Tokio išaiškinimo 2020-ųjų pabaigoje paprašė Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjantis miesto savivaldybės vidaus sandorį su jos kontroliuojama bendrove – prašoma įvertinti viešųjų pirkimų ir Vietos savivaldos įstatymų taikymą.

LRT anksčiau skelbė, kad ginčas kilo dėl 50 mln. eurų vertės savivaldybės sutarties su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl atliekų tvarkymo. 

Abejonių dėl atitikties Konstitucijai kelia įstatymų nuostatos, kad vandens ir šilumos tiekimo, nuotekų, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros, maitinimo, švietimo, socialinės globos arba sveikatos paslaugos yra efektyviau perkamos iš savivaldybės įmonių, o ne iš privačių subjektų.

Panevėžio apygardos teismo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtinta neribota savivaldybių teisė vidaus sandoriais viešąsias paslaugas pirkti tik iš jų įmonių ne tik išimtiniais atvejais, o įprastai. Manoma, jog tai galimai prieštarauja ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kol nėra KT išaiškinimo, Panevėžio apygardos teismas yra sustabdęs civilinės bylos nagrinėjimą.

Rėmėsi gerais pavyzdžiais

Prezidentas Gitanas Nausėda Naujųjų  išvakarėse pasirašė įstatymų pataisas dėl liberalesnės vidaus sandorių tvarkos – savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso.

Savivaldybėms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Tas sprendimas tikrai užtikrins kokybiškesnę paslaugą, o kartais – net ir pigesnę.

"Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių", – Naujųjų išvakarėse laikraščiui "Vakarinė Palanga" savo apsisprendimą komentavo G. Nausėda.

Pasak jo, niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių.

"Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas", – teigė šalies vadovas.

Draudimai paveikė savivaldybes

Minėtas pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų "valstiečių" siūlymu priėmė Seimas.

Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė.

Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai.

Tačiau vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai argumentavo, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.

Tiesa, juodą šešėlį ant vidaus sandorių metė į viešumą iškilę faktai apie valstybės valdomų įmonių – "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos energija" – milijoninius sandorius su antrinėmis įmonėmis, perkant iš jų tokias paslaugas, kurias be vargo galėtų įsigyti rinkoje.

Pasak M.Sinkevičiaus, vidaus sandorių sąvoka imta sieti su korupciniais susitarimais, įtartina viešųjų pinigų panauda, konkurencijos pažeidimais ir bloginamomis verslo įmonių veiklos sąlygomis.

Dėl to 2017-aisiais Seimas uždraudė vidaus sandorius valstybės įmonėms, o draudimų politika paveikė savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas.

Griežčiau nei ES

"Yra daug nuogąstavimų dėl vidaus sandorių. Tikrai suprantame ir vertiname atsargų Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų tarnybų požiūrį. Tačiau objektyviai žiūrint, ne tik iš savo kiemo perspektyvos, bet ir matant, kas vyksta Europoje, reikia atkreipti dėmesį į du esminius dalykus: net ir Prezidentui pasirašius įstatymų pataisas, kurios skambiai pavadintos vidaus sandorių liberalizavimu, tokie sandoriai Lietuvoje bus reglamentuojami griežčiausiai visoje ES. Tikrai nebus savivaldai atrištos rankos elgtis kaip nori", – atkreipė dėmesį Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

M. Sinkevičiaus teigimu, pagal iki šių metų galiojusį reglamentavimą, savivaldybė, pavyzdžiui, pastačiusi viešosios infrastruktūros objektus, ar tai būtų sporto salė, ar koncertų salė, ar baseinas, arba norėdama teikti viešąsias komunalinio pobūdžio paslaugas, tai yra šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, pagal įstatymų reguliavimą buvo priverstos taikyti visas konkurencingas procedūras – privalomai ieškoti verslo, kuris norėtų tokiomis paslaugomis užsiimti, ar pasirašyti koncesijos sutartis, kad verslas perimtų pastatytas sporto sales, baseinus, koncertų sales.

"Dabar įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį. Anksčiau, jeigu verslas nesusidomėdavo, tik tada savivalda turėjo teisę perleisti paslaugų teikimą savivaldybės įmonėms ar įstaigoms. Dabar savivaldybės visiškai galės pačios spręsti, kaip jos nori organizuoti viešųjų paslaugų teikimą ir už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos infrastruktūros valdymą", – situacijos pasikeitimą akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.

Pigiau ir kokybiškiau

Ar liberalizavus vidaus sandorius viešųjų paslaugų gavėjai, tai yra mokesčių mokėtojai, pajus kokių nors pokyčių?

"Tas sprendimas tikrai užtikrins kokybiškesnę paslaugą, o kartais – net ir pigesnę. Net jeigu ir ne viskas atpigs, paslaugų kokybė tikrai bus geresnė. Teisinis reguliavimas, kuris atsirado nuo šių metų, tikrai palankesnis savivaldai", – neabejotiną naudą įžvelgė M. Sinkevičius.

Anot pašnekovo, yra daug pavyzdžių, kaip privatus verslas, perėmęs į savo rankas administruoti baseiną, sporto ar koncertų salę, visada stengiasi optimizuoti savo pelną, aišku, mažindamas išlaidas.

