Užsienio reikalų viceministras A. Pranckevičius antradienį dalyvavo ES Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje aptartas ES koordinuotas atsakas į COVID-19 pandemiją, ES-Jungtinės Karalystės (JK) santykiai, teisinės valstybės situacija ES, konferencija dėl Europos ateities ir ES plėtros klausimas.

„Nereguliarus tiekimas kelia didžiausią iššūkį sklandžiam skiepijimui, todėl Lietuva ypač remia pastangas didinti vakcinų gamybą ES ir yra pasirengusi pati prisidėti prie jų gamybos plėtros. Taip pat svarbu, kad gamintojai laikytųsi savo sutartinių įsipareigojimų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vakcinų, į kurias ES investavo, gamybos spartinimui bei koordinuotai ir aiškiai ES komunikacijai dėl Europos vaistų agentūros (EVA) autorizuotų vakcinų. Sveikiname sutarimą Taryboje dėl skaitmeninio žaliojo sertifikato ir tikimės spartaus sutarimo su Europos Parlamentu. Nuosekliai pabrėžiame, kad būtų pripažįstami tik sertifikatai, patvirtinantys skiepijimą EVA autorizuota vakcina", - pabrėžė viceministras.

Taip pat viceministras pažymėjo ES solidarumo ir paramos ES partnerėms svarbą. „Sveikiname žingsnius, užtikrinant ES vakcinų teikimą partnerėms Vakarų Balkanuose - tai ypatingai svarbi žinia, siekiant pandemijos suvaldymo už ES ribų, tačiau kartu privalome palengvinti prieigą prie vakcinos ir ES partnerėms Rytų bei Pietų kaimynystėje".

ES-JK klausimu Europos Komisija (EK) Taryboje pristatė susiklosčiusią situaciją dėl tarptautinius susitarimus pažeidžiančio vienašališko Šiaurės Airijos taikomų prekybos palengvinimų pratęsimo su likusia JK dalimi. Bus tęsiamos diskusijos tarp EK ir JK - iš JK ES tikisi bendradarbiavimo, kartu parengiant aiškų ir detalų visų Išstojimo susitarimo įsipareigojimų įgyvendinimo tvarkaraštį.

A. Pranckevičius pažymėjo, jog būtina išspręsti situaciją dėl diskriminacinio vizų mokesčio taikymo penkioms valstybėms narėms, įskaitant ir Lietuvą. „Labai vertiname EK ligšiolines pastangas, siekiant užtikrinti lygias teises visiems Europos piliečiams, ir prašome išlaikyti šį klausimą ES ir JK darbotvarkėje", - sakė viceministras.

Vaizdo konferencijoje buvo aptartas ir teisinės valstybės klausimas - EK pristatė teisinės valstybės metinės ataskaitos dalis, kuriose apžvelgiama situacija Vokietijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. BRT metu ministrai aptarė pasirengimą konferencijai dėl Europos ateities ir balandžio 19 dieną aktyvuotą skaitmeninę konferencijos platformą, kurioje visi Europos piliečiai galės įsitraukti į dalyvavimą šiame renginyje. Be to, ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija informavo delegacijas apie ES plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos procesą.

Viena iš dviejų siuntų, kurios buvo planuotos šią savaitę, vėluos, penktadienio vakarą agentūrai AFP sakė įmonės atstovas. Kaip to priežastį jis nurodė būtiną vakcinos dozių patikrinimą. Tačiau, nepaisant vėlavimo, susitarimų antrajam ketvirčiui esą bus laikomasi.

„The Financial Times“ pranešė, kad „AstraZeneca“ 27 ES šalims bei Islandijai ir Norvegijai šią savaitę gali pristatyti tik 1,3 mln. vakcinos dozių – laukta buvo 2,3 mln. Vėlavimą tolygiai pajus visos šalys.

Europos Komisija iki šios su šešiomis gamintojomis sudarė sutartis dėl 2,6 mlrd. vakcinos dozių. Iki šiol Bendrijoje registruoti „Biontech“ ir “Pfizer“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ preparatai.

Penktadienį Europos Komisija paskelbė, kad šalims narėms bus nupirkta dar 1,8 mlrd. vakcinos dozių.

„Privalome suprasti, kada vakcinų partijų galėtume tikėtis“, – sakė jis.

Ministro žodžiais, Europos vaistų agentūra (EVA) išvakarėse pareiškė, jog centralizuotų tiekimų iš „trečiųjų“ šalių vakcinų gamintojų negali būti, todėl reikia suprasti, kada galima tikėtis rusiškų vakcinų nuo koronaviruso siuntų.

Vokietijos pietinis Bavarijos regionas trečiadienį pranešė pasirašęs preliminarų susitarimą dėl rusiškos vakcinos „Sputnik V“ įsigijimo, kai ją patvirtins Europos reguliavimo institucijos.

Jei šį preparatą patvirtins EVA, Bavarija artimiausiais mėnesiais turėtų gauti apie 2,5 mln. jo dozių per vieną įmonę, įsikūrusią šios federalinės žemės Ilertiseno mieste, teigė Bavariijos premjeras Markusas Soderis (Markusas Zėderis).

