„Sprendimas byloje nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo“, – BNS praeitą trečiadienį pranešė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas lapkričio 4 dieną paskelbė, jog S. Čaplinskas šiemet buvo nepagrįstai atleistas iš pareigų ULAC ir turi būti į jas grąžintas skubos tvarka, jam priteistas darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką ir kompensacija už neturtinę žalą.

Ieškovui priteistas 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2020 metų kovo 1 dienos, iš centro S. Čaplinskui priteista 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

Teismas paskelbė, kad nenustatyta, kad vadovas pažeidė darbo drausmę, o vykdydamas sveikatos apsaugos ministro nurodymus ėmėsi pakankamų bei protingų priemonių.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų dar galėjo būti skundžiamas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija šia teise nepasinaudojo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra sakęs, kad nemato prasmės skųsti teismo sprendimą grąžinti į pareigas S. Čaplinską.

S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo jo įsteigimo 2009 metais, kai į šią įstaigą sujungti Lietuvos AIDS centras ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Iki tol S. Čaplinskas nuo 1989 metų vadovavo Lietuvos AIDS centrui. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė dar buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o A. Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

S. Čaplinsko atleidimas buvo motyvuojamas tuo, kad ULAC laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

S. Čaplinskas šiuos kaltinimus vadino politiniu susidorojimu.

Šią savaitę Vyriausybė patvirtino išvadą, kuria pritaria Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir ULAC panaikinimui, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.

Seime svarstomas projektas numato naikinti ir Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, tačiau ją Vyriausybė siūlo ją palikti.

„Siūloma nejungti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, argumentuojant, kad laboratorija nedubliuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro funkcijų“, – sakoma išvadoje.

Vyriausybės vertinimu, centras vykdo viešojo administravimo funkcijas, o laboratorija teikia asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas: atlieka laboratorinius tyrimus, vykdo sveikatos rizikos veiksnių vertinimą.

Seime svarstomas grupės parlamentarų pateiktas projektas, kuriuo siūloma naikinti keturias Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžias įstaigas.

Grupė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių siūlo naikinti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, Valstybinį psichikos sveikatos centrą, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą.

Projektą teikia konservatoriai Antanas Matulas, Linas Slušnys, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zenonas Streikus.

Parlamentarai argumentuoja, kad šios įstaigos dubliuoja kitų įstaigų funkcijas, tad jas panaikinus būtų supaprastintas jų valdymas.

Pagal projektą, prie SAM liktų veikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Radiacinės saugos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Higienos institutas bei kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Iniciatoriai pažymi, kad visuomenės sveikatos įstaigų pertvarka būtų vykdoma konsolidavimo būdu.

Panašią pertvarką praėjusios kadencijos metu teikė tuometinis „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ji sulaukė didelės sveikatos specialistų ir tuometinės opozicijos kritikos.

Ketvirtadienį jis Seime pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas ir kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas naikinti keturias SAM pavaldžias įstaigas: Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC), Valstybinį psichikos sveikatos centrą bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą.

Po pateikimo joms pritarta 68 parlamentarams balsavus už, prieš buvus 24, susilaikius 34. Toliau projektą svarstys komitetai, o Seimo salę jis turėtų grįžti gruodžio 7 dieną.

„Kai kurių įstaigų veikla tiesiog sužlugdyta. (...)  Besidubliuojančių funkcijų yra labai daug“, – tvirtino A. Matulas.

„Nė viena įstaiga nebus naikinama, peržiūrint funkcijas jų veikla bus apjungta išlaikant finansavimą. Mūsų norai – sustiprinti institucijų veiklą, kad jos veiktų efektyviai, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad specialistų etatų neplanuojama mažinti, anot parlamentaro, „tiesiog norima stiprinti institucijas, kurios jau kelerius metus veikia neefektyviai“.

A. Matulo duomenimis, ULAC yra sukurti 48 etatai, įstaigos šių metų biudžetas siekia 732 tūkst. eurų, tačiau dabar ten dirba 24 žmonės. Anot jo, neužimta pusė etatų.

„Iš esmės ši įstaiga yra sužlugdyta“, – teigė politikas.

Jis atmetė įtarimus, kad naikinamos įstaigos, su kurių vadovais norima susidoroti. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose jų jau ne vienus metus nėra nuolatinio vadovo.

A. Matulas teigė labai vertinantis Sauliaus Čaplinsko kompetenciją ir apgailestavo, kad į ULAC direktoriaus pareigas jam teko grįžti per teismą.

„Mano nuomonė apie profesorių – labai gera, tikrai labai kompetentingas žmogus. Labai gaila, kad taip įvyko, kad grįžti į darbą turėjo per teismus“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas.

Pagal sumanymą, ULAC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos funkcijos turėtų būti perduotos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.

Prie SAM liktų veikti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras,  Radiacinės saugos centras, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Higienos institutas bei kitos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, kad pateiktas projektas ją pribloškė.

Turime pandemiją, vienus didžiausių sergamumo skaičius ES, didžiausius mirtingumo rodiklius, ir štai konservatoriai užsimojo sunaikinti ULAC, Nacionalinę laboratoriją, Psichikos sveikatos centrą centrą, kai turime įtemptą tiek psichikos sveikatos situaciją šalyje, tiek nesusitvarkome su pandemija šalyje.

„Turime pandemiją, vienus didžiausių sergamumo skaičius ES, didžiausius mirtingumo rodiklius, ir štai konservatoriai užsimojo sunaikinti ULAC, Nacionalinę laboratoriją, Psichikos sveikatos centrą centrą, kai turime įtemptą tiek psichikos sveikatos situaciją šalyje, tiek nesusitvarkome su pandemija šalyje“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

„Mano supratimu, šiuo politiniu įstatymo projektu siekiama atsikratyti nepalankiais žmonėmis ir pateisinti savo tiesiog prasto pandemijos valdymo politikos pasekmes“, – sakė ji.

Seimo narė dukart teiravosi, kokios konkrečiai funkcijos minėtose įstaigose dubliuojamos, tačiau sulaukė siūlymo jas „pagūglinti“.

Valstybinis psichikos sveikatos centras nuolatinio vadovo neturi nuo 2018 metų, šiemet iš pareigų buvo atleisti ULAC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovai.

ULAC vadovą S. Čaplinską teismas neseniai grąžino į pareigas, dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo iš pareigų atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša taip pat ketino skųsti atleidimą.

Panašią pertvarką praėjusios kadencijos Seime teikė tuometinis „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ji sulaukė didelės sveikatos specialistų ir tuometinės opozicijos kritikos.

Priteistas ir 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis

Teismas taip pat nustatė, kad būdamas ULAC vadovu bei vykdydamas sveikatos apsaugos ministro nurodymus ėmėsi pakankamų bei protingų priemonių jų vykdymui.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl S. Čaplinsko atleidimo panaikintas.

Ieškovui priteistas 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2020 metų kovo 1 dienos, iš ULAC S. Čaplinskui priteista 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

„Pažymėtina, kad ULAC ir AIDS centro vadovas nėra skiriamas į pareigas politinio pasitikėjimo pagrindu, o renkamas viešo konkurso būdu, naujas vadovas nėra išrinktas“, – pažymi teismas. Jo manymu, S. Čaplinsko prašymas grąžinti į buvusias pareigas yra pagrįstas.

Pernai rudenį Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime buvo nurodoma, kad pagrindinis argumentas atleisti S. Čaplinską buvo tai, jog jo centras laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Ministerija pabrėžia, kad ULAC nebendradarbiavo su Visuomenės sveikatos centru „siekiant sklandaus sistemos perdavimo, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei neužtikrino kitų, ministro įsakymu pavestų funkcijų vykdymo“.

Anot ministerijos, tai užkirto kelią NVSC galimybei laiku teikti duomenis atsakingoms institucijoms, o tai savo ruožtu apsunkino darbą siekiant operatyviai ištirti užkrečiamųjų ligų židinius ir identifikuoti protrūkius, taip pat sukėlė riziką, jog visoje ES Lietuvos gyventojams bus taikomi griežčiausi judėjimo ribojimai.

„S. Čaplinskas, neperduodamas ULSVIS, užkirto kelią NVSC tinkamai realizuoti įtvirtintas pareigas, susijusias su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms“, – teigė ministerija.

