Joje nurodoma, kad buvo pažeistas abiejų šalių Vyriausybių susitarimas dėl sienos perėjimo punktų.

„Baltarusija ketvirtadienio popietę vienašališkai, neinformuodama Lietuvos, ir pažeisdama dvišalėje sutartyje numatytas procedūras, dalinai uždarė sieną su Lietuvą“, – rašoma ministerijos pranešime apie įteiktą notą.

Notoje raginama pateikti paaiškinimus dėl šio dvišalės sutarties pažeidimo ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai nepasikartotų.

Baltarusija ketvirtadienio popietę uždarė sieną su Lietuva keleiviniam transportui, motyvuodama saugumo reikalavimais dėl koronaviruso.

Į šalį nebuvo įleidžiami nei baltarusiai, nei užsieniečiai, tačiau krovininio transporto judėjimas nebuvo ribojamas.

Šiuo metu, Lietuvos pasieniečių duomenimis, baltarusiai į šalį vėl yra įleidžiami.

Yra apribojimai užsieniečiams, kurie šiaip važiuoja.

„Judėjimas vyksta. Baltarusijos pasieniečiai į savo teritoriją įleidžia ir išleidžia baltarusius. (...) Matot, vakar tikrai buvo tokių atvejų, kai Baltarusija neįleido savo šalies piliečių, turinčių leidimus nuolat gyventi Lietuvoje ir Estijoje, apskritai, vakar buvo toks pasimetimas Baltarusijos pusėje“, – BNS penktadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Anot jo, taip pat į šalį įleidžiami užsieniečiai, kurie turi darbo vizas, darbo sutartis ar leidimus gyventi Baltarusijoje. Kiti užsieniečiai – neįleidžiami.

„Yra apribojimai užsieniečiams, kurie šiaip važiuoja. (...) Buvo tokių atvejų, kai Ukrainos piliečiai važiavo iš Lietuvos į Baltarusiją ir jų neleido“, – komentavo R. Liubajevas.

Baltarusijoje daugiau kaip du mėnesius vyksta protesto akcijos prieš rinkimus suklastojusį autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Vyriausybė leido dviems ukrainiečiams ir dviems rusams atvykti į Lietuvą vykdyti verslo plėtrą ir užtikrinti gamybą įmonėse, Honkongo gyventojai – įvertinti gintaro žaliavą ir gaminius. Projektuotojui-inžinieriui iš Jungtinių Valstijų leista atlikti funkcijas bendrovėje „Klaipėdos aerouostas“.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto prašymu suteikta galimybė į Lietuvą atvykti jaunai mokslininkei iš Meksikos stažuotis Gamtos tyrimų centre.

Vyriausybės sprendimu vienas rusas su dviem lydinčiais asmenimis galės atvykti sąnarių endoprotezavimo operacijai Kauno klinikose.

Taip pat leista Lietuvoje sudaryti santuokas ir dviems Lietuvos piliečiams su atvykstančiais Malaizijos ir Rusijos piliečiais.

Visi atvykstantieji privalės laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos.

Taip pat be kliūčių leista užsieniečiams atvykti į artimųjų laidotuves.

Vidaus reikalų ministerijos parengtuose pakeitimuose nurodoma, kad atsižvelgiant į „praktikoje pasitaikančias situacijas“ taip būtų atsisakoma kliūčių atvykti su užsieniečiais susituokusių ar partnerystėje gyvenančių asmenų vaikams ar įvaikiams.

Pažymima, kad „praktikoje daugėja atvejų“ ir kai užsieniečiai negali laisvai atvykti į Lietuvoje vykstančias artimųjų laidotuves.

Iki šiol minėtiems trečiųjų šalių užsieniečiams leidžiama atvykti tik su atskiru Vyriausybės sutikimu.

Pažymima, kad išimtys dėl šių atvykstančių asmenų izoliacijos, reikalavimai dėl testavimo būtų sureguliuotinos operacijų vadovo sprendimais.

„Planuojamas susitikimas su Lenkijos premjeru prie valstybės sienos, tikiuosi, tai ir bus padaryta. (Atvėrimas) penktadienį planuojamas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Anot jo, kliūčių atkurti laisvą judėjimą tarp Lenkijos ir Baltijos šalių nėra, nes epidemiologiniai rodikliai panašūs, o kaimyninėje šalyje savaitgalį fiksuoti protrūkiai yra lokalizuoti.

„Nieks netrukdo (atverti sienų), nes epidemiologiniai kriterijai labai panašūs, Lenkija yra įtraukta į saugių šalių sąrašą, yra tas proveržis, bet yra lokalizuoti židiniai. Liko techninis darbas, tikiuosi, kad kas labai ištroškęs, jau šį savaitgalį galės nuvažiuot“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Lenkijoje savaitgalį buvo užfiksuota rekordiškai daug – per tūkstantį koronaviruso atvejų, dauguma jų siejami su šalies pietuose esančia anglies kasykla.

Premjeras S. Skvernelis apie šią savaitę atkuriamą laisvą judėjimą tarp Lenkijos ir Baltijos šalių paskelbė praėjusį penktadienį po pokalbio su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu).

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, tautiečiams išvykimas iš šalies yra nevaržomas, tačiau sugrįžus į Lietuvą iš valstybės, kurioje susirgimų skaičius viršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, būtina dviejų savaičių izoliacija.

Užsieniečiams, norintiems atvykti į Lietuvą galioja kita tvarka – jei užsienio valstybėje per pastarąsias 14 dienų susirgusiųjų COVID-19 skaičius 100 tūkst. gyventojų yra nuo 15 iki 25, tokios šalies piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą, tačiau jiems privaloma 14 dienų izoliacija. Jei susirgimų skaičius neviršija 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokių šalių piliečiams ne tik leidžiama atvykti, bet jiems nereikia ir izoliacijos.

Jei susirgimų skaičius viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, užsieniečiams atvykti draudžiama.

Šalių, kurios atitinka šiuos reikalavimus, sąrašą bendrai koordinuoja visos trys Baltijos šalys, tarp kurių judėjimo suvaržymai panaikinti jau anksčiau. Šis sąrašas skelbiamas kiekvieną pirmadienį.

Į naujausią Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą sąrašą šalių, iš kurių leidžiama atvykti užsieniečiams, įtrauktos 28 valstybės. Dviejų savaičių saviizoliacija tiek lietuviams, tiek užsieniečiams nėra būtina atvykus iš 26 iš jų. Tarp šių šalių yra ir Lenkija.

Per praėjusią parą į šalį buvo neįleisti 27 asmenys. Nuo karantino pradžios iki gegužės 4 d. 468 asmenims nebuvo leista išvykti iš Lietuvos. VSAT primena, kad gegužės 4 d. Vyriausybės nutarimu panaikintas draudimas Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies.

Šeštadienio ryto duomenimis, pasienio su Rusija Kybartų kontrolės punkte laukė tik 2 vilkikai. Jiems laukti reikės apie valandą.

Medininkų pasienio su Baltarusija kontrolės punkte rytą krovininio transporto rautas buvo padidėjęs. Čia laukė 145 vilkikai, prognozuojamas jų laukimo laikas – apie 6 val. Šalčininkų kontrolės punkte rytą laukė 44 krovininio transporto mašinos, joms eilėje teks laukti irgi apie 6 val.

Laikina ES vidaus sienų kontrolė pratęsta iki gegužės 14 d. Tai reglamentuojantį įsakymą pasirašė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministrė informavo, kad Europos Sąjunga svarsto, jog gegužės 15 diena yra maksimalus terminas, kada judėjimas per Europos vidines sienas galėtų būti atlaisvintas darbo ir mokslo tikslams. Visgi ministrė akcentavo, kad apie laisvąjį turizmą kol kas nekalbama net Europos Sąjungoje.

Pasak Sauliaus Skvernelio, dėl to sutarta trečiadienį per Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų pokalbį.

„Žinia dėl sienų kirtimo: sutarėme, jog visos trys Baltijos šalys tinkamai suvaldė koronaviruso plitimą. Be to, mes pasitikime vieni kitų sveikatos apsaugos sistemomis. Todėl nuo gegužės 15 dienos naikiname ribojimus Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams, keliaujantiems tarp Baltijos valstybių“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį paskelbė S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad Baltijos šalių piliečiams, grįžtantiems iš kitų užsienio valstybių, liks pareiga dvi savaites saviizoliuotis.

„Tik tai jie galės daryti savo gimtosiose šalyse“, – teigia Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Anot jo, dėl sienų atvėrimo Lietuvos ir Lenkijos piliečiams pirmadienį sutarta su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moroveckiu).

„Laisvas sienos kirtimas ir dviejų savaičių izoliacijos reikalavimas nebus taikomas tiems žmonėms, kurie vyks darbo, verslo ar studijų reikalais. Šis palengvinimas įsigalios nuo gegužės 11 dienos“, – pranešė S. Skvernelis.

Lietuva ir kitos valstybės kovo viduryje atkūrė pasienio kontrolę bei uždarė sienas užsieniečiams, taip siekdamos sulėtinti koronaviruso plitimą.

Galėtų prisidėti Lenkija ir Suomija

Baltijos šalims atkūrus laisvą judėjimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ateityje į šią erdvę galėtų būti įtrauktos Lenkija ir Suomija, trečiadienį pareiškė Latvijos prezidentas Egilas Levitas.

Baltijos šalių premjerai trečiadienį sutarė, kad lėtėjant koronaviruso plitimui apribojimus vieni kitų piliečiams panaikins nuo gegužės 15 dienos.

Lietuvos premjeras S. Skvernelis anksčiau užsiminė, kad bendra zona ateityje galėtų apimti ir Lenkiją, o estai svarsto, kad galėtų prisidėti ir suomiai.

Išskirtiniame interviu BNS Latvijos prezidentas sakė remiantis tokį siūlymą, tačiau pabrėžė, kad priimant sprendimus būtina įvertinti epidemiologinę situaciją.

„Anksti ryte mūsų premjeras surengė konferenciją su Lietuvos ir Estijos ministrais pirmininkais šiuo klausimu. Tikslas – sukurti bendrą Baltijos zoną, kurioje būtų leidžiama judėti žmonėms ir [gabenti] maisto produktus, nes mūsų trijose šalyse pandemija yra mažiau išplitusi negu kitose Europos dalyse. Taigi, tai yra pirmoji zona Europoje, kur galime atidaryti sienas“, – kalbėjo E. Levitas.

„Vakar Lietuvos premjeras Skvernelis taip pat sakė, kad galbūt Lenkija taip pat galėtų būti pakviesta prisidėti, nes padėtis Lenkijoje yra panaši į padėtį Baltijos šalyse – mažiau pavojinga negu Europos vakarinėje dalyje. Estija savo ruožtu galvoja, kad galbūt ateityje taip pat būtų pakviesta Suomija, nes Suomijoje padėtis irgi yra geresnė“, – teigė jis.

„Trys Baltijos šalys būtų tokios zonos branduolys, siekiant atkurti Europoje įprastą padėtį. Vis dėlto galbūt Europoje galėtume sukurti platesnę šiaurės rytų Europos zoną, apimančią Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Tačiau tai priklausys nuo epidemiologinės padėties, taip pat nuo vyriausybių politinių sprendimų. Vis tik aš asmeniškai tvirtai palaikau tokią idėją“, – sakė Latvijos prezidentas.

„Pagrindinės priežastys yra tokios, kad yra labai daug neaiškumo tarptautinėje erdvėje ir nėra aišku, kiek laiko įvairiose šalyse tęsis karantinas, kiek karantinas tęsis pačioje Lietuvoje. Kadangi ekspedicija reikalauja labai daug pasiruošimo, o visą informacija norime žinoti ir turėti kiek įmanoma anksčiau, tai buvo priimtas sprendimas, kad šiemet nėra galimybių vykti į ekspediciją“, – BNS teigė projekto vadovė Aistė Eidukaitytė.

„Pradėsime iš karto ruoštis 2021 metų ekspedicijai“, – pridūrė ji.

Anot jos, šiais metais planuotos misijos tiksli kryptis dar nebuvo nustatyta.

„Pagrindinis planas – Sibiras, bet, kaip rodo praėjusių metų patirtis, jei būtų nepavykę gauti leidimo vykti ten, būtume ieškoję kitų variantų“, – sakė A. Eidukaitytė.

Pradėsime iš karto ruoštis 2021 metų ekspedicijai.

„Paskutinius dvejus metus susidūrėm su problema, kai negalėjom išvykti į Sibirą, nes Rusijos ambasada Lietuvoje neišduodavo vizų, tačiau vykome į Kazachstaną, visada surasdavome kažkokių būdų, tačiau šį kartą nepavyks“, – kalbėjo ji.

Pirmoji „Misijos Sibiras“ ekspedicija surengta 2006 metais, nuo to tada į jas skirtingose šalyse vykta 18 kartų.

„Šiemet mes minim 15 savo veiklos metų sukaktį. Per tuos metus tai yra pirmas kartas, kuomet ekspedicija neišvyksta“, – teigė A. Eidukaitytė.

Kaip teigia projekto vadovė, šiais metais planuojamos „tam tikros veiklos Lietuvoje“.

„Netrukus apie jas paskelbsime. (...) Tai yra susiję su atminties išsaugojimu, svarstome galimybę turėti galbūt kapų tvarkymo darbus Lietuvoje, tačiau tai dar nėra užtikrinta. (...) Dar nenorime atskleisti, nes yra daug nežinomybės, dirbame ties tuo, kad galutinį planą turėtume“, – kalbėjo ji.

Birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, „Misijos Sibiras“ dalyvių rengiama atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, pasak A. Eidukaitytės, turėtų įvykti ir šiemet.

„Tikrai labai greitai pakviesime visuomenę jungtis – ar gyvai, ar virtualiai. Tikrai nestabdysime veiklos“, – sakė projekto vadovė.

Projektas „Misija Sibiras“ – labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo iniciatyva, kuomet lankomos ir tvarkomos sovietų ištremtų Lietuvos gyventojų kapavietės.

Nuo 2006 metų projekto dalyviai sutvarkė daugiau nei 170 kapinių Sibire ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.

Pirmieji dideli trėmimai iš Baltijos šalių įvyko 1941 metų birželio 14 dieną. Sovietų teroras vėl atsinaujino sovietams iš naujo okupavus Lietuvą 1944 metais. Iš viso per sovietinę okupaciją iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.