Valstybės skola, numatoma, augs gerokai sparčiau nei planuota – kitąmet ji turėtų didėti nuo 37,9 iki 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2025-aisiais gali pasiekti 43 proc., o 2026 metais – apie 45 proc. BVP. 

„Didėjantis įsiskolinimas apribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė V. Tuzikas. 

„Augant valdžios sektoriaus skolai mažėja fiskalinė erdvė – mes vis labiau artėjame prie 60 proc. Mastrichto kriterijaus ir ilgainiui tai gali riboti mūsų galimybes reaguoti į būsimus šokus, kurių turint galvoje tvyrančią geopolitinę įtampą ateityje gali būti“, – kalbėjo LB atstovas.  

Tarptautiniu lygiu Lietuvos skolos ir BVP santykis vis dar yra, palyginti su visomis euro zonos valstybėmis, nedidelis.

 

Tačiau V. Tuzikas pabrėžė, kad auganti skola netrukdys Vyriausybei skolintis 2024 metais.

„Nematome rizikų, kad Vyriausybei nepavyktų pasiskolinti. Manome, kad nekils jokių nesklandumų šioje vietoje (...)“, – sakė jis.

„Tarptautiniu lygiu Lietuvos skolos ir BVP santykis vis dar yra, palyginti su visomis euro zonos valstybėmis, nedidelis. Taip pat įžvelgiame tam tikrų ženklų, kad yra padidėjęs investuotojų pasitikėjimas Lietuva, o pažiūrėję į antrinės vertybinių popierių rinkos duomenis manome, kad šiek tiek yra pagerėjęs šios rinkos likvidumas“, – teigė V. Tuzikas.  

Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad valstybės skolos aptarnavimo išlaidos 2025 metais sieks 0,7 proc. BVP, o 2026 metais – 1,1 proc. Pasak institucijos, skolos lygis 2026 metais ūgtels iki 46 proc. BVP – vienu punktu daugiau nei nurodo Lietuvos bankas.

Ekonomisto teigimu, mažesnės nei kitose ES valstybėse Lietuvos skiriamos lėšos socialinei apsaugai yra viena iš pagrindinių mažų senatvės pensijų priežasčių.

„Palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuva gerokai mažiau lėšų skiria senatvės ir našlių pensijoms mokėti. Kadangi pensijų gavėjų, palyginti su visais gyventojais, dalis Lietuvoje yra gerokai didesnė už ES vidurkį, tai sudaro prielaidas manyti, kad pagrindinės mažų senatvės pensijų priežastys yra gausus gavėjų skaičius ir pensijoms mokėti skiriama palyginti menka BVP dalis“,- pranešime spaudai cituojamas V. Tuzikas.

Tuo metu, anot ekonomisto, pagal sveikatos srities darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti skiriamą BVP dalį Lietuva yra ES vidutiniokė, tačiau šių darbuotojų yra santykinai daugiau negu vidutiniškai ES.

Fiksuojamas perteklinis ligonių gydymas stacionare, kai pagal indikacijas tai nėra būtina, arba guldoma į ligoninę dėl socialinių priežasčių.

„Sveikatos srityje dirbančių asmenų darbo užmokesčiui mokėti Lietuva 2016 m. skyrė šiek tiek didesnę dalį, negu vidutiniškai tam skyrė senosios ir naujosios ES valstybės. Dėl to galima manyti, kad santykinai mažas medicinos darbuotojų vidutinis atlygis Lietuvoje yra didesnio negu vidutiniškai ES 100 tūkst. gyventojų tenkančio ligoninėse dirbančių asmenų ir medicinos personalo skaičiaus padarinys“,- sakė V. Tuzikas.

Jis taip teigė, kad Lietuvos ligoninių turimų diagnostinių įrenginių skaičius atsilieka nuo ES ir dar labiau yra atitrūkęs nuo senųjų ES narių vidurkio.

„Dėl gerokai didesnio daugumos senųjų ES valstybių ekonominio išsivystymo lygio ir geresnių finansinių galimybių tokius įrenginius įsigyti menkesnis Lietuvos medicinos diagnostikos įrenginių prieinamumas neturėtų stebinti. Tačiau, analizuojant 100 tūkst. gyventojų tenkantį lovų ligoninėse skaičių, matyti, kad Lietuva turi gerų galimybių padidinti diagnostikos įrenginių skaičių“,- komentavo ekonomistas.

V. Tuzikas pažymėjo, kad 2016 m. lovų Lietuvos ligoninėse skaičius buvo vienas didžiausių visoje ES. Be to, Lietuvos ligoninėms iškyla ir kitų problemų: stebimas skirtų aktyviam gydymui lovų perteklius, nepakankamas lovų panaudojimas (iš 1 000 lietuvių ligoninėse kasmet gydosi apie 243, Europoje - 150 žmonių), fiksuojamas perteklinis ligonių gydymas stacionare, kai pagal indikacijas tai nėra būtina, arba guldoma į ligoninę dėl socialinių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kad vienos lovos išlaikymas vidutiniškai per metus ligoninei kainuoja apie 20 000 eurų, ekonomistas daro prielaidą, jog lovų Lietuvos ligoninėse skaičiaus priartinimas prie ES vidurkio leistų efektyviai padidinti medicinos diagnostikos finansavimą ir pagerintų jų prieinamumą Lietuvos gyventojams.