Susidūrė su sunkumais

Dar prieš dvejus metus Žeimenos gatvės 58-uoju ir 56-uoju numeriais pažymėtų pastatų kieme rugsėjo 1-osios skambutis mokslo metų pradžią skelbė KTU Inžinerijos licėjaus pradinukams. Jiems persikėlus į kitą mokyklą, patalpos liko be vaikų. Tiesa, neilgam. Šį rudenį čia vėl grįš moksleiviai, o klasėse skambės ukrainietiškas žodis. Ukrainos ambasados Lietuvoje iniciatyva Tarptautinė Ukrainos mokykla mūsų šalyje įkurta praėjusių metų rugpjūtį. Tokio tipo valstybinės Ukrainos mokyklos yra jau vienuolikoje Europos šalių ir veikia 15 metų.

Lietuvoje šiuo metu veikia du filialai. Vienas sostinėje, Vilniaus kolegijos patalpose, kitas – Klaipėdoje, Alyvų gatvėje, esančiose patalpose. Pradžia, anot mokyklos vadovės Olenos Vnukovskos, nebuvo lengva, o jos išsakytai minčiai, kad geriau mokykloje be durų nei slėptuvėje, virš kurios sprogsta bombos, pritarė ne visi. Didžiausi iššūkiai mokyklos steigėjų laukė siekiant gauti higienos pasą. Visuomenės sveikatos centro specialistams užkliuvo sanitarinių mazgų skaičius, baldų stygius, apšvietimas.

Antplūdis: paskelbus apie mokyklos filialo atidarymą Kaune, prie raštinės nusidriekė tėvų eilės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pašalinus nurodytus trūkumus, atkeliaudavo nauji sąrašai, ką reikia daryti. Visa mokyklos bendruomenė dirbo net  savaitgaliais, nors dėl kai kurių reikalavimų retsykiais svirdavo rankos. Kol mokykla negavo higienos paso, nebuvo galima įsisavinti mokinio krepšelio lėšų, mokytojai negavo atlyginimų. Išsprendus visas problemas, mokymosi procesas sėkmingai įsivažiavo.

Planavome priimti apie 300 moksleivių, tačiau jau dabar užsiregistravo maždaug 500.

Dėkoja Kauno savivaldybei

Viešoji įstaiga Tarptautinė Ukrainos mokykla Lietuvoje vienija 1 230 mokinių, atvykusių iš labiausiai karo nuniokotų Ukrainos miestų: Mariupolio, Zaporižios, Luhansko, Chersono, Černyhivo. Kai kurie vaikai neteko ne tik namų, bet ir tėvų, ir kitų artimųjų. Mokykloje dirba 120 mokytojų. Visi jie turi aukštąjį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir akreditaciją dirbti Lietuvoje. Vilniuje dirba ir viena lietuvė. Vaikus ji moko lietuvių kalbos.

„Klaipėdoje ugdymo procesas vyksta viena pamaina, Vilniaus skyriuje – dviem pamainomis, – žvelgdamas į tėvų eiles, kurios nusidriekė prie Žeimenos g. 58 pastato, Artūras Džiugelis beveik neabejojo, kad dviem pamainomis teks dirbti ir trečiame, Kauno, filiale, kuriam jis vadovaus. – Planavome priimti apie 300 moksleivių, tačiau jau dabar užsiregistravo maždaug 500 1–11 klasių moksleivių.“

Vykstant deryboms dėl ketvirtojo mokyklos filialo Šiauliuose, A. Džiugelis džiaugėsi, kad Kauno miesto savivaldybė buvo geranoriška ir reagavo greitai. Birželio 1-ąją kreipėsi su prašymu pagal panaudos sutartį suteikti patalpas, po gero mėnesio Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovė Olena Vnukovska ir Kauno filialo direktorius gavo durų raktus. Kauno miesto savivaldybė pasiūlė šešis pastatus. Aplankę visus juos, Tarptautinės mokyklos atstovai išsirinko esančius Žeimenos gatvėje. Anksčiau čia buvo Kauno jaunųjų turistų centras, vėliau įsikūrė KTU Inžinerijos licėjus. Pasirinktoms erdvėms, anot A. Džiugelio, reikėjo mažiausiai remonto, be to, yra tikimybė, kad kitąmet bus galima naudotis toje pačioje teritorijoje esančiomis patalpomis Žeimenos g. 56 – kitu tokiu pat mokyklos pastatu.

„Kauno miesto savivaldybės atstovai mus labai šiltai priėmė, komunikacija vyko sklandžiai. Galima tik pagirti Kauną už tai“, – kalbėjo A. Džiugelis.

Anot Kauno miesto savivaldybės, viešajai įstaigai Tarptautinei Ukrainos mokyklai patalpos perduodamos ne ilgiau kaip penkeriems metams. Tuo metu mokyklos atstovai įsipareigojo per metus suremontuoti šias patalpas ir skirti jas Ukrainos vaikų ikimokyklinio ugdymo, dienos centro ir kitoms neformaliojo ugdymo reikmėms. Iki tol pastatas buvo pritaikytas ukrainiečiams apgyvendinti. Čia buvo įrengtos lovos, spintelės, šaldytuvai.

Maitinimas: maistas mokykloje nebus gaminamas – jau paruoštą pristatys tiekėjai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Surengs talką

Likus vos kelioms savaitėms iki naujų mokslo metų pradžios, mokyklos bendruomenė gyveno jaudinančiu laukimu. Kieme burzgė darbininkų mašinos, prie raštinės durų buriavosi tėvai su dokumentais, Kauno filialo direktorius derino detales su būsimais maisto tiekėjais.

