Daugiau informacijos rasite: expoacademia.lt/cannabis-hub

Tačiau ypač svarbi yra ir miestelio erdvėje sukurta moderni infrastruktūra, leidžianti čia rengti įvairios paskirties didelių apimčių renginius. Toks tris dienas truksiantis renginys – Gyvulininkystės paroda – Akademijoje prasideda jau rytoj. Tai – proga ne tik apžiūrėti ūkinių gyvūnų veislininkystės rezultatus atspindinčią ekspoziciją, studentų miestelį, bet ir sužinoti, kokios veiklos čia vyksta nuolat ir kodėl sparčiai modernėjantis šalies agrosektorius šiandien VDU ŽŪA įvardija visų jame vykstančių pokyčių širdimi.

Gyvulininkystės paroda – mokslo tarpdiscipliniškumo atspindys

VDU ŽŪA veiklos šiandien vyksta keliomis kryptimis, kurių trajektorijos nuolat persipina tarpusavyje, kurdamos sinergijos efektą. Tai – mokslo vystymas bendradarbiaujant su verslu, dėmesys bioekonomikos verslų plėtrai ir inovacijoms, ateities specialistų rengimas šalies žemės ūkiui bei jį aptarnaujantiems sektoriams. Gyvulininkystė šiandien ir yra vienas tų sektorių, kuriuose inovacijas kuria tarpdisciplininės įvairių sričių mokslininkų komandos – inžinieriai, agronomai, ūkinių gyvūnų fiziologijos žinovai, informatikai ir ekonomistai. VDU ŽŪA veikia Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centras, kuris dalyvauja šalies veislininkystės sistemos veikloje ir teikia jai paslaugas, metodiškai vadovauja bei vykdo gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės gerinimo genetiniu būdu darbą, konsultuoja verslo įmones bei ūkininkus ir teikia jiems paslaugas. Pažangios technologijos augintojams leidžia nustatyti, kurių laikomų mėsinių veislių gyvulių mėsa yra kokybiškiausia, ir selekcijos būdu formuoti aukštos genetinės vertės produkcines bandas.

„Žemės ūkiui keliami labai dideli uždaviniai ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir būti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Todėl neturėtų stebinti, kodėl šiuo metu būtent žemės ūkis yra tas sektorius, į kurį naujovės veržiasi sparčiausiai, atitinkamai reikalaudamos naujų šio sektoriaus darbuotojų žinių bei kompetencijų“, – teigė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pastebinti, kad gyvename didelių transformacijų laikotarpyje, kuomet naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia į vieną visumą. Profesorės įsitikinimu, šie pokyčiai atveria naujų galimybių ir Lietuvos agroverslui, ir šių pokyčių flagmanui – VDU Žemės ūkio akademijai.

Astrida Miceikienė/VDU ŽŪA nuotr.

Šiandienos agrosektorius – robotai, dronai ir skaitmenizacija

„Ketvirtoji pramonės revoliucija į agrosektorių įsiveržė sugriaudama stereotipinį mąstymą, kad žemės ūkis –sunkus fizinis darbas. Jau šiuo metu agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai taps neatsiejama kiekvieno modernaus ūkio ar modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Skaitmenizacijos procesai iš esmės keičia agroverslą. Kompanijos „Forbes“ teigimu, 2017 metais pasaulyje buvo išaugintas ir nuimtas pirmasis derlius visiškai be žmogaus tiesioginio darbo, t. y. tame lauke nė karto neapsilankė žmogus. Žemės ūkio pažangą puikiai iliustruoja, pavyzdžiui, ūkiuose sparčiai populiarėjantis jutiklių naudojimas. Informacijos rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, dronais, gebančiais pateikti informaciją realiu laiku, vėliau saugomą ir apdorojamą debesyse, leidžia padidinti žemės ūkio verslo efektyvumą, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti orus ir pasirengti nepalankiems jų periodams, stebėti ligų ir kenkėjų plitimą ir kt. Jutikliai, strategiškai išdėstyti apie laukus, kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis, šiandien jau suteikia galimybę ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos“, – žemės ūkio veiklos realijas atskleidė pašnekovė.

Profesorė dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad robotų naudojimas žemės ūkyje reikšmingai didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Purškimo, ravėjimo robotai gali sumažinti agrocheminių medžiagų naudojimo kiekius iki 90 proc. „Dirbtinio intelekto naudojimas didina žemės ūkio verslininkų galimybes valdyti ūkius išmaniosiomis programomis, įdiegtomis tiesiog telefone. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimas išmaniuosiuose fotoaparatuose, sumontuotuose tvartuose, leidžia identifikuoti kiekvieną gyvulį ir nustatyti, ar jis sveikas, ar pakankamai ėda“, – žemės ūkyje diegiamas inovacijas komentavo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, atkreipdama dėmesį, kad atsiradus galimybei duomenis apie gyvulius ir augalus rinkti realiu laiku jutikliais, dronais ir palydoviniu ryšiu, ūkininkams atsiranda galimybė gamtines ir technologines rizikas valdyti taip pat realiu laiku.

Skaitmeninės technologijos taip pat padeda taikyti naujus prekybos modelius, sujungdamos žemės ūkio produkcijos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas internetinėse parduotuvėse.

Mokslinės veiklos tikslas – Lietuvos ir visos planetos tvarumas

Svarbiausios mokslinių tyrimų, vykdomų VDU Žemės ūkio akademijoje, kryptys yra susijusios su žemės ūkio tvarumu, klimato kaitos problemų sprendimu, tradicinio žemės ūkio transformacija į tvarius bioekonomikos verslus.

„Mūsų tyrimai aprėpia žemės ūkio, maisto, miškininkystės sektorius, taip pat regionų vystymo problematiką. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama dirvožemio kaip svarbiausio žemdirbių instrumento tyrimams, precizinio ūkininkavimo technologijai, tausojančiai aplinką bei taupančiai resursus. Mokslininkai analizuoja robotų, dronų, jutiklių panaudojimo galimybes, įgyvendinami projektai, padedantys tikslingiau naudoti augalų apsaugos priemones bei trąšas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete yra įrengtas vėjo tunelis, kuriame atliekami eksperimentai, siekiant sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į aplinką“, – VDU ŽŪA mokslininkų tikslus komentavo prof. dr. A. Miceikienė.

Akademijoje taip pat aiškinamasi, kaip naudojant išmaniąsias technologijas sumažinti grūdinių kultūrų užterštumą mikotoksinais, kuriami nauji maisto produktai ir pašarai, modeliuojami inovatyvūs produktų pardavimų kanalai, vykdoma miškų genetinės kilmės kontrolė, kuriamas giminystės ryšių tinklas tarp Europos miškų ir parkų pagal jų DNR genotipus, atliekamas istorinės medienos dirbinių kilmės identifikavimas. Be to, plėtojami tyrimai, susiję su dirbtinio intelekto taikymu žemės ūkyje, ieškoma naujų verslo modelių, su kuo mažesnėmis investicijomis padedančių sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę. „Šiais metais, dirbdami bendroje komandoje su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kolegomis, Akademijos mokslininkai atskleidė, kad bulvių stiebagumbiai spalvotu minkštimu gali padėti kovoje su skrandžio vėžiu“, – pasididžiavimo neslėpė VDU ŽŪA kanclerė.

Vizitinė kortelė – bioekonomika

Praėjusių metų pabaigoje VDU ŽŪA įsteigtas Bioekonomikos tyrimų institutas, kuriame sujungtos visų šioje srityje dirbančių mokslininkų pajėgos. „Tai – mūsų vizitinė kortelė, nes Akademijos tikslas yra žengti koja kojon su verslo partneriais, kuriančiais ateities ekonomiką. Prieš keletą metų Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją kartu su partneriais parengę VDU ŽŪA ekspertai atkreipė dėmesį, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų“, – teigė VDU ŽŪA kanclerė, pastebinti, kad jau ir šiuo metu didžiąją dalį mokslinių tyrimų VDU ŽŪA atlieka tarpdisciplininės mokslininkų komandos, kurių nariai – agronomijos, maisto, miškininkystės, ekologijos, inžinerijos, bioekonomikos, regionų plėtros skatinimo specialistai. Šių komandų tyrimai aprėpia pačias įvairiausias sritis – nuo kanapių pluošto pagaliukų valgomiesiems ledams iki telemetrinių duomenų analizės.

„Bioekonomika – ekonomikos dalis, susijusi su biologinių išteklių gamyba, perdirbimu ir naudojimu aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – viena atsinaujinančių energijos rūšių, kuri pastaruoju metu tampa vis aktualesnė. Bioekonomikos vystymasis pagrįstas tarpsektoriniais ryšiais. Tai reiškia, kad tas pats pagamintas biologinis išteklius gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose: vienose kaip pagrindinė žaliava, kitose – kaip likučiai ir atliekos. Piramidės principu veikiančioje bioekonomikoje svarbu užtikrinti, kad susidarytų kuo mažiau biologinių išteklių atliekų ir likučių“, – esminius bioekonomikos principus aiškino VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas.

Rytis Skominas/VDU ŽŪA nuotr.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Akademijoje veikia daugiau nei dvi dešimtys modernių mokslinių laboratorijų ir trys mokslo centrai. Ši infrastuktūra atvira visai akademinei bendruomenei nuo profesūros iki pirmuosius savo mokslinius bandymus pradedančių studentų bei Akademijos socialiniams ir verslo partneriams. Savo modernia infrastuktūra plačiai žinoma VDU ŽŪA nuolat sulaukia išskirtinių kvietimų bendradarbiauti įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose projektuose. Prestižiškiausi jų – „Šitnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas Europos maisto grandinėse“, „Hidroenergijos sprendimai besivystančioms šalims“, „Dirvožemio tyrimai ir inovatyvūs sprendimai miškams“, „Žiedinė ekonomika Centrinėms ir Rytų Europos šalims“. Visi jie – programos „Horizontas 2020“ dalis ir yra glaudžiai susiję su Europos žaliojo kurso strategija.

„Mūsų studentai bus tie lyderiai, kurie ateityje kurs, diegs ir kontroliuos inovacijas, todėl nuo pat pirmojo kurso besimokančiuosius stengiamės įtraukti į mokslinį darbą pačiomis įvairiausiomis formomis. Tai ir eksperimentinė veikla VDU ŽŪA bandymų stotyje, medelyne, verslo partnerių įmonėse, ir tiriamasis darbas įvairiose laboratorijose. Mūsų studentai sėkmingai dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamuose projektuose, skatinančiuose jaunus žmones aktyviai dalyvauti mokslinėje veikloje. Ranka rankon su patyrusiais mokslininkais dirba aukštesniųjų kursų studentai, planuojantys doktorantūros studijas. Jie savo mokslo darbus pristato mokslinėse konferencijose, vykstančiose Lietuvoje bei užsienio šalyse. Ir tai ypač džiugina“, – kalbėjo docentas dr. R. Skominas, pažymintis, kad studentams sudarytos palankios akademinės sąlygos ir galimybė dalyvauti mokslinėse bei praktinėse veiklose ir yra svarbiausios „dedamosios“, dėl kurių šios aukštosios mokyklos absolventai darbo rinkoje yra itin paklausūs. Daugelis studentų sėkmingai įsidarbina pagal būsimą specialybę dar iki įgydami diplomą.

Studijos orientuotos į dabarties studentų ir ateities darbdavių lūkesčius

Inžinieriai, agronomai, netgi tokie ateities specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai bus tie, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių kurs agrosektorių, todėl šiuolaikinio žmogaus studijos, VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. A. Miceikienės įsitikinimu, neturi apsiriboti viena sritimi arba viena specializacija.

„VDU Žemės ūkio akademija kryptingai eina šiuo keliu – čia studentai ugdomi aprėpiant žemės, miškų, vandens išteklių bei kaimo plėtros sritis, nes visos jos glaudžiai susijusios su strateginiu valstybės siekiu vystyti bioekonomiką. Orientuojantis į ateities darbdavių lūkesčius, studijų metais ugdomos ir asmeninės būsimų agrosektoriaus darbuotojų savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Žemės ūkio akademija, būdama plačios aprėpties VDU dalimi, suteikia galimybę mokytis ir daugiau nei 30-ties užsienio kalbų. Taip pat galima pasinaudoti išskirtine gretutinių studijų galimybe, nes VDU gretutinės studijos suteikia laisvę studentui projektuoti savo kompetencijų portfelį taip, kaip jis pats nori. Studijuojamas savo pasirinktą pagrindinę studijų programą, studentas gali pasirinkti studijuoti ir bet kurią kitą gretutinę, kurią baigus išduodamas gretutinių studijų sertifikatas. Toks dviejų studijų sričių derinys atveria jauniems žmonėms dar didesnes karjeros perspektyvas“, – teigė prof. dr. A. Miceikienė.

O kiekviena iš trijų specializacijų orientuota į specifinę žmogaus ir aplinkos sąveikos sritį. Akvakultūros inžinerija – į tai, kaip uždarose sistemose auginti ne tik žuvis, bet ir krevetes, vėžius ir kitus netradicinius vandens gyvūnus ir net augalus kartu, tausoti vandens išteklius ir nepabloginti jų kokybės, hidrotechnika – kaip suprojektuoti, pastatyti ir vertinti hidroelektrines, vandentiekio, nuotekų surinkimo ir šalinimo tinklus, sausinimo ir drėkinimo sistemas bei kitus vandens inžinerijos statinius, kad žmogaus aplinka būtų graži ir naudinga, žemėtvarka – kaip praktiškai pritaikyti žemės naudojimo, kultūrinio kraštovaizdžio formavimo, nekilnojamojo turto tvarkymo ir administravimo principus ir metodus, gerinant žmogų supančią aplinką.