Baltas, mielas ir pūkuotas šuniukas prieš kelias dienas atrodė nepažįstamai kitaip. Sunkią būklę išduoda dar liūdnos šuniuko akys.

Kad name Šiauliuose už aukštos tvoros veisiami ir pardavinėjami šuniukai, teko įrodinėti ir veterinarams. 

Už 500 eurų pareigūnams pudelį be dokumentų pardavusi šiaulietė su veterinarų sprendimu konfiskuoti visus šunis nesutiko ir skundė net dviem teismams, tačiau pralaimėjo.

Su nelegalia šunų veisėja LNK pasikalbėti nepavyko. Pareigūnai konfiskavo 15 įvairių veislių šuniukų ir perdavė juos gyvūnų globėjams. 

Dar viena nelegali šunų veisykla buvo aptikta Raseinių rajone. Čia apgailėtinomis sąlygomis buvo laikoma net 40 šunų. 

Pasak gyvūnų globėjų, dėl nelegalių veisyklų kalti ir pirkėjai, ieškantys kuo pigiau nusipirkti keturkojų. 

Anot gyvūnų globėjų, atėjo eilė keisti įstatymus ir taikyti griežtą atsakomybę ne tik veisėjams, bet ir gyvūnų be dokumentų pirkėjams. 

Svarbiausias žingsnis prieš renkantis gyvūną – savo galimybių įvertinimas

Kaip pasakoja VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė, kiekvienas potencialus gyvūno pirkėjas pirmiausiai turi aiškiai sau atsakyti, kokiu tikslu ketina įsigyti augintinį, įvertinti savo gyvenimo būdą, galimybes ir atsakomybes jį prižiūrint. Jei šioje vietoje entuziazmas nedingo, K. Stakytė pataria pereiti prie sprendimo, ar norima auginti veislinį, ar neveislinį gyvūną.

„Jei išvaizda mažiau svarbi ir norite turėti tiesiog mielą, ištikimą draugą, pirmiausiai rekomenduojama apsilankyti gyvūnų prieglaudoje. Taip padėsite ne tik sau, bet ir prieglaudai. Taip pat galima pažiūrėti skelbimus apie dovanojamus gyvūnus – šioje situacijoje galimai gausite ir daugiau informacijos, kas yra gyvūno tėvai, kaip jis buvo augintas, kodėl atiduodamas“, – sako specialistė.

Jei vis dėlto nusprendėte, kad norisi veislinio gyvūno, tuomet, anot K. Stakytės, būtina atlikti papildomus namų darbus: pasidomėti veislynais, savininkais, įvertinti ten laikomų gyvūnų sąlygas, išduodamus dokumentus.

„Atminkite, jog teisėtai veiklą vykdantys ir savo reputaciją branginantys veislynai neslepia savo duomenų, skelbimuose nurodo veisiamų šunų veisles, suporuotų gyvūnų vardus ir titulus, pateikia informaciją, kokie sveikatos tyrimai jiems atlikti, šuniukų atvedimo datą ir kokie dokumentai bus pridedami įsigyjant augintinį. Visi gyvūnų augintinių veisėjai turi savo veiklą registruoti VMVT teritoriniuose padaliniuose. Savo svetainėje skelbiame viešai prieinamą sąrašą, tad pirmiausiai visuomet galima pasitikrinti būtent čia. Šunų veislynai savo veiklą taip pat registruoja Lietuvos kinologų draugijoje (LKD) arba Lietuvos gyvūnų augintojų centre (LGAC), o kačių veisėjų organizacijų yra daugiau, pavyzdžiui, Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“, Tarptautinė felinologų asociacija „Alpha Catum“ ir kitos“, – pasakoja K. Stakytė.

Veisėja: pagrindinis kriterijus yra ne kaina, o gyvūno sveikata

„Kai pirkėjas, paskambinęs į veislyną, pokalbį pradeda nuo klausimo apie kainą, save ir savo veiklą gerbiantys veisėjai dažnai dialogo gali ir nebetęsti. Pagrindinis kriterijus apsisprendus, kokio augintinio norima, vis dėlto turėtų būti ne kaina, ne išvaizda, o jo sveikata“, – įsitikinusi ilgametę veisėjos patirtį turinti gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė, veterinarijos gydytoja, tarptautinės kategorijos kačių teisėja Jurgita Gustaitienė.

