"Buvau kviestas konkretiems darbams, aš juos padariau ir išeinu. Niekas neišvijo. Meistrą dažniausiai kvietiesi taip pat padaryti konkretų darbą. Ir jis išeina. Prieš priimant mane į darbą, pusiau juokais, pusiau rimtai, pareigybės aprašyme buvo paminėta, jog be konkrečių darbų dar ir atlieku kitus mero pavedimus", – juokavo A. Šulcas.

A. Šulcas aiškino, jog jam buvo duota užduotis sustyguoti komunikaciją tarp Klaipėdos savivaldybės administracijos ir merijos.

"To reikėjo po administracijos reformos. Šios dvi institucijos dėl įvairių politinių dalykų gyveno ne itin darniai. Buvo lengvo antagonizmo. Ir jis buvo persmelkęs visus sluoksnius. Vienas dvaras nelabai mėgo kitą dvarą",– tikino A. Šulcas.

Žinių ir informacijos yra daugiau, o po reformos dirbančių žmonių yra mažiau. Aš nežinau, kiek tai, ką padariau, bus tvaru. Didelių laivų – dideli plaukiojimai. Nežinau, kas numatyta ateityje.

Buvęs mero patarėjas aiškino, jog jam teko sustyguoti ir savivaldybės įmonių komunikaciją.

"Anksčiau jos, bendraudamos su dviem dvarais, gaudavo skirtingus patarimus. Tam ir buvau paskirtas, kad žinios iš skirtingų apkasų nebūtų skirtingos", – šmaikštavo A. Šulcas.

Tarp nuveiktų darbų A. Šulcas mini ir koronaviruso pandemijos metu savivaldybei iškilusius iššūkius.

"Aš juk buvau priimtas per patį pandemijos piką. Nenoriu prisiimti visų nuopelnų, tačiau žinių visuomenei iš savivaldybės yra pateikiama kur kas daugiau. Žinių ir informacijos yra daugiau, o po reformos dirbančių žmonių yra mažiau. Aš nežinau, kiek tai, ką padariau, bus tvaru. Didelių laivų – dideli plaukiojimai. Nežinau, kas numatyta ateityje", – kalbėjo A. Šulcas.

Karantino laikotarpiu savivaldybės ar ekstremalių situacijų komisijos posėdžiai ir susitikimai buvo pradėti transliuoti viešai.

"Ne man spręsti, kaip bus toliau. Nors jaučiu tendenciją, jog vėl norima užsidaryti už uždarų durų", – suabejojo A. Šulcas.

Vis dėlto žinomas klaipėdietis pripažino, jog valdiškas darbas – ne jam.

"Mane visada slėgė valdiško darbo tvarka, darbo grafikas, biurokratizmas. O aš esu laisvas. Aš nusprendžiau, kad misiją, kuriai meras asmeniškai kvietė, atlikau", – patikino A. Šulcas.

Mero patarėju dirbęs A.Šulcas į rankas gaudavo 1,5 tūkst. eurų algos, kiek gaus privačiame versle, A. Šulcas neatskleidė.

"Buvusioje darbovietėje manęs laukia ir, jei neišlošiu milijono, nuo rugsėjo dirbsiu ten", – tikino A. Šulcas.

Kelerius metus vyravęs noras ramiai ir saugiai dirbti valdiškame darbe, panašu, nyksta. Kai kurių universitetų teigimu, jaunuoliai dabar renkasi tokią specialybę, kad ateityje galėtų gauti kuo didesnę algą ir, pageidautina, privačiame sektoriuje.

Įdarbinimu užsiimančios kompanijos pastebi, kad ateisiantys į darbo rinką žmonės moja ranka į tai, ar dirbdami patys yra laimingi. Jiems svarbu būsima šeimos gerovė ir padėtis visuomenėje.

Jaunoji karta, jau pradedanti dirbti ar dar tik besirenkanti būsimą kelią, specialistų teigimu, visiškai kitokia – jaunuoliai nori būti gražūs, turtingi ir žinomi.

Universitetai tai mato pagal tarp abiturientų populiarėjančias specialybes. Esą anksčiau buvusias paklausias studijų programas, tokias, kaip, pvz., socialiniai mokslai, keičia daugybė kitų, susijusių su elektronine erdve.

„Jungtinėje Karalystėje (JK) egzistuoja netgi studijų programų dešimtukai, kurias pabaigus dažniausiai tampama milijonieriais. Palyginus tas studijų programas JK su programomis Lietuvoje, situacija yra labai panaši“, – teigia M. Romerio universiteto plėtros prorektoriaus pavaduotojas Šarūnas Sakalauskas.

Pasak jo, studentai renkasi teisę, informacines technologijas, mediciną ir viską, kad sukasi aplink šias tris specialybes.

Jaunimas esą svarsto maždaug taip: jei medicina, tai labai neblogai būtų, pvz., odontologija. Jeigu teisė – tai geriau interneto. Jeigu informacinės technologijos – tai socialinių tinklų valdymas ar internetiniai pardavimai.

Universiteto atstovo teigimu, specialybės pasirinkimą lemia tai, ar ateityje bus galima dirbti privačiame sektoriuje, kur tikėtina gera alga. Neretas esą planuoja pats susikurti darbo vietą.

Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje iki mokesčių – 2355 Lt. Per metus algos ūgtelėjo ir viešajame, ir privačiame sektoriuose, bet pastarajame labiau.

Praktikų teigimu, viešojo sektoriaus populiarumas ėmė smukti, atėjus krizei, nes ir karjeros perspektyvos – ribotos, ir saugumas – sąlyginis, ir alga – ne pati didžiausia.

„Tokia tendencija – privačiame sektoriuje yra galimybė daugiau užsidirbti nei viešajam sektoriuje, nes viešasis yra reglamentuojamas ir yra „lubos“. Be to,  studentai nebesirenka studijų dėl diplomo. Renkasi dėl to, ką jie galės veikti ateityje. Tas darbas nebūtinai turi būti įdomus ar džiuginti“, – mano „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.

Personalo atrankos specialistų teigimu, darbą žmonės dabar keičia ir dėl 50 Lt skirtumo. Tačiau futurolgai sako, kad po 2030-ųjų viskas gali stipriai pasikeisti. Mat, pasauliui žengiant į priekį, dalies profesijų, net ir pelningų, gali iš viso nelikti, kaip kad, pvz., jau seniai nebereikalingi pėdkelnių adytojai.

O tarp geidžiamiausių darbų gali būti tokie, apie kokius dabar net neįtariama: pvz., robotų konsultantas, nes juk kažkam reikės tą gausybę robotų prižiūrėti, arba senolių gerovės konsultantas – visuomenė sensta. Prireikti gali ir vertikalaus ūkininko, kuris taupys plotą ir augalus sodins kitaip.