„Laiko liko nedaug, o padaryta ne tiek ir daug“, – A. Džiugelis tikino, kad po savaitgalio talkos su moksleivių tėvais vaizdas čia bus kitoks.

Išvalius klases, koridorius ir kitas erdves paaiškės, kurias sienas reikia dažyti, o kurioms neprireiks teptuko. Iki rugsėjo 1-osios reikia atlikti ne tik kosmetinius, bet ir kitus svarbius darbus, kurie lems, kaip greit mokykla gaus higienos pasą. Tam, anot mokyklos vadovo, reikia ne tik užuolaidų ar žaliuzių ant langų.

„Turi būti tinkamas apšvietimas, pakankamas tualetų skaičius, negali būti daiktų, su kuriais susižalotų vaikai. Neseniai buvome išsikvietę higienistę, kad nurodytų, ko dar trūksta, bet ji tik pasakė, kad čia nieko nėra, ir liepė peržvelgti 21 formą“, – A. Džiugelis apgailestavo, kad specialistė nebuvo tokia geranoriška kaip Kauno miesto savivaldybės atstovai. Jie esą kartkartėmis paskambina ir pasiteirauja, kokios pagalbos reikia naujakuriams.

Šiuo metu mokykla labiausiai stokoja baldų ir kito mokymosi procesui reikalingo inventoriaus. Kai kas perkama už Tarptautinio Ukrainos švietimo paramos ir labdaros fondo, kuris padeda ikimokyklinio, mokyklinio ir akademinio amžiaus vaikams, lėšas, kai ką dovanoja geros valios žmonės. Jų dėka suolais ir kėdėmis jau aprūpintos kelios klasės.

„Be lietuvių palaikymo būtų labai sunku“, – paklaustas, kur turėtų kreiptis visi norintys padėti Kauno filialui, A. Džiugelis ragino susisiekti su mokyklos steigėjais.

Tarptautinę Ukrainos mokyklą galintys paremti finansiškai, pinigus turėtų pervesti į Tarptautinio Ukrainos švietimo labdaros ir paramos fondo sąskaitą LT887189900009700437.

Eiga: laiko liko nedaug, o nenuveiktų darbų dar liko. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Vieninteliai Lietuvoje

Tarptautinės Ukrainos mokyklos ugdymo forma – penkiadienė mokymosi savaitė. Čia jau nuo pirmos klasės vaikai mokosi lietuvių, anglų ir prancūzų kalbų. Siekiant juos greičiau integruoti į visuomenę, vyksta papildomos lietuvių kalbos pamokos. Mokykla vaikams yra nemokama. Mokymo procesas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto, taikant mokinio krepšelio principą, o mokyklos išlaikymo kaštus, įskaitant nuomą, komunalinius mokesčius, kitas ūkines išlaidas padeda padengti kartu įkurtas Tarptautinis Ukrainos švietimo paramos ir labdaros fondas.

„Kodėl mūsų mokykla taip reikalinga ukrainiečiams? Vis dar nėra bendro susitarimo tarp abiejų valstybių, t. y. Lietuvos švietimo mokyklos neturi teisės išduoti Ukrainoje galiojančio atestato – mokinys gauna tik patvirtinimą, kad mokėsi ar baigė mokyklą Lietuvoje, todėl po karo grįžęs į savo šalį jis negali tęsti mokslų bendrojo lavinimo mokykloje ar studijuoti aukštojoje mokykloje, nes lietuviška švietimo programa neturi Ukrainos švietimo sistemos atitikties sertifikato“, – sudarius sutartį su Ukrainos valstybiniu licėjumi, atestatai, kuriuos moksleiviai įgis Lietuvoje, galios ne tik Ukrainoje, bet visoje Europoje.

Jokia kita Lietuvos mokykla, kurioje mokosi ukrainiečiai, tokios galimybės nesuteikia. Skaičiuojama, kad pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais Vilniuje ir Klaipėdoje Tarptautinė Ukrainos mokykla išdavė daugiau nei 1 tūkst. įvertinimo liudijimų 1–11 klasių moksleiviams ir 123 atestatus abiturientams.

Savivaldybė taip pat ieško būdų, kaip padėti šiai mokyklai. Jos auklėtiniams jau yra sudarytos galimybės neatlygintinai fizinio ugdymo pamokoms naudotis Klaipėdos lengvosios atletikos maniežu ir V. Knašiaus krepšinio mokyklos sporto sale, numatoma kompensuoti nemokamą mokinių maitinimą visiems 1–2 klasių mokiniams, taip pat vyresniems, atitinkantiems numatytus kriterijus dėl šeimos pajamų dydžio.  Planuose – ir prisidėjimas prie ugdymo sąlygų užtikrinimo – jau parengtas ir savivaldybės tarybai teikiamas tai reglamentuosiantis tvarkos aprašas.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Astos Dirgėlienės, nors šios mokyklos įsteigimas – privati iniciatyva, suprantant jautrią situaciją, kai būtina pasirūpinti ugdymu vaikų, kurie iš namų turėjo pasitraukti dėl karo, ieškoma optimaliausių sprendimų, kad ukrainiečių mokykla Klaipėdoje galėtų sklandžiai veikti.

Tačiau kad įstaigą pasiektų pagalba, tam tikrus žingsnius dar turi padaryti ir ukrainiečių mokyklos vadovai.

