Savaitgalį Rytų Ukrainoje per mūšius su prorusiškais separatistais žuvo du Ukrainos kariai ir dar dešimt buvo sužeisti. Abi pusės kaltina viena kitą smurto proveržiu.

2019 metų pabaigoje vykęs viršūnių susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu, kuriame dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai, šiek tiek sušvelnino įtampą Donbase, kur nuo 2014 metų vyksta karo veiksmai. Buvo pasikeista belaisviais, taip pat laikytasi paliaubų palei demarkacinę liniją tarp Ukrainos dalinių ir separatistų kontroliuojamų teritorijų.

V. Pristaika pareiškė susirūpinimą dėl naujų mūšių. Karas Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų pražudė daugiau kaip 13 000 žmonių.

„Mums nepakanka ginklų, kad kompensuotume tą kiekį tankų ir šarvuotųjų mašinų, kuriomis Rusija prikimšo ir toliau kemša mūsų teritorijas. Būtent todėl prašome suteikti mums galimybę sustabdyti agresiją. Žinau, kad Rusijos reakcija į tai yra nervinga. Tačiau kiekviena valstybė, įskaitant Ukrainą, turi teisę apsisaugoti, turi teisę panaudoti tokį ginklą, kuris yra reikalingas“, – pareiškė diplomatas „Radio Svoboda“ (Laisvės radijui).

Komentuodamas Jungtinių Valstijų specialiojo atstovo Ukrainai Kurto Volkerio (Kurto Folkerio) viešnagę Kijeve, V.Pristaika nurodė, kad šis pareigūnas neseniai susitiko su Rusijos prezidento padėjėju Vladislavu Surkovu ir į Ukrainą „atvyko, kad galėtume nutarti, kaip dirbti toliau“.

„Norime žinoti, kaip amerikiečiai gali padėti „Normandijos procesui“ bei „Minsko procesui“. Pažangos esama. Apie tai (viešai) nekalbame“, – teigė jis.

Anksčiau šią savaitę po susitikimo su Ukrainos prezidentu JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) sakė, kad, be kita ko, jiedu aptarė ir letalinių ginklų tiekimo Ukrainai klausimą.

„Kalbant apie gynybinės letalinę ginkluotę, sprendžiame šį klausimą, – teigė Pentagono vadovas. – Kai grįšiu, remdamasis tuo, ką pamačiau ir sužinojau, žinoma, informuosiu šalies valdžią apie labai konkrečius dalykus ir rekomenduosiu juos įgyvendinti.“

Tą pačią dieną Rusijos kontaktinės grupės dėl Ukrainos įgaliotasis atstovas Borisas Gryzlovas pareiškė, kad Kijevo siekis gauti iš JAV letalinių ginklų Rytų Ukrainoje bus suprastas kaip grasinantis signalas.

„Ir vėl prezidento Petro Porošenkos deklaruotas siekis gauti iš JAV letalinės ginkluotės nelabai atitinka taikdario įvaizdį, kurį nori turėti Ukrainos prezidentas. Ypač nepriimtini tokie pareiškimai rugpjūčio 25-osios išvakarėse, prieš įsigaliojant ilgalaikiam ugnies nutraukimo Donbase (Rytų Ukrainoje) režimui, kuriam rugpjūčio 22 dieną per telefonu vykusias derybas pritarė „Normandijos ketverto“ šalių lyderiai“, – sakė B.Gryzlovas.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis Aleksandras Zacharčenka savo ruožtu pareiškė, kad „kai tik Ukraina gaus letalinių ginklų, tuoj pat automatiškai įsiplieks karinis konfliktas“.