S. Čaplinskas šiuos kaltinimus neigė.

Sureagavo santūriai

Ketvirtadienio pavakarę S. Čaplinskas į šią žinią sureagavo santūriai. „Teismas pripažino mano atleidimą iš ULAC vadovo pareigų NETEISĖTU. Teismas įpareigojo skubos tvarka gražinti mane į ankstesnes ULAC vadovo pareigas“, – feisbuke rašė profesorius.

Medikas S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo 1989 metų, kai ši įstaiga dar vadinosi Lietuvos AIDS centru. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

Teismo sprendimas S. Čaplinsko byloje nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas.

„Neturtinė žala argumentuojama reputacijos sumenkinimu. Jis – savo srities profesionalas, žinomas ekspertas, šiuo laikotarpiu teikia rekomendacijas, o paviešinta, kad jis pažeidėjas, jo reputacija buvo sumenkinta“, – per teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį sakė ieškovo advokatas Nerijus Kasiliauskas.

S. Čaplinskas taip pat prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai atstovaujanti advokato padėjėja Eglė Gliaudelytė teigė, kad visi S. Čaplinsko reikalavimai turi būti atmesti.

„Atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas, su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinkame“, – sakė ji.

Pernai rudenį Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime nurodoma, kad pagrindinis argumentas atleisti S. Čaplinską buvo tai, jog jo centras laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Ministerija pabrėžia, kad ULAC nebendradarbiavo su Visuomenės sveikatos centru „siekiant sklandaus sistemos perdavimo, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei neužtikrino kitų, ministro įsakymu pavestų funkcijų vykdymo“.

Anot ministerijos, tai užkirto kelią NVSC galimybei laiku teikti duomenis atsakingoms institucijoms, o tai savo ruožtu apsunkino darbą siekiant operatyviai ištirti užkrečiamųjų ligų židinius ir identifikuoti protrūkius, taip pat sukėlė riziką, jog visoje ES Lietuvos gyventojams bus taikomi griežčiausi judėjimo ribojimai.

„S. Čaplinskas, neperduodamas ULSVIS, užkirto kelią NVSC tinkamai realizuoti įtvirtintas pareigas, susijusias su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms“, – teigė ministerija.

Pasak E. Gliaudelytės, darbuotojai privalo vykdyti teisėtus nurodymus, S. Čaplinskui buvo suformuluotos pareigos, bet šis jų nevykdė, ministerija tai įvertino kaip šiurkštų pažeidimą ir priėmė sprendimą atleisti iš pareigų

Teismas nusprendė liudytoju į posėdį kviesti Sveikatos apsaugos ministerijos patarėją Liną Kavolių. Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įtraukimo į šį teismo procesą trečiuoju asmeniu teismas pasisakys vėliau.

Medikas S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo 1989 metų, kai ši įstaiga dar vadinosi Lietuvos AIDS centru. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė dar buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

Neseniai paaiškėjo, kad vienintelis pretendentas į ULAC vadovo postą nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl Sveikatos apsaugos ministerija konkursą skelbs dar kartą.

Bylos nagrinėjimas dėl S. Čaplinsko atleidimo bus tęsiamas rugsėjo 22 dieną.

„Tikslinami pareigybių aprašymai šioms pareigybėms, rengiamasi skelbti konkursus. Tai bus daroma artimiausiu metu“, – BNS informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta.

Šiuo metu NVSC laikinai vadovauja įstaigos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, ULAC – direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Krivickas.

Buvęs NVSC vadovas Robertas Petraitis atleistas praėjusią savaitę.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tokį sprendimą priėmė po R. Petraičiui nepalankaus metinio įvertinimo vasario viduryje, tačiau buvęs NVSC vadovas su vertinimo išvadomis nesutiko ir paprašė ministerijos, jog jo veiklą įvertintų speciali komisija.

Kaip kovo pradžioje informavo A. Dulkys, komisijos išvados patvirtino jo „matymą ir vertinimą“.

Tuo tarpu buvusį ULAC vadovą Saulių Čiaplinską dėl pareigų nevykdymo praėjusių metų lapkritį atleisti nusprendė dar buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras A. Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

S. Čaplinskas tuo metu turėjo nedarbingumą, jis baigėsi kovo pradžioje – tada buvęs ULAC vadovas ir atleistas.

Abu iš pareigų atleisti vadovai BNS teigė su atleidimais nesutinkantys ir žadėjo juos skųsti teismuose.

