To priežastimi Komisija nurodė galimą „naujų viruso atmainų atsiradimą“.

Kiekviena įmonė, norinti į kitas šalis eksportuoti ES pagamintą vakciną, pradžioje turi gauti valstybės narės, kurioje preparatas gaminamas, ir Komisijos leidimą. Kontrolė buvo įvesta sausio pabaigoje po to, kai vakcinų gamintoja „AstraZeneca“ nesilaikė tiekimo sutarčių su ES, tačiau tuo pat metu eksportavo vakciną į Bendrijai nepriklausančias šalis.

Nepaisant kontrolės, nuo sausio į iš viso 56 šalis eksportuota beveik 740 mln. vakcinos dozių, be kita ko, į Didžiąją Britaniją, JAV, Japoniją ar Australiją.

„Šiandien anglosaksai blokuoja daugelį šių ingredientų ir vakcinų“, – sakė jis žurnalistams, atvykęs į viršūnių susitikimą Portugalijos Porto mieste, gindamas Europos, kaip skiepų dozių eksportuotojos, reputaciją.

„Šiandien 100 proc. JAV pagamintų vakcinų skirta Amerikos rinkai“, – pareiškė prancūzų lyderis.

Tuo metu ES lig šiol eksportavo daugiau nei 200 mln. vakcinų dozių, o Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, kad šis faktas rodo, jog Europa yra „pasaulio vaistinė“.

ES skepticizmas

E. Macrono komentarai, kuriems antrino ir Briuselio pareigūnai, liudija apie skeptišką požiūrį ES sostinėse į JAV šią savaitę netikėtai priimtą sprendimą pasisakyti už patentinės apsaugos panaikinimą, kaip ragina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir tokios šalys kaip Indija ir Pietų Afrika.

Nors U. von der Leyen ir E. Macronas teigia esantys pasirengę aptarti šią idėją, Vokietijos kanclerė Angela Merkel kategoriškai ją atmetė.

Skirtingai nei ES, JAV šiuo metu draudžia gamintojams eksportuoti vakcinas į užsienį pagal su šių preparatų gamintojais pasirašytas sutarčių sąlygas.

Bloko pareigūnų nuomone, didžiausia kliūtis pastangoms padidinti pasaulyje vakcinų gamybos apimtis yra ne intelektinės nuosavybės apsauga, o užtikrinimas, kad tokios šalys kaip JAV nekauptų šių preparatų komponentų.

Jų teigimu, net jei patentų būtų atsisakyta, liktų neišspręstas klausimas, kaip būtų perleidžiamos technologijos ir praktinė patirtis.

E. Macronas pareiškė, kad „mes, europiečiai, metus kovojome, kad vakcina būtų laikoma visuotine viešąja gėrybe, ir džiaugiuosi, kad kiti seka mūsų pavyzdžiu“.

Prezidentas pažymėjo, kad diskusija apie patentus yra „naudinga“ ir kad jis nedemonstruoja „prieštaravimo – tik abejones, kiek veiksmingas būtų patentų atlaisvinimas“.

Pasak E. Macrono, jo ir A. Merkel nuomonė šiuo klausimu „visiškai sutampa“.

Tuo metu Briuselyje ES pareigūnai, informuodami žurnalistus apie Europos Komisijos poziciją diskusijose, pareiškė, kad JAV dar nesuformavo savo galutinės nuomonės.

„Manau, kad dabar JAV turėtų pasiryžti tiksliai paaiškinti savo pasiūlymo esmę, – sakė vienas ES pareigūnas. – Nematėme nieko, išskyrus labai bendrą pareiškimą.“

Patentinės apsaugos panaikinimas savaime „neišspręs problemų“, pažymėjo kitas pareigūnas.

Priemone būtų galima apriboti vakcinų eksportą į tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, kuri gamina dalį savo vakcinų, bet nesiunčia jų dozių į ES.

„Todėl šiandien priėmėme du esamo mechanizmo pakeitimus“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

ES šalys ypač piktinasi JK, kuri gavo maždaug 10 mln. skiepų dozių iš gamyklų ES, o į bloką neatsiuntė nieko. ES dabar reikalauja abipusiškumo, Britanijai sparčiai vykdant savo vakcinavimo kampaniją, o bloke skiepijant vangiai.

