Ministrų kabinetas trečiadienį pateikė diplomato kandidatūrą prezidentui.

Planuojama, kad naujas pareigas V. Lastauskas pradės eiti gruodžio 1 dieną ir pakeis vasarą kadenciją baigusį ambasadorių Artūrą Žurauską.

Teisininko išsilavinimą turintis V. Lastauskas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo 1991 metais, vėliau kurį laiką dirbo versle, dėstytojavo, 2005 metais grįžo į diplomatinę tarnybą, 2011–2013 metais jis buvo Užsienio reikalų ministerijos, 2013–2014 metais – Energetikos ministerijos kancleris, vėliau ėjo Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane pareigas.

Pats V. Lastauskas teigė, jog Latvija ne tik geografine, bet ir politine ir vertybine prasme yra „artima kaimynė“, bet diplomatinė patirtis rodo, jog dirbti su kaimynais yra netgi sudėtingiau, nei su tolesnėmis valstybėmis.

Jis sako, jog jo prioritetai bus „ir toliau palaikyti strateginę partnerystę su Latvijos respublika“, nepamiršti kultūrinės, ekonominės diplomatijos, skirti dėmesio energetikos ir transporto klausimams.  

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas užsienio reikalų ministro siūlymu, Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Vyriausybės pritarimu.

Gerai sutvarkyta infrastruktūra, sveikatos gerinimo paslaugos ir įspūdinga architektūra – tuo turistus vilioja Azerbaidžanas. Bet turistų srautai iš Europos, taip pat ir iš Lietuvos, į Azerbaidžaną neplūstelėjo. Priežastys – nepigios vizos ir apskritai brangios paslaugos.

Ant Kaspijos jūros kranto įsikūrusio Baku senamiestis vadinamas vidiniu miestu – Ičeri Šeher. Senamiestyje – pagrindinis XI amžiuje statytas Šacho minaretas ir mečetė.

Atskiruose senamiesčio kvartaluose – didikų, žydų ar prekiautojų – apstu turistų: vieni traukia į muziejus, kiti – į parduotuvėles. Tačiau daugiausia tai –turistai iš kaimyninių šalių: Gruzijos, Rusijos, Turkijos ir Irano.

Šalyje lietuvių kasmet apsilanko vos 2–3 tūkstančiai. Beveik tiek pat turistų iš Azerbaidžano sulaukia ir Lietuva.

„Turistai iš Lietuvos į mūsų šalį neplūsta. Ne tokių srautų  mums reikia. Nėra tiesioginio lėktuvų reiso. Turistams siūlome gerus viešbučius, sutvarkytą infrastruktūrą. Problema – viza, bet veikia ir elektroninis vizos gavimas. Galbūt problema – jos kaina?“, – spėjo Azerbaidžano kultūros ministerijos Turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Raufas Pašajevas.

„Mes tikrai skatiname turistų atvykimą, ypatingai – vadinamą sveikatos turistų atvykimą, kad lankytųsi mūsų kurortiniuose miestuose. Taip pat pažintinių kelių pristatymas tikrai yra būtinas ir nuolatinis darbas čia, Azerbaidžane“, – pasakojo Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Valdas Lastauskas.

Lietuvos ir Azerbaidžano kelionių agentūros vangiai dalyvauja turizmo mugėse, nors Baku vilioja gerai sutvarkyta infrastruktūra, įspūdinga architektūra. Europiečiams turistams siūlomi ekonominiai kelionių paketai, tačiau pripažįstama, kad ir jie nepigūs, nes šalis brangi.

„Esu įsitikinęs –  turistų srautai augs, daug investuojama į turizmo infrastruktūrą. Turime gamtos išteklių – iš 11 klimatinių zonų Azerbaidžane jų yra 9-ios.Statomi 5 žvaigždučių viešbučiai, rengiamos rekreacinės zonos. Atsisukome į turizmą“, – sakė Azerbaidžano eksporto ir investicijų skatinimo fondo prezidentas Rufatas Mammadovas.

„Kiekvienas viešbutis orientuotas į tam tikrą rinkos dalį. Visi ieško savo turistų, išgalinčių susimokėti už paslaugas, miestas nepigus. Viešbučių rinkoje – konkurencija didelė“, – pabrėžė vieno viešbučio direktorius Anveras Baibekovas.

Turistus itin traukia naktinio Baku gyvenimas – pasivaikščiojimas dvidešimties kilometrų ilgio krantine palei Kaspijos jūrą, naktiniai klubai, Las Vegasą primenantys įvairiomis spalvomis šviečiantys dangoraižiai.

Lietuvos verslas skinasi kelią į Azerbaidžaną, nors konkurencija ten milžiniška. Iš Lietuvos keliauja pieno produktai, medikamentai, biuro mašinos. Azerbaidžanas taip pat naudojasi Lietuvos verslo sukurtu valstybinėms įstaigos ir savivaldai skirtu E-sprendimų paketu.

Azerbaidžaniečiai itin vertina lietuviškus pieno produktus, pernai eksportas į šią šalį augo beveik trisdešimčia procentų. Lietuva vertinama už informacinių ir ryšių technologijų paslaugų kokybę, kokybiškus ir konkurencingus maisto produktus. Nors Lietuvos eksportas į šią Pietų Kaukazo valstybę yra keturiasdešimt ketvirtoje vietoje.

„Visų pirma, tai – maisto produktai. Pieno produktai, pieno miltų produkcija, pats populiariausias ir įdomiausias – sviestas. Tai yra sudėtinga rinka, tai – Pietų Kaukazas, savos tradicijos, atsargumas, pirkėjo pripratimas, konservatyvumas. Be to, didelė pasiūla iš mūsų konkurentų ir kitų šalių, pasiūla didžiulė. Skirtumai yra ir perkamosios galios“, – apie Azerbaidžiano rinką pasakoja Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Valdas Lastauskas.

Įmonių mėginimų prisijaukinti gana uždarą Azerbaidžano rinką padaugėjo užsivėrus eksporto keliams į Rusiją. Pasak Azerbaidžano verslo struktūrų atstovų, neišnaudotų galimybių jų šalyje yra, nes Lietuvos įmonės vertinamos kaip patikimos partnerės.

Rasti partnerių verslui padeda prieš porą metų įsteigta bendra šalių Ekonominės diplomatijos taryba.

„Azerbaidžanas išskaido ekonomiką, stipriai mažiname šalies ekonomikos priklausomybę nuo energetikos sektoriaus. Vystome įvairias sritis: komunikacijos, transporto, žemės ūkio, infrastruktūros, informacinių technologijų, alternatyviosios energetikos, turizmo ir čia kaip tik matome nišą Lietuvos verslui“, – teigia Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Khalafas Khalafovas.

Esame suinteresuoti, kad Lietuvos rinkoje atsirastų maisto produktų, nefermentuotų vaisių sulčių. Azerbaidžane pagamintas granatų sultis eksportuojame į daugelį pasaulio šalių. Į Lietuvą keliauja įvairi sunkiosios pramonės įranga. Lietuva mums yra langas į Europos Sąjungą“, – sako Azerbaidžano eksporto ir investicijų skatinimo fondo prezidentas Rufatas Mammadovas.

Azerbaidžano eksportas į Lietuvą auga, tačiau kol kas nelabai žymiai. Jis nesiekia nė vieno procento viso Lietuvos importo ir yra 76 vietoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Lietuvos ambasadorius Austrijoje ir Azerbaidžane, pirmadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Nuo rugpjūčio 12 dienos Lietuvos diplomatinei misijai Azerbaidžane vadovaus Valdas Lastauskas, o nuo rugpjūčio 19 dienomis Vienoje ambasadorės pareigas pradės eiti Loreta Zakarevičienė.

Pastaruoju metu ambasada Vienoje nuolatinio vadovo neturėjo - ambasadorius Giedrius Puodžiūnas iš pareigų buvo atšauktas 2012 metais. Lietuvos ir Austrijos santykiai pašlijo, kai Vienoje į laisvę buvo paleistas sovietų karininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos įtariamas dėl Sausio 13-osios žudynių.

Buvęs ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas atsistatydino, kai jo pokalbiai telefonu buvo paviešinti internete. Jį pakeičiantis V.Lastauskas pastaruoju metu buvo Energetikos ministerijos kancleris.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė, kad Lietuvos ambasadore Austrijoje būtų paskirta Loreta Zakarevičienė, ambasadoriumi Azerbaidžane - Valdas Lastauskas.

L.Zakarevičienė, šiuo metu ambasadoriaujanti Lenkijoje, iš dabartinių pareigų turėtų būti atšaukiama nuo rugpjūčio 18 dienos ir į naujas paskirta nuo rugpjūčio 19-osios.

Pastaruoju metu ambasada Vienoje nuolatinio vadovo neturėjo - pastarasis ambasadorius Giedrius Puodžiūnas iš pareigų buvo atšauktas 2012 metais.

Energetikos ministerijos kancleris V.Lastauskas ambasadoriumi Azerbaidžane turėtų būti paskirtas nuo rugpjūčio 12 dienos. Šis postas liko tuščias po skandalo dėl paviešintų pokalbių 2013 metais atsistatydinus Artūrui Žurauskui.

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Valstybės kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdybos įgaliojimai pratęsti dar ketveriems metams.

Apie tokį balandžio 29 dienos bendrovės stebėtojų tarybos sprendimą pirmadienį pranešė „Klaipėdos nafta“.

„Klaipėdos naftos“ valdyboje dirba Energetikos ministerijos kancleris Valdas Lastauskas, bendrovės generalinis direktorius Rokas Masiulis bei 2 nepriklausomi nariai - gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius ir Suomijos IT paslaugų bendrovės „Nexetic“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Rytis Ambrazevičius.

Valstybei priklauso 70,63 proc., koncernui „Achemos grupė“ - 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.

„Klaipėdos naftos“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq Omx“ Vilniaus akcijų biržos Papildomajame prekybos sąraše.