"Ir nebūtinai dėl to atsiranda konkurencija. Tiesiog viskas pereina į verslo rankas, o versle užkoduota siekti pelno, ir tai nebūtinai susieta su gyventojų nauda. Jeigu pažiūrėsime į Šilumos tiekėjų asociacijos teikiamus duomenis, pamatysime, kad neretai brangiausi šilumos teikėjai yra privatūs – perėmę iš savivaldybių administruoti šilumos ūkius", – dėstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

"Jeigu šiukšlės neišvežtos ar jos mėtosi prie konteinerių, visi fotografuoja, kaltas būna kas? Meras arba valdžia. Gyventojui neįdomu, kas yra tas šiukšlių vežėjas, kaip dažnai jis turi tai daryti. Turi būti tvarka. O verslui to požiūrio į kokybišką paslaugos atlikimą neretai pritrūkdavo, dėl to ir kildavo tokios šiukšlių krizės, pavyzdžiui, kaip sostinėje", – pridūrė M. Sinkevičius.

Ribos: M. Sinkevičius pabrėžė, kad net ir liberalizavus vidaus sandorius, jie Lietuvoje reglamentuojami griežčiausiai ES. (P. Peleckio nuotr.)

Turi būti teisė rinktis

Vienas įstatymo pataisų iniciatorių, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad iniciatyvą palaikė visų savivaldybių vadovai.

Jie nesutiko su prieš tai buvusiu įstatymu, kuris reglamentavo, kad naujai pastatyti objektai už valstybės ar savivaldos pinigus turi būti atiduodami verslui valdyti ir naudotis, kaip ir viešosios paslaugos privalomai turi būti perduodamos verslui.

"Palanga prieš 20 metų bandė šilumos ūkio valdymą perleisti privačiam verslui, o kas išėjo? Praktika parodė, kad buvo padaryta didelė klaida, nes 16 metų palangiškiai už šilumą mokėjo bene brangiausiai Lietuvoje. Kur valdo privatininkai, kainos skiriasi nuo savivaldybės teikiamų paslaugų apie 30 proc.", – tvirtino Š. Vaitkus.

Proporcijos: pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, kur valdo privatininkai, kainos skiriasi nuo savivaldybės teikiamų paslaugų apie 30 procentų. (Vytauto Petriko nuotr.)

Meras teigė suprantantis, jog verslas siekia pelno, tačiau savivaldybių vadovų noras buvo, kad iš viešųjų paslaugų nebūtų daromas verslas.

"Ne visada galima daryti verslą iš viešųjų paslaugų. Manyčiau, verslas gali susirasti rinkoje ir kitų darbų. Nė vieno mero Lietuvoje nebuvo, kad atsisakytų palaikyti įstatymų pakeitimus. Savivaldybės privalėjo turėti pasirinkimo laisvę. Tokia praktika yra ir daugybės Europos šalių savivaldybių", – tvirtino Š. Vaitkus.

Jis teigė, jog tikrai būtų neišvengta chaoso, jei per patį vasaros sezono įkarštį komercinė atliekų tvarkymo įmonė dirbtų tik taip, kaip numatyta sutartyje.

"Karštą vasaros dieną nuo Šventosios iki Nemirsetos pajūryje būna apie trečdalį milijono poilsiautojų. Šiukšlinės tada prisipildo per dvi valandas. Valyti reikia skubiai, reaguoti reikia greitai. Ne pagal sudarytas sutarties sąlygas, o pagal poreikį, ką ir daro savivaldybės įmonė", – pabrėžė Palangos vadovas.

Komentaras

Aušra Zigmontienė

Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė

Ilgą laiką pačios savivaldybės ir jų komunalinės įmonės buvo keistoje situacijoje. Vidaus sandoriai savivaldybėms uždrausti nebuvo, bet savivaldybės su komunalinėmis įmonėmis jų sudaryti iš principo negalėjo, nes reglamentavimas buvo labai neaiškus. Apie tai mes nuolat kalbėjome. Džiaugiamės, kad atsirado teisingas ir aiškus reglamentavimas, dėl ko bus kur kas lengviau ir pačioms savivaldybėms, ir komunalinėms įmonėms. Noriu atkreipti dėmesį, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi ne su bet kokiomis paslaugomis, o būtent su konkrečiai nurodytomis viešosiomis paslaugomis, kurios yra teikiamos tiesiogiai gyventojams: t. y. miesto, gatvių tvarkymas, atliekų išvežimas ir t. t. Jeigu kas nors mano, kad tai niša ką nors neteisėtai daryti, tai taip tikrai nėra.

Iki šiol komunalinės įmonės buvo dviprasmiškoje situacijoje. Savivaldybės nežinojo, kaip turi elgtis: vidaus sandoris tarsi galimas, bet lyg ir negalimas. Skelbiant viešąjį pirkimą turi pasiūlyti gerą kainą, kad laimėtum. O jeigu komunalinė savivaldybės įmonė nelaimi viešojo pirkimo, kaip elgtis su darbuotojais? Kai kuriose komunalinėse įmonėse dirba ir 30, ir 50 darbuotojų, o periferinėse savivaldybėse darbų nėra. Kita vertus, komunalinės įmonės nebuvo tikros, kad galės dirbti, todėl investicijas į infrastruktūrą, į naują techniką buvo labai sudėtinga planuoti. Verta ar neverta investuoti, pavyzdžiui, į naujas šiukšliavežes ar gatvių barstymo techniką, nes tai kainuoja? Kai tokia technika perkama, dažniausiai laiduotojas yra savivaldybė.