Vokietijos vyriausybė praėjusį mėnesį skelbė būsianti atvira galimybei skiepyti gyventojus vakcina „Sputnik V“, jeigu ją patvirtins EVA.

Kanclerė Angela Merkel, komentuodama Berlyno poziciją dėl „Sputnik V“, sakė, jog Vokietija „turėtų naudoti bet kurią vakciną, kuri buvo patvirtinta“ Europos vaistų agentūros.

Praėjusį mėnesį Amsterdame įsikūrusi EVA pradėjo „Sputnik V“ tęstinę peržiūrą – tai yra svarbus žingsnis norint patvirtinti šį pirmą ne Vakarų valstybėje sukurtą preparatą vartojimui 27 valstybių bloko teritorijoje.

Vis tik šis rusiškas preparatas sulaukė kritikos Vakarų šalyse, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) apkaltino Rusiją ir Kiniją naudojantis savo vakcinomis įtakai užsienyje didinti.

Rusija „Sputnik V“ įregistravo rugpjūtį, dar neatlikus didelio masto klinikinių bandymų, todėl daugelis ekspertų baiminosi, kad šis žingsnis buvo pernelyg skubotas.

Vėlesni vertinimai buvo daugiausiai teigiami: autoritetingo medicinos žurnalo „The Lancet“ paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad „Sputnik“ yra saugi vakcina ir kad jos veiksmingumas viršija 90 procentų.

Praėjusią savaitę įmonė pranešė per pirmąjį metų ketvirtį bendrijai galėsianti pristatyti tik ketvirtadalį visų pažadėtų vakcinos dozių. Įmonė skelbė, kad pristatomų vakcinos dozių kiekis sumažėjo dėl trikdžių vienoje iš Europoje esančių gamyklų.

Vis dėlto „AstraZeneca“, kurios vakcina ES buvo patvirtinta penktadienį, dabar sutinka dėl 9 mln. papildomų vakcinos dozių pristatymo, bendrovė taip pat sutinka pradėti tiekti vakciną savaite anksčiau nei numatyta, tviterio paskyroje sakė U. von der Leyen.

ES šaltinis teigė, kad pirmosios vakcinos dozių siuntos Europą pasieks vasario antrąją savaitę.

„AstraZeneca“ taip pat plės gamybos pajėgumus Europoje“, – pažymėjo U. von der Leyen.

EK pirmininkė tviterio paskyroje naujienas paskelbė po sekmadienį vykusių derybų su farmacijos įmonių, kurios su ES yra pasirašiusios sutartis dėl vakcinos, lyderiais.

Vokietijos transliuotojui ZDF U. von der Leyen sakė, kad „AstraZeneca“ žadamos pristatyti vakcinos kiekį padidino 30 proc.

„Jie pirmąsias vakcinos siuntas pristatys savaite anksčiau. Vasarį ir kovą įmonė žada pristatyti 30 proc. daugiau dozių, nei buvo sutarta anksčiau. Tai reiškia – 9 mln. dozių.“

Toks Britanijos ir Švedijos bendrovės pranešimas „nepriimtinas Europos Sąjungai“, po valstybių narių ir firmos atstovų susitikimo sakė už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides).

„Europos Sąjunga imsis visų veiksmų, reikalingų apsaugoti savo piliečius ir teises“, – pabrėžė ji.

S. Kiriakides nedetalizavo, kokių veiksmų galėtų imtis Bendrija, tačiau ji teigė, kad Briuselis pasiūlys „skaidrumo mechanizmą“, kuris leistų stebėti iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamų vakcinų siuntas.

Neįprastai tiesmukas pranešimas pabrėžė grėsmę, su kuria susiduria 27 ES valstybės, bandydamos išplėsti kol kas nepakankama apimtimi vykstančias vakcinacijos programas, labiau užkrečiamiems koronaviruso variantams keliant grėsmę sukelti dar vieną pandemijos bangą.

ES dar nėra patvirtinusi drauge su Oksfordo universitetu sukurtos „AstraZeneca“ vakcinos, bet tikimasi, kad sprendimas dėl jos platinimo Bendrijoje bus priimtas iki sausio 29 dienos.

Penktadienį paskelbtame „AstraZeneca“ pranešime sakoma, kad jeigu ES patvirtins šią vakciną, jos „pradiniai kiekiai bus mažesni negu tikėtasi“, nors paties platinimo pradžia nebus atidėta.

Bendrovė tai paaiškino „sumažėjusiu našumu gamybos vietoje, priklausančioje mūsų platinimo Europoje grandinei“, bet išsamesnių detalių nepateikė.

Bet kokiu atveju „AstraZeneca“ nurodė pristatysianti ES „milijonus dozių“ ir padidinsianti gamybą vasarį bei kovą.

Taip pat sulaukė kritikos „Pfizer“ pranešimas apie vėlavimą.

Sausio 15 dieną „Pfizer“ paskelbė, kad norint nuo vasario vidurio padidinti skiepų gamybą, būtini pakeitimai jos gamykloje Belgijoje.

Tokie pareiškimai gali sujaukti ES vakcinavimo programas, paremtas skiepais, kurių veiksmingumui užtikrinti reikia dviejų dozių, suleidžiant preparatą kelių savaičių intervalu.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šį mėnesį yra pažadėjusi, kad iki rugpjūčio pabaigos ES bus paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

„Vakar vėlai vakare gavome „Pfizer“ atstovybės informaciją, kad artimiausi keturi tiekimai visai Europos Sąjungai bus sumažinti perpus. (...) Mums nurodytos atstovybės priežastys – technologinė procesų peržiūra, kad vėliau būtų galima paspartinti gamybą, susijusią su papildomų gamyklų statymu ir papildomų Europos Komisijos 3 mln. dozių užsakymu, kuris padarytas prieš savaitę“, – penktadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė Živilė Simonaitytė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, „Pfizer“ pranešė, kad artimiausias keturias savaites Lietuvai bus pristatyta ne 108 tūkst. 810 vakcinos dozių, o 54 tūkst. 405.

Šiuo metu specialistai skaičiuoja reikiamus vakcinos kiekius antrai dozei tų asmenų, kurie jau yra paskiepyti.

„Užtikrinsime, kad skiepų užtektų paskiepyti asmenis antra vakcinos doze“, – BNS teigė ministerija.

Skiepijimo prioritetų eilė keičiama nebus, o vakcinacija toliau vyks taip pat kaip numatyta, tik truks ilgiau nei buvo planuota.

Ministerijos teigimu, „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos atstovas tikina, kad vėliau pristatomų vakcinų dozių kiekiai didės. Apie tikslų pristatomų vakcinų kiekį gamintojas informaciją žada pateikti artimiausiu metu.

Bendras Lietuvos užsakytų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų kiekis yra 3,1 mln. ir dėl šio laikino tiekimo sumažinimo nekis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos doze paskiepyti 38 tūkst. žmonių. Skiepijimas antrąja doze kol kas nėra pradėtas.

Šalis vykdo kelių vakcinos prototipų tyrimus. Gamalėjos nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras Maskvoje jau pasiekė baigiamąjį savo vakcinos kūrimo etapą.  

„Labai tikimės masinę gamybą pradėti rugsėjį“, – sakė pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas, kurį citavo naujienų agentūra TASS. 

„Galėsime užtikrinti kelių šimtų tūkstančių dozių per mėnesį gamybą. Iki ateinančių metų pradžios gamybos apimtys bus padidintos iki kelių milijonų dozių (per mėnesį)", – sakė jis ir pridūrė, kad vienas gamintojas ruošia gamybos technologiją trijose vietose centrinėje Rusijoje.    

Sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška šeštadienį pranešė, kad jau baigti Gamalėjos centre kuriamos vakcinos nuo koronaviruso klinikiniai bandymai ir šiuo metu rengiami jos registravimui reikalingi dokumentai.  

Valstybiniame virusologijos ir biotechnologijų centre „Vektor“ šiuo metu atliekami kito vakcinos prototipo klinikiniai tyrimai, o per ateinančius du mėnesius planuojama pradėti dar dviejų vakcinos prototipų bandymus su žmonėmis, sakė ministras. 

Gamalėjos instituto vakcina yra vektorinio tipo, tai yra panaudojamas kitas virusas, pernešantis koronavirusinės infekcijos COVID-19 sukėlėjo RNR, kad sužadintų žmogaus organizmo ląstelių imuninį atsaką.

Kaip koronaviruso genetinės medžiagos pernašos vektoriai naudojami adenovirusai. Šiuo atžvilgiu Gamalėjos centro sukurtas vakcinos prototipas panašus į sukurtą Kinijos farmacijos įmonės „CanSino“, kurios klinikiniai bandymai jau toli pažengę.

Gamalėjos centras sulaukė kritikos, kai jo mokslininkai ir direktoriai prieš kelis mėnesius susileido vakcinos prototipo. Anot kritikų, toks žingsnis  prieštarauja įprastai praktikai ir yra skubotas būdas pradėti bandymus su žmonėmis. 

Mokslininkai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijai bus sudėtinga pradėti vakcinos masinę gamybą, nes šaliai trūksta žaliavų, tinkamos įrangos ir patirties, ypač su pažangiomis technologijomis, tokiomis kaip virusų vektoriai.

Kai kurie rusų pareigūnai gyrėsi, kad šalis pirmoji iš pasaulio valstybių sukurs vakciną nuo koronaviruso, ir netgi lygino tai su praėjusio šimtmečio  kosmoso lenktynėmis tarp Sovietų Sąjungos ir JAV dėl pirmojo dirbtinio žemės palydovo paleidimo į kosmosą.   

Maskva atmetė Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų ir Kanados kaltinimus, esą su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejama programišių grupė iš Vakarų šalių laboratorijų bandė pavogti informacijos apie koronaviruso vakciną.   

Rusija pagal nustatytų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičių šiuo metu užima ketvirtą vietą pasaulyje po JAV, Brazilijos ir Indijos.