Šiuo metu laukiama, kad įstaigos auklėtiniams būtų pradėta teikti maitinimo paslauga, tik tada savivaldybė pagal galiojančius teisės aktus galės kompensuoti už nemokamą mokinių maitinimą iš valstybės biudžeto lėšų 2022 m., laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų.

Savivaldybės taryba netrukus bus kviečiama apsispręsti ir dėl prisidėjimo prie mokyklos išlaikymo.

Jei tvarkos aprašas bus patvirtintas šį mėnesį, jau nuo sausio mokyklai bus skiriamos papildomos savivaldybės biudžeto lėšos, ateinantiems metams savivaldybės biudžeto projekte yra numatyti 96 tūkst. eurų.

Mokyklai jau turint reikiamus leidimus veiklai, įstaigai taip pat yra skiriamas finansavimas ugdymo procesui organizuoti iš valstybės biudžeto, kuris yra skiriamas ir kitoms nevalstybinėms švietimo įstaigoms.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą informaciją, pagal mokyklos Klaipėdos padalinyje ugdomų mokinių skaičių nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki gruodžio 31 d. ugdymo reikmėms finansuoti skirta 108,3 tūkst. eurų.

Prie Tarptautinės Ukrainos mokyklos veiklos starto prisidėjo ir miesto mokyklos, geranoriškai skyrusios nenaudojamus baldus bei kitą inventorių.

Klaipėdoje jau yra registruota apie 6 tūkstančius karo pabėgėlių iš Ukrainos, trečdalis jų – nepilnamečiai, todėl svarbios visos iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikai palikę savo namus dėl karo turėtų galimybę mokytis.

Apie 900 vaikų ugdoma savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, dalis, nors ir gyvena Lietuvoje, nuotoliniu būdu tęsia mokslus Ukrainos mokyklose. Tačiau jie taip pat turėtų būti registruoti miesto mokyklose, dėl registravimo reikėtų kreiptis į Švietimo skyrių.

Padėkojo už pagalbą

Ketvirtadienį prieš Klaipėdos tarybos posėdį teise pasisakyti klaipėdiečių tribūnoje pasinaudojo mieste veikiančio tarptautinės Ukrainos mokyklos padalinio vadovas Jevgenijus Kravčenka.

Kalbėti buvo užsiregistravusi ir šios mokyklos steigėja bei direktorė Olena Vnukovska, tačiau negalėjo atvykti į Klaipėdą.

J. Kravčenka pranešė, jog bendruomenei pavyko įveikti visas kliūtis ir gauti būtinus leidimus, kad mokyklai būtų suteiktos tokios pat sąlygos ir finansavimas, kaip ir kiekvienai Lietuvos valstybinei mokyklai.

"Noriu savo ir mokyklos mokinių vardu padėkoti kiekvienam lietuviui, padėjusiam mums įsikurti, sutvarkyti dokumentus ir pradėti mokyklai normaliai dirbti. Sulaukėme nemažai dėmesio, bet dar daugiau jo mums reikės, nes per šį laiką buvo išspręstos ne visos problemos. Keli tarybos nariai lankėsi mūsų mokykloje. Noriu pakviesti ir kitus tarybos narius apsilankyti pas mus, pažiūrėti, kaip gyvename ir susipažinti su dar vis neišspręstomis problemomis", – iš tribūnos kalbėjo J. Kravčenka.

Jevgenijus Kravčenka. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dirba negaudami algos

Jis priminė, kad mokyklos finansavimas suteiktas ne nuo mokslo metų pradžios, o nuo praėjusios savaitės, kai buvo pasirašyti dokumentai.

Tai reiškia, kad skola mokytojams už nesumokėtą atlyginimą vis dar išlieka.

Daugelis jų baigia išnaudoti turėtas santaupas, o nemaža dalis vis labiau klimpsta į skolas. Juk karo pabėgėliams reikia ne tik maitintis, bet ir mokėti už būstą, komunalinius patarnavimus, išlaikyti savo vaikus.

Labai gerai, kad mūsų prašymą miesto valdžia išgirdo.

Tikisi labdarių paramos

Mokykla įsiskolino patalpų savininkams – lietuvių-latvių investicinei įmonei, kuri nupirko apleistą darbo mokymo centrą ir turi planų jo vietoje pastatyti kelis gyvenamuosius namus.

Panašu, kad artimiausiu metu statybos nenumatomos, o apie nuomos mokesčio sumažinimą dėl atliktų remonto darbų dar bus kalbama ir deramasi.

J. Kravčenka teigė, kad miesto valdžia yra nusprendusi sumokėti patalpų nuomos ir komunalinių patarnavimų mokesčius. Bet, mokyklos vadovo supratimu, finansavimas prasidės tik nuo kitų metų pradžios, o skolos auga jau nuo rugsėjo.

Svarstydamas apie mokyklos skolas J.Kravčenka įvardijo dvi galimybes jų atsikratyti: jas sumokėtų savivaldybė arba pagelbėtų rėmėjai – uostamiesčio įmonės.

Jau dabar tarptautinis LCC universitetas pranešė surengsiąs labdaros vakarą, kurio metu surinktos lėšos bus paaukotos tarptautinei Ukrainos mokyklai paremti.

Tikėtina, kad prieššventiniu laiku mieste atsiras ir daugiau panašių iniciatyvų.

Skyrė pagalbininką

Dabar tarptautinė Ukrainos mokykla priversta dirbti dviem pamainomis, o tai nelabai priimtina Švietimo ministerijai, o ir higienos požiūriu nėra gerai.