Savo ruožtu A. Dulkys BNS interviu sakė, kad ateidamas į šias pareigas tikėjosi stipresnių pavaldžių institucijų.

„Aš nesitikėjau, kad yra šitaip nustekenta sveikatos apsaugos sistema ir kad nėra į ką atsiremti, (...) didžioji dalis Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų yra arba be vadovų, arba su laikinais vadovais, arba su vadovais, kurie prastai dirba“, – kalbėjo ministras.

"Kalifornijos mokslininkų teigimu, COVID-19 užsikrėtęs ir ligos simptomų nejaučiantis žmogus, tiesiog įprastai kalbėdamas išskiria pakankamai aerozolio dalelių, kad būtų perduota koronoviruso infekcija", – citavo JAV kolegas prof. S. Čaplinskas, pridurdamas, kad ši žinia dar kartą patvirtina, kodėl reikia laikytis socialinės distancijos.

Jis taip pat pasidalijo JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) naujienomis.

"FDA patvirtino naują koronaviruso antikūnų testą, skirtą naudoti JAV. Kraujo lašo iš piršto greitas tyrimas parodo, ar žmogus kada nors turėjo kontaktą su virusu bei ar dabar turi imunitetą šiam virusui", – rašė virusologas. 

S. Čaplinskas atkreipia dėmesį ir į Niujorko universiteto ir Kinijos mokslininkų dirbtinio intelekto modelio rezultatus, kuriuos paskelbė "Neurosciene". "Nustatė tris pagrindinius požymius, 80 proc. tikslumu prognozuojančius, kuriems asmenims išsivystys sunki COVID-19 ligos forma: 1. kepenų fermento ALT lygis; 2. fiksuojama mialgiją; 3. hemoglobino lygis", – skelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas. 

Jo duomenimis, pernai ŽIV diagnozuotas 151 žmogui – 110 vyrų ir 41 moteriai. Tai – daugiausia 30-49 metų žmonės.

Užpernai ŽIV atvejų buvo devyniais daugiau, 2017 metais – 112 daugiau.

Pernai žmonės ŽIV daugiausia užsikrėtė per lytinius santykius – 78 atvejai, iš kurių 58 – per heteroseksualius bei 20 per homoseksualius santykius.

Dar 47 žmonės užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus bei 26 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.

Daugiausia ŽIV atvejų pernai užregistruota Vilniaus apskrityje. Visose apskrityse dominuojantis ŽIV plitimo būdas – lytiniai santykiai, išskyrus Vilniaus.

Pernai ŽIV infekcija taip pat išaiškinta 6 užsieniečiams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šių metų sausio – balandžio mėnesiais nuo minėtų užkrečiamųjų ligų paskiepytas 28 tūkst. 61 žmogus, pernai per tokį pat laikotarpį – 13 tūkst. 553 asmenys.

Anot pranešimo, 30 kartų padidėjo 18 metų ir vyresniųjų pasiskiepijusių asmenų skaičius – nuo 292 pernai iki 9019 šiemet.

Paskiepytų vaikų iki 17 metų skaičius šiemet, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, padaugėjo trečdaliu – atitinkamai 19 tūkst. 42 ir 13 tūkst. 261 vaikų.

Naujausiais ULAC duomenimis, iki birželio 4-osios tymais Lietuvoje susirgo 707 žmonės.

Daugiausia susirgimų registruota Kauno ir Vilniaus miestuose. Pagal amžių jauniausias, susirgęs tymais, – keturių mėnesių kūdikis, vyriausias – 78 metų asmuo. Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė nežinoma, o dauguma vaikų – neskiepyti.

Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, šių metų sausio – kovo mėnesiai Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse iš viso užregistruoti 3789 susirgimai tymais. Daugiausia susirgimų tymais registruota Prancūzijoje (628 atvejai), Rumunijoje (524 atvejai),  Lenkijoje (520 atvejų), Italijoje (332 atvejai), Vokietijoje (295 atvejai), Bulgarijoje (236 atvejai), Jungtinėje Karalystėje (193 atvejai), Belgijoje (177 atvejai) ir kt.

