„Per visą šią kadenciją esame įsipareigoję atnaujinti 40 ugdymo įstaigų sporto aikštynų. Ateinančiais metais iš esmės atnaujinsime 10-15 stadionų. Šiems darbams planuojame skirti maždaug 4,5 mln. eurų. Savarankiškai konkursus organizuoja Ąžuolyno progimnazija ir P. Vileišio progimnazija. Ąžuolyno mokykloje darbai jau baigti, o Užupyje esančioje P. Vileišio mokykloje eina pabaigos link“, – sako mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Rekonstruojamuose sostinės sporto aikštynuose bus nutiesta po keturis lengvosios atletikos bėgimo takus. Krepšinio, tinklinio, lauko teniso, badmintono, kvadrato ir kt. sportui bus įrengta po 2 universalios paskirties aikšteles su sintetine danga, aikštynai turės ir paplūdimio tinklinio aikšteles, dirbtinės dangos futbolo aikštes bei šuolių į tolį šuoliaduobes. Aikštynai bus moderniai apšviesti.

Mokykloms taip pat bus nupirktas krepšinio, futbolo, tinklinio, teniso, badmintono ir paplūdimio tinklinio inventorius. Atnaujintomis erdvėmis galės džiaugtis ne tik gimnazijos bendruomenė, bet ir visi norintys sportuoti vilniečiai, praneša Vilniaus savivaldybė.

Savivaldybės skelbtą viešąjį konkursą aikštynams atnaujinti laimėjo UAB „Kelminta“. Parengiamuosius darbus šiuose aikštynuose atlieka bendrovės „Grinda“ ir „YIT Lietuva“. Visiems trims projektams įgyvendinti savivaldybė skyrė 0,5 mln. eurų.

Matydami kalnus šiukšlių kiemuose vilniečiai su nerimu laukia kitų metų, nes jau patvirtinta, jog išvežimas brangs. Preliminariai skaičiuojama, kad Vilniaus daugiabučių gyventojams atliekų surinkimas kitais metais gali pabrangti 69 proc., individualių namų savininkams – 56 proc.

– Kodėl nuo vadinamosios šiukšlių reformos pradžios 2018 m. liepą Vilnius niekaip nesugeba susitvarkyti su atliekų išvežimu? – "Vilniaus diena" teiravosi atliekų išvežimo klausimus kuruojančio sostinės vicemero Valdo Benkunsko.

– Nuolatos gauname žmonių pranešimų dėl neišvežtų atliekų, bet kažkokio didelio intensyvumo nepastebėjau. Tik Verkių ir Baltupių zonoje pastaruoju metu buvo didesnių problemų, kadangi keitėsi vežėjas. Kitur kokių nors išskirtinių atvejų nėra – yra fiksuoti pavieniai vėlavimai.

Sakyčiau, didžiausia problema yra dėl antrinių atliekų – rūšiavimo konteinerių, vadinamųjų varpelių, – išvežimo. Iš esmės savivaldybė šitos sistemos nekontroliuoja, čia yra Aplinkos ministerijos sukurta sistema, kai visą reikalą finansuoja pakuočių gamintojai ir importuotojai – jie pasirašo sutartis su vežėjais. Ir už visus šiuos reikalus turėtų būti atsakingi ir tvarkytis "pakuotininkai". Tačiau turime bėdą, kad ten yra sutrikę visokie atsiskaitymo srautai, stringantys išvežimų grafikai, dėl to ir tas vaizdas prie konteinerių yra toks, koks yra.

Čia didžiausia bėda ir ją bandome spręsti kalbėdami su Aplinkos ministerija, bandydami pakuočių organizacijoms sakyti, kad taip negali būti, kaip dabar yra, turi miestas būti švarus, o dėl jų blogo veikimo turime labai didelį chaosą.

Manau, greitai vežėjai supras, kad pagal seną sistemą, kai veži kada nori ar kada pavyksta, dirbti nebeturės galimybių, kad kiekvienas neišvežimas pagal grafiką jiems kainuos daug daugiau, nei jie gali uždirbti per mėnesį, ir situacija pradės keistis į gera.