Pagrindinis kriterijus apsisprendus, kokio augintinio norima, vis dėlto turėtų būti ne kaina, ne išvaizda, o jo sveikata.

Anot moters, didelė kaina nėra iškeliama šiaip sau – ją lemia tam tikra praktika ir pasiekimai. Šioje vietoje, jos teigiamu, labai svarbu gyvūno dokumentai, kurie užtikrina, kad augintinis turės jo veislei būdingas būdo, išvaizdos, kailio ir kitas savybes.

„Akcentuočiau, kad kilmės dokumentai yra gyvūno genotipo, o ne jo gerovės, patvirtinimas. Kitaip tariant, jei gyvūnai atitinkamoje veisykloje parduodami su dokumentais, tai dar nereiškia, jog jie ten yra tinkamiau prižiūrimi, jiems skiriama daugiau dėmesio“, – sako J. Gustaitienė.

Profesionalus veislynas priešaky su jo savininkais, anot pašnekovės, paprastai irgi įneša didelį indėlį komunikuojant su potencialiu pirkėju.

„Viskas neįvyksta per dieną, bendravimas dažnai prasideda nuo skambučio ar laiško, toliau vyksta apsilankymai, poreikių išsiaiškinimas. Geras veisėjas visuomet supažindins su savo veiklos vertybėmis, pademonstruos auginimo sąlygas, nuodugniai papasakos apie norimą gyvūną, pateiks visus reikiamus dokumentus ir, galiausiai, adekvačiai vertins pirkėjo galimybes rūpinantis augintiniu“.

Rekomenduoja sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį

Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjos K. Stakytės, kylant įtarimų dėl gyvūno kilmės ar kitų savybių, pirkėjas turi teisę paprašyti, kad veisėjas pateiktų informaciją apie patelę ir patiną, parodytų likusią vadą, patikslintų pasiekimus įrodančius faktus.

Specialistė akcentuoja, jog parduodami ar perduodami augintiniai turi būti suženklinti mikroschema ir registruoti gyvūnų augintinių registre. Be to, veisėjas turi pateikti visą informaciją apie jam taikytas vakcinacijas. Vakcinacija nuo pasiutligės taikoma tik nuo trijų mėnesių amžiaus, tačiau labai svarbu augintinius vakcinuoti ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų. Veisliniams gyvūnams atliekami ir genetiškai paveldimų ligų tyrimai.

Antrindama VMVT specialistei, gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė, veisėja J. Gustaitienė būsimiems pirkėjams turi ir dar vieną patarimą – tai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas.

„Visuomet, tiek perkant, tiek perimant gyvūną, rekomenduoju sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Paprastai joje nurodomi visi būtinieji duomenys apie gyvūną: poodinės mikroschemos numeris, lytis, veislė, amžius. Taip pat pridedami duomenys apie pardavėją ir pirkėją, pardavėjo garantijos ir pirkėjo įsipareigojimai. Tokia sutartis yra susitarimo reikalas, joje galite įsitraukti abiem pusėms aktualius momentus. Tokios sutartys – tai didelė garantija ateityje, be to, jos padeda atsekti neatsakingus pardavėjus ir pirkėjus ir taip mažina dauginimui išnaudojamų ir kenčiančių gyvūnų skaičių“, – teigia J. Gustaitienė.

Katę auginantis Saugirdas Vaitulionis: gyvūno dokumentai – ne tik parodoms

Komunikacijos specialistas bei žurnalo vyrams „L'Officiel Hommes“ redaktorius Saugirdas Vaitulionis prisipažįsta, kad beprotiškai myli gyvūnus, o jo sekėjai nesyk pastebėjo, kad vyriškio namuose sukiojasi Sfinksų veislės katė. Kai Lietuvoje nuvilnijo skandalai, susiję su nelegaliomis gyvūnų veisyklomis, S. Vaitulionio teigimu, jie prapjovė ilgai pūpsojusį pūlinį.

Būkime sąžiningi prieš save: kiek žmonių namuose laiko šunis ar kates, pirktus be dokumentų?

„Su šiais skandalais atsivėrė ir kita didelė problema – žmonių dviveidiškumas. Būkime sąžiningi prieš save: kiek žmonių namuose laiko šunis ar kates, pirktus be dokumentų? Asmeniškai man, tas „perku ne parodoms, o namų džiaugsmui“ man yra kvailiausias pasiteisinimas“, – piktinasi S. Vaitulionis.

Anot jo, savo katės jis taip pat neketino ruošti parodoms, tačiau pirko oficialiai, su dokumentais, tam, kad būtų tikras dėl augintinės kilmės ir sveikatos.

„Manau, kad kiekvienas, namuose glostantis mielą šuniuką „be dokumentų, ne parodoms, užtat pigiau pirktą“ prisidėjo ir prie nacionalinio skandalo, ir prie tokio gyvūnų dauginimo bei auginimo nežmoniškomis sąlygomis. Juk tol, kol bus perkančių „ne parodoms“, tol bus juos laikančių tokiomis sąlygomis ir pardavinėjančių be jokios sąžinės graužaties. Nemaloni tiesa, suprantu. Jei jau nenorite pirkti iš veislyno, be dokumentų ir pigiau, geriau nuvykite į artimiausią gyvūnų prieglaudą, ten jūsų laukia daug meilės ir šilumos pasiilgusių akių“, – įsitikinęs S. Vaitulionis.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT.

Labiau hobis nei verslas

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė atkreipia dėmesį, kad nelegalių šunų daugintojų problema aktuali ne tik mūsų šaliai. Pasak jos, pogrindinės šunų daugyklos veikia ir užsienyje, todėl LKD pozicija nekinta: visuotinis gyvūnų ženklinimas, visuomenės švietimas ir poįstatyminių aktų veiksnumas (sureguliavimas) gali eliminuoti šunų daugyklas.

Nelegalių daugintojų klausimas Lietuvoje buvo keliamas jau ne vienus metus. LKD nuolat šviečia visuomenę įspėdama nepirkti keturkojų iš daugintojų, taip pat pataria, kaip nebūti apgautiems. LKD Mokymo centro iniciatyva prieš penkerius metus startavo ir "Atsakingo šeimininko akademija" – nemokamos paskaitos būsimiems šunų augintojams. Daugintojų problema ne kartą buvo aptarta ir su politikais bei gyvūnų gerovės specialistais, siūlyti įvairūs sprendimo būdai, bet didelių pokyčių nepasiekta.

R.Kazlauskaitės teigimu, Lietuvoje veikiantys oficialūs veislynai veisia aukščiausius standartus atitinkančius šunis, kartu suteikdami jiems geriausias gyvenimo sąlygas. Todėl ir pati veislynų misija yra visiškai priešinga daugykloms: "Mūsų veisėjai, nepriklausomai nuo to, kiek jie laiko šunų, atsakingai rūpinasi augintiniais. Veisdami laikosi griežtų reikalavimų, kurie gali pasirodyti esą pertekliniai kitoms šunų mylėtojų organizacijoms, o juo labiau daugintojams. Šunų veisimas dažniausiai yra tik hobis, veisėjų pajamų šaltiniai paprastai yra kiti, o štai daugintojų tikslas yra pats paprasčiausias – generuoti pelną. Gyvūnų gerovė, sveikata ar poreikiai daugintojų nedomina."

Gyvūnų gerovė, sveikata ar poreikiai daugintojų nedomina.

Prisidėjo ir pirkėjai

Visuomenėje žinoma taksų veisėja Skaiva Jasevičiūtė teigia esanti pasipiktinusi susiklosčiusia situacija, kurią nulėmė patys žmonės, įsigydami augintinius iš daugintojų. "Jie daugina nesveikus tiek psichiškai, tiek fiziologiškai šunis, kurie nukeliavę į naujus namus nuvilia šeimininkus ir jie nusivilia visa veisle. Žmonės, kurie taupydami įsigyja taksų veislės šunį iš daugintojų, vėliau rašo man ir verkdami klausia, ką daryti su nepageidaujama agresija, sveikatos problemomis. Juk savo daugintojui negali parašyti, nes jis seniai tave pamiršo", – apie savo patirtį pasakoja S.Jasevičiūtė.

Pasak žinomos moters, pirkėjai patys suformavo paklausą, o daugintojai greitai aptiko nišą, kur galima pasipinigauti. Todėl, S.Jasevičiūtės nuomone, kol tokių žmonių bus, daugyklos ir toliau dirbs. Jai taip pat apmaudu ir dėl to, kad žmonės vis dar neatskiria atsakingo šunų veisėjo nuo daugintojo.

"Mes turime kuo daugiau kalbėti ir šviesti žmones, kad jie išmoktų, kaip atskirti veisėją nuo daugintojo, kad išmoktų pasirinkti. Kad suprastų, jog mūsų veiklą reguliuoja veislės mylėtojų klubai, Lietuvos kinologų draugija. Galų gale, mes dirbame labai daug tam, kad naujieji šeimininkai turėtų sveiką ir stabilų šunį", – aiškina S. Jasevičiūtė.

Kenčia oficialūs veislynai

Kauno "Tauro Kennel" veislyno, kuriame veisiami Maltos bišonai, garbanotieji bišonai bei vokiečių nykštukiniai špicai, įkūrėja ir savininkė Janita Januškauskaitė-Plungė akcentuoja, kad nelegalių daugintojų klausimas Lietuvoje buvo keliamas jau ne vienus metus. Pašnekovė džiaugiasi, kad paviešinus kraupias istorijas, valdžia ir visuomenė pagaliau atkreipė dėmesį į šią opią problemą.

"Labai sunku stebėti situaciją, kai dori veisėjai, kurie iš tikrųjų yra pasiaukoję savo darbui, negaili nei savo laiko, nei jėgų, yra sugretinami su daugintojais. Pastarieji į tai žiūri tik kaip į verslą, o profesionalūs kinologai turi savo viziją, tikslą, kurio siekia aukodami savo asmeninius tikslus, hobius ir finansus. Dalis visuomenės šio skirtumo nesupranta ir ne tik mums meta nepagrįstus kaltinimus bei viešai šmeižia, bet netgi vykdo išpuolius", – sako veislyno įkūrėja.

Savo ruožtu valų korgių veislyno "Gyvatės ašara" įkūrėja Livija Zizevskė tikina, kad LKD veisėjams rūpėjo ir rūpi gyvūnų gerovė, todėl įstatymų bei reglamentų veislynuose laikomasi.

"Šiuo metu, kai galų gale sprogo daugyklų burbulas, to sprogimo bangos ritasi ir per oficialius veisėjus. Norisi tikėti, kad šis vajus nebus momentinis, tiesiog viską išgriaunantis ir vėl pamirštas. Viliuosi, kad visos institucijos, sprendžiančios gyvūnų gerovės problemas, turės pakankamai kompetencijos, resursų ir noro veikti. Tik svarbu, kad būtų veikiama teisėtai, nesupriešinant visuomenės", – pabrėžia L.Zizevskė.

Šveicarų zenenhundų klubo prezidento Eriko Piskunovo nuomone, naudingiausia būtų, jei šioje istorijoje kiekvienas darytų savo darbą: savanoriai apie įtartinas daugyklas praneštų veterinarijos tarnyboms ir policijai, o atitinkamų žinybų pareigūnai atliktų savo darbą – patikrintų, ar konkrečioje vietoje vykdoma legali veikla, ar ne.

"Kyla dviprasmiškų jausmų, kai viskas suplakama į vieną vietą – tiek legalūs veislynai, entuziastai, kuriems šunų veisimas yra hobis, tiek nelegalūs daugintojai, kurių vienintelis tikslas – pinigai. Dabar gi pagrindinė žala, kad visuomenėje formuojama nuomonė, neva visi veisėjai yra nusikaltėliai. Labiausiai nerimą kelia tai, kad puolami būtent legalūs veislynai, nes jie geriausiai matomi ir lengviausiai pasiekiami. O daugyklos patyliukais tęs savo veiklą", – motyvuoja savo požiūrį E.Piskunovas.

Pasak VMVT, su skelbiu.lt atstovais sutarta, kad nuo šiol gyvūnų veisėjams, gyvūnų globėjams arba kitiems gyvūnais prekiaujantiems asmenims skelbimuose bus privaloma nurodyti tarnybos suteiktą registracijos arba veterinarinio patvirtinimo numerį.

Šie privalomi duomenų įvedimo laukai turės aktyvias sąsajas su VMVT viešai skelbiamais duomenimis ir Gyvūnų augintinių registru, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo atvejų.

Norintiems parduoti ar padovanoti šunis, kates, šeškus, kitiems laikytojams taip pat bus privaloma nurodyti ir gyvūno arba jo motinos, jeigu jauniklis nepaženklintas, identifikavimo, t. y. mikroschemos, numerį. Be to, įkeliant skelbimą papildomai reikės suvesti duomenis apie gyvūno  vakcinaciją nuo pasiutligės, gyvūno kilmės šalį ir vietą.

„Skelbimų portalai turi visas galimybes prisidėti prie nelegalios gyvūnų prekybos ir nelegalaus veisimo stabdymo ir nemaža dalimi yra atsakingi, kad susidariusi situacija bendromis pastangomis būtų išspręsta kaip įmanoma greičiau. Šiandien labai svarbu, jog susitarimas su „skelbiu.lt“ administracija pasiektas greitai ir į mūsų prašymą sureaguota geranoriškai“, – pranešime teigia VMVT direktorius Darius Remeika.

Anot jo, susitarimu pasiekta, kad gyvūnus siekiantys įsigyti asmenys gautų daugiau informacijos, užkertant kelią parduoti neteisėtai veisiamus gyvūnus per vieną iš didžiausių skelbimų portalų šalyje.

„Su analogišku prašymu raštu kreipėmės ir į kitų Lietuvoje populiarių skelbimų svetainių administracijas“, – tikino D. Remeika.

Visuomenėje kilus pasipiktinimui dėl, manoma, nelegalių gyvūnų veisyklų bei blogų jų laikymo sąlygų, nuo savaitgalio VMVT bei policijos pareigūnai pradėjo keliolika tyrimų dėl gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų įvairiose Lietuvos vietose.

Bent penki tyrimai atliekami dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nelegaliose veisyklose rasta negyvų, suluošintų gyvūnų, apie pusantro šimto gyvūnų perduota globos organizacijoms.

Jokių cepelinų ir kiaulienos kepsnių – mes išmokysime lietuvius valgyti žuvį! Tokiu šūkiu savo veiklą pradėjo Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, įsikūrusi bendrovė "jFish".

Pasitelkė naujas technologijas

Šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda esančioje 2 230 kv m ploto įmonėje per metus bus galima užauginti nuo 250 iki 300 t šiltavandenių šamų. Vertinant net Europos mastais, tai – didelė įmonė.

"jFish" generalinis direktorius Gintautas Ramanauskas Kauno rajoną pasirinko dėl geros geografinės padėties ir patogaus susisiekimo, be to, čia jau buvo numatyta pramoninė zona.

Verslininkas įsitikino, kad statyti naują pastatą yra pigiau, nei rekonstruoti seną. Į naują įmonę teko investuoti daugiau kaip 12 mln. litų, iš jų 1,7 mln. litų gauta ES paramos.

Ne vieną didelį projektą įgyvendinęs verslininkas apie žuvivaisą iš pradžių beveik nieko nežinojo."Vis dėlto pavyko", – šypsojosi stambiausios Lietuvoje akvakultūros įmonės vadovas.
G.Ramanauskas įsitikinęs, kad verslas sekasi, jei žinai naujausią informaciją, pasitelki netradicines idėjas ir šiuolaikines technologijas. "jFish" įmonėje įrengta moderni vandens valymo įranga ir rekuperacinė vėdinimo sistema.

Šildyti pastatus galima ir granulinio kuro katilu, ir šiluma, kurią gamina šilumos siurbliai bei saulės kolektoriai. Reikalui esant, galima įjungti atsarginį generatorių. "Jokių sutrikimų tokioje įmonėje negali būti", – tvirtino verslininkas.

Konkurencijos nebijo

Iš pradžių G.Ramanauskas ketino veikti tradiciniu keliu – nusipirkti technologijų iš šioje srityje patirties turinčių įmonių. Tačiau jų vadovai atsisakė bendradarbiauti, o vienas jų paprašė 50 tūkst. eurų už pradinį susitikimą.

"Pagalvojau, kad turiu patirties ir inžinerinio mąstymo, todėl jau geriau veiksiu savo galva, o reikiamos informacijos rasiu internete", – pasakojo verslininkas.

Šiltavandenių šamų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose yra sparčiai pasaulyje besivystanti verslo sritis. Ypač daug šamų veisia olandai ir lenkai. Šios veiklos vis dažniau griebiasi ir lietuviai. Tačiau G.Ramanauskas įsitikinęs, kad ekologiška ir kokybiška produkcija suras vartotoją.

"Lietuviai pripratę valgyti kiaulieną ir, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, vartoja mažai žuvų. Mes pasistengsime pakeisti šiuos įpročius", – tvirtino direktorius.

Šiltavandenių šamų mėsa yra liesa ir maistinga: turi daug kalcio, vitaminų, aukštos kokybės baltymų, todėl ją rekomenduoja dietologai. Ji vertinama ir dėl gausaus omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio.

Dalis gyvos produkcijos bus realizuojama didmeninėje prekyboje. Įmonėje įrengtas ir modernus produkcijos perdirbimo cechas, daugiafunkcė krosnis, rūkyklos, šaldytuvai, todėl čia bus galima nusipirkti ir atvėsintų, ir rūkytų žuvų.

Baigiama įrengti užeiga, kurioje bus galima paragauti ne tik žuvų, bet ir įvairių jūros gėrybių, sraigių patiekalų. "Kol kas mes šią patalpą vadiname degustacijų kambariu. Tikiuosi, kad ateityje ji išaugs į restoraną", – ateities planais dalijosi G.Ramanauskas.

Saugo nuo streso

Šamai nemėgsta triukšmo – pakanka pabelsti į baseiną, kuriame jie laikomi, ir porą valandų žuvys bus neramios, nesimaitins. Todėl dar vienas šamų veisėjų rūpestis – saugoti augintinius nuo streso.

Muniškių akvakultūros įmonės patalpose groja muzika – taip žuvys pratinamos prie neagresyvaus triukšmo fono.

G.Ramanauskas parodė ir "vaikų darželį" – rezervuarą, kuriame laikomi neseniai iš ikrų išsiritę šamukai. Svarbu, kad jie labai nesiskirtų dydžiu, nes didesnieji netrukus ima ryti mažesniuosius gentainius.

Paaugusios žuvys perkeliamos į didesnes talpyklas, kur maitinamos ekologiškais pašarais. Jei pakanka maisto, ramybės ir švaraus vandens, šamukai auga sparčiai ir 1–2 kg svorį pasiekia per 8–9 mėnesius.

Geba kvėpuoti ir šliaužti

Šiltavandenis šamas labiausiai paplitęs Afrikos upėse ir ežeruose. Tai unikali naktinė žuvis, gebanti kvėpuoti oru ir net ropoti sausuma. Išdžiūvus upei, šamas gali nukeliauti kelis kilometrus ir susirasti kitą vandens telkinį.

Šamai minta vandens gyvūnais, žuvimis, varlėmis, moliuskais. Šamo galva didelė, iš viršaus plokščia, oda minkšta, be žvynų, todėl jo skusti nereikia.

Tai tingūs padarai, jei nėra būtinybės, jie beveik nejuda. Ši aplinkybė leidžia auginti šamus pramoniniu būdu. G.Ramanauskas pasakojo, kad šamai mėgsta stabilumą. Optimali vandens temperatūra jiems yra 25–27 laipsniai šilumos, patalpose turi tvyroti prieblanda.