„Išsirūpinome daugiau nei pakankamai dozių visai populiacijai. Tačiau turime užtikrinti savalaikį ir pakankamą vakcinų pristatymą ES piliečiams, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Svarbi kiekviena diena.“

Konkrečiai ES yra nepatenkinta anglų ir švedų kompanija „AstraZeneca“. Praėjusią savaitę U. von der Leyen įspėjo, kad ES gali imtis veiksmų prieš trečiąsias šalis.

Pasak jos, ES per pastarąsias šešias savaites pritarė maždaug 41 mln. vakcinų dozių eksportui į 33 šalis ir mano esanti tarptautinių dalijimosi vakcinomis pastangų priešakyje.

Kol kas buvo blokuota viena „AstraZeneca“ vakcinos dozių siunta, siųsta iš Italijos į Australiją.

Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) stengiasi mažinti įtampą ir pastarosiomis dienomis telefonu kalbėjosi su Europos lyderiais, tarp jų U. von der Leyen ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Visi kovojame su ta pačia pandemija visame Europos žemyne, – antradienį vakare spaudos konferencijoje sakė B. Johnsonas. – Vakcinos yra tarptautinė operacija.“

Jo teigimu, JK „toliau dirbs su partnerėmis Europoje dėl vakcinų tiekimo“.

„Mes šioje šalyje netikime jokiomis vakcinų ar vakcinoms reikalingų medžiagų blokadomis“, – sakė jis.

Tačiau Briuselis reikalauja, kad dvi „AstraZeneca“ gamyklos Britanijoje taip pat prisidėtų prie tiekimo ES.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paskelbė perspėjimą tuo metu, kai Briuselis pristatė planus dėl skiepų pažymėjimų, ieškodamas galimybių sušvelninti kelionių apribojimus, nepaisant kylančios trečiosios pandemijos bangos.

Europos Sąjungoje vakcinavimo kampanija nevyksta taip sklandžiai, kaip tikėtasi, dėl vėluojančių vakcinos dozių pristatymų bei nesklandumų su farmacijos milžine „AstraZeneca“, taip pat dėl nerimo, susijusio su šios bendrovės vakcinos saugumu.

ES jau yra parengusi specialias vakcinų eksporto taisykles, pagal kurias gamintojai, sudarę sutartis dėl tiekimo ES, privalo deklaruoti ketinimus eksportuoti vakcinų dozes už bloko ribų.

Labiausiai ES nerimauja dėl Didžiosios Britanijos, kurioje yra įsikūrusi „AstraZeneca“ ir kurioje vakcinavimo kampanija vyksta žymiai sparčiau nei ES.

Briuselis apkaltino Londoną dėl faktinio eksporto draudimo, skirto padėti greičiau paskiepyti savo šalies gyventojus, nors premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) vyriausybė griežtai paneigė tokius kaltinimus.

Visgi U. Von der Leyen trečiadienį teigė, kad ES „vis dar laukia“, kol jos užsakymai „AstraZeneca“ vakcinai bus išpildyti „dviejose gamyklose JK“, nepaisant to, kad į JK iš ES jau importuota 10 mln. kitų gamintojų dozių.

„Tai yra raginimas parodyti, kad vakcinos yra tiekiamos ir iš JK į ES, ir kad yra laikomasi abipusio bendradarbiavimo principų“, – teigė EK vadovė.

„Šimtmečio krizė“

Buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen teigė, kad „yra svarstomos visos galimybės“ klausimui išspręsti ir kad padėtis dėl vakcinų bus aptarta ES lyderių derybose kitą savaitę

„Esame šimtmečio krizės akivaizdoje, todėl kol kas nieko neatmetu“, – pažymėjo ji, užsimindama apie įgaliojimų nepaprastosios padėties atveju įgyvendinimą, kaip kad ir per OPEC naftos krizę 8-ajame dešimtmetyje.

Tuo tarpu ES anonsuojami kelionių pasai bus skirti padėti atkurti judėjimo laisvę bloke piliečiams, pasiskiepijusiems nuo koronaviruso.

Tokiame kelionių pase bus užfiksuota asmens vakcinacijos būklė, arba nurodyta, ar asmuo yra persirgęs COVID-19 infekcija, arba nurodytas neigiamas testo rezultatas.

Tai leistų pasiskiepijusiems turistams išvengti apribojimų tuo metu, kai dėl pandemijos antros ir trečios bangos ES vidaus kelionės smarkiai sulėtėjo.

„Šiuo skaitmeniniu sertifikatu mes siekiame padėti valstybėms narėms saugiai, atsakingai ir patikimai atkurti judėjimo laisvę“, – pažymėjo U. von der Leyen.

Visgi šis planas sulaukė didelio daugelio valstybių narių pasipriešinimo.

Labiausiai nerimaujama, kad tie asmenys, kurie dar laukia vakcinacijos, bus diskriminuojami.

Be to, kai kurios valstybės narės baiminasi, kad teisinis leidimų sistemo kūrimo kelias, apimantis ir Europos Parlamento pritarimo gavimą, užtruks per ilgai, o iki vasaros atostogos beliko vos trys mėnesiai.

Visgi EK yra įsitikinusi, kad procesą galima paskubinti ir stengiasi, kad jis būtų baigtas iki birželio mėnesio.

Nuo COVID-19 visame pasaulyje mirė apie 2,2 milijonai žmonių, o turtingosios valstybės tarpusavyje konkuruoja dėl riboto vakcinų kiekio. Dėl to kyla grėsmė, kad vakcinos ilgą laiką nebus tiekiamos skurdesnėms šalims.

Jungtinės Karalystės ir Švedijos įmonė „AstraZeneca“ paskelbė, kad dėl problemų su gamyba ji Europos Sąjungai ir Jungtinei Karalystei kol kas gali pristatyti mažiau vakcinos dozių nei pažadėjo anksčiau. Tačiau tiek ES, tiek JK reikalauja, kad būtų laikomasi susitarimų.

ES pagrasino apriboti vakcinų eksportą į Šiaurės Airiją nepaisydama „Brexit“ sutarties nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo per Airijos sieną. Tačiau tokių planų Briuselis atsisakė po to, kai britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išreiškė susirūpinimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vėliau paskelbė, kad su B. Johnsonu sutarė, jog vakcinų eksportas nebus ribojamas įmonėms įgyvendinant sutartyse prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, ES atskleidė dalį sutarties su „AstraZeneca“ sąlygų. Taip pat buvo pristatyta tvarka pagal kurią galima būtų uždrausti Europoje sukurtų vakcinų eksportą.

„Tikiuosi, kad bendrovė pristatys 400 milijonų vakcinos dozių, kaip ir susitarta“, – Europos Komisijos pirmininkė socialiniame tinkle „Twitter“ rašė apie „AstraZeneca“.

Penktadienį ES patvirtino „AstraZeneca“ vakciną. Anksčiau buvo patvirtintos „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos.

Nesutarimai dėl vakcinų tiekimo tarp ES ir Jungtinės Karalystės atskleidė, kad vakcinų trūkumas kelią grėsmę net ir turtingų valstybių ambicingiems skiepijimo planams. Todėl baiminamasi, kad ribotas vakcinų kiekis neturtingas šalis tai gali paveikti dar labiau.

Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanomas Ghebreyesus penktadienį perspėjo dėl „vakcinų nacionalizmo“. Anot jo, kyla grėsmė, kad vakcinos, kurios gali padėti nugalėti pandemiją, padidins nelygybę pasaulyje.

Apie šiuos planus bloko vykdomoji institucija paskelbė pirmadienį per 27 ES šalių narių susitikimą, naujienų agentūrai DPA sakė ES šaltiniai, bloke kilus priešiškai reakcijai dėl vėluojančio vakcinų pristatymo ir jų trūkumo.

Registras turėtų būti įgyvendintas per kelias dienas ir fiksuoti, kokie gamintojai trečiosioms šalims tiekia kokius ES pagamintų vakcinų kiekius.

Be to, gamintojams reikėtų turėti eksporto licencijas. Tačiau jų gavimas neturėtų būti problema eksportui humanitariniais tikslais – didžiausias dėmesys yra skiriamas skaidrumui, sakė šaltiniai.