Ar savivaldybė gali laiduoti, jeigu nežino, ar jos komunalinė įmonė iš principo veiks? Jeigu sudaromas, pavyzdžiui, penkeriems metams vidaus sandoris, šiuo atveju tikrai įmonės vadovybė gali strateguoti ir numatyti, ką keis, kokios investicijos bus ir t. t. Kita vertus, tada gali ir piginti paslaugas – naudą pajus ir gyventojai. Juo labiau kad komunalinės įmonės teikia gyventojams svarbiausias paslaugas.

Ką daryti tose savivaldybėse, kuriose verslas, paprastai sakant, susimovė, savivaldybės įmonės, galinčios teikti tokias paslaugas, nėra, savivaldybė tampa visiškai priklausoma nuo verslo. Visiems gerai žinoma Vilniuje susiklosčiusi situacija dėl atliekų tvarkymo. Kad užsitikrintų savo pozicijas atliekų surinkimo srityje, verslas konkurse pasiūlo mažesnę kainą, o po mėnesio pareiškia, kad nutraukia sutartį, nes nepasiskaičiavo. Kur logika? Ar verslas gali nepasiskaičiuoti? Koks viso to rezultatas? Gyventojai už atliekų tvarkymą mokės brangiau. Įkaitais tampa žmonės.

Kol nebuvo įtvirtinta įstatymuose, tų interpretacijų dėl vidaus sandorių buvo gerokai daugiau. Dabar viskas bus daug paprasčiau, dėl ko mes tik džiaugiamės.

Rėmėsi gerais pavyzdžiais

Kaip jau skelbta, Prezidentas Gitanas Nausėda Naujųjų metų išvakarėse pasirašė įstatymų pataisas dėl liberalesnės vidaus sandorių tvarkos – savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso. Joms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

"Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių", – Naujųjų išvakarėse dienraščiui "Vakarinė Palanga" savo apsisprendimą komentavo G.Nausėda.

Pasak jo, niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių. "Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas", – teigė šalies vadovas.

Įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį.

Draudimai paveikė savivaldybes

Kaip skelbė BNS, šias pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų "valstiečių" siūlymu priėmė Seimas.

Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė. Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai. Tada vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai teigė, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.

Reikia priminti, kad juodą šešėlį ant vidaus sandorių metė į viešumą iškilę faktai apie valstybės valdomų įmonių – "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos energija" – milijoninius sandorius su antrinėmis įmonėmis, perkant iš jų tokias paslaugas, kurias be vargo galėtų įsigyti rinkoje. Pasak M.Sinkevičiaus, vidaus sandorių sąvoka imta sieti su korupciniais susitarimais, netinkama viešųjų pinigų panauda, konkurencijos pažeidimais ir bloginamomis verslo įmonių veiklos sąlygomis, dėl ko 2017-aisiais Seimas uždraudė vidaus sandorius valstybės įmonėms, o draudimų politika paveikė savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas.

Griežčiau nei ES

"Daug nuogąstavimų dėl vidaus sandorių yra. Tikrai suprantame ir vertiname atsargų Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų tarnybų požiūrį. Tačiau objektyviai žiūrint, ne tik iš savo kiemo ar daržo perspektyvos, bet ir matant, kas vyksta Europoje ir kaip mes atrodome šiame kontekste, reikia atkreipti dėmesį į du esminius dalykus: net ir Prezidentui pasirašius įstatymų pataisas, kurios skambiai pavadintos vidaus sandorių liberalizavimu, tokie sandoriai Lietuvoje bus reglamentuojami bene griežčiausiai visoje ES. Liberalizavimo link, tačiau tikrai nebus savivaldai atrištos rankos elgtis kaip nori", – atkreipė dėmesį Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

M.Sinkevičiaus teigimu, pagal iki šių metų galiojusį reglamentavimą, savivaldybė, pavyzdžiui, pastačiusi viešosios infrastruktūros objektus, ar tai būtų sporto salė, ar koncertų salė, ar baseinas, arba norėdama teikti viešąsias komunalinio pobūdžio paslaugas, tai yra, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, pagal įstatymų reguliavimą buvo priverstos taikyti visas konkurencingas procedūras – privalomai ieškoti verslo, kuris norėtų tokiomis paslaugomis užsiimti, ar pasirašyti koncesijos sutartis, kad verslas perimtų pastatytas sporto sales, baseinus, koncertų sales.

M.Sinkevičius pabrėžė, kad net ir liberalizavus vidaus sandorius, jie Lietuvoje reglamentuojami griežčiausiai ES.

"Dabar įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį. Anksčiau, jeigu verslas nesusidomi, tik tada savivalda turėjo teisę perleisti paslaugų teikimą savivaldybės įmonėms ar įstaigoms. Dabar savivaldybės visiškai galės pačios spręsti, kaip jos nori organizuoti viešųjų paslaugų teikimą ir už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos infrastruktūros valdymą", – situacijos pasikeitimą akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.

