„Šalyje veikia net keturios vėžio prevencijos programos, šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria virš 20 mln. eurų, tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką, aktyvų gyvenimą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties vėžio, storosios žarnos ir priešinės liaukos.

„Neabejotinai pandemija pristabdė vėžio prevencijos programų vykdymą, todėl vis daugiau vėžio atvejų nustatoma pažengusiose stadijose, kurių gydymas labiau sudėtingas ir prognozė kur kas prastesnė. Prevenciškai tikrinasi mažiau žmonių, nes mano, kad dėl COVID-19 pandemijos prevencinės programos neveikia“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak laikinai Nacionalinio vėžio instituto direktorės pareigas einančios prof. Sonatos Jarmalaitės, programai startavus pasitikrinti ateidavo apie trečdalis tikslinės žmonių grupės, dabar pasiektas 50 proc. rodiklis, tačiau siekiama patikrinti 80 proc.

Prevenciškai tikrinasi mažiau žmonių, nes mano, kad dėl COVID-19 pandemijos prevencinės programos neveikia.

„Turime puikias sąlygas vėžio patikras atlikti mieste, o kaimo vietovėse, ypač pandemijos metu, – didelis iššūkis. Nuvykti iki rajono centro, rasti gydytoją, transporto priemones, tai atsiliepė. Vidutinė gyvenimo trukmė tarp miesto ir kaimo skiriasi trejais metais, galime spėti, kad išgyvenamumo rodikliai besiskiriantys, tačiau regioninės statistikos onkologinio sergamumo nėra“, – sakė S. Jarmalaitė.

Anot direktorės, žmonės mano, kad prevencinės programos pandemijos metu neveikia.

„Du metus nepasidaryti krūties mamografijos daliai moterų jau didina riziką ateiti su pažengusia stadija. Prevencinės programos vyksta, gydymo įstaigos pasirengusios priimti žmones pagal amžiaus kategorijas“, – pabrėžė S. Jarmalaitė.

Anot jos, taip pat nėra tiesa, kad žmonės, nepriklausantys tam tikrai amžiaus grupei, pasitikrinti negali. Savo sveikata, pasak jos, ypač pasirūpinti turėtų tie, kurių šeimoje esama vėžio ligos atvejų.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elonos Juozaitytės teigimu, nors esama labai gerų pokyčių tiek taikant modernius gydymo metodus, inovatyvius vaistus, mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog visame pasaulyje per pandemiją sutriko vėžiu sergančių pacientų gydymas.

„Galvojama, kad pacientų mirštamumas ateityje padidės netgi 15 proc. lyginant su laikotarpiu iki pandemijos. Manau, tokia situacija ir Lietuvoje. Didėjant sergamumui onkologinėmis ligomis, prognozuojama, kad jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, Europos Sąjungos šalyse iki 2035 metų dėl vėžio prarastų gyvybių gali padaugėti 24 procentais“, – sakė E. Juozaitytė.

Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos direktorė Neringa Čiakienė teigė, jog ketvirtadienį minint Kovos su vėžiu dieną privalu pasidžiaugti, jog pacientais rūpinasi aukšto lygio onkologai, tačiau problemų kyla pas juos patekti.

„Lietuvos pacientai yra palaiminti gerais specialistais, onkologais, specializuota priežiūra Onkologijos centruose, kurių Lietuvoje turime šešis. Kompetencijų centrai Vilniuje ir Kaune yra didžiuliai, tačiau mums kaip pacientams į juos sunku pakliūti“, – sakė N. Čiakienė.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkstančių. Iš viso šiuo metu serga virs 110 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių, priešakinės liaukos vėžio, o moteris – nuo krūties, gaubtinės žarnos ir kiaušidžių vėžio.

Pamatinis šių diskusijų klausimas – ką galime padaryti, siekdami užkirsti kelią vėžiui? Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas siūlo toli nesidairyti – efektyvios prevencijos priemonės yra pasiekiamos ranka.

Apie prevenciją žinome, bet pamirštame

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos: atrankinė moterų sveikatos patikra dėl gimdos kaklelio patologijos, moterų mamografinė patikra, priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika. Šios programos, išskyrus gimdos kaklelio patikrą, yra skirtos žmonėms nuo 50 m. Š. Narbuto teigimu, nors tokia valstybės teikiama galimybė nemokamai išsitirti yra sveikintina, ji apima tik 4 vėžio lokacijas iš 200 skirtingų onkologinių ligų.

„Didžioji dalis vėžinių susirgimų gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, niekas nėra apsaugotas. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, ką galime padaryti, kad jų išvengtume. Egzistuojančios ir gerai žinomos prevencijos priemonės yra tokios paprastos, kad neretai jas netgi pamirštame“, – kalba POLA vadovas.

Egzistuojančios ir gerai žinomos prevencijos priemonės yra tokios paprastos, kad neretai jas netgi pamirštame.

Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažintos prevencijos priemonės, kurias savo kasdienybėje gali taikyti kiekvienas. Nustatyta, kad kasdien pėstute eidamas bent 30 min. žmogus užsitikrina reikalingą fizinio aktyvumo laipsnį, organizmo medžiagų apykaita veikia greičiau. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, tačiau svarbu, kad fizinė veikla taptų įpročiu. Taip pat verta nepamiršti ir PSO rekomendacijų mitybai, kuriose – raudonos mėsos suvartojimas per savaitę ribojamas iki 200 g. Nors lietuviams, tituluojamiems mėsėdžių tauta, tai gali skambėti sudėtingai, svarbu atskirti mėsos rūšis: vištieną, kalakutieną, o taip pat ir žuvį galima valgyti žymiai dažniau.

