Joje numatomos diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Azerbaidžano-Armėnijos konfliktą, situaciją Izraelyje ir regione bei ES ekonominio saugumo užsienio politikos dimensijos aspektus, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lapkričio 8 dieną Europos Komisijai paskelbus Plėtros paketo ataskaitą, Užsienio reikalų tarybos metu bus aptarti Ukrainos integracijos į ES tolesni žingsniai.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija trečiadienį rekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės, o Sakartvelui suteikti kandidatės statusą.

Pasak ministerijos, taip pat bus aptariamos ES priemonės stiprinančios ekonominį ir kibernetinį saugumą bei kovos su dezinformacija priemonės.

Tarybos metu taip pat įvyks ES-Vakarų Balkanų užsienio reikalų ministrų susitikimas.

„Beveik šešis mėnesius nepriėmėme jokio sankcijų paketo Baltarusijai, nes kartu su sankcijų paketu yra pateiktas valstybių narių prašymas dalį jų panaikinti, o kai kurias įtraukti, daug ką panaikinti, kalbu apie Baltarusijos valstybinį trąšų koncerną „Belaruskalij“, – žurnalistams Belgijos sostinėje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Manau, kad nepriimtina, jog šie du dalykai yra susiję. Šiandien prašysiu atskirti šiuos du klausimus ir imtis priemonių dėl Baltarusijos sankcijų paketo, jei mes tikrai remiame Baltarusijos opoziciją“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Šiandien prašysiu atskirti šiuos du klausimus ir imtis priemonių dėl Baltarusijos sankcijų paketo, jei mes tikrai remiame Baltarusijos opoziciją.

Anot ministro, sankcijų Baltarusijai atidėlioti Bendrija negali, nes tai yra patikimumo klausimas.

„Sankcijų paketo vertė yra apie 200 mln. eurų, o išimčių iš sankcijų vertė yra apie 8 mlrd. eurų, taigi galite įsivaizduoti, koks skirtumas tarp šių dviejų klausimų. Sankcijų paketas Baltarusijai daugiausia susijęs su priemonių vengimu“, – kalbėjo ministras.

Praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G-7) grupės lyderiai susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai, jomis siekiama užkirstų kelią esamų sankcijų vengimui, įskaitant baudžiamąsias priemones subjektams, gabenantiems medžiagas į karo frontą bei apriboti Rusijos galimybes patekti į jų ekonomiką.

Savo ruožtu Briuselis 11-ąjį sankcijų paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą, pasiūlė gegužės pradžioje, juo ES nori apriboti jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportą į Rusiją per trečiąsias šalis.

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, 27 Bendrijos šalys Maskvai taiko precedento neturinčias sankcijas.

Joje numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, ES veiksmų planą dėl geopolitinių jos pasekmių, Bendrijos paramą Moldovai, taip pat situaciją Tunise ir Sudane, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptars situaciją Ukrainoje, bendrus šiai šaliai skirtus ES amunicijos pirkimus, tolesnio finansavimo per Europos taikos priemonę planus, Bendrijos mokomosios misijos Ukrainoje pažangą, poreikį užtikrinti šios šalies karinių pajėgų apmokymo tęstinumą, taip pat Bendrijos sankcijas Rusijai.

Susitikimo metu taip pat bus aptariamas pernai liepą priimtas ES veiksmų plano dėl Rusijos agresijos pasekmių įgyvendinimas, gilesnis įsitraukimas su trečiosiomis šalimis.

Už užsienio politiką atsakingi Bendrijos ministrai kartu su Europos Tarybos (ET) generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič) ir Tarybai pirmininkaujančios Islandijos diplomatijos vadove Thordis Kolbrun Reykfjord Gylfadottir (Tourdis Kolbrun Reikfiord Gilfadoutir) aptars pasirengimą ET vadovų susitikimui Reikjavike, o su Sakartvelo užsienio reikalų ministru Ilija Darchiašviliu –  regiono saugumo aktualijas, šios šalies vidaus situaciją ir europines aspiracijas.

Kaip pranešė ministerija, Užsienio reikalų taryboje ES šalių atstovai taip pat aptars aktualius užsienio politikos klausimus: situaciją Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, Irane, Venesueloje, Etiopijoje, Juodkalnijoje ir Afganistane.

ES užsienio reikalų ministrai aptars situaciją Ukrainoje, šiai šaliai skiriamą ES paramą, įskaitant naujus Europos taikos priemonės paketus, pasirengimą ES Ukrainos viršūnių susitikimui, Rusijos atsakomybės užtikrinimo, maisto saugumo bei įsitraukimo su trečiosiomis šalimis klausimus. Susitikimo metu ministrai taip pat pasikeis nuomonėmis dėl Ukrainos dešimties žingsnių taikos plano.

Anot ministerijos, atsižvelgiant į prastą saugumo, ekonominę ir humanitarinę padėtį Sahelyje ir Vakarų Afrikos pakrančių valstybėse, susitikime ketinama aptarti tolimesnes ES veiksmų regione kryptis.

Taryboje numatytų susitikimų metu vyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) atstovais, jame bus aptariama Rusijos agresija ir jos įtaka Ukrainos branduoliniam saugumui, taip pat klausimai susiję su Irano branduoline programa. Ministrai be kita ko aptars ES ir Palestinos santykius.

ES užsienio reikalų ministrai aptars situaciją Ukrainoje, tolesnį karinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą bei bendrus veiksmus, įsitraukiant su trečiosiomis šalimis dėl Rusijos karo globalių pasekmių bei dėl atsakomybės už Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus. Ministrai, kaip pažymima URM pranešime, taip pat aptars Ukrainos atstatymo po karo ir reformų, susijusių su šalies europine perspektyva, darbotvarkės klausimus.

Ministrai apsikeis nuomonėmis dėl ES politinio įsitraukimo Lotynų Amerikos ir Karibų regione stiprinimo, prekybos susitarimų su regiono šalimis svarbą. Tarybos metu bus diskutuojama apie ES skaitmeninę diplomatiją ir bendradarbiavimą su partneriais šioje srityje.

ES užsienio reikalų ministrai su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministre Melanie Joly (Melani Žoli) aptars karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, bus kalbama apie karo siaubiamos šalies rekonstrukciją.

Taip pat ES ministrai diskutuos apie koordinuotą veikimą tarptautinėse organizacijose, atskaitomybę už padarytus karo nusikaltimus bei Rusijos karo Ukrainoje įtaką pasaulinei maisto krizei, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų tarybos darbotvarkėje numatyta aptarti ir ES vaidmenį Vakarų Balkanų regione, ypatingą dėmesį skiriant stiprinti bendradarbiavimą politikos ir saugumo srityse, didinti regiono šalių atsparumą, ypač strateginės komunikacijos ir dezinformacijos klausimais.

ES užsienio reikalų ministrai neformaliai susitiks su Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrais.

Briuselyje taip pat vyks jungtinis ES ir Kanados ministrų komiteto susitikimas. Per jį bus aptarti bendri užsienio ir saugumo politikos prioritetai − Rusijos agresija prieš Ukrainą, įsitraukimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, saugumo ir gynybos politika.

„Ukraina jau yra užpulta, todėl apie sankcijas kalbėti turime pradėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos“, – prieš Briuselyje vykstantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams teigė ministras.

G. Landsbergio teigimu, sutelkusi šimtatūkstantines pajėgas prie Ukrainos sienų, Maskva kelia tiek ekonominį, tiek saugumo spaudimą Kijevui.

Jis pabrėžė, kad Europa neturi laukti rusų karių įsiveržimo, o galimas atsako priemones numatyti ir taikyti jau dabar.

LNK reportažas:

„Putinas nebrėžia jokių raudonų linijų savo puolimui, todėl mes neturėtume brėžti jokių raudonų linijų savo sankcijoms“, – kalbėjo G. Landsbergis, paklaustas apie galimas sankcijas, susijusias su energetikos sektoriumi.

Ukraina jau yra užpulta, todėl apie sankcijas kalbėti turime pradėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos.

„Mano vyriausybė davė mandatą deryboms, jog visi galimi sankcijų variantai turi likti ant stalo“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, diplomatijai vietos visada bus, tačiau „agresorius turi parodyti norą atitraukti pajėgas“.

JAV duomenimis, Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos.

Po Užsienio reikalų tarybos posėdžio G. Landsbergis teigė, kad šiuo metu Europos Sąjunga galėtų pasiūlyti Kijevui „papildomų žingsnių“, siekiant integracijos į Bendriją.

„Ypač dabar tai parodytų Putinui, kad jo veiksmai neišgąsdino nei Ukrainos, nei ES“, – kalbėjo ministras.

Jis pridūrė išgirdęs „palaikymo balsų“, tačiau tiksliai šalių neįvardino.

Baltarusijos okupacija

Be kita ko, ministras pabrėžė, kad situacija Baltarusijoje „keičiasi dramatiškai“.

„Baltarusija leidžia naudoti savo teritoriją kariniams Rusijos veiksmams, mes turime lygiai taip pat kalbėti apie sankcijas Baltarusijos režimui“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergio teigimu, kad sankcijos galėtų užpildyti anksčiau paliktas spragas ir būtų nukreiptos į kalio trąšų, naftos produktų sektorius.

Pasak jo, nerimą kelia ir sekmadienį organizuojamas referendumas, kuriuo siekiama panaikinti „karinį neutralitetą“, sudarantį sąlygas Rusijos pajėgoms Baltarusijoje būti neribotą laiką.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos.

Jo pranešime teigiama, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir eskalacija Rytų Ukrainoje. Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodoma.

Pratybos Baltarusijoje, kurių aktyvioji dalis prasidėjo praėjusią savaitę, turėjo tęstis iki vasario 20-osios.

JAV duomenimis, Baltarusijoje į pratybas Rusija pasiuntė daugiau nei 30 tūkst. karių.

Pasak G. Landsbergio, tai keičia ne tik Ukrainos, bet ir Baltijos šalių, Lenkijos saugumo situaciją.

„Turime pripažinti, kad tai, ką matome, yra labai lėta Baltarusijos teritorijos ir valstybės okupacija“, – dėstė ministras.

Tuo metu Prancūzija sekmadienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios pratybos.

Šios savaitės pabaigoje G. Landsbergis su Latvijos ir Estijos kolegomis ketina vykti į Kijevą, siekdamas parodyti solidarumą su Ukraina. BNS žiniomis, prie delegacijos turėtų prisijungti Danijos ir Bulgarijos atstovai.

Bendrijos užsienio reikalų ministrai aptars naujausią informaciją dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo šalia Ukrainos ir surengs diskusiją apie Europos saugumo padėtį.

Pusryčių metu ES ministrai neformaliai pasikeis nuomonėmis su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, pranešė ES Taryba.

„Nepaisant diplomatinių pastangų, situacija prie Ukrainos sienų toliau aštrėja. Esame ties karo slenksčiu. Rusija didina įtampą, ne tik vykdydama vis naujas karines pratybas, bet ir nuolatinėmis provokacijomis, Kremliaus surežisuotais civilių objektų apšaudymais rytinėje Ukrainoje, milžiniškais dezinformacijos srautais. Tai ne tik pažeidžia Minsko ir kitus tarptautinius susitarimus, kuriais grindžiama Europos saugumo architektūra, bet ir akivaizdžiai rodo, kad ieškoma preteksto karinei intervencijai“, – vizito išvakarėse sakė G. Landsbergis.

Nepaisant diplomatinių pastangų, situacija prie Ukrainos sienų toliau aštrėja. Esame ties karo slenksčiu.

„Kartu su partneriais privalome kuo greičiau sutarti dėl griežtesnės reakcijos į Rusijos provokacijas ir hibridinius veiksmus. Taip pat svarbu ir toliau visokeriopai remti Ukrainą, stiprinti jos ekonominį ir karinį atsparumą“,– sakė jis.

Sausio mėnesį vykusioje taryboje ministrai akcentavo, kad Rusijos bandymai iš naujo nustatyti skiriamąsias linijas Europos žemyne kenkia pamatiniams principams, kuriais grindžiamas Europos saugumas, ir dar kartą patvirtino visapusišką paramą Ukrainai.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, per susitikimą pirmadienį ministrai taip pat aptars pusmetį besitęsiančią ir gilėjančią politinę krizę Bosnijoje ir Hercegovinoje, vykstančias derybas dėl rinkimų ir dalinės konstitucinės reformos bei ES veiksmus, jei situacija blogėtų. Jie kalbės ir apie padėtį Malyje, kur karinė chunta jau paprašė kai kurių ES valstybių narių pasitraukti iš šalies. Bus diskutuojama apie ES lyderystę klimato diplomatijos srityje, pasirengimą JT klimato kaitos konferencijai COP27. Planuojama priimti išvadas dėl ES klimato diplomatijos.

„Aš manau, kad Rusija tikrai ruošiasi karui ir daro tą rimtai. Aš vis dar jaučiuosi taip, kad mes nepakankamai rimtai žiūrime į tai, kas vyksta, netgi ir Lietuvoje“, – žurnalistams Briuselyje prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį sakė G. Landsbergis.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė didelį nerimą Vakarų šalims, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.

NATO perspėjo Maskvą, kad įsiveržimo atveju jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių.

Pasiruošti turime ir su galimomis sankcijomis – turi būti aišku, ko sulauks Rusija, jei vėl kirs Ukrainos sieną.

G. Landsbergis perspėjo, kad Rusija siekia daugiau nei tik „barškinti ginklais“ ar regione sukelti laikinus neramumus.

„Sprendžiant iš mūsų partnerių ir kolegų įspėjimų, jie nori pakeisti strateginę regiono sanklodą, kuri yra susiklosčiusi per paskutinius dešimtmečius“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai jau yra labai pavojinga, ir pavojinga Lietuvai“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis feisbuke tvirtino, jog karo norintys išvengti Vakarai gali būti pasiruošę didelėms strateginėms nuolaidoms, o eskalacija dabar vyksta todėl, jog Ukraina vis tolsta nuo „putiniško“ pasaulio.

Jo teigimu, kadangi Rusijos kariniai veiksmai vyktų netoli nuo Lietuvos, šalis tam turi ruoštis ir savarankiškai, ir bendradarbiaudama su partneriais.

„Pasiruošti turime ir su galimomis sankcijomis – turi būti aišku, ko sulauks Rusija, jei vėl kirs Ukrainos sieną“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Anot jo, Vakarai taip pat turi „nežaisti Rusijos žaidimo“.

„Strateginę savo valstybės sanklodą pasirenka valstybių žmonės ir jų demokratiškai renkamos valdžios atstovai, o ne šalia gyvenantys diktatoriai. Atvirų durų politika yra tiek NATO, tiek ES traukiančios gravitacinės jėgos ir gerųjų pokyčių katalizatorius“, – teigė ministras.

„Tai, kad net be aiškių pažadų pokyčiai šalia ES vyksta, yra būtent atvirų durų politikos dėka. Uždarytos durys labai gali būti dramatiškai sulėtins pokyčius“, – tvirtino jis.

Pasak G. Landsbergio, reaguojant į grėsmę reikia stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą.

„Tiek ir mūsų regiono žmonėms, tiek ir galimiems agresoriams turi būti aišku, kad aljansas turi dantis, ir dantys yra labai aštrūs“, – teigė jis.

Rusija nuogąstavimus dėl įsiveržimo į Ukrainą neigia. Maskva pajėgų telkimą aiškina siekiu neleisti Ukrainos įtraukti į NATO.

„Vis labiau aštrėjant situacijai prie Ukrainos sienos ir Rusijai atsisakant grįžti prie diplomatinio konflikto sprendimo, svarbu sutarti dėl konkrečių ryžtingų veiksmų ir priemonių, jei konflikto eskalacija didėtų“, – prieš išvykdamas į susitikimą sakė G. Landsbergis.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė didelį nerimą Vakarų šalims, kad Maskva galbūt planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį.

Aljansas perspėjo Maskvą, kad įsiveržimo atveju jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių.

Rusų valdžia tokius nuogąstavimus neigia. Maskva pajėgų telkimą aiškina siekiu neleisti Ukrainos įtraukti į JAV vadovaujama NATO karinį aljansą, nors šiuo metu Ukraina toli gražu nėra priartėjusi prie įstojimo.

Ministrai taip pat aptars situaciją Baltarusijoje, didėjantį režimo spaudimą pilietinei visuomenei ir blogėjančią žmogaus teisių padėtį šalyje.

Susitikimo metu bus diskutuojama apie ES santykius su Vidurinės Azijos šalimis ir Afganistano krizės keliamus humanitarinius ir saugumo iššūkius regionui.

Ministrai taip pat aptars pasirengimą 2022 metų vasario 17–18 dienomis planuojamam ES ir Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimui Briuselyje bei bendrus prioritetus, įskaitant migraciją, tvarų augimą, saugumo situaciją regione.

Briuselyje šalių diplomatijų vadovai susitiks su Kataro užsienio reikalų ministru Mohammedu bin Abdulrahmanu al Thani (Mohamedu bin Abdulrahmanu Taniu) ir aptars ES–Kataro bendradarbiavimo perspektyvas, politinę bei humanitarinę situaciją Afganistane ir jos įtaką regionui.

Užsienio reikalų tarybos išvakarėse įvyks ministrų susitikimas su Baltarusijos opozicijos atstovais.