– Tačiau tai, ką matome socialinėje erdvėje ir realiame gyvenime, – perpildyti naujieji, į žemę įleisti atliekų konteineriai. Juk įvyko naujas konkursas, vežėjai pasirašė sutartis vežti atliekas pagal tuos įkainius, kurių pageidavo, tai kodėl jie vis tiek nepadaro darbo?

– Taip, vežimo kontraktai pasirašyti, išskyrus centro zoną, kur dar vežėjas nepasikeitęs. Iš esmės kiekvieną dieną savivaldybės įstaiga Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) fiksuoja pažeidimus, už kiekvieną pažeidimą yra formuojamos baudos.

Sakyčiau, dabar pradėta vykdyti kita politika – su vežėjais mes turime labai aštrų santykį, ir tuos klausimus, kuriuos jūs dabar užduodate man, mes užduodame jiems. Pasiteisinimų visokių būna: tai automobiliai sugenda, tai kažkas užstato ir nepavyksta privažiuoti prie konteinerių ir panašiai.

Visi šie dalykai yra aprašyti sutartyse. Ten numatyta: jeigu pagal grafiką laiku atliekų nepavyksta išvežti per 24 valandas, VASA turi būti patiektas vaizdinis įrodymas, kodėl. Kai kuriais atvejais yra pateikiama, kai kuriais sutvarkoma per 24 valandas. Tačiau yra ir nemažai atvejų, ir mūsų tai netenkina, kad tie "išsimušimai" iš grafikų viršija sutarties normas.

Alfredo Zdramio nuotr.

– Ar savivaldybė, sudarydama naujas sutartis, apsidraudė, numatė poveikio priemones sutarčių nesilaikantiems vežėjams?

– Taip. Yra numatyta teisė net sutartį nutraukti. Žinoma, dėl esminių sutarties pažeidimų. O dabar, po rugsėjo mėnesio, mes pradedame labai preciziškai fiksuoti kiekvieną pažeidimą, ir tai pavirs finansinėmis nuobaudomis vežėjui, kurios jau bus skaičiuojamos ne tūkstančiais, o dešimtimis tūkstančių. Manau, greitai vežėjai supras, kad pagal seną sistemą, kai veži kada nori ar kada pavyksta, dirbti nebeturės galimybių, kad kiekvienas neišvežimas pagal grafiką jiems kainuos daug daugiau, nei jie gali uždirbti per mėnesį, ir situacija pradės keistis į gera.

– Tačiau kol kas žmonėms nerimą kelia tai, kad tose neišvežtų atliekų krūvose pradės pelės, žiurkės ir kitokie gyviai, platinantys ligas, veistis.

– Tos atliekos tikrai neužsibūna. Mes gana greitai gauname pranešimus apie neišvežtas atliekas, nuotraukas. Dažniausiai situacija per parą yra sutvarkoma. Kiekvienas atvejis užfiksuojamas ir iš vežėjų reikalaujama atskiru reisu važiuoti ir tas atliekas išvežti. Tad tokios situacijos, kad atliekų krūvos stovėtų savaitėmis, tikrai nėra. Tik tiek, kad vežėjai ne visada laikosi grafikų. Jeigu savaitgalį numatyti du apvažiavimai, o vieno apvažiavimo nepadaro – ir jau susikaupia nemenka krūva, atrodo, kad yra rimtų bėdų. Tačiau taip blogai tikrai dar nėra. Tikiuosi, bus ir geriau.

40 skundų per dieną

Rugsėjo pirmąją Verkių ir Fabijoniškių seniūnijose, taip pat šiaurinėse Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalyse rūpintis mišriomis komunalinėmis atliekomis vietoje UAB "Ecoservice" pradėjo kitas vežėjas – UAB "Ekonovus".

Šie pokyčiai įvyko dėl to, kad miesto savivaldybei teko skelbti naują atliekų išvežimo konkursą. Prieš tai miestą aptarnavę du operatoriai (iš trijų) nutraukė sutartis motyvuodami tuo, kad nustatyta per maža jų paslaugų kaina. Sutarties savo prižiūrimoje zonoje nenutraukė tik UAB "Ekonovus". Ji taip pat dalyvavo ir naujame atliekų tvarkymo konkurse, kur pagal mažiausios kainos rodiklį laimėjo vadinamąją 1-ąją zoną ir pradėjo ją aptarnauti nuo šių metų rugsėjo 1 d.