„Tokie paprasti dalykai yra tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti. Būtų naivu manyti, kad prie onkologinių susirgimų neprisideda mus kancerogeniškai veikianti aplinka, tačiau net ir minimaliai keisdami savo įpročius, galime maksimaliai sau padėti siekiant išvengti sunkios ligos“, – įsitikinęs Š. Narbutas.

Simptomų laukti nevalia

POLA duomenimis, iš pusantro milijono žmonių, esančių tikslinėse grupėse, sveikatą kasmet pasitikrina vos trečdalis. Šiuo metu apie 100  tūkst. Lietuvos gyventojų serga onkologinėmis ligomis, nors ankstyva diagnostika galėtų užkirsti ligai kelią. Š. Narbutas pastebi, kad sparčiai tobulėjant medicinai, 90 proc. vėžio atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga leidžia taikyti efektyvias gydymo priemones ir tikėtis pasveikimo.

„Profilaktinė patikra reikalinga kasmet ar bent jau kartą per du metus. Jos metu galima nustatyti tokių susirgimų, kaip prostatos ar gimdos kaklelio vėžys, užuomazgas. Tokiu atveju žmogus gauna signalą, kad turi keisti gyvenimo būdą ir profilaktiškai lankytis pas gydytojus. Taip galima užbėgti vėžiui už akių“, – profilaktinės diagnozės naudą vardija Š. Narbutas.

Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad į medicinos įstaigas reikia kreiptis tik jaučiant negalavimus, kurie apsunkina gyvenimo kokybę. POLA prezidentas pabrėžia, kad onkologinių ligų atvejais simptomai dažniausiai jaučiami tik vėlyvesnėse stadijose.

„Kai navikas sutrikdo kitų organų veiklą prasideda įvairūs pastebimi negalavimai. Kol tai yra mažas darinys, simptomai pajuntami retai, nors gydymas jau turėtų būti taikomas. Nereikia laukti, kol pajausite, kad su jumis kažkas blogai“, – aiškina Š. Narbutas.

Apie pavojingą ligą gali signalizuoti naktinis prakaitavimas, silpnumas, galvos, nugaros skausmas, bendras imuniteto nusilpimas. Š. Narbuto teigimu, bet koks simptomas, keliantis abejonių, negali būti ignoruojamas tikintis, kad jis savaime praeis.

Visiems prieinamos diagnostinės galimybės

Nors Lietuvoje populiariausiomis diagnostikos priemonėmis išlieka echoskopija ar rentgenografija, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, tinkamas įvairioms organų sistemoms bei suteikiantis efektyvius rezultatus, jau skinasi kelią į lyderių pozicijas.

„MRT yra pažangesnis už kompiuterinę tomografiją ar rentgeno tyrimą, nes neturi kenksmingo radiacijos poveikio žmogaus organizmui. Taip pat šis tyrimas žymiai tikslesnis, o jį, kaip ir kitus, kompensuoja valstybė“, – pasakoja Š. Narbutas.

Anot „Affidea Lietuva“ gydytojos dr. Rūtos Grigienės, efektyviems rezultatams būtini MRT aparatai, kurių galia siekia bent 1 teslą (T). Silpnesne įranga išgaunami vaizdai yra ne tokie tikslūs ir apsunkina diagnozės nustatymą.

„Dirbant su onkologiniais pacientais, kuriems būtini itin tikslūs krūtinės ląstos, pilvo ar dubens srities tyrimai, stengiamasi pasitelkti kuo aukštesnės galios MRT įrangą. Idealiu atveju ji siekia bent 1,5 T“, – sako dr. R. Grigienė.

Specialistai pabrėžia, kad, atliekant tyrimus mažesnės nei 1 T galios aparatais, kyla pavojus nepastebėti tam tikrų detalių. Geriausiu atveju, tai reikštų, kad tyrimą tektų atlikti pakartotinai, taip gaištant brangų laiką. Blogiausiu atveju, liga būtų išvis pražiūrėta.

„Jei galvotume apie artimuosius, turbūt nėra šeimos, kurios tai nepaveikė“, – onkologinių ligų dažnumą komentuoja Š. Narbutas.

Pasak jo, siekiant vėžinių susirgimų užuomazgas aptikti kuo anksčiau, yra keturios valstybės finansuojamos prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Tačiau apie šias nemokamas patikros programas žino ne visi.

Norėdama, kad kuo daugiau visuomenės narių sužinotų apie galimybę pasitikrinti, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, pasitelkusi rėmėjų pagalbą, platina informaciją apie prevencines programas įvairiausiais kanalais: apie programas skelbia ne tik lauko reklama ar žiniasklaidos priemonės – jau apie pusė Lietuvos gyventojų yra gavę SMS žinutes, kuriomis primenama apie galimybę pasitikrinti.

Žinutėje nurodoma, kad norint pasitikrinti reikia kreiptis į šeimos gydytoją, taip pat nurodomi kontaktai, kur galima rasti daugiau informacijos apie tai.