"Manau, būtų idealu, jei miestas rastų kitas patalpas. Visa tai kalbu norėdamas pranešti, kad judame toliau ir prašau atkreipti dėmesį į mūsų mokyklos problemas. Labai gerai, kad mūsų prašymą miesto valdžia išgirdo ir skyrė savivaldybės darbuotoją, kuris padės mums tvarkyti reikalus su valdiškomis institucijomis. Su ponu Deividu Petrolevičiumi susipažinome tarybos posėdžių salėje", – teigė J. Kravčenka.

Kalbėdamas apie padėjusius mokyklai jos vadovas pasakojo, kad stalus ir kėdes valgyklai paskolino viena uostamiesčio bendrovė, kuriai šie baldai nebus reikalingi iki kitos vasaros.

Nuoširdžios pagalbos sulaukta iš Šaulių sąjungos.

Remontuojant patalpas ir ruošiantis normaliam darbui pagelbėjo daug klaipėdiečių.

Spalio gale Visuomenės sveikatos centro specialistai nurodė mokyklos bendruomenei, ką reikia padaryti, kad pasas būtų suteiktas. Sąraše buvo 24 punktai.

Ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir klaipėdiečiai ėmėsi darbo, remontui naudojo savo dažus, įrankius, dirbo per išeigines.

Žmonės klijavo plyteles, dažė sienas ir lubas, remontavo santechniką, rūpinosi, kaip užtaisyti nuomojamo pastato kieme duobes.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, mokyklos patalpos pasikeitė neatpažįstamai.

"Taip, viskas patvirtinta, antradienį pasirašiau. Higienos pasą mokykla gaus. Jie tikrai daug nuveikė, daug padarė. Patalpos – neatpažįstamos, tualetai, kriauklės sutvarkyti, patalpos išdažytos. Dabar viskas jų rankose, darbo organizavimas priklauso nuo jų", – teigė R.Grigaliūnas.

Raimundas Grigaliūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarptautinės Ukrainos mokyklos padalinys įsikūrė Alyvų gatvėje 10, kur anksčiau mokydavosi Darbo biržos pasiųsti suaugusieji. Klaipėdiečiai prisimena, kad ten buvo ir klasės, ir valgykla.

Trūkumus šalino patys

Tarptautinės Ukrainos mokyklos padalinio Klaipėdoje vadovas Jevgenijus Kravčenka šiomis dienomis skaičiuoja valandas ir minutes, kol sulauks Visuomenės sveikatos centro specialistų išvadų, ar mokyklai jau galima suteikti higienos pasą, kuris įžiebtų žalią šviesoforo signalą mokyklos pripažinimui valstybine.

Spalio gale visuomenės sveikatos specialistai nurodė mokyklos bendruomenei, ką reikia padaryti, kad toks pasas būtų suteiktas. Sąraše buvo 24 punktai.

Ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir klaipėdiečiai ėmėsi darbo, nešė savo dažus, įrankius, dirbo per išeigines.

Žmonės klijavo plyteles, dažė sienas ir lubas, remontavo santechniką ir net rūpinosi, kaip užtaisyti nuomojamo pastato kieme duobes.

Kai šios savaitės pradžioje tie patys specialistai atėjo patikrinti, ar pašalinti trūkumai, nustebo, nes nesitikėjo per trumpą laiką tokių permainų.

Yra darbų, kuriuos atlikti gali tik pati mokyklos administracija.

Išvados – jau netrukus

Ukrainiečių bendruomenė nerimavo ir vis laukė Visuomenės sveikatos centro išvadų.

Įstaigos vadovas Raimundas Grigaliūnas teigė, kad klausimai derinami, dar reikia pasikonsultuoti su keliomis įstaigomis, ar vaikams tikrai bus saugu mokytis tokioje mokykloje. Savo sprendimą centras ketina paskelbti antradienį.

Tarptautinės Ukrainos mokyklos padalinys įsikūrė Alyvų gatvėje 10, kur anksčiau mokydavosi darbo biržos pasiųsti suaugusieji. Klaipėdiečiai prisimena, kad ten buvo ir klasės, ir valgykla.

Papasakojo apie padėtį

Ketvirtadienį prieš prasidedant miesto tarybos posėdžiui į negausiai susirinkusius tarybos narius kreipėsi J.Kravčenka. Jis norėjo pristatyti, kaip mokyklai sekasi tvarkyti formaliuosius reikalus.

"Dar laukiame, kada Švietimo ministerija suteiks mums licenciją. Po patikrinimo Visuomenės sveikatos centras davė laiko iki lapkričio galo, bet ministerija paprašė surengti neeilinį patikrinimą lapkričio 4 d., patikra atlikta 8-ąją. Mačiau, kad patikrą atlikusi specialistė išbraukė visus 24 punktus iš trūkumų sąrašo. Tikiu, kad artimiausiu metu sulauksime patvirtinimo, jog galime gauti higienos pasą", – vylėsi mokyklos vadovas.

Prašymas: ukrainiečių mokyklos vadovas J.Kravčenka tarybos nariams išsakė savo rūpesčius ir paprašė pagalbos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ketvirtadienį jis buvo pakviestas patikslinti kelis punktus, tikėtina, kad kalbėta apie neesminius trūkumus.

J.Kravčenka priminė tarybos narių pažadą, kad, įteisinus mokyklą, savivaldybės lėšomis bus apmokama mokyklos patalpų nuoma ir komunaliniai mokesčiai. Mokykla jau gavo sąskaitas už naudojimąsi sporto sale lengvosios atletikos manieže. Ten ukrainiečių vaikai sportuoja per kūno kultūros pamokas.