Pigiau ir kokybiškiau

Ar liberalizavus vidaus sandorius viešųjų paslaugų gavėjai, tai yra, mokesčių mokėtojai, pajus kokių pokyčių? "Tas sprendimas tikrai užtikrins kokybiškesnę paslaugą, o kartais – net ir pigesnę. Net jeigu ir ne viskas atpigs, paslaugų kokybė tikrai bus geresnė. Teisinis reguliavimas, kuris atsirado nuo šių metų, tikrai yra palankesnis savivaldai", – neabejotiną naudą įžvelgia M.Sinkevičius.

Anot pašnekovo, yra daug pavyzdžių, kaip neretai privatus verslas, perėmęs į savo rankas administruoti baseiną, sporto ar koncertų salę, visada stengiasi optimizuoti savo pelną, aišku, mažindamas išlaidas. "Ir nebūtinai dėl to atsiranda konkurencija. Tiesiog viskas pereina į verslo rankas, o versle užkoduota siekti pelno, ir tai nebūtinai susieta su gyventojų nauda. Jeigu pažiūrėsime į Šilumos tiekėjų asociacijos teikiamus duomenis, pamatysime, kad neretai brangiausi šilumos teikėjai yra privatūs – perėmę iš savivaldybių administruoti šilumos ūkius", – dėstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

"Jeigu šiukšlės neišvežtos ar jos mėtosi prie konteinerių, visi fotografuoja, ir kaltas būna kas? Meras arba valdžia. Gyventojui neįdomu, kas yra tas šiukšlių išvežėjas, kaip dažnai jis turi tai daryti. Turi būti tvarka. O verslui to požiūrio į kokybišką paslaugos atlikimą neretai pritrūkdavo, dėl to ir kildavo tokios šiukšlių krizės, kaip, pavyzdžiui, sostinėje", – pridūrė M.Sinkevičius.

Galės užtikrinti

"Kalbant paprastai, per savo kontroliuojamą įmonę galime kontroliuoti tiek paslaugos teikimo kokybę, tiek ir jos kainą. T.y. riboti, kad ji nedidėtų, nes kai kuriais atvejais ją moka ne savivaldybė, o gyventojai. Savivaldybė gali kontroliuoti paslaugos kainą, nes jos valdomų įmonių tikslas nėra visokeriopo pelno siekimas. Jei jos ir uždirba minimalų pelną, jis investuojamas kokybei gerinti", – "Kauno dienai" sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pasak V.Šiliausko, per savo kontroliuojamą įmonę savivaldybė gali kontroliuoti tiek paslaugos teikimo kokybę, tiek ir jos kainą.

Savivaldybė privalo užtikrinti, kad viešosios paslaugos gyventojams būtų teikiamos nepertraukiamai. Anot V.Šiliausko, tai savivaldybė gali padaryti būtent sudariusi vidaus sandorį, nes, perkant paslaugas rinkoje, yra ne vienas sutarties nevykdymo pavyzdys. "Nei vienas įvykęs viešasis pirkimas, ir pagal jį net pačiomis griežčiausiomis sąlygomis sudaryta sutartis, negali apsaugoti nuo pasirinkto privataus paslaugos teikėjo bankroto, piktybiško sutarties nevykdymo ir panašiai", – pabrėžė pašnekovas.

Pasak miesto savivaldybės administracijos vadovo, tokiam tiekėjui nutraukus veiklą, savivaldybės nebeturi galimybės toliau nepertraukiamai teikti viešąsias paslaugas gyventojams, kadangi tam jų nusipirkti nedelsiant, net ir labai brangiai, nėra galimybės. "Pavyzdžiui, nebelikus Kaune savivaldybei priklausančio vežėjo, o privačiam paslaugos teikėjui atsisakius vykdyti sutartį, paskelbus bankrotą ar panašiai, nedelsiant pakeisti kelis šimtus viešojo transporto priemonių ir vairuotojų nėra net ir teorinių galimybių. Todėl ypač jautrių socialinių požiūriu paslaugų teikimui reikėjo atskiro reglamentavimo, suteikiant papildomą teisę savivaldybėms pasirinkti paslaugos teikėją pagal vidaus sandorį", – pasikeitusiu reglamentavimu džiaugiasi V.Šiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būtent savivaldybės valdomų įmonių, su kuriomis ir sudaromi vidaus sandoriai, vykdoma veikla ir yra viešųjų paslaugų savivaldybės gyventojams teikimas. "Savivaldybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, veikia jau seniai, yra sukaupusios reikiamą patirtį, išteklius, priemones", – pridūrė savivaldybės administracijos direktorius.

Komentaras

Aušra Zigmontienė, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) direktorė

Ilgą laiką pačios savivaldybės ir jų komunalinės įmonės buvo keistoje situacijoje. Vidaus sandoriai savivaldybėms uždrausti nebuvo, bet savivaldybės su komunalinėmis įmonės jų sudaryti iš principo negalėjo, nes reglamentavimas buvo labai neaiškus. Apie tai mes nuolat kalbėjome. Džiaugiamės, kad atsirado teisingas ir aiškus reglamentavimas, dėl ko bus žymiai lengviau ir pačioms savivaldybėms, ir komunalinėms įmonėms. Noriu atkreipti dėmesį, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi ne su bet kokiomis paslaugomis, o būtent su konkrečiai nurodytomis viešosiomis paslaugomis, kurios yra teikiamos tiesiogiai gyventojams: t.y. miesto, gatvių tvarkymas, atliekų išvežimas ir t.t. Jeigu kas nors mano, kad tai niša, ką nors neteisėtai daryti, tai taip tikrai nėra.

