkai.

"Prieš šią moterį gyveno senutė, o prieš ją – jauna šeima. Visiems buvo gerai, tik ši moteris girdi triukšmą", – akcentavo bendrijos pirmininkė.

Ponios Frekenbok sindromas?

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistas Rimantas Giedraitis tikino, kad klaipėdietė ne pirma, susidūrusi su tokia problema.

"Na, aišku, visokių žmonių būna. Būna tokių, kuriems tik per pilnatį zyzia. Bet jei kalbant rimtai, yra situacijų, kai iš tiesų toks triukšmas trukdo žmogui gyventi", – kalbėjo R.Giedraitis.

Visuomenės sveikatos centro specialisto teigimu, dažniausiai tokia skleidžiamo ūžesio priežastis būna nesubalansuota šildymo sistema.

"Vienas siurblys gal blogiau veikia. Nes šiaip jie neturi didelių garsų skleisti. Sistema išsibalansuoja, todėl reikia ją prižiūrėti. Čia turėtų užsiimti šilumos sistemos prižiūrėtojas", – aiškino R.Giedraitis.

Tam, jog klaipėdietė įrodytų, kad tikrai yra sveiko proto ir ji nėra tarsi Astridos Lindgren pasakos herojė ponia Frekenbok, nežinanti, kurioje ausyje jai zvimbia, teks nueiti kryžiaus kelius.

"Ji gali parašyti raštą savivaldybei, ši persiųs mums. Tačiau ji gali kreiptis į Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Fizikinių matavimų laboratoriją ir už savo pinigus užsakyti triukšmo matavimus. Tai gali padaryti ir bendrija", – teigė R.Giedraitis.

Triukšmą matuos ir naktį

Tokių skundų buvo sulaukta net iš naujos statybos namų gyventojų.

"Teko pakeisti siurblį, ir problemos pasibaigė. Esu dalyvavęs tiriant vieną skundą. Iš tiesų tuomet girdėjosi aukštų dažnių cypimas. Nors tas cypimas ir neviršijo leistinų normų, tačiau kaip žmogui gyventi, kai jis ištisą parą tai girdi? Tai jau yra ne gyvenimas. Problema turi būti išspręsta", – tikino R.Giedraitis.

Fizikinių matavimų laboratorijos specialistai gali išmatuoti ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.

"Dienos metu matavimas viename taške kainuotų apie 55 litus, naktį – per 80 litų. Dar reikės apmokėti degalų sąnaudas. Jei užsakovas pageidaus, už atskirą mokestį pateikiamas ir raštiškas matavimų išaiškinimas. Tai kainuos 20 proc. matavimo kainos", – aiškino laboratorijos vedėja Loreta Germanavičienė.

Skundžiasi ir dėl burbulų

Savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tikino: jei bendrija pati negali išspręsti tokios problemos, gali kreiptis į įmonę "Klaipėdos energija" dėl konsultacijos.

"Gali būti iškviesta Valstybinė energetikos inspekcija. Reikėtų sudaryti komisiją ir išsiaiškinti, kokia čia bėda", – tvirtino A.Gaižutis.

Jo teigimu, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad namo šilumos sistema nevisiškai sutvarkyta.

"Priežasčių gali būti įvairių – gal ne taip suprojektuota sistema, ir siurblys "nepaveža" apkrovimo, gal parinktas ne toks siurblys. Jei neužtenka vieno, reikia sumontuoti du. Bėda galbūt galėjo atsirasti ir dėl neteisingo siurblio sumontavimo", – tikino A.Gaižutis.

Savivaldybė sulaukia įvairiausių skundų, net dėl iš šildymo sistemos sklindančio burbuliavimo.

Sumontuotų garso izoliaciją

Daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės "Mano būstas" Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys tikino, kad būtent namą administruojanti bendrija privalo aiškintis žmogaus skundą.

"Jei paaiškėtų, kad skleidžiamas triukšmas viršija nustatytas higienos normas, administratorius privalo nedelsdamas spręsti problemą. Šiuo atveju bendrija turi kreiptis į šilumos sistemos prižiūrėtoją arba pati turi imtis veiksmų", – tikino M.Genys.

Kadangi šilumos sistemos mazgas yra bendro naudojimo įrenginys, jis yra visų gyventojų rūpestis.

"Tai visų gyventojų turtas, o jei jis skleidžia triukšmą, iš bendro naudojimo lėšų turėtų būti imtasi veiksmų. Pagaliau galima įrengti garso izoliaciją šilumos mazge. Mes turėjome porą tokių atvejų. Viską įmanoma padaryti. Kas brangiau: ar iš proto išvarytas žmogus, ar garso izoliacinė sistema?" – palygindamas retoriškai klausė M.Genys.

Triukšmo normos

6–18 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 45 decibelai, maksimalus – 55 decibelai.
18–22 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 40 decibelų, maksimalus – 50 decibelų.
22–6 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 35 decibelai, maksimalus – 45 decibelai.

Nuolatinių atstovų komitetas 2013 m. birželio 27 d. suteikė ES Tarybai pirmininkaujančiai Airijai bendrąjį mandatą pradėti trišalius dialogus su Europos Parlamentu ir Europos Komisija dėl motorinių transporto priemonių triukšmo lygio pasiūlymo, informuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

Tačiau dėl pasibaigusio Airijos pirmininkavimo ES Tarybai laiko bendrasis mandatas buvo perleistas Lietuvai, kuri pirmąjį trišalį dialogą surengė spalio 1 dieną.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos specialistų, pirmininkaujančių ES Tarybos darbo grupei, užduotis – atstovauti ES šalių interesams, kurie buvo svarstyti ES Tarybos darbo grupėje. Trišalio dialogo metu buvo deramasi su Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovais. Pagrindinis šių derybų tikslas – įvertinti visų dialoge dalyvaujančių pusių pasiūlymus, argumentus ir priimti kompromisinį sprendimą.

Europos Komisijos pasiūlymo projekto tikslas – užtikrinti aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą ir apsaugoti variklinių transporto priemonių vidaus rinką atsižvelgiant į jų skleidžiamo garso lygį.

Šiuo projektu siekiama sumažinti aplinkos triukšmą įvedant naują bandymo metodą skleidžiamam triukšmui matuoti, sumažinant triukšmo ribines vertes, įtraukiant į tipo tvirtinimo procedūrą papildomas nuostatas dėl garso skleidimo, užtikrinti saugumą keliuose ir darbe, nustatant elektrinių ir elektrinių hibridinių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo mažiausio lygio reikalavimus.

Pradinį Reglamento dėl motorinių transporto priemonių triukšmo lygio pasiūlymo projektą Europos Komisija pateikė 2011 metų pradžioje. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI) dėl šio pasiūlymo projekto balsavo 2013 m. rugsėjo 18 d. ir suteikė mandatą pradėti trišalius dialogus.