„Tie tyrimai... jie iki galo ir neatskleidžia. Greičiausiai tie tyrimai parodys, kad taip yra ne dėl virusų, o dėl to, koks, atsiprašau, narkomanas, koks piderastas ar dar koks nors“, – kalba S. Čaplinskas „Dokumentikos namų“ užfiksuotame vaizdo įraše.

Jis taip pat girdimas užduodantis merginai iš filmavimo komandos klausimą apie jos seksualinį gyvenimą.

„Ieva, kokia poza paskutinį kartą buvote pasiekusi orgazmą?“ – vaizdo įraše girdimas sakantis S. Čaplinskas.

Kaip socialiniame tinkle teigė „Dokumentikos namų“ įkūrėjas Šarūnas Liekis, S. Čaplinkas atvyko į interviu su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu.

D. Liekis nurodo, kad idėja po antrosios merginos interviu neišjungti kameros ir įrašyti S. Čaplinko pasisakymus kilo po to, kai pirmoji interviu dariusi mergina papasakojo, jog S. Čaplinkas ėmė kalbėti, jog mirštantys narkomanai toliau nebeplatina narkotikų, todėl nėra blogai, jog jie negauna vaistų nuo perdozavimo.

Esą jis taip pat sakė, kad prie gėjų klubų turi būti dalijamos tabletės nuo ŽIV, nes ten susirinkusieji lytiškai santykiaus ir vienas nuo kito užsikrės.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS atsiųstame komentare nurodė, kad ministerija apgailestauja dėl S. Čaplinsko žodžių bei atsiprašo filmo kūrėjų, o tokios situacijos neturi būti toleruojamos.

„S. Čaplinskas turėtų pats labai atsakingai įvertinti savo poelgį ir priimti sprendimus dėl tolimesnės savo veiklos“, – teigė ji.

Pasak L. Bušinskaitės-Šriubėnės, A. Šešelgis po interviu ir vėliau pamatęs įrašus griežtai pasikalbėjo su ULAC vadovu.

„Ministro Aurelijaus Verygos ir vicemistro Algirdo Šešlgio nuomone, tai yra netoleruotina ir gėdinga. Viceministras A. Šešelgis su S. Čaplinsku dar tą pačią dieną, po savo interviu, kalbėjosi labai griežtai apie tokį nederamą jo elgesį ir manieringą kalbėjimo bei dalykiniam bendravimui nepriimtiną stilių. Tą patį jis padarė ir šiandien, vos tik peržiūrėjęs vaizdo įrašus“, – nurodė ministro atstovė.

S. Čaplinskas portalui teigė norėjęs atskleisti visuomenės požiūrį ir sakė, kad frazės ištrauktos iš konteksto, tačiau atsiprašė už netinkamą palyginimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba BNS atsiųstame komentare apie šią informaciją pažymi, kad nėra galimybių pateikto įrašo vertinti teisiškai nežinant viso pokalbio esmės, turinio, aplinkybių, kalbančiuosius siejančių tarpusavio teisinių-socialinių santykių pobūdžio.

Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Laimos Vengalės-Dits teigimu, iš pateikto garso įrašo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus veiksmuose negalima įžvelgti Lygių galimybių įstatymo ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo požymių.

„Nediskriminavimo įstatymų nuostatos netaikomos santykiams, atsirandantiems tarp įstaigos vadovo ir žurnalisto, duodant interviu, o taip pat minėtų nediskriminavimo įstatymų nuostatos nėra taikomos tokio interviu turiniui, ir apskritai žiniasklaidos turiniui bei viešų pasisakymų turiniui. Pateiktame garso įraše negalima įžvelgti požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius davė nurodymą diskriminuoti asmenį ir savo veiksmais sukėlė kitas konkrečias pasekmes, kurios apribotų žmogaus teises darbo santykių, švietimo paslaugų teikimo ar vartotojų teisių apsaugos srityje dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos“, – rašo L. Vengalė-Dits.

Tuo tarpu žurnalistei užduotas klausimas apie patirtą orgazmą, jos teigimu, yra susijęs su privačiu asmens gyvenimu ir vertintinas kaip nekorektiškas parodyto pokalbio kontekste.