Dar dvi sutartys dėl atliekų išvežimo startavo birželio 1 d. – ten vežėjas nesikeitė. Naujas vežėjas penktojoje – "Centro" – zonoje turėtų pradėti dirbti gruodžio viduryje.

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio skyriaus Atliekų tvarkymo poskyrio patarėjas Vytautas Budreika "Vilniaus dieną" informavo, kad savivaldybės įmonė VASA vidutiniškai per dieną gauna apie 40 pranešimų dėl neišvežamų atliekų. Į tokius skundus reaguojama nedelsiant, stengiamasi spręsti kilusią problemą. Jei problemos kartojasi nuolat, derinama su vežėjais ir didinamas aptarnavimų grafikas.

Anot V.Budreikos, per dieną mieste vyksta apie 7 500 aptarnavimų. Tad kartais pasitaiko, kad vežėjai nespėja laiku išvežti atliekų dėl įvairių priežasčių: per reti grafikai, netinkama logistika, prie daugiabučių negali privažiuoti dėl netinkamai paliktų automobilių, individualiose valdose gyventojai neišstumia konteinerių. Visi atvejai yra fiksuojami VASA sistemoje ir mėnesio pabaigoje vežėjams už netinkamai vykdomus įsipareigojimus yra skaičiuojamos baudos.

Apie laiku neišvežamas atliekas vilniečiai gali pranešti Vilniaus savivaldybei tinklalapyje www.tvarkaumiesta.lt.

Rinkiminėje konferencijoje vienintelis V. Benkunskas pateikė savo kandidatūrą į TS-LKD Vilniaus sueigos skyrių vadovus.

Vilniaus konservatoriai sueigos konferencijoje taip pat išrinko naują tarybą, patvirtino Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininko pavaduotojus. Jais tapo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, į Seimą išrinkta Paulė Kuzmickienė, Vilius Maslauskas ir Mantas Jurgelaitis.

Sueigoje aptarti artėjantys Seimo rinkimai ir pasiruošimas jiems.

TS-LKD Vilniaus sueigai priklauso visi 13 partijos sostinės skyrių – jie turi daugiau nei 2000 narių. Sueigos pirmininkas renkamas ketveriems metams.

„Keturi partijos nariai iš to sąrašo buvo įspėti. Jie proaktyviai veikė – viešais pasisakymais ir kitais veiksmais agitavo už kitą kandidatą, kai partija savo lėšas skyrė savo remiamam kandidatui“, – sakė V. Benkunskas.

Anot jo, įspėti partijos nariai prezidento rinkimuose agitavo ne už konservatorių iškeltą Seimo narę, ekonomistę Ingridą Šimonytę, o už Gitaną Nausėdą bei Arvydą Juozaitį, taip pat Europos Parlamento rinkimuose įspėti partijos nariai agitavo už Centro partijos narius.

V. Benkunskas teigė pavardžių atskleisti nenorintis, nes tai partijos vidinė informacija.

„Įspėjimas nesukelia jokių pasekmių, tai tiesiog dėmesio atkreipimas, kad reikia įsivertinti ir partijos pareigų aspektą“, – teigė V. Benkunskas.

Ketvirtadienį žurnalistas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje paviešino partijos Vykdomojo rinkimų štabo vadovo Andriaus Vyšniausko raštą, kuriame prašoma partijos Priežiūros komiteto įvertinti rašte įvardintų partijos narių agitaciją už kitus kandidatus.

„Facebook“ nuotr.

Rašte išvardinti Vilniaus Antakalnio skyriaus konservatoriai Tadas Bruzgulis ir Audris Narbutas, taip pat Petras Mendeika iš Senamiesčio skyriaus, Marius ir Rimantas Dagiai – iš Grigiškių, Virginija Juodzentienė – iš Verkių, Vilija Aleknaitė-Abramikienė – iš Žirmūnų skyriaus.

Taip pat rašte minimas Jokimas Tamulionis iš Panevėžio miesto skyriaus, Rimantas Jurevičius – iš Zarasų rajono bei Aistis Stalaučinskas – iš Kaišiadorių rajono skyriaus.

Neatskleidęs tikslių balsavimo rezultatų, V. Benkunskas teigė, jog balsavimas buvo atviras rankų pakėlimu, o rezultatas, pasak jo, buvo akivaizdus.

„Ryškia persvara buvo“, - konstatavo V. Benkunskas.

Vis dėlto po posėdžio buvo atskleista, jog 18 žmonių balsavo už sankcijos dėl Seimo rinkimų R.J. Dagiui pritaikymą, tris balsavo prieš, o du – susilaikė.

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, jog rezultatas jį tenkina, nes, anot jo, jis gerbiąs partijos priežiūros komiteto sprendimą.

„Aš pasitikiu priežiūros komitetus. Mes turime instituciją, kuri priima sprendimus, svarsto ir bet kokiu atveju (...) aš pasitikiu ja“, - teigė jis.

Anot V. Benkunsko, R. J. Dagio pareikšti kaltinimai partijos vadovybei apie neva persekiojamus bendrapartiečius už jų kitamintiškumą, V. Benkunskas teigė, jog tai yra siekis hiperbolizuoti įprastą partijos narių veiklos priežiūrą.

„Partija, kaip organizacija turi savo taisykles, kurios privalomos visiems nariams, asmenys, stodami į partiją su jomis susipažįsta ir įsipareigoja savo laisva valia jų vykdyti. Tokiais atvejais, kai yra nusižengiama toms taisyklėms, tam yra priežiūros komitetas, kuris tuos atvejus ir nagrinėja. Tiesą sakant, daug tų atvejų po rinkimų buvo, kuriuos vienas ar kitas partijos narys buvo užfiksavęs kažkuriuo formatu mes pažiūrėjome, bet didžiąja dalimi pasakėme, kad tai yra faktas, bet be jokių sankcijų. Tai yra bandymas sureikšminti, padaryti juodomis spalvomis viską, sutirštinti, o tas procesas vyko kiek partija gyva, tiek ir vyks ateityje“, - po trečiadienį Seime vykusio TS-LKD partijos prezidiumo posėdžio sakė V. Benkunskas.

Tuo tarpu profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, sprendimas neleisti R.J. Dagiui kandidatuoti į Seimą kitąmet yra, nors, kaip teigė po posėdžio jis, blogai suredaguotas, tačiau teisingas.

„Čia yra ne krikdemų (problema - ELTA), čia yra pirmiausia vieno žmogaus psichologinė problema, o ji sukelia problemą visai politinei partijai“, - teigė V. Landsbergis.

Pasak profesoriaus, R.J. Dagio teiginiai, jog konservatoriai esą nusigręžė nuo krikščioniškų vertybių, anot jo, yra nerimti.

„Niekas (kritikuojančių - ELTA) konkrečiai nepasako, kas yra krikščioniškos vertybės, išvardinkite man. Artimo meilė, aš suprantu, yra tokie dalykai, bet kur čia kas išdavė artimo meilę, nusigręžė, pradėjo skelbti fanatišką neapykantą savo artimiesiems? Niekas nepradėjo to skelbti, reikia konkretumo, apie ką kalba tie žmonės“, - konstatavo profesorius.

ELTA primena, kad antradienį R. J. Dagys, prabilęs apie partijos vadovybės atstovų spaudimą, pareiškė stabdantis savo narystę TS-LKD partijoje. Partijos Priežiūros komitetas nutarė pritaikyti jam partinės atsakomybės priemones - sustabdė narystę partijoje vieneriems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose. Savo ruožtu trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime R. J. Dagys apkaltino partijos vadovybę bendrapartiečių persekiojimu dėl kitamintiškumo.

Miesto Taryba šiemet patvirtino naują kvartalų atnaujinimo programą, kuri identifikuoja  ir numato prioritetinius sostinės senųjų daugiabučių kvartalus, kuriems būtinas atsinaujinimas bei skatina jų modernizavimą.

„Šiandien Vilniuje dar turime daugiau nei 6 000 renovacijos reikalaujančių daugiabučių namų. Tam, kad judėtume pirmyn, šiandien pradedame vykdyti naują kvartalinės renovacijos skatinimo projektą – atsirinkome 29 Vilniaus miesto kvartalus (o tai yra 755 daugiabučiai namai), kuriuos sieksime atnaujinti. Atsirinkome tuos, kuriuose trūksta apšvietimo, kur reikia renovuoti pastatus, kur nėra žaidimo aikštelių vaikams. Daugiabučių namų valdytojus kviečiame aktyviai dirbti su gyventojais ir skleisti žinią apie galimybę atsinaujinti“, – kvietė  mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Šiandien Vilniuje dar turime daugiau nei 6 000 renovacijos reikalaujančių daugiabučių namų.

Kokiomis priemonėmis galima padidinti kvartalo energinį efektyvumą?

Kvartalo energinis efektyvumas – tai energijos taupymas renovuojant daugiabučius namus, atnaujinant šilumos trasas, taip pat svarbi ir dviračių takų plėtra, skatinant daugiau judėti dviračiais, o ne automobiliais. Siekiamybė – sumažinti metines šilumos sąnaudas iki 2023 m. ne mažiau kaip 171 382 MWh.

Valstybės parama daugiabučių atnaujinimui – 30 proc., prisideda ir savivaldybės Kaimynijų programa, kai savivaldybė, norintiems susitvarkyti savo kiemą, skiria finansavimą – po 10 eurų už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos tiems, kurie atsinaujins senesnius kaip 15 metų daugiabučių namų kvartalus. 3 kvartaluose iš 29 yra numatytos ir ES investicijos: Žirmūnų trikampyje (Integruotos teritorijos programa), Naujamiestyje, konvertuojant apleistas ir buvusias pramonės teritorijas miesto centrinėje dalyje, planuojamas viešosios erdvės tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie Amatų g., kvartale „Naujamiestis-10“, Naujininkuose, modernizuojant sovietinio laikotarpio daugiabučių namų rajonus, siekiant suformuoti miesto vartų įvaizdį, kvartale „Naujininkai-8“.

Svarbus daugiabučio namo valdytojo vaidmuo

Sostinės savivaldybė tikisi, kad išaugs gyvenamųjų vietovių patrauklumas, bus sudarytos šių teritorijų plėtros ir raidos sąlygos, o iš namų valdytojų tikimasi, kad šie bus iniciatyvūs ir aktyviai organizuos susirinkimus, vykdys investicinių planų pirkimą, pirks rangos darbus, techninę priežiūrą ir atliks kitas  daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriaus funkcijas.

Valstybės parama projekto įgyvendinimo etapu – 2,85 Eur (be PVM) už 1 kv.m. per 24 mėn. Daugiabučių namų  valdytojai greit pajus atsinaujinimo naudą – renovuotus pastatus žymiai paprasčiau administruoti ir prižiūrėti: sumažėja remonto darbų, avarinių situacijų ir pan.

Miesto gyventojų ir daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų patogumui sukurtas interaktyvus įrankis – žemėlapis, kuris padės rasti visą informaciją apie kvartalų atnaujinimą: https://maps.vilnius.lt/pastatai#layers. 

Kas gali dalyvauti programoje?

Valstybės parama prioritetą skiria tiems kvartalams, kurie atsinaujinę daugiau nei 25 proc. Vilniuje tokių kvartalų, tarp atrinktų, yra tik 5 – vieni iš aktyviausių, jau pasistūmėję renovacijos procese (yra peržengę 25 proc. ribą ar yra netoli jos)  ir turi didesnes galimybes gauti valstybės paramą.  

Atrenkant prioritetinius kvartalus buvo taikytas daugiakriterinio vertinimo metodas – vertinama informacija apie kvartaluose esančių pastatų energinį efektyvumą, poveikį aplinkai, socialinę ir demografinę situaciją, kvartale atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų bei šilumos tiekimo tinklų apimtį bei gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo tinklų ir susisiekimo komunikacijų būklę, taikyti šių kriterijų reikšmingumo (svorio) koeficientai bei apskaičiuoti kriterijų įskaitiniai balai.

Programą numatyta peržiūrėti kasmet, todėl į ją gali būti įtraukiami vis nauji kvartalai, kuriuose atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir namų, kurių gyventojai yra priėmę sprendimą dėl sutikimo atnaujinti daugiabutį gyvenamąjį namą, yra daugiau kaip 25 proc., lyginant su visais kvartale atnaujintinais daugiabučiais gyvenamaisiais namais.

Siekiama, kad naujoji kvartalų atnaujinimo programa atsižvelgtų  į strategines Vilniaus miesto savivaldybės plėtros ir vystymo kryptis, keičiant apleistų ir buvusių pramonės teritorijų miesto centrinėje dalyje veidą, miesto vartų įvaizdį.

Konservatorių kandidatu į metus jau anksčiau buvo patvirtintas buvęs ūkio ministras, parlamentaras Dainius Kreivys.

Savaitgalį per konservatorių pirminius rinkimus partijos nariai reitingavo kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašą.

Kaip praneša partija, konservatorių sąrašo lyderiu tapo TS-LKD Vilniaus skyrių sueigos pirmininkas V. Benkunskas.

Pirmajame kandidatų dešimtuke atsidūrė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Paulė Kuzmickienė, Adomas Bužinskas, Gediminas Švilpa, Audrius Skaistys, Rasa Baškienė, buvęs Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas Mantas Benkunskas, Arūnas Valinskas ir Goda Karazijaitė.

Tiesioginiai merų bei savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovo 3 dieną.

„Daugiau kaip pusę kadencijos mes kartu dirbome ir šioje koalicijoje, ir su šiuo vicemeru, visų pirma norėčiau padėkoti už tuos dalykus, kuriuos kartu padarėme, – kalbėjo Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius. – Turiu pasakyti, kad kaip meras tiesiogiai išrinktas turiu atsakomybę burti koaliciją, kuri būtų veiksminga, efektyvi, laiku priimtų sprendimus, kurie būtų naudingi vilniečiams. Pastaruoju metu ne visada tai pavykdavo. (...) Aš esu atsakingas už tai, kad darbas vyktų sklandžiai, kad koalicija dirbtų sklandžiai, kad sprendimai būtų priimimam ir dėl to teikiu vicemero atstatydinimą.“

„Atitinkamai inicijuoju koalicijos pasikeitimą, visa tai bus sutarta ir pateikta tinkamai“, – kalbėjo Vilniaus meras.

V. Benkunskas atleistas 31 tarybos nariui balsavus už, dešimčiai susilaikius, vienam tarybos nariui nebalsavus.

Taip pat atleistas konservatorių deleguotas administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis. Už jo atleidimą balsavo 39 tarybos nariai, trys susilaikė.

V. Benkunskas: koalicija griuvo dėl principingos konservatorių pozicijos

Prieš atleidimą į tarybos narius kreipęsis vicemeras V. Benkunskas atmetė priekaištus, esą konservatoriai buvo kalti dėl menko koalicijos efektyvumo ir pabrėžė, kad tiek energetika, tiek švietimas – sritys, už kurias buvo atsakingas darbo vicemeru metu, įvardijamos kaip sėkmingo koalicijos darbo rezultatai.

Tie argumentai, kurie buvo pasakyti, jie yra žemiau kritikos. Be jokios abejonės, visa tai yra susiję su Liberalų sąjūdžio korupcine byla.

„Per pastarąsias dvi savaites buvo pasakyta labai daug žodžių – kad mes buvome inkarai, stabdžiai, žemoji pavara, ir panašiai, bet kažkodėl, kai tai buvo sakoma iš mero pozicijų ir iš liberalų frakcijos, darbai buvo paminėti, kurie puošia šiandien Vilniaus savivaldybę, būtent iš tų sričių, kurias kuravo konservatoriai“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Jis teigė taip ir neišgirdęs argumentų, kodėl liberalai nusprendė išmesti iš koalicijos konservatorius, ir svarstė, kad tai susiję su principingu bei kritišku požiūriu į Liberalų sąjūdžiui pateiktus įtarimus politinės korupcijos byloje.

„Tie argumentai, kurie buvo pasakyti, jie yra žemiau kritikos. Be jokios abejonės, visa tai yra susiję su Liberalų sąjūdžio korupcine byla. (...) Mes ryžtingai sakėme, kad principinga pozicija prieš kitas korupcines problemas turinčias partijas – „Tvarką ir teisingumą“, Darbo partiją, negali būti skirtingai vertinami nuo Liberalų sąjūdžio. Ir, matyt, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl šiandien koalicijos Vilniuje nebėra“, – kalbėjo atleidžiamas vicemeras.

Jis teigė, kad konservatoriai kol kas nesiskelbs opozicija, nes nežino, kam turės oponuoti.

„Pažadame būti konstruktyvi frakcija, palaikysime gerus darbus, geras idėjas, bet lygiai taip pat principingai vertinsime tų idėjų įgyvendinimą“ , – sakė V. Benkunskas.

Lenkų rinkimų akcija prie koalicijos jungtis neskuba

Vilniuje valdantieji liberalai bando formuojant naują valdančiąją koaliciją: į vicemeres R. Šimašius trečiadienį pateikė Lietuvos lenkų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės E. Tamošiūnaitės kandidatūrą.

„Su džiaugsmu teikiu Editos Tamošiūnaitės kandidatūrą, kurią delegavo Lenkų rinkimų akcija, su kuria labai natūralu, kad tikiuosi glaudaus ir efektyvaus bendradarbiavimo. Edita kuruotų atitinkamai tas pačias sritis, kurias kuravo Valdas Benkunskas – švietimo ir energetikos“, – pristatydamas kandidatę kalbėjo Vilniaus meras.

Ji paskirta per slaptą balsavimą ją palaikius 42 tarybos nariams, penkiems balsavus prieš. Vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu.

„Mes, kaip Lietuvos lenkų rinkimų frakcija, Vilniaus mieste tikrai palaikysime gerus miestui sprendimus, nes žmonės yra pavargę nuo politikavimo, tas politikavimas trunka jau beveik pusę metų, šiandien reikia darbo miestiečiams, nes Vilniaus miesto pakraščiai laukia ypatingo dėmesio, švietimo infrastruktūrą reikia tvarkyti, baigti žemės nuosavybės grąžinimą – tikrai be galo daug darbo“, – kalbėjo E. Tamošiūnaitė.

Nors R. Šimašius tikisi, kad Lenkų rinkimų akcija prisidės prie naujos valdančiosios daugumos, kol kas E. Tamošiūnaitė sako esanti opozicijos atstovė.

Dėl situacijos neapibrėžtumo R. Šimašius sulaukė kritikos: Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis svarstė, kad negalima keisti savivaldybės vadovybės, kol nėra iki galo aišku dėl to, kas sudarys valdančiąją koaliciją.

R. Šimašius antradienį sakė, kad formuojant naują koaliciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dėl esminų dalykų yra sutarta. Pasak jo, galutinai suderinus susitarimo detales naują koaliciją Vilniaus mieste sudarytų keturios partijos: liberalai, socialdemokratai, Lenkų rinkimų akcija bei „Tvarka ir teisingumas“.

Valdančiąją koaliciją Vilniaus savivaldybėje iki šiol sudarė 31 politikas iš 51: penkiolika liberalų, po keturis socialdemokratus bei „Lietuvos sąrašo“ atstovus, taip pat jau buvę partneriai – aštuoni TS-LKD atstovai.

Opozicijoje buvo trys „tvarkiečiai“, iš liberalų frakcijos pasitraukęs britas Markas Adamas Haroldas, dešimt Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos atstovų, šeši Artūro Zuoko vadovaujami Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politikai – pastarieji, kaip ir konservatoriai, į naująją koalicija nekviečiami.

Viešųjų pirkimų procedūras tikimasi užbaigti dar šiemet.

Kaip BNS sakė už švietimą atsakingas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, planuojama, jog naujos įstaigos būtų statomos pagal jau parengtą ir patvirtintą tipinį darželio Santariškėse, Bajorų kalvų komplekse projektą, tuo metu moduliniai priestatai būtų projektuojami kiekvienai vietai atskirai.

Be Santariškių, naujus darželius ketinama statyti Pašilaičiuose Žemynos gatvėje, Pilaitėje greta I.Kanto, Karaliaučiaus ir Tolminkiemio gatvių bei šalia Pajautos ir Karaliaučiaus gatvių, taip pat E.Čiudakovos gatvėje greta Lazdynų ir Karoliniškių.

„Tai būtų standartiniai darželiai, apie 250 vietų, kiek prireiks investicijų, atsakys konkursai, bet skaičiuojamoji kaina buvo apie 3,5 mln. eurų. Šiemet norėtumėme atsirinkti rangovus, jei rudenį pradėtumėme rangos darbus, tai, skaičiuojame, užtruktų nuo metų iki pusantrų. Modulinių darželių įrengimui esame numatę apie pusę metų“, - BNS sakė vicemeras.

Moduliniai priestatai numatomi prie šių darželių: „Gintarėlio“ Baltupiuose, „Paparčio“ ir „Bitutės“ Šeškinėje, „Pasakos“ Žirmūnuose, „Vandenio“ Fabijoniškėse, „Gabijėlės“ Pašilaičiuose „Strazdelio“, „Medynėlio“ ir „Delfinuko“ Karoliniškėse, „Žilvinėlio“ Justiniškėse, „Atžalėlės“ ir Volungės darželio-mokyklos Antakalnyje. Kiekvienas priestatas leistų sukurti iki šešių naujų darželinukų grupių - apie 120 vietų.

Priestatams įrengti be savivaldybės finansavimo skiriamos ir ES lėšos.

Kiek galėtų kainuoti tokie priestatai, anot V.Benkunsko, kol kas nežinoma, nes panašių projektų Lietuvoje kol kas nėra - savivaldybė numačiusi, kad statybų kaina negalėtų viršyti 1,2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

Šiemet į darželius jau priimta 7673 vaikų, tikimasi priimti dar apie tūkstantį - iš viso prašymus gegužę pateikė 12,3 tūkst. vaikų tėvai.

Tarybos pirmininko pavaduotojas sako, kad į bendrovės valdybą, kurioje dabar dirba tik savivaldybės atstovai, netrukus tikimasi paskirti nepriklausomų narių.

„Pavyko išrinkti pirmininką - juo tapo Valdas Benkunskas“, - BNS sakė liberalas Vincas Jurgutis. Anot jo, naujas pirmininkas gegužės 5 dieną tarybos posėdyje išrinktas vienbalsiai.

„Praėjus dabartiniam politiškai jautriam laikotarpiui, įmonės valdyboje yra penki savivaldybės deleguoti nariai, todėl tikimės, kad iki vasaros pradžios į ją pavyks pritraukti nepriklausomų ekspertų. Jų turėtų būti 3-5. Reikia siekti efektyvumo ir geresnių rezultatų, nes tai yra viena iš paskutinių savivaldybės įmonių, kur nepriklausomų narių nebuvo“, - teigė V.Jurgutis.

Su V.Benkunsku BNS susisiekti nepavyko.

Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas balandžio 25 dieną pareiškė atsistatydinantis, nes VŠT stebėtojų taryba nebuvo supažindinta su bendradarbiavimo sutarties tarp savivaldybės, VŠT ir „Lietuvos energijos“ tekstu.

Tą dieną Vilniaus taryba patvirtino šią sutartį - pagal ją „Lietuvos energijos“ iki spalio 1 dienos už 9,935 mln. eurų perims TEC-3, o Europos Komisijai ir kitoms institucijoms leidus, VŠT galės įsigyti iki 5 proc. šiuo metu „Lietuvos energijos“ vystomos 328 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų.

A.Sekmokas anksčiau BNS teigė, jog nepriklausomi vertintojai iš „Deloitte“ TEC-3 įvertino apie 6,8 mln. eurų, tačiau įskaičiavus jos naudą ateityje, elektrinei užtikrinant tretinį elektros rezervą bei įgalinant pigiau prie tinklų prijungti „Lietuvos energijos“ statomą kogeneracinę jėgainę, jos vertė galėtų siekti 12-19 mln. eurų.