Jos neabejoja, kad norint, jog daugiau šeimų pasiryžtų gimdyti, valstybė turi didinti išmokas.

„Žinoma reikia didinti. Auginti vaiką nėra pigu. Jeigu norime, kad mūsų demografinė padėtis gerėtų Lietuvoje ir būtų motyvuoti žmonės turėti didesnes šeimas, tai reikia didinti išmokas“, – teigė kalbinta mama.

„Žinoma, pritariu. Viskas brangu, vaikus auginti tikrai nėra pigu. Norėtųsi, kad būtų geriau. Antrus metus buvo skaičiuojamos motinystės išmokos nuo vyro algos, tai buvo lengviau“, – sakė kita kalbinta mama.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė siūlymui didinti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas. Nuo liepos minimalios išmokos turėtų didėti 92 eurais. Tai yra nuo 6 iki 8 bazinių dydžių.

„6 baziniai dydžiai, kurie buvo iki šiol, jie neatitinka realios situacijos. Tos moterys, kurios neturėjo darbo stažo, gaudavo 6 bazinius dydžius ir tos, kurios turėjo 12 mėnesių stažą, jos gaudavo minimalų“, – akcentavo Seimo narė Rima Baškienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Siekiama, kad dirbantys ir mokesčius mokantys tėvai gautų didesnes išmokas nei tie, kurie nedirba. Reikiamą stažą turinčios mamos motinystės išmoką gauna per nėštumo ir gimdymo atostogas. Jos mokamos apie keturis mėnesius. Tėvystės išmoka mokama vieną mėnesį.

„Šiuo metu motinystės išmoka skaičiuojama dienomis, tai dienos išmoka siekia apie 65 eurus, o tėvystės išmoka skaičiuojama mėnesio, siekia apie 1400 eurų“, – akcentavo „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas skaičiuoja, kad išmokos turėtų didėti 5000 mamoms ir tėčiams.

Pinigais nepapirksime žmonių, kad jie susilauktų daugiau vaikų.

„Šeimos nebenori susilaukti daugiau vaikų. Yra tendencija nesusilaukti vaikų. Pinigais nepapirksime žmonių, kad jie susilauktų daugiau vaikų, nes yra tokios išmokos. Kada mes susilaukiame vaikų, yra labai gerai turėti tą pagrindą“, – teigė daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė.

„Per metus mes turime apie 19 tūkstančių motinystės išmokų gavėjų. Kasmet skaičiuojama, kad tėvystės išmoką gauna apie 15 tūkstančių gavėjų. Analizuojant ilgesnį laikotarpį, pastebime, kad išmokų gavėjų skaičius, mažėja“, – K. Zitikytė.

Planuojama nuo sausio mėnesio mamoms ir tėčiams, kurie neapleidžia savo darbų, leisti užsidirbti daugiau, nemažinant išmokų.

„Nebetaikyti lubų, neviršyti 5 VDU“, – teigė R. Baškienė.

„Mažiausią išmoką gaunantys tėvai už vaiko priežiūros atostogas galės užsidirbti 546 eurus. O didžiausias išmokas gaunantys tėvai galės užsidirbti net iki 7000 eurų papildomai, būdami motinystės ar tėvystės atostogose“, – akcentavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis.

„Šiuo metu, kurie gauna išmoką už pirmus vaiko priežiūros metus, jų išmoka siekia apie 800 eurų. Antraisiais vaiko priežiūros metais išmoka siekia apie 570 eurų“, – pabrėžė K. Zitikytė.

Teisininkai teigia, kad mamos ir tėčiai neretai pasiklysta išmokų labirintuose ir nežino, kas jiems priklauso, o kas ne.

„Dezinformacijos įvairiais kanalais tikrai netrūksta – įvairiuose forumuose, bloguose. Kitas dalykas, trūksta pačio aiškumo iš valstybinių institucijų tinklo“, – sakė teisininkė Greta Užkuraitė.

Išmokų didinimas Seime bus svarstomas jau šį mėnesį.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms, dabar dėl jų galutinai balsuos Seimas.  

Jeigu Seimas tokius pakeitimus priims, minimalios išmokos didės 92 eurais. 

Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sako, kad pakeitimai skatins ir daugiau vaikų susilaukti, ir derinti šeimą su darbu.

„Tai yra priemonė, leisianti šeimoms labiau balansuoti tėvystės ir motinystės pareigas su darbu, tai prisideda prie šeimų noro susilaukti vaikų“, – komitete trečiadienį teigė J. Džiugelis.

Anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad šis pakeitimas aktualus apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.

Ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas, be kita ko, pabrėžė, kad priėmus pataisas dabar maksimalias išmokas gaunančių asmenų nepadaugės – liks apie 3,1 tūkst. 

Tėvams, gaunantiems minimalią vaiko priežiūros išmoką, siūloma leisti dirbti iš dalies ir nemažinti jų išmokos, kai ji ir pajamos neviršija minimalios algos – dabar 840 eurų.

Pasak J. Džiugelio, dabar tokią išmoką gaunantys tėvai gali papildomai užsidirbti 6 eurus, todėl, pasak jo, siūloma, kad jie galėtų papildomai užsidirbti 546 eurus „į rankas“.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis būtų didinamas, jei dirbančio ir gaunančio vaiko priežiūros išmoką asmens kitos pajamos neviršija penkių VDU, arba 9435 eurų (iki mokesčių).

Be to, socialinio draudimo įmokų bazės siūloma netaikyti atskirai kiekvienoje darbovietėje gautoms pajamoms, kai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas keliose darbovietėse.

Taip pat siūloma pailginti ligos išmokos mokėjimą savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių – nuo 28 iki 40 dienų, leisti ją gauti ne vieną, o du kartus per metus, mokėti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.

Numatoma pailginti ir bendruosius ligos išmokos mokėjimo terminus: slaugantiems vaikus iki 14 metų – 21 dieną vietoj 14 dienų, slaugantiems suaugusius šeimos narius – 14 dienų vietoj 7 dienų, slaugantiems vaikus, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoką mokėti ir jei vaikai slaugomi ambulatoriškai.

Minimalių motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžių padidinimui iš „Sodros“ biudžeto antrąjį šių metų pusmetį reikėtų 1,75 mln. eurų, o 2024 metais – apie 14,27 mln. eurų: iš jų 3,5 mln. eurų šių išmokų padidinimui ir 10,77 mln. eurų pakeitimams dėl ligos išmokos.

Pakeitimai dėl tėvystės vaiko priežiūros išmokų įsigaliotų nuo šių metų liepos. Nuo kitų metų pradžios įsigaliotų nuostatos dėl minimalių ir maksimalių kompensuojamųjų uždarbių ir ligos išmokų.

Minimalios išmokos negalės būti mažesnės nei šeši bazinės socialinės išmokos dydžiai. Nauja tvarka labiausiai aktuali tiems, kam išmokos bus skiriamos nuo liepos 1 dienos.

Bazinė socialinė išmoka nuo birželio padidinta 4 eurais iki 46 eurų, šalpos pensijų bazė – 23 eurais iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 12 eurų iki 138 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis – 18 eurų iki 147 eurų.

Padidinus bazinę socialinę išmoką, padidėjo nuo jos priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, vaiko pinigai padidėjo iki 80,5 euro, o išmoka vaikui daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 127,88 euro. 

Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad įteisinus naują vaiko priežiūros atostogų modelį, palyginti su dabartine tvarka „finansinės šeimų perspektyvos neblogėja“.  

„Jis (naujas modelis – red. past.) dar palankesnis“, – Seimo posėdyje teigė ji. 

Ši išmoka ateityje būtų mokama kitaip negu dabar – tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc. (iki mokesčių).

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo.   

Seimui siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės.

Tokias atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo iki jam sukaks dveji metai.

Šiuo laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansiškai šeimoms būtų palankiau negu dabar. 

Tais atvejais, kai vaiką augintų tik vienas iš tėvų, jis galės gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį.

Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio. 

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo (po mokesčių arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus, pirmaisiais metais – 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.   

Siūloma šią išmoką ateityje mokėti kitaip negu dabar – tėvai galės pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo ikimokestinio atlyginimo, antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 25 proc.

Tačiau pastarąjį dydį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pasiūlė padidinti iki 30 proc., tam neprieštaravo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Ministrės Monikos Navickienės teigimu, pirmas vaiko priežiūros etapas iki aštuoniolikos mėnesių nuo dabartinių dvylikos ilginamas, nes trūksta darželių, todėl per 18 mėnesių tėvai galėtų susirasti, kas prižiūrėtų jau ūgtelėjus vaikus. 

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo. Be to, vietoj šiuo metu reikalaujamo dvylikos mėnesių per paskutinius dvejus metus socialinio draudimo stažo tėvystės išmokai gauti siūlomas pusmečio stažas. 

„Kad galėtume duoti ženklą šeimoms, kad (...) šeimos, kurios augina vaikus, iš pataisų pajustų finansinę naudą – būtų gaunamos ženklesnės pajamos“, – trečiadienį Seimo komitete sakė ministrė Monika Navickienė.

Tokios galimybės, pasak jos, „Sodros“ biudžete yra: „Galime tokį kompromisą daryti.

Seimo komitetas trečiadienį pritarė įstatymų paketo pataisoms, keičiančioms vaiko priežiūros reguliavimą. Jeigu Seimas tam pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.   

Tačiau Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja Daiva Skučienė įsitikinusi, kad naujas vaiko priežiūros išmokų modelis nenaudingas mamoms.   

„Atostogų pratęsimas iki aštuoniolikos mėnesių sumažintų moterų galimybes grįžti į darbo rinką“, – komitete teigė ji. 

D. Skučienė siūlo palikti dabartinę tvarką ir 77,58 proc. tarifą (nuo ikimokestinio darbo užmokesčio – BNS) bei valstybės lygiu spręsti klausimą, kur į darbą norintiems išeiti tėvams palikti vaikus antrais metais.

„Vaiko lankymas darželyje būtų labai geras dalykas, nes yra tam tikri pasiekimai dėl (vaiko  – BNS) kalbos vystymosi, santykių su svetimais suaugusiaisiais“, – kalbėjo mokslininkė.

„Galėtų būti vienodo dydžio išmoka, kuri kompensuotų paslaugų kainą rinkoje“, – tvirtino D. Skučienė.

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo po mokesčių (arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus – pirmaisiais metais – atitinkamai 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad pataisos skubos tvarka nebus svarstomos. Seimas jas toliau svarstys balandžio 19-ąją.

Ministrė taip pat informavo, kad nauja tvarka, jeigu ją Seimas patvirtins, bus taikoma tik vaikų, gimusių po šių metų rugpjūčio 1-osios, tėvams.

„Vaikų, kurie gims iki rugpjūčio, tėvams bus taikoma senoji, dabar galiojanti tvarka“, – teigė M. Navickienė.

Jos teigimu, dėl pataisų diskusijos prasidėjo pernai, todėl ketinantys tapti tėvais žmonės galėjo naujovėms ruoštis.

Seimui siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės.

Tokias atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo iki jam sukaks dveji metai.

Šiuo laikotarpiu mokama vaiko priežiūros išmoka bus šiek tiek didesnė nei iki vaiko gimimo gautas darbo užmokestis, o tai reiškia, kad renkantis skirtingus laikotarpius tėvystės ir motinystės atostogoms finansiškai šeimoms būtų palankiau negu dabar. 

Tais atvejais, kai vaiką augintų tik vienas iš tėvų, jis galės gauti išmoką ir už papildomą dviejų mėnesių atostogų dalį.

Neperleidžiamais atostogų mėnesiais išliktų galimybė dirbti, tačiau papildomos pajamos proporcingai sumažintų vaiko priežiūros išmoką. Jei pajamos būtų didesnės už išmoką, ji nebūtų mokama.

M. Navickienės teigimu, nauja išmokų tvarka tėvams bus finansiškai palankesnė, o neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaiko ir tėvo ryšį.

Taip pat siūloma įtvirtinti naują vaiko priežiūros išmokų modelį: išmoka būtų mokama pasirinktinai, iki vaikui sueina 18 mėnesių – 60 proc. kompensuojamojo uždarbio, arba kol vaikui sueina dveji metai, pirmaisiais metais mokant 45 proc., antraisiais – 25 proc.

Pasak M. Navickienės, pirmas vaiko priežiūros etapas iki 18 mėnesių ilginamas, nes trūksta darželių.

Taip pat siūloma pailginti teisę į ne visą darbo laiką darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų (vietoj 3 metų). Darbdavys privalės tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu.

Jei bus priimtos, Darbo kodekso, Ligos ir motinystės socialinio draudimo bei dar kelių įstatymų pataisos turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio. 

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė įsitikinusi, kad projektas yra socialiai jautrus ir naudingas ekonomiškai, o „valstietė“  Asta Kubilienė tuo abejojo: „Projektas blogina situaciją“.