Prašė pagalbos

"Aš nuolat kreipiuosi į miesto tarybą, tam tikras miesto institucijas. Toks jausmas, kad beveik visi žino apie mūsų mokyklą ir jos problemas, bet nėra žmogaus, kuris padėtų man atlikti būtinus veiksmus", – teigė J.Kravčenka.

Meras Vytautas Grubliauskas pasiūlė kaip įmanoma operatyviau baigti tvarkyti būtinus dokumentus. Jis užsiminė, kad sprendimų, kuriuos minėjo mokyklos vadovas, dar nėra, yra tik noras arba siūlymas taip elgtis. Veikiausiai turėti omenyje pažadai apmokėti pastato nuomą ir mokesčius.

Lapkričio 24 d. planuojamas miesto tarybos posėdis. Jeigu tuo metu bus palankiai susiklosčiusios aplinkybės dėl laukiamų dokumentų, kai kuriuos klausimus jau bus galima spręsti.

Pasakojo apie paramą

Ketvirtadienį tarybos posėdžių salėje nebuvo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Astos Dirgėlienės, kuri atsakinga už švietimo klausimus mieste. Ji buvo išvykusi, todėl negirdėjo J.Kravčenkos prašymo.

"Su ponu Jevgenijumi dažnai bendraujame, kalbėjome ir vakar, vis klausiame, kokios pagalbos reikia. Jau minėjome, kad teisininkas gali padėti dėl nuostatų ir kitais klausimais, bet jie tikino, kad mokyklos vadovas Vilniuje tvarko visus tuos dalykus. Patarėme, kaip reikia elgtis, kad būtų įteisintas mokyklos padalinys. Pagal jų prašymą sukūrėme darbo grupę. Jau yra paruoštas sprendimas dėl neatlygintino sporto salių lengvosios atletikos manieže ir Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje suteikimo. Tai dar turės būti aptariama komitetuose", – vardijo A.Dirgėlienė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja tikino nuolat klausianti, ar šios mokyklos administracijai reikalinga pagalba, ir tikino visus klausimus aptarianti pati.

Po to problemų sprendimas deleguojamas valdininkams. Antai yra vienas darbuotojas, kuris sprendžia nemokamo vaikų maitinimo klausimus.

"Yra darbų, kuriuos atlikti gali tik pati mokyklos administracija, pavyzdžiui, mokinius, kurie buvo įrašyti į bendrą Vilniuje registruotos Tarptautinės Ukrainos mokyklos sąrašą, reikėtų atskirti į Klaipėdos padalinį", – tikino A.Dirgėlienė.

Mano galva, tai labai geras dalykas. Juk karas baigsis, vaikai grįš į savo šalį ir toliau mokysis savose mokyklose.

Girdėjau per televiziją kalbant mūsų švietimo ir sporto ministrę. Žodžiais ji teigia kaip įmanydama padėsianti ukrainiečių vaikams ir šioms mokykloms, bet gyvenimas rodo ką kita.

Vilniuje neleidžia įregistruoti mokyklos, kurią pati ministerija sutelkė. O Klaipėdoje dar blogiau – visokius pagalius į ratus kaišioja.

Aš suprantu, kad biurokratiniai reikalavimai veda prie tam tikros  tvarkos, bet šis atvejis – ypatingas. Reikia padėti ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Kokia gėda prieš karo pabėgėlius, kad jie negali sulaukti draugiškumo ir realios pagalbos. Bent mūsų valdininkai imtųsi realiai veiksmais pagelbėti.

Dabar ukrainiečių mokyklos reikalas man primena senovinį būdą plaukti, kai tėvas įmesdavo vaiką į vandenį ir nė rankos jam neištiesdavo. Mintis maždaug tokia – jei išplauks, tai ilgai gyvens.

Įstaiga taip pat neturi lėšų patalpų nuomai padengti.

„Mūsų statusas nepasikeitė nuo praėjusios savaitės. Viešosios įstaigos administracija Vilniuje pastaruoju metu vos ne gyvena Švietimo ministerijoje, koreguoja dokumentus“, – ketvirtadienį uostamiesčio Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje sakė Tarptautinės Ukrainos mokyklos Klaipėdos padalinio vadovas Jevgenijus Kravčenko.

„Mano asmenine nuomone, procesas eina pabaigos link, turėsime sprendimą, statusas mokyklos bus toks, koks turi būti, bet šiandien licencijos kaip mokykla neturime, bet mokymo proceso nestabdome“, – kalbėjo jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) BNS informavo, jog pokyčių kol kas neįvyko – mokykla oficialiai Lietuvoje nėra įregistruota ir neturi sutikimo dirbti pagal ukrainiečių ugdymo programą, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu jis bus išduotas.

Leidimo dirbti iki šiol nesuteikusi ministerija nurodė, kad mokyklos pateikti dokumentai neatitinka bendrųjų dokumentų rengimo reikalavimų, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad mokymo patalpos atitinka higienos normas ir pan.

Kol negautas leidimas, mokyklai neskiriamos mokymo lėšos – tai reiškia, kad mokinių tėvai turės mokėti už mokslą.

Formaliai – nelegali

Organizuoti mokykloje nemokamą maitinimą sudėtinga dėl įstaigos statuso – ji nėra gavusi leidimo vykdyti programą, be to, oficialiai ukrainietiškos mokyklos mokiniai registruoti Vilniuje pagal Tarptautinės Ukrainos mokyklos buveinės adresą.

Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio teigimu, savivaldybė negali padėti mokyklai, kuri formaliai veikia nelegaliai.

„1-2 klasių mokiniai negauna nemokamo maitinimo, ką gauna visos mokyklos. Tai neatleistina padėtis, bet taip yra dėl to, kad mokykla nėra įregistruota ir legaliai veikianti, – komitete kalbėjo vicemeras. – Svarbiausias dalykas, nekalbėti, kad tuoj padėsime, o sutvarkyti statusą. Atsirastų lėšos, galimybė turėti legalią pagalbą.“

„Kalbame apie nuomos padengimo kaštus, kitus dalykus. Vaikštome aplinkui. Ar savivaldybė gali padėti, finansuoti, formaliai nelegaliai veikiančią įstaigą?“ – klausė vicemeras.

Anot jo, eina jau antras mokslo metų mėnuo, kai kalbama, kad mokykla bus įregistruota „jau tuoj“.

J. Kravčenko savo ruožtu teigė, kad sunkumų jiems iškyla dėl laiku negaunamos reikalingos informacijos.

„Nei aš, nei vadovė Lietuvoje iki šiol mokyklos nesteigėme. Kiek daug pastangų norėtume įdėti į šį procesą, labai daug problemų kyla dėl nepateiktos informacijos, neteisingai pateiktos informacijos, diskomunikacijos su Švietimo ministerija. Tai labai skaudina“, – posėdyje sakė J. Kravčenko.

Pasak jo, nemokamą maitinimą gauna visi Lietuvos vaikai, išskyrus pačius neturtingiausius, kurie „neturi nieko, ir maitinimo neturi“.

Negali skirti lėšų

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgelienė komiteto nariams teigė, jog dėl paramos vyksta diskusijos su teisininkais, ieškoma įvairių būdų, tačiau nėra kaip pagrįsti nuomos ir kitų išlaidų privačiai mokyklai padengimą.

Anot jos, dėl tų pačių priežasčių nėra galimybės teikti nemokamo maitinimo paslaugą.

Klaipėdos savivaldybės teisininkė Eglė Mockienė teigia, jog savivaldybė negali remti privačios įstaigos, kuri nevykdo oficialiai švietimo veiklos ir neturi ministerijos leidimo.

„Pagal labdaros paramos įstatymą savivaldybė paramos negali teikti. Kitas dalykas, pagal švietimo įstatymą, ūkio lėšos privačiose mokyklose, nevalstybinėse, dengiamos iš savininko lėšų. Nusimatant lėšas strateginiame plane mokyklos ūkio lėšoms, negalėtume duoti, nėra teisinio pagrindo“, – teigė E. Mockienė.

Komiteto narė Judita Simonavičiūtė siūlė savivaldybei pačiai paskelbti patalpų nuomos konkursą, tuomet būtų galima oficialiai padengti nuomos kaštus.

Neturi, kur sportuoti

Ukrainiečių mokykla uostamiesčio politikų komiteto posėdyje taip pat prašė kompensuoti sporto erdvę.

Mokykla pasirašė sutartį su lengvosios atletikos maniežu, esančiu už pusantro kilometro nuo mokyklos ir prašo, jog savivaldybė maniežui apmokėtų patalpų naudojimosi išlaidas.

Anot vadovo, Klaipėdoje yra keletas mokyklų, kuriose renovuojant sales miesto taryba priėmė sprendimą suteikti galimybę užsiėmimuose manieže dalyvauti nemokamai.

„Noriu paprašyti, kad mokyklai tokios pačios sąlygos būtų suteiktos, kad galėtume sporto užsiėmus daryti nemokamai“, – sakė J. Kravčenko.

Pasak A. Dirgėlienės, norint apmokėti už šias paslaugas turėtų būti patvirtintas tarybos sprendimas. Ketinama lėšas pervesti tiesiogiai Klaipėdos lengvosios atletikos maniežui.

Čia situacija kaip „Eglėje žalčių karalienėje“ – tu sunešiok vario klumpes.

Ketina suformuoti tarybos kreipimąsi

Tarybos narė Nina Puteikienė komiteto nariams pasiūlė eiti Vilniaus tarybos keliu ir kitos savaitės tarybos posėdžiui suformuoti kreipimąsi į ministeriją dėl susidariusios situacijos.

„Turime vaikus iš Ukrainos, kurie nori mokytis ukrainiečių kalba, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako – lai lieka rusų mokyklose, gaus viską. Tokia yra realybė, tokia yra tiesa“, – teigė politikė.

„Vilniaus taryba palaiko, kviečia nedaryti biurokratinių kliūčių, rasti lankstumą sprendžiant akreditacijos laiko pratęsimo klausimą. Siūlyčiau keipimąsi priimti Klaipėdos savivaldybės tarybai. Čia situacija kaip „Eglėje žalčių karalienėje“ – tu sunešiok vario klumpes. Kam tai naudinga?“ – kalbėjo ji.

Privati mokykla, kurios steigėjai yra ukrainiečių bendruomenė, veikia Vilniaus kolegijos patalpose Studentų gatvėje. Mokyklą lanko 600 mokinių, dirba apie 50 mokytojų.

„Absoliutus nesusipratimas, kai ministerija pasiūlo patalpas, o jai pavaldūs specialistai kvestionuoja, ar tos patalpos tinkamos. Ukrainoje vyksta karas, ir ten vaikai išvis neturi sąlygų mokytis. Dabar labiausiai ne laikas biurokratinėms priekabėms“, – savivaldybės platintame pranešime sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

ŠMSM: mokykla nepateikė dokumentų

ŠMSM atstovai bei kancleris šią savaitę buvo susitikę su privačios Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadove.

