"Žinoma, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ukrainiečių vaikų ugdymo klausimams. Departamento vadovė klausinėjo, kaip sekasi juos integruoti į lietuviškas mokyklas, kokių problemų kyla juos ugdant kartu su rusakalbiais vaikais. Mūsų prašyta įdėmiau stebėti situaciją, nepaleisti tų vaikų iš akiračio", – teigė vicemeras Arvydas Cesiulis.

Anot mero pavaduotojo, Tautinių mažumų departamento vadovė teiravosi ir kuo departamentas galėtų padėti uostamiesčio bendruomenėms.

"Mes tikrai džiaugiamės departamento rodomu dėmesiu Klaipėdai. V.Montvydaitė puikiai supranta, kad tiek Vilnius, tiek Klaipėda yra specifiniai miestai dėl gausių tautinių mažumų grupių, dėl bendruomenių daugiasluoksniškumo. Viešnia domėjosi, ar yra kokių nors konfliktų mokyklose ar buityje. Patikinau, jei kokių incidentų ir būna, jie – lokalūs ir tikrai nevirsta į didesnio masto problemas", – kalbėjo A.Cesiulis.

– Kiek žinote atvejų, kai rusakalbiai Lietuvoje sulaukia užgauliojimų, patyčių dėl karo Ukrainoje?

– Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai beveik visi yra Lietuvos piliečiai. Lietuvoje, skirtingai nuo Latvijos, niekada neiškilo pilietybės klausimų. Visos karo nelaimės apnuogino turbūt iki tol visuomenėje buvusias baimes. Padaugėjo nepasitikėjimo. Anksčiau mums atrodė, kad 15 proc. tautinių mažumų atstovų integravosi sėkmingai, jie visiškai identiški mums. Bet iš tiesų kiekviena tauta gyvena savo tapatybės tam tikruose rėmuose ir stereotipuose, taip pat ir rusakalbė bendruomenė. Rusakalbiai ir Lietuvos rusai yra skirtingos grupės. Rusų kalbą vartoja daug kitų tautų žmonių, tarp jų ir daug ukrainiečių. Karo pradžioje buvo didžiulis visuomenės šokas ir ieškojimas kaltų. Mes rusų kareivių, ačiū Dievui, nematome, todėl turbūt reikėjo nestabiliems asmenims išsakyti savo poziciją rusišką pavardę ar vardą turintiems asmenims. Visi girdėjome, klausėmės, ir mokykloje buvo tam tikrų patyčių, gatvėje, parduotuvėse. Tai pavieniai atvejai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tik dėl to, kad žmonės kalbėjo rusiškai?

– Taip. Bet dabar daugybė ukrainiečių dirba ir segi korteles, kad su jais kalbėti rusiškai. Rusų kalba jaudinantis dalykas daugumai yra dar nuo 1990-ųjų. 30 metų praėjo, mums jau reikėtų bijoti mažiau dėl lietuvių kalbos išnykimo, rusų kalbos dominavimo. Bet rusų kalba egzistuoja gyvenime.

– Minėjote, kad viena didžiausių problemų, į ką Lietuva nekreipia dėmesio, propaganda iš Rytų – baltarusiškų, rusiškų televizijų.

– Mes, lietuviai, nesame niekuo geresni už kitas tautas, dėl to požiūrį į karą, į taiką, vertybes nereikėtų vertinti kaip matavimo kriterijų į tautybę. Žmonės turi pasaulėžiūrą, ideologiją, politines pažiūras. A.Lukašenkai simpatizuoja ne tik vienos tautinė mažumos dalis. Visoje Lietuvoje yra žmonių, kuriems patinka tokio tipo vadovas, kuris viską tvarko ir sureguliuoja kumščiu į stalą. Kurie dešimtmečius žiūrėjo rusiškas televizijos laidas, pokalbių šou, koncertus. Negaliu sakyti, kad valstybė nekreipė dėmesio, visada apie tai žinojome, kalbėjome, buvo daug mokymų nevyriausybiniame sektoriuje, tačiau labai skirtingi pajėgumai tiek Lietuvos, tiek kitų šalių. Estai po tam tikrų įvykių su kareivio statulos nuėmimu sukūrė rusų kalba visą informacinį nacionalinį kanalą, Lietuva to neturi. Bandymų yra – trumpos kultūrinės laidos, orientuotos tautinėms mažumoms.

– Dėl ko dabar tautinės mažumos, rusakalbiai nerimauja labiausiai?

– Dauguma jaučiasi nesaugūs. Kurie turi savo politines pažiūras ir turi kur reikštis, reikėtų aktyviau išsakyti savo paramą Ukrainai, Lietuvos veikloms. Tada gal įvairiatautė visuomenė labiau pasitikėtų Lietuvos rusakalbiais ir jie patys drąsiau jaustųsi, kad jie yra sudėtinė visuomenės dalis ir mus vienija tie patys siekiai.

Nuo 2015 metų departamentui vadovaujanti V. Montvydaitė laimėjo birželio pradžioje vykusį konkursą direktoriaus pareigoms užimti, ji varžėsi su dar dviem kandidatais ir antrą kadenciją pradės eiti liepos 2 dieną.

Tautinių mažumų departamentas buvo panaikintas 2010 metais, tačiau po ketverių metų atkurtas.

V. Montvydaitė 2002 – 2009 metais buvo šio departamento direktoriaus pavaduotoja, taip pat yra dirbusi mokytoja, buvo tarptautinių ryšių sekretore Profesinių sąjungų centre, koordinavo Vytauto Didžiojo universiteto Pasaulio lietuvių akademijos projektą, vadovavo Lietuvos konsulatui Seinuose.

Tautinių mažumų departamentas įgyvendina tautinių mažumų politiką, užtikrina jų interesus, tautinio tapatumo apsaugą. Savo organizuojamais projektais institucija siekia sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui.

Nuo liepos atkuriamo Tautinių mažumų departamento vadove paskirta Lietuvos konsulė Seinuose Vida Montvydaitė.

Tai numatančiam projektui antradienį pritarė Vyriausybė.

V.Montvydaitė į pareigas nuo liepos 1 dienos paskirta ketverių metų kadencijai.

Ji Lietuvos konsulatui Seinuose, Lenkijoje, vadovauja nuo 2013 metų kovo. 2002–2009 metais ji buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Vyriausybės 2010 metais buvo panaikintas, atsakomybė už tautinių bendrijų politiką tuomet patikėta Kultūros ministerijai. Pernai Vyriausybė nusprendė nuo šių metų liepos mėnesio atkurti Tautinių mažumų departamentą.

Nuo liepos atkuriamo Tautinių mažumų departamento vadove siūloma Lietuvos konsulė Seinuose Vida Montvydaitė.

Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą parengė Kultūros ministerija.

V.Montvydaitę į pareigas nuo liepos 1 dienos numatoma paskirti ketverių metų kadencijai.

Ji vadovauti Lietuvos konsulatui Seinuose buvo paskirta 2013 metų kovą. 2002–2009 metais ji buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Vyriausybės 2010 metais buvo panaikintas, atsakomybė už tautinių bendrijų politiką tuomet patikėta Kultūros ministerijai. Vyriausybė pernai nusprendė nuo šių metų liepos mėnesio atkurti Tautinių mažumų departamentą.