Įprastas medikamentinis gydymas ne visada duoda taip laukiamų rezultatų. Užsitęsę ir vaistams nepasiduodantys vaikų susirgimai tėvus dažnai verčia ieškoti alternatyvų. Viena jų – speciali meno terapijos metodika.
Vaistai nepadeda
Meno terapeutė Jurgita Valiulienė pasakojo, kad nemaža dalis tėvų susiduria su puikiai pažįstama situacija, kai maži vaikai dažnai serga ligomis, kurios nepasiduoda gydymui medikamentais: mažyliai skundžiasi kosuliu, bronchine astma, enureze (šlapimo nelaikymu naktį), alergijomis, galvos, pilvo ar skrandžio skausmais.
"Tėvai pakliūva į užburtą ratą: eilės poliklinikoje pas gydytoją, receptas, vaiko gydymas, vėliau vėl laukia kelionė pas medikus, o ten receptas dar kitiems vaistams, nes anie nepadėjo. Namuose pradeda kauptis buteliukai ir vaistų pakuotės. Atliekama daugybė tyrimų, bet jie nieko neparodo. Laikas bėga, tėveliai laukia ir guodžiasi, kad vaiko ligos ilgainiui baigsis. Esą atžala susirgimus "išaugs" iki trejų metų, mokyklos ar brendimo amžiaus", – kalbėjo meno terapeutė.
J.Valiulienė akcentavo, kad dalis suvartotų vaistų vaiko organizme kaupiasi, dėl jų pašalinio poveikio susergama naujomis ligomis ir galiausiai pradeda atrodyti, kad nebėra šviesos tunelio gale.
Gydo ir emocines problemas
"Labai daug gilinausi į šias problemas, bendravau su vaikų ir paauglių tėvais ir įsitikinau, kad yra daug susirgimų, kurie medikamentiniam gydymui nepasiduoda. Pavyzdžiui, enurezė, bronchinė astma, alergija, tikas, epilepsija, daugelis odos problemų", – teigė pašnekovė.
Anot jos, į šį sąrašą galima įtraukti ir specifines elgesio problemas: agresiją, hiperaktyvumą, pyktį, baimes, perdėtą uždarumą, nesaugumo jausmą.
Meno terapeutė pabrėžė, kad kiekvienu atveju ligas sukeliančios priežastys yra ir skirtingos, ir panašios. Jas, dirbant su vaiku ir bendradarbiaujant su tėvais, pavyksta atrasti ir pašalinti, palengvinti susirgimų simptomus iki visiško pasveikimo ir medikamentų atsisakymo.
J.Valiulienė, taikydama meno terapijos metodikas, savo sukurtas schemas, jau ne vienam vaikui bei paaugliui per trumpą laiką greitai padėjo išspręsti įvairias varginančias sveikatos problemas.
"Meno terapijos darbo metodais galima diagnozuoti emocines ir psichines būsenas, taisyti, išsaugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaikų ir paauglių sveikatą. Užsiėmimų metu, bendraudama su vaiku arba kartu su tėvais, globėjais, stengiuosi kuo nuodugniau išsiaiškinti ir suprasti vaiko rūpesčius, problemas. Užsiėmimų metu naudojamos piešimo, tapymo, smėlio, pasakų, muzikos, judesio, lipdymo terapijos, specialieji žaidimai", – vardijo specialistė.
Menas padeda sveikatai
Pasak jos, kuo labiau įsitempęs ir nelaimingas vaikas, tuo jis jautresnis muzikai, muzikavimui, labiau geba įsijausti į savo piešinį, perkelia savo problemas į jį ir pasitelkdamas savo vaizduotę, fantazijas, intuiciją randa išsilaisvinimo iš įtampų kelius.
Užsiėmimuose vaikas susivienija su meno pasauliu, kurdamas su juo kartu pasiekia emocinio komforto ir harmonijos pojūtį. Taip sukurta džiaugsmo ir gėrio energija padeda vaikui spręsti problemas.
"Piešdami, kurdami, muzikuodami, žaisdami vaikai ne tik bendrauja su aplinka, bet kartu yra ugdomos ir jų fizinės savybės: gerėja koordinacija, pasaulio bei savęs pažinimas. Vaikui meno pasaulis yra artimesnis negu suaugusiam žmogui, nes meniniais gebėjimais apdovanotas kiekvienas vaikas. Svarbu, kad tų gebėjimų neužblokuotų mažylį "teisingai" piešti mokanti pedagogė ar choro vadovė, pareikšdama, jog esą vaikas neturi klausos", – sakė J.Valiulienė.
Pasak jos, dažnai jau po kelių meno terapijos užsiėmimų dingsta kai kurių susirgimų simptomai, išsprendžiamos, atrodo, buvusios neįveikiamos elgesio problemos.
Žinoma, tokiu gydymu gali užsiimti tik kvalifikuotas meno terapeutas, turintis tam tikrą išsilavinimą, pakankamai psichologijos žinių, gyvenimiškos patirties ir nuolat tobulėjantis – taikantis neišsemiamus meno terapijos metodus.
Medikai žvelgia nepatikliai
Pašnekovė teigė, kad nemaža dalis tradicinės medicinos atstovų iki šiol skeptiškai žiūri į tai, kad kai kurios ligos yra psichologinės kilmės. Tačiau, pasak specialistės, paneigti, kad egzistuoja psichosomatiniai susirgimai tikrai neįmanoma.
"Teko bendrauti su vienos vaikų gydymo įstaigos vadove, kuri nelabai suprato ir vis painiojo "meno" ir "nano" terapijas. Be to, pareiškė, kad tokio gydymo mums nereikia, nes tėvai tiki tik medikais ir gydymu medikamentais. Viena vaikų neurologė, į kurią kreipiausi ir papasakojau, kad jau esu padėjusi ne vienam vaikui, ilgai gydytam vaistais, atsikratyti enurezės, pareiškė tą patį ir dar pridūrė, jog patys medikai tokio gydymo nepripažins ir tėvams nerekomenduos", – prisiminė J.Valiulienė.
Kaip teigė meno terapeutė, dažnai somatinių susirgimų priežastis būna psichologinės problemos, kurios pasireiškia fiziniais negalavimais. Kad būtų išgydytos tokios ligos, būtina nustatyti, kodėl jomis susirgta.
Sukelia negatyvi aplinka
"Tai ir būtų tie atvejai, kada gydytojai atlieka daugybę tyrimų, tačiau negali nustatyti, kodėl vaikui rytais skauda galvą ar pilvą, pykina, kai reikia eiti į darželį ar mokyklą, naktimis šlapinamasi į lovą iki paauglystės, o kartais ir ilgiau", – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, neretai tokių negalavimų ir sveikatos sutrikimų priežastis yra ta, jog vaikai kenčia dėl konfliktinių situacijų, nedarnių tėvų santykių, arba mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas.
"Tada būtina padėti mamai, o kai sveiks ji, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Natūralu, kad vaiką ir mamą jungia ta pati psichologinė atmosfera. Tėvų įtampos dažnai transformuojasi į vaikų psichologines problemas. Juk vaikai dažniausiai gimsta sveiki, tačiau atsiradus vienoms ar kitoms problemoms imama "ieškoti" ligos", – tikino J.Valiulienė.