„Manome, kad įstatyme įtvirtinami neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai sustiprins vaikelio ir tėčio ryšį jiems būnant drauge, o šiuo dviejų mėnesių laikotarpiu mokamas vaiko priežiūros išmokos dydis, lygus gautam darbo užmokesčiui, bus paskata tuo pasinaudoti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nors Lietuvoje atrodo, kad vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų daugėja, dažniausiai jie išeina antraisiais vaiko priežiūros metais, tačiau toliau dirba ir vaiką vis tiek prižiūri mama. Pavyzdžiui, 2020 m. „Sodros“ duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc. arba 7,5 tūkst. – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama.

Ligos ir motinystės įstatymas: ką siūloma keisti

Siūloma tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų du neperleidžiamus mėnesius vaiką galėtų prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas galėtų būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.

Siūloma tėvams sudaryti galimybę pasirinkti, ar jie nori vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai.

Jeigu, pavyzdžiui, tėtis nenori pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 22 mėnesių. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus du mėnesius, išmoka būtų mokama jam, o mama grįžtų į darbą.

Išmokos dydis

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis aštuoniolika mėnesių, siūloma vaiko priežiūros išmokos dydį nustatyti 60 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius dvylika kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. Pavyzdžiui, asmenims, įgijusiems teisę į vaiko priežiūros išmoką 2021 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2021-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis dvylika mėnesių būtų 45 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 25 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais siūloma mokėti 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ vaiko priežiūros išmoką. Taip tėvai būtų skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirtų nuo gauto darbo užmokesčio. Tiesa, gaunantys didelį darbo užmokestį turi žinoti, kad vaiko priežiūros išmoka negalės būti didesnė nei du vidutiniai darbo užmokesčiai.

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, t. y. keturis mėnesius gaus po 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ vaiko priežiūros išmoką.

Siūloma nustatyti nebaigtinį sąrašą atvejų, kai laikoma, kad vaiką augina vienas iš jo tėvų (įtėvių) ar globėjų, taip suteikiant teisę savivaldybėms priimti sprendimą, kad asmuo vaiką faktiškai augina vienas, pavyzdžiui, nors tėvai susituokę, vienas jų gyvena atskirai, nes naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką ir pan.

Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, arba globoja du ir daugiau vaikų, mokama bendra vaiko priežiūros išmokų suma negalės būti didesnė kaip 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Jei asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka.

Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų.

Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė ir dydžiai pasirinkti tokie, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjai nenukentėtų ir, susumavus vaiko priežiūros išmokos sumą už visus metus, gautų tokio pat dydžio ar net didesnes vaiko priežiūros išmokas, nei gauna šiuo metu.

Svarbu žinoti, kad nors seneliai negalės pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau galės prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks įstatyme nustatytas sąlygas.

Siekiant paskatinti vaiko priežiūros išmokų gavėjus užsiimti darbine veikla vaiko auginimo metu, siūloma patikslinti nuostatas dėl vaiko priežiūros išmokų dydžio tais atvejais, kai mama ar tėtis gauna ir darbinės veiklos pajamų.

Mėnesiais, kurie skiriami mamai ir tėčiui bei kurių negalima niekam perleisti, egzistuotų galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažintų vaiko priežiūros išmoką. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, asmeniui mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jam atitinkamą mėnesį priskaičiuotų pajamų skirtumas, o jeigu jų dydis yra didesnis už jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį ar jam lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.

Tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir jis gauna vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bei turi papildomų pajamų, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas papildomas pajamas.

Siūloma sutrumpinti socialinio draudimo stažo laikotarpį tėvystės išmokai gauti. Vietoj šiuo metu reikalaujamo dvylika mėnesių, pakaks dvigubai trumpesnio – šešių mėnesių – socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti tėvystės išmoką.

Šiam projektui parlamentarai po pateikimo pritarė gegužės 18 d., tai numatančias „valstiečio“ siūlomas pataisas parėmus 61 parlamentarui, 12 balsavus prieš, susilaikius dar 47. Taip pat tuomet vykusiame plenariniame posėdyje pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai dėl siūlomo teisinio reguliavimo paprašyti Vyriausybės išvados.

Nors projekto autorius A. Veryga tikino, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų apskritai nereikės, nes esą prosenelių prižiūrimų vaikų tėvai dirbs ir mokės visus mokesčius ir tai atsvertų biudžeto išlaidas, tačiau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, priėmus siūlomas pataisas, tam reikėtų papildomų beveik 2 mln. eurų kiekvienais metais.

„Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, kasmet vaiko priežiūros išmokai mokėti reikėtų papildomai skirti apie 1,9 mln. eurų, o 2021 m. – apie 0,95 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ligos išmokai mokėti kasmet reikėtų papildomai skirti apie 0,02 mln. eurų, o 2021 m. – apie 0,01 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lydraštyje.

Todėl Ministrų Kabinetas priėjo išvadą, kad toks siūlymas didintų valstybės skolą ir keltų riziką valstybės viešųjų finansų tvarumui, be to, „Sodros“ biudžete šiais metais tam nėra numatyta papildomų lėšų, todėl Vyriausybė siūlo nepritarti „valstiečio“ teiktam projektui.

„Atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, atnaujintą šalies ekonominės raidos scenarijų 2021 metais, didesnį valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, taip pat į tai, kad, ir toliau prisiimant papildomų ilgalaikių įsipareigojimų ir augant valdžios sektoriaus skolai, valstybės skolos lygis vidutiniu laikotarpiu (2021–2024 m.) priartėtų prie 60 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai keltų riziką viešųjų finansų tvarumui“, – rašoma pateiktoje Vyriausybės išvadoje, taip pat pažymint, kad šių metų „Sodros“ biudžete projekto įgyvendinimui nėra numatytų papildomų lėšų, todėl šių pataisų įgyvendinti tiesiog nebūtų galimybių.

Šiuo metu projektas svarstomas ir Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę pataisas ketinama sugrąžinti rudens sesijoje, kuomet parlamentarai turės galutinai apsispręsti dėl šio projekto.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą pateikęs A. Veryga teigia siekiantis paskatinti prosenelius padėti auginti provaikaičius. Jo nuomone, tai skatintų gimstamumą, sudarytų palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms auginti vaikus, padėtų išsilaikyti darbo rinkoje, gerintų demografinę padėtį Lietuvoje.

Šiuo metu galiojančiame Ligos ir motinystės įstatyme nėra reglamentuota prosenelių, kurie turi draudžiamųjų pajamų, teisė gauti vaiko priežiūros išmoką. Šiuo metu tokią teisę turi tėvai, įtėviai, globėjai ir seneliai.

„Mes šiandien atėję iškėlėme klausimą taip: arba kalbame, arba mes iš viso nedalyvaujame šitose varžybose“, – po derybininkų susitikimo Seime žurnalistams sakė „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius.

„Atsitraukimo iš mūsų pusės nebebus“, – pabrėžė jis.

„Tvarkiečiai“ Vyriausybės programos priemonių planui yra pateikę siūlymą didinti vaiko priežiūros išmokas, kad jos pirmais metais siektų 100 proc. tėvo ar motinos algos, antraisiais – 75 procentus.

Anot V. Kamblevičiaus, trečiadienį per derybininkų susitikimą nutarta atsisakyti šio pasiūlymo.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat teigė, kad šis siūlymas – nerealus, jam įgyvendinti reikėtų per 100 mln. eurų.

„Tvarkos ir teisingumas“ frakcijos lyderis tvirtino, kad ketvirtadienį situacija pasikeitė ir derybininkai sutarė dėl kompromiso.

„Šiandien jau kitaip pasikeitė situacija, nes mes pareikalavome, kad ar mes randame bendrą kalbą, ar mes nekalbame tais klausimais, kuriuos kelia mūsų partija ir frakcija. Šiandien jau sutinka, kad būtų 100 proc. atlyginimo dydžio išmoka už pirmuosius metus, ir mes ėjom į kompromisą ir nusileidome iki 45 proc. antraisiais metais“, – kalbėjo politikas.

Dabar vaiko priežiūros išmokos dydis, kol vaikui sueis vieni metai, sudaro 77,58 proc. išmokos gavėjo algos, jeigu jis pasirenka gauti išmoką vieniems metams.

Jeigu tėvas ar motina pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką dvejus metus, jos dydis pirmaisiais metais siekia 54,31 proc., antraisiais – 31,03 proc. išmokos gavėjo algos.

R. Karbauskis ketvirtadienį tvirtino, kad derybininkai „artėja prie sutarimo“.

„Dirbama visapusės pagarbos režimu, labai tikimės, kad pirmadienį turėsime tą dalį suderintą“, – teigė jis.

Anot jo, galutinai sudėti taškų neleidžia „nežinojimas, kokios yra finansinės prognozės, galimybės“.

„Grįš premjeras, grįš finansų ministras ir, matyt, bus atsakyta į kelis paskutinius klausimus. Be premjero suderinti skaičius yra labai sunku arba neįmanoma“, – sakė R. Karbauskis.