Anot ministerijos, buvo dar kartą paaiškinta, kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų galima išduoti sutikimą dirbti pagal Ukrainos švietimo programą, tačiau tai iki šiol nepadaryta. Taip pat mokyklos atstovams paaiškinta, kad būtinas Higienos pasas, kokie reikalavimai keliamai jam gauti.

„Vilniaus miesto savivaldybė skelbė neteisingą informaciją, kad neva ministerija pasiūlo patalpas šiai mokyklai. Kai Tarptautinės Ukrainos mokyklos vadovė kreipėsi į ministeriją, ji informavo, kad jau susirado patalpas Vilniaus kolegijoje. Ji buvo ne kartą perspėta, kad patalpos nėra tinkamos būklės, jas reikia remontuoti. Mokyklos vadovė teigė, kad patalpos bus suremontuotos“, – BNS pranešė ministerija.

Anot ministerijos, remontas vyksta ir patalpos turėtų būti sutvarkytos artimiausiu metu. Visas patalpas, kurios galėtų tikti mokykloms, ministerija jau yra perdavusi Vilniaus miesto savivaldybei. Pati ministerija tokių patalpų neturi.

ŠMSM tikisi, kad artimiausiu metu galės išduoti sutikimą šiai mokyklai dirbti pagal Ukrainos švietimo programą.

Lietuvos ugdymo įstaigose šios savaitės duomenimis buvo registruoti per 13 tūkst. vaikų, atvykusių iš Ukrainos.

Tačiau mokyklos veiklą trikdo biurokratija – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atsisakė duoti sutikimą vykdyti Ukrainos švietimo programą.

Kaip rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime, privati mokykla, kurios steigėjai yra ukrainiečių bendruomenė, gavo Vilniaus kolegijos patalpas Studentų gatvėje. Mokyklą lanko 600 mokinių, dirba apie 50 mokytojų. Leidimo dirbti jai nesuteikianti ŠMSM sprendimą grindžia nustatytais trūkumais – teigiama, kad mokyklos pateikti dokumentai neatitinka bendrųjų dokumentų rengimo reikalavimų, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad mokymo patalpos atitinka higienos normas ir pan. Kol negautas leidimas, mokyklai neskiriamos mokymo lėšos – tai reiškia, kad mokinių tėvai turės mokėti už mokslą.

Vilniaus mokyklos ir taip perpildytos. Priimti 600 mokinių į jau veikiančias klases būtų tikrai sudėtinga.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį vykusiame posėdyje sutarė kreiptis į ministeriją ir paraginti netrukdyti ukrainiečių mokyklos veiklai – išduoti sutikimą ir skirti mokymo lėšas.

„Absoliutus nesusipratimas, kai ministerija pasiūlo patalpas, o jai pavaldūs specialistai kvestionuoja, ar tos patalpos tinkamos. Ukrainoje vyksta karas, ir ten vaikai išvis neturi sąlygų mokytis. Dabar labiausiai ne laikas biurokratinėms priekabėms“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjos Alinos Kowalewskos, Vilniaus miesto savivaldybė labai palaiko privačias iniciatyvas steigti mokyklas ir tokios mokyklos Vilniuje labai reikalingos.

„Vilniaus mokyklos ir taip perpildytos. Priimti 600 mokinių į jau veikiančias klases būtų tikrai sudėtinga“, – esamą situaciją apibūdino švietimo reikalus kuruojanti administracijos patarėja.

Su panašia problema susiduria ir viešoji įstaiga Charkivo mokykla „Gravitacija“. Ji taip pat nėra gavusi ŠMSM sutikimo vykdyti Ukrainos švietimo programą, todėl mokyklai neskiriamos  mokymui skirtos lėšos, nors mokyklą jau lanko virš 100 mokinių.

Šiuo metu Vilniuje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 3124 vaikai ir jaunuoliai iš Ukrainos. Iš jų 2049 lanko privačias mokyklas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lanko beveik 700 vaikų.

Trūksta šimtų kėdžių

Kiek daugiau nei prieš savaitę buvusio darbo mokymo centro patalpose įvyko simbolinė šios mokyklos mokslo metų pradžios šventė. Tada žadėta, kad netrukus karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikai jau pradės mokytis čia įsikūrusioje mokykloje.

Tačiau šį pirmadienį vaikai dar nesėdėjo klasėse, jose dar trūksta labai daug stalų, nėra nė vienos kėdės, klasėse dar nėra ir lentų.

Mokyklos filialui Klaipėdoje vadovaujantis Jevgenijus Kravčenka įsitikinęs, kad mokykla galėtų pradėti veikti nors ir rytoj, jei tik klasėse būtų reikiamas skaičius stalų ir kėdžių.

"Bėda ta, kad Klaipėdos mokyklos perpildytos, jų vadovai turėjo iškrapštyti savo sandėlius, kad susodintų visus mokinius. Todėl iš miesto mokyklų laukti pagalbos negalime. Šiandien pat važiuosiu į atokiau esančių miestelių ir gyvenviečių mokyklas, kur vaikų mažai, tad ir baldų jiems tiek daug nereikia. Net kelios mokyklinės kėdės ar stalai mums bus didelė pagalba. Ieškome greito sprendimo, norime prarasti kuo mažiau laiko. Dalis baldų bus paskolinta, dalis – padovanota", – pasakojo J.Kravčenka.

Dalį stalų mokyklai padovanojo verslininkai.

Reikia 500 įvairaus dydžio kėdžių, apie 100 stalų ir 20 lentų.

Šiandien pat važiuosiu į atokiau esančių miestelių ir gyvenviečių mokyklas, kur vaikų mažai, tad ir baldų jiems tiek daug nereikia.

Mašinas tenka nuomoti

Paprastos biurų kėdės mokykloje nelabai tiktų. Svarbu, kad tai būtų skirtingo amžiaus vaikams tinkamos sėdėti tvarkingos kėdės. Kol kas nei pirmokai, nei baigiamųjų klasių mokiniai klasėse neturi ant ko sėdėti.

Mokyklos vadovas pirmadienį lankėsi keliose Klaipėdos krašto mokyklose, kur mokinių skaičius yra sumenkęs ir tiek baldų, kiek jose yra, šiuo metu nereikia.

Su kai kurių tokių mokyklų vadovais J.Kravčenka bendravo telefonu. Jis turi visą sąrašą mokyklų, kurias teks aplankyti ir kur tikimasi gauti reikiamų baldų.

Bėda yra ne tik baldai, bet ir transportas, kuriuo juos reikės parsivežti. Daugelis mokinių tėvų dirba, tad pagelbėti negali. Kai tik atsiranda galimybė gauti baldų, skubama juos paimti, todėl automobilį jau teko nuomotis.

Jevgenijus Kravčenka. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vietoj pamokų – ekskursijos

"Šią savaitę mokytojai planuoja ekskursijas į muziejus, teatrą, taip pat kitokius užsiėmimus ne mokyklos patalpose. Kiekvienas mokytojas turi savo idėjų. Mums dabar svarbu pradėti. Tikiu, kad po truputį viskas sustos į vietas ir pradėsime normaliai dirbti", – tikino mokyklos vadovas.

Kol tikros pamokos Alyvų gatvėje nevyksta, Tarptautinėje Ukrainos mokykloje registruoti vaikai nelanko pamokų ir kitur.

Tiesa, dalis karo pabėgėlių vaikų vis dar mokosi mokyklose, kuriose mokėsi ir praėjusiais mokslo metais.

Kai tik Tarptautinė Ukrainos mokykla pakvies vaikus į pamokas, jų tėvams teks atžalas perregistruoti.

J.Kravčenka savaitės pradžioje į įrenginėjamą mokyklą ketino kviesti visuomenės sveikatos centro specialistus apžiūrėti patalpų. Tikėtasi sulaukti kvalifikuotų patarimų, kad būtų galima gauti mokyklos veiklai pradėti būtiną higienos pasą.

Tarptautinės mokyklos įkūrėjos Olenos Vnukovskos pastangos davė vaisių.

Šiai moteriai pavyko įveikti nemažai kliūčių, ir Vilniuje jau rugsėjo pradžioje duris atvėrė Tarptautinė Ukrainos mokykla. Klaipėdoje steigiamas šios mokyklos filialas.

Sekmadienį uostamiesčio Rūtų gatvėje, prie buvusio darbo mokymo centro, įvyko spalvinga, kupina simbolių šventė – ukrainiečių vaikai susipažino su būsimąja savo mokykla.

Tądien prieš vidurdienį iš visų Klaipėdos pusių į Rūtų gatvę traukė pasipuošę mokiniai, nešini geltonais ir mėlynais balionais.

Šventė prasidėjo Lietuvos, po to Ukrainos himnais. Kaip ir kiekvienos iškilmės, šios neapsiėjo be tradicinių pyragų. Šįkart tai buvo ukrainietiškas karvojus ir lietuviškas šakotis. Vaikai šoko iškilmėms parengtą šokį su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis.

Visoms mokytojoms buvo prisegti mokyklos ženklai.

Sveikindama susirinkusiuosius O.Vnukovska palygino Vilniaus ir Klaipėdos mokyklų atidarymo šventes su dvynių gimimu – juk net ir jie taip pat negimsta vienu metu.

Ne vienas suaugusiųjų braukė ašaras, kai Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje besimokantys Chersono jūrų akademijos kadetai pirmokėlius vedė į klases.

Šioje mokykloje mokytis pareiškė norintys apie 600 mokinukų.

Į šventę tėvai atvedė 530 ukrainiečių vaikų. Šioje mokykloje mokytis pareiškė norintys apie 600 mokinukų.

Iškilmės užtruko pamoką – apie 45 minutes. Po to mokiniai susipažino su mokytojais ir apžiūrėjo klases.

Mokyklai dar trūksta kai kurių būtinų įrenginių. Kėdes ir stalus padovanojo verslininkai.

Į pamokas šioje mokykloje mokinukai turėtų susirinkti tik po savaitės, kai klasės ir kitos erdvės bus visiškai paruoštos.

Šeštadienį tėvai ir vaikai drauge kuopė ir valė būsimosios mokyklos patalpas. Tai buvo gera proga jiems susipažinti.

Kol O.Vnukovskai talkinę žmonės vertė mokymo programas į lietuvių kalbą, kol buvo tvarkoma didelė daugybė formalumų, mokyklos įkūrėjai teko nelengva užduotis rasti patalpas uostamiestyje.

O.Vnukovska teigė, kad gauti patalpas pavyko už komercinę 6,5 tūkst. eurų per mėnesį kainą.

Pasak O.Vnukovskos, mokykloje ukrainiečių kalba pagal Ukrainos švietimo programą mokysis 1–11 klasių moksleiviai. Čia bus privalomos lietuvių kalbos pamokos. Klaipėdoje kol kas dar neatsirado lietuvių kalbos mokytojų.