Kuo aiškesnis vidaus sandorių reglamentavimas svarbus komunalinėms įmonėms? Iki šiol komunalinės įmonės buvo dviprasmiškoje situacijoje. Savivaldybės nežinojo, kaip turi elgtis: vidaus sandoris tarsi galimas, bet lyg ir negalimas. Skelbiant viešąjį pirkimą turi pasiūlyti gerą kainą, kad laimėtum. O jeigu komunalinė savivaldybės įmonė nelaimi viešojo prikimo, kaip elgtis su darbuotojais? Kai kuriose komunalinėse įmonėse dirba ir 30, ir 50 darbuotojų, o periferinėse savivaldybėse darbų nėra. Tai vienas aspektas. Kita vertus, komunalinės įmonės nebuvo tikros, kad galės dirbti, todėl investicijas į infrastruktūrą, į naują techniką buvo labai sudėtinga planuoti. Verta ar neverta investuoti, pavyzdžiui, į naujas šiukšliavežes ar gatvių barstymo techniką, nes tai kainuoja? Kai tokia technika perkama, dažniausiai laiduotojas yra savivaldybė. Ar savivaldybė gali laiduoti, jeigu nežino, ar jos komunalinė įmonė iš principo veiks? Jeigu sudaromas, pavyzdžiui, penkeriems metams vidaus sandoris, šiuo atveju tikrai įmonės vadovybė gali strateguoti ir numatyti, ką keis, kokios investicijos bus ir t.t. Kita vertus, tada gali ir piginti paslaugas – naudą pajus ir gyventojai. Juo labiau kad komunalinės įmonės teikia svarbiausias gyventojams paslaugas.

Ką daryti tose savivaldybėse, kuriose verslas, paprastai sakant, susimovė, savivaldybės įmonės, galinčios teikti tokias paslaugas, nėra, savivaldybė tampa visiškai priklausoma nuo verslo. Visiems gerai žinoma Vilniuje susiklosčiusi situacija dėl atliekų tvarkymo. Kad užsitikrintų savo pozicijas atliekų surinkimo srityje, verslas konkurse pasiūlo mažesnę kainą, o po mėnesio pareiškia, kad nutraukia sutartį, nes nepasiskaičiavo. Kur logika? Ar verslas gali nepasiskaičiuoti? Koks viso to rezultatas? Gyventojai už atliekų tvarkymą mokės brangiau. Įkaitais tampa žmonės.

Kol nebuvo įtvirtinta įstatymuose, tų interpretacijų dėl vidaus sandorių buvo gerokai daugiau. Dabar viskas bus daug paprasčiau, dėl ko mes tik džiaugiamės.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Savivaldybėms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

G. Nausėda naujųjų išvakarėse dienraščiui „Vakarinė Palanga“ sakė, kad tai nėra lengvas sprendimas, tačiau pataisas pasirašęs, nes matė teigiamų savivaldybių pavyzdžių.

„Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių“, – sakė G. Nausėda.

Šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių.

„Manau, kad yra labai gerai, kad yra ir tokia, ir kitokia galimybė: niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių. Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas“, – teigė šalies vadovas.

Šias pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų „valstiečių“ siūlymu priėmė Seimas, nors 2017 metais parlamentarai vidaus sandorius buvo sugriežtinę.

Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba bei Valstybės kontrolė.

Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai. Tuo metu vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai teigė, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.

Vidaus sandoriais savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso.

Konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimas leis užtikrins ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę. 

Tuo tarpu Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė pareiškė, kad nustatomas reguliavimas yra ydingas ir prieštarauja Konstitucijai, o vidaus sandorių skaidrumas sumažės. Parlamentarė žadėjo kreiptis į prezidentą, kad pataisos būtų vetuotos.

Savivaldybės galės sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Paslaugų, kurias savivaldybė paves savo įmonėms, sąrašas bus įtvirtintas Vietos savivaldos įstatyme, o ne Viešųjų pirkimų įstatyme, kaip buvo iki šiol. Pastarajame įtvirtintos bendros sąlygos, kurioms esant perkančiosios organizacijos gali sudaryti vidaus sandorį.

Vidaus sandoriai bus galimi, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų naudojamas savivaldybių ar jų įmonių nekilnojamasis turtas ir kita įmonė negalėtų teikti paslaugų savo patalpose.

Savivaldybės vidaus sandorius taip pat galės sudaryti leidus Konkurencijos tarybai.

Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai yra neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos teikimo, geros kokybės ir prieinamumo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba bei Viešųjų pirkimų tarnyba, o taip pat Kainų komisija raginant savivaldybes atsisakyti vidaus sandorių su jų valdomomis įmonėmis

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą. 

Apie priimtą įstatymą socialiniame tinklalapyje pasisakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Džiugi žinia – ką tik Seimas didžiule balsų persvara priėmė įstatymą, suteikiantį galimybę Savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą vandentvarkos, miesto tvarkymo, šildymo, atliekų išvežimo ir kt., savivaldybės teritorijoje. Kartu pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui, kad Savivaldybės galėtų pačios spręsti, kas valdys jų turtą, reikalingą viešosioms paslaugoms teikti.

Šarūnas Vaitkus (kairėje) ir Mindaugas Sinkevičius (dešinėje)/"Facebook" nuotr.

Galimybės savivaldybių įmonėms patikėti teikti viešąsias paslaugas prašė Lietuvos savivaldybių asociacija – tokį kreipimąsi vienbalsiai pasirašė visi 60 savivaldybių merų. Dėkoju Vyriausybei ir jos vadovui S.Skverneliui,  Seimui ir jo pirmininkui V.Pranskiečiui , Prezidento patarėjams, Povilui Mačiuliui ir Rėdai Bardišauskienei,  kurie išgirdo šią savivaldai aktualią  problemą  už  LSA iniciatyvos palaikymą ir supratimą, kad teikiant viešąsias paslaugas neturi būtų siekiama pelno.

Palangai šiandieninis Seimo balsavimas reiškia, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis „Palangos komunalinis ūkis“, bus išsaugota apie 150 darbo vietų, o už visų palangiškių lėšas statyto miesto baseino, kuriame vaikams vyksta nemokamos kūno kultūros pamokos bei treniruotės, nemokami sveikatinimo užsiėmimai visiems norintiems, kur taikomos ypatingos nuolaidos senjorams, neįgaliesiems ir Palangos miesto gyventojams,  valdymo, be miesto tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys privatūs verslininkai.#LSAvienybė“, – rašo meras.

Komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti paslaugų, kurias savivaldybė gali pavesti savo įmonėms, sąrašą. Iki šiol siūlyta, kad tai būtų įrašyta Viešųjų pirkimų įstatyme.

Siūloma savivaldybėms leisti sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų  ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Vidaus sandoriai būtų galimi, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų naudojamas savivaldybių ar jų įmonių nekilnojamasis turtas ir kita įmonė negalėtų teikti paslaugų savo patalpose.

Savivaldybės vidaus sandorius taip pat galėtų sudaryti leidus Konkurencijos tarybai.

Komiteto narys Povilas Urbšys sako, kad privačios įmonės suinteresuotos siekti pelno.

„Kai suabsoliutinamas komercinis interesas, nukenčia vartotojas“, – teigė jis.

Valdantieji pasiūlymą liberalizuoti savivaldybių vidaus sandorius pateikė nepaisydami Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarybų bei Valstybės kontrolės ir kitų institucijų raginimų jų visiškai atsisakyti.

Vyriausybė gruodžio pradžioje iš esmės pritarė tokių sandorių liberalizavimui, tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Seime ketvirtadienį buvo imtasi priemonių, kad būtų paskubintas pataisų svarstymas – Seimas priėmė trijų „valstiečių“ parengtą protokolinį nutarimą, kuriuo sutrumpinta jų  svarstymo procedūra atsisakant dviejų papildomų komitetų – Audito ir Ekonomikos.

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą, taip pat apribojo savivaldybių galimybes sudaryti tokius sandorius. Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

VPT vadovė: augantis sandorių skaičius – bloga tendencija

Pernai Lietuvoje smarkiai padaugėjus savivaldybių vidaus sandorių, laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad tokia tendencija nėra gera.

„Žinoma, kad tai yra blogas reiškinys. Bet kokiu atveju tai yra išimtis, ir ji ir turėtų būti išimtis tada, kai be konkurencingos procedūros, neatsižvelgiant nei į galimą verslo pasiūlymą, yra pavedama savivaldybės įmonei teikti tam tikras paslaugas“, – BNS sakė J. Petkuvienė.

VPT penktadienį paskelbtoje 2011-2018 metų savivaldybių sudarytų vidaus sandorių apžvalgoje rašoma, kad bendra jų vertė pernai viršijo 446 mln. eurų ir sudarė pusę (51 proc.) 2011-2018 metų vidaus sandorių vertės.

Daugiausiai vidaus sandorių pagal sutarčių vertę pernai sudarė Kauno (250 mln. eurų), Vilniaus (127 mln. eurų) ir Palangos (24 mln. eurų) savivaldybės.

Vidutinė sandorių vertė 2018 metais šoktelėjo iki 11 mln. eurų, kai nuo 2011 iki 2017 metų ji siekė 900 tūkst. eurų.

J. Petkuvienė sako, kad bendrą vidurkį pernai pakėlė keli didelės vertės vidaus sandoriai, iš kurių didžiausi – 127 mln. eurų vertės Vilniaus savivaldybės sutartys su bendrove „Grinda“.

„Vidurkį kelia ir šis sandoris, bet turbūt ir Kauno miesto savivaldybės sandoriai yra nemaži“, – sakė laikinoji VPT vadovė.

Daugiausiai pagal vertę tokių sutarčių pernai pasirašyta dėl keleivių vežimo (34 proc.), kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (29 proc.), o pagal skaičių – dėl kelių, gatvių, aplinkos priežiūros (23 proc.), komunalinių paslaugų (15 proc.).

Pasak VPT, šiems sandoriams trūko skaidrumo – savivaldybės į metinius pirkimų planus įtraukė tik kas antrą vidaus sandorį (49 proc.).

J. Petkuvienė paaiškino, kad šių sandorių neįtraukimas į pirkimų planus neleidžia  visuomenei sužinoti apie numatomus vidaus sandorius.

„Tais atvejais, kai vidaus sandoris nėra įtrauktas į pirkimo planus, akivaizdu, kad visuomenė neturi galimybės sužinoti, kad tokį vidaus sandorį numatoma sudaryti“, – teigė ji.

Pasak VPT, viešoje pirkimų sistemoje pernai paskelbta apie 88 proc. vidaus sandoriais sudarytų sutarčių.

„Metinių planų, sutarčių viešinimas yra skaidrumą užtikrinamos priemonės ir jeigu šios nuostatos nėra įgyvendinamos, akivaizdu, kad skaidrumo trūksta“, – pridūrė J. Petkuvienė.

Ketvirtadienį parlamentarai priėmė trijų „valstiečių“ parengtą protokolinį nutarimą, kuriuo sutrumpinta minėto paketo svarstymo parlamente procedūra atsisakant dviejų papildomų komitetų – Audito ir Ekonomikos.

Tokiu būdu su vidaus sandoriais susijusius projektus svarstys vienintelis pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo neeilinis posėdis šiuo klausimus jau sušauktas ankstų penktadienio rytą.

Už papildomų komitetų atsisakymą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė šeši.

„Šito įstatymo pateikimas buvo daugiau kaip prieš du mėnesius, buvo paprašyta Vyriausybės išvados, ji gauta gruodžio 10 dieną. Pagrindinis komitetas, negavęs papildomų komitetų išvados, negali jo svarstyti, o įstatymų įsigaliojimas numatomas kitų metų sausio 1 dieną“, – pateikdamas protokolinį nutarimą aiškino pakeitimų iniciatorius „valstietis“ Jonas Jarutis.

Jis anksčiau yra teigęs, kad savivalda turėtų pati apsispręsti, kas labiau apsimoka – viešasis paslaugų pirkimas ar vidaus sandoris.

Visi žino, kad vidaus sandoriai yra tapę teisėtu būdu priversti mus visus mokėti brangiau.

Pataisomis siūloma vidaus sandorius be jokių išlygų leisti dėl vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Valdantieji pasiūlymą liberalizuoti savivaldybių vidaus sandorius pateikė nepaisydami Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarybų bei Valstybės kontrolės ir kitų institucijų raginimų jų visiškai atsisakyti. Vyriausybė gruodžio pradžioje iš esmės pritarė savivaldybių vidaus sandorių liberalizavimui, tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Parlamentarė konservatorė Agnė Bilotaitė piktinosi, kad abejotino skaidrumo projektai Seime stumiami buldozeriu.

„Man labai keista, kad tokiu buldozeriu stumiamas šitas projektas. Mes girdėjome, anksčiau, kad buvo kalbama, kad mes už skaidrumą, mes išskaidrinsime viešųjų pirkimų sistemą. Bet kas yra daroma? Visi žino, kad vidaus sandoriai yra tapę teisėtu būdu priversti mus visus mokėti brangiau“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Pasak jos, Konkurencijos taryba yra atskleidusi, kad vidaus sandorių būdu sudaryti pirkimai pabrangina paslaugas nuo 5 proc. iki 100 proc., o be konkurencijos atliekamų pirkimų kaina dažnai išauga nuo 10 proc. iki 20 procentų.

„Vidaus sandoriai, kai pažvelgsime į juos, dažnai sudaromi 15 metų, nelabai aišku, kas juose perkama, nes dažnai slepiamasi“, – aiškino A. Bilotaitė.

Jos duomenimis, savivaldybės vidaus sandorių sudaro už 0,5 mlrd. eurų.

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą, taip pat apribojo savivaldybių galimybes sudaryti tokius sandorius. Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Seimas antradienį nepritarė konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymui tokius sandorius uždrausti.

Už parlamentarės pataisas balsavo 25, prieš – 38, susilaikė 37 Seimo nariai. Galutinį sprendimą Seimas priims vėliau.

Ekonomikos ir inovacijų ministras „valstietis“ Virginijus Sinkevičius mano, kad kol kas nereikia uždrausti šių sandorių ir siūlė palaukti, ką dėl jų nuspręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Į jį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs bylą dėl vidaus sandorio Kaune teisėtumo.

Viešųjų pirkimų įstatymas dabar numato, kad savivaldybės vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešai, būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 metais vidaus sandorių skaičius sumažėjo apie 5,5 proc., bet jų vertė padidėjo apie 113 proc. Pernai 12 savivaldybių sudarė 32 apie 437 mln. eurų vertės vidaus sandorius, o 2017 metais – tiek pat savivaldybių – 12 daugiau kaip 16 mln. eurų vertės sandorių.

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą.

Vidaus sandoriai valdžios dėmesį atkreipė paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo neskaidriai pirkti paslaugas iš savo antrinių bendrovių.

Atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėse anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų taryba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.  

Eliminavo konkurentus

Darbus ir paslaugas 5 metus miestas pirks iš savivaldybės kontroliuojamų bendrovių "Grinda", "Vilniaus miesto parkai" ir "Vilniaus vystymo kompanija", iš "Susisiekimo paslaugų" – 7 metus. O iš UAB "Vilniaus apšvietimas" – net 15 metų.

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža aiškino, esą ilgesnio laikotarpio sutartys "Susisiekimo paslaugoms" būtinos, nes būtent 7 metams yra nupirkta elektroninio bilieto modernizavimo programa, o "Vilniaus apšvietimas" taip pat vykdo sostinės gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo modernizavimo projektą, ir bendrovei privaloma užsitikrinti šio projekto finansavimą iš banko.

Vilniaus tarybos narių klausiamas, kodėl užkertamas kelias konkurencijai neorganizuojant viešųjų konkursų, per kuriuos galbūt galima būtų paslaugas pirkti pigiau, o pasirinkti Viešųjų pirkimų įstatyme kaip išimtis numatyti vidaus sandoriai, V.Pauža atkirto: "O jūs pagalvokite, kokios bus sąnaudos savivaldybei, kai reikės atlikti šimtus viešųjų pirkimų, ir, atitinkamai, koks bus specialistų poreikis. Taip pat galiu pabrėžti, kad vidaus sandoriuose įkainiai kartais būna tikrai gerokai pigesni, nei perkant "iš išorės". Be to, sudaryti vidaus sandoriai neužkerta kelio organizuoti viešojo pirkimo, jeigu būtų toks poreikis."

Patarimus – į šiukšlių dėžę

Savivaldybės tarybos narys Šarūnas Skučas "Vilniaus dienai" teigė, kad tik dalis savivaldybės įmonių teisėtai galėjo pretenduoti į vidaus sandorius. Tai esą patvirtino ir advokatų kontoros "Glimsted" teisininkai, kurių konsultacijas dar 2017 m. pavasarį buvo užsakiusi "Vilniaus vystymo kompanija". Viena iš jų išvadų buvo, kad, norint atlikti komercinius vidinius sandorius, pirmiausia turi būti aiškus viešasis interesas, kuris nebūtų užtikrinamas, atidavus paslaugą teikti verslui.

Jeigu tie vidaus sandoriai įsigalios, savivaldybė galės telefono skambučiu nurodyti, kokią gatvę remontuoti, kurią duobę užtaisyti, kur žolę padažyti.

"Čia pavyzdžiu galėtų būti bendrovė "Vilniaus vandenys" – užtikrina nuolatinį vandens tiekimą, kokybę, apsaugą nuo diversijų. Analogiškos sritys – gatvių apšvietimas, viešasis transportas, kur akivaizdus viešasis interesas ir šioms savivaldybės įmonėms vidaus sandoriai galėtų būti taikomi, – aiškino Š.Skučas. – O tokios įmonės, kaip "Grinda", "Vilniaus vystymo kompanija" ar "Vilniaus miesto parkai" dirba paslaugų srityse, kurias sėkmingai teikia ir verslas. Jeigu kurios nors iš jų neliktų, nepakviptų jokiomis diversijomis ar blokadomis. Būtų tas pat, kaip uždaryti ledų kioską – gal kažkam, kas ten įpratęs pirkti ledus, ir nepatiks, bet diversija to nepavadinsi."

Pasamdyti teisės ekspertai rekomendavo prieš sudarant vidaus sandorį atlikti konkurencinę procedūrą ir įsitikinti, kad niekas kitas rinkoje, išskyrus savivaldybės įmonę, negali atlikti reikiamos paslaugos ta apimtimi, kurios pageidauja savivaldybė, ir užtikrinti tos paslaugos kokybės bei ekonominio naudingumo.

"Turėtų būti skelbiamas viešasis pirkimas, kurio metu arba nebūtų gauta pasiūlymų iš rinkos, arba rinkos dalyvių pasiūlymai būtų neužtikrinantys ilgalaikio paslaugos teikimo ar priimtinos kainos, – dėstė Š.Skučas. – Tokioje situacijoje vidaus sandoris būtų galimas."

Tačiau nepriklausomų teisininkų išvada nebuvo pasinaudota, nes ji nebuvo palanki valdančiųjų liberalų planams, o nuo tarybos narių ji buvo tiesiog nuslėpta.

"Man į rankas ji pateko dar tuomet, kai buvau "Vilniaus vystymo kompanijos" stebėtojų taryboje, kol valdantieji visų opozicijos atstovų neiššlavė iš savivaldybės įmonių priežiūros organų. Mano manymu, dalis tarybos narių buvo tiesiog apgauti, nes jie, tvirtindami abejotinus sandorius, neturėjo visos informacijos", – teigė pašnekovas.

Valdyti bet kokia kaina

Š.Skučo įsitikinimu, paskubomis patvirtinti vidaus sandoriai vilniečiams visiškai nenaudingi, o ir juos "prastūmusiai" dabartinei miesto valdžiai tai paranku tik rinkimų periodu.

"Norint patraukti rinkėjus, reikia vizualiai patrauklių darbų – išasfaltuotų gatvių, išlygintų duobių. Vertinant racionaliai, pavyzdžiui, sutvarkyta Antakalnio gatvė greit vėl pareikalaus naujo remonto, nes šuliniai palikti kaip anksčiau, viduryje gatvės, automobilių ratai per juos dunda. Bet vizualiai šiuo metu gatvė atrodo gražiai, ir Antakalnio gyventojų dauguma, matyt, mero darbu patenkinta", – svarstė politikas.

Anot jo, kad iki rinkimų būtų atlikta kuo daugiau tokių miesto "pagražinimų", valdžiai labai patogu turėti pavaldžias įmones, nes jų vadovai nedelsiant padarys viską, ką jiems lieps.

"Jeigu tie vidaus sandoriai įsigalios, savivaldybė galės telefono skambučiu nurodyti, kokią gatvę remontuoti, kurią duobę užtaisyti, kur žolę padažyti, – ironizavo Š.Skučas. – Bet būtