Paskutinis šios komisijos posėdis vyko 2016 metais, o tų metų gruodį pradėjusi dirbti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė apskritai svarstė ją naikinti.

„Pirmą kartą po ilgos pertraukos mes atnaujinome komisijos sudėtį ir susitiksime. Yra keli klausimai, kur norėsime apsitarti ir mintis yra, kad mes pradėtume kai kuriuos konkrečius bendradarbiavimo projektus“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, komisija aptars dvigubos pilietybės įvedimo perspektyvas, užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programą „Globali Lietuva“, pasaulio lietuvių metus 2019-aisiais ir Vyriausybės rengiamą demografijos, migracijos ir integracijos strategiją.

Vyriausybė 2017 metais svarstė naikinti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją.

Tačiau po Pasaulio lietuvių bendruomenės nuogąstavimų, kad jos naikinimas kardinaliai sumažins vykdomosios valdžios bendravimą su diaspora, planų naikinti komisiją atsisakyta.

Pernai rudenį Vyriausybės atstovai su pasaulio lietuviais buvo susitikę neformaliai.

„Nors yra nuostata tas komisijas naikinti, visgi padarome išimtį būtent dėl šios komisijos, nenorime nereikalingų įtampų su Pasaulio lietuvių bendruomene“, – BNS sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis.

Pasak D.Matulionio, artimiausias komisijos posėdis tikriausiai bus šaukiamas rudenį.

„Norėtųsi kalbėtis visais diasporai svarbiais klausimais, taip pat klausimais, kaip pagerinti sąlygas iš užsienio atvykstantiems lietuviams sugrįžti į Lietuvą. Tikrai yra daug temų ir nusprendėm, kad simboliškai tai svarbi komisija Pasaulio lietuvių bendruomenei, lai ji lieka, rudenį galbūt organizuosim jos posėdį“, – kalbėjo patarėjas.

Pasak D.Matulionio, bendradarbiavimas su užsienio lietuviais nesustotų nepriklausomai nuo to, veiktų ar neveiktų speciali komisija, tačiau atsižvelgus į užsienio lietuvių išsakytus nuogąstavimus ji paliekama.

„Ar komisija yra, ar nėra, mes pasiruošę bendradarbiauti visais klausimais, bet kadangi tai yra formalus forumas, kur visada susitikdavo Vyriausybėje, galbūt susidarė įspūdis PLB, kad mes tokiu atveju (panaikinus komisiją) mažiau dėmesio skirsime problemoms, todėl nusprendėm, kad padarom išimtį ir judam  į priekį“, – sakė D.Matulionis.

Užsienio reikalų ministerija premjero pavedimu buvo parengusi nutarimo projektą, kuriuo siūlyta naikinti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją. Pagal dokumento lydraštį, komisiją siūlyta naikinti siekiant sumažinti administracinę naštą, taip pat nurodyta, kad Vyriausybė „glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio lietuvių bendruomene, susitikimus rengdama pagal poreikį“.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke sveikina šį Vyriausybės sprendimą bei vadina logišku ir racionaliu.

„Tai protingas ir racionalus sprendimas, džiaugiamės, kad ir premjeras, ir patarėjai, ir Vyriausybė priėmė sprendimą tęsti užsienio lietuvių reikalų koordinacinės komisijos veiklą, nes tai ryšys, kur oficialiuose rėmuose galima išvystyti ir politinius sprendimus, susijusius su užsienyje gyvenančių lietuvių klausimais, problemomis, sugrįžimo tematika“, – BNS sakė D.Henke.

„Svarbiausia šiomis dienomis pažiūrėti į emigraciją teigiamu žvilgsniu, kad pasaulyje turime tiek daug ambasadorių, tai mūsų talentai, gabūs žmonės, dirbantys užsienio rinkose, ir turi būti užtikrintas teigiamas, kokybiškas ryšio palaikymas su Lietuva, institucijomis, ir su Vyriausybė, ir su Seimu, todėl sveikiname ir džiaugiamės šiuo racionaliu sprendimu“, – pabrėžė PLB vadovė.

Užsienio reikalų ministerijai parengus projektą dėl Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos panaikinimo Pasaulio lietuvų bendruomenė paskelbė poziciją, kad komisijos naikinimas kardinaliai sumažins vykdomosios valdžios bendravimą su diaspora, o siūlomos alternatyvos neužtikrins efektyvaus bendradarbiavimo.

„Panaikinus konkrečiai sureguliuotą struktūrą, leidusią vykdyti diasporos ir vykdomosios valdžios dialogą, komunikacija taps mažiau konstruktyvi, dubliuosis. Turinio paklausimai, iniciatyvos bus pakartotinai teikiami skirtingiems vykdomosios valdžios subjektams“, – tuomet teigė D.Henke.

„Šios komisijos naikinimas kardinaliai sumažins vykdomosios valdžios bendravimą su diaspora, o siūlomos alternatyvos neužtikrins efektyvaus bendradarbiavimo“, – sako PLB pirmininkė Dalia Henke bendruomenės išplatintame pareiškime.

Pasaulio lietuvių nuomone, komisijos naikinimas grindžiamas „netiksliais ir klaidinančiais argumentais“, ir biurokratijos ne mažės, o daugės.

„Panaikinus konkrečiai sureguliuotą struktūrą, leidusią vykdyti diasporos ir vykdomosios valdžios dialogą, komunikacija taps mažiau konstruktyvi, dubliuosis. Turinio paklausimai, iniciatyvos bus pakartotinai teikiami skirtingiems vykdomosios valdžios subjektams“, – teigiama pareiškime.

„Komisijos naikinimas susijęs su visais Lietuvos piliečiais bei lietuvių kilmės žmonėmis, tačiau dėl jo konsultuojamasi beveik nebuvo. Visgi manome, kad būtina diskutuoti ir rasti kompromisą, kaip geriausia organizuoti užsienio lietuvių ir vykdomosios valdžios bendradarbiavimą, ir tik tada naikinti veikiančią komisiją“, – sako D.Henke.

Užsienio reikalų ministerija nurodo nutarimo projektą, kuriuo naikinama Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija, parengusi pagal premjero Sauliaus Skvernelio pavedimą.

Kaip teigiama dokumento lydraštyje, komisija naikinama siekiant sumažinti administracinę naštą, taip pat nurodoma, kad Vyriausybė „glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio lietuvių bendruomene, susitikimus rengdama pagal poreikį“.

Ramina, kad dialogas nenutrūks

Vyriausybė tikina, kad premjero vadovaujamos Užsienio lietuvių reikalų koordinacinės komisijos naikinimas nepakenks dialogui su užsienio lietuviais.

„Svarbiausia ne forma, o turinys. Mes pasiruošę reguliariai susitikinėti, premjeras ir toliau vadovaus posėdžiams“, – BNS pirmadienį sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas užsienio politikai Deividas Matulionis.

„Premjero nuostata yra labai aiški – galimą susitikti reguliariai arba pagal poreikį. Viskas buvo kaip buvę – kviesime ministrus, kurie yra reikalingi aptarti klausimus, viskas bus įforminama premjero pavedimais“, – pridūrė jis.

Taip premjero patarėjas reagavo į Pasaulio lietuvių bendruomenės kritiką, kad panaikinus komisiją gali strigti diasporos ir vykdomosios valdžios dialogas.

Vyriausybės dokumentuose teigiama, kad komisija naikinama siekiant sumažinti administracinę naštą.

„Yra bendra linija peržiūrėti visus komitetus, komisijas, jų tikslingumą. Idėja tokia, kad ministerijos ir taip privalo kuruoti tuos klausimus, kurie anksčiau buvo priskirti komisijai“, – sakė premjero patarėjas.

Anot D.Matulionio, premjeras remia užsienio lietuvius daugeliu jiems svarbių klausimų – dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, elektroninio balsavimo, pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad panaikinus komisiją komunikacija taps mažiau konstruktyvi, paklausimai, iniciatyvos bus pakartotinai teikiami skirtingiems vykdomosios valdžios subjektams. Jos teigimu, panaikinus komisiją nepasiūlytas joks pažangesnis formatas.

Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad komisija Vyriausybėje turi posėdžiauti ne rečiau kaip du kartus per metus. Be premjero, į ją buvo įtraukti penki ministrai, išeivių organizacijų atstovai.

Neslopstant emigracijai, S.Skvernelio Vyriausybė savo programoje įsipareigojo išlaikyti ir stiprinti ryšius su diaspora.

Pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, imigravo 20 tūkstančių. Šių metų pradžioje emigracijos matas dar išaugo. Šį augimą galėjo lemti tai, kad metų pradžioje išvykimą deklaravo dalis anksčiau emigravusių žmonių, norinčių išvengti prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kiti galbūt skubėjo į Britaniją iki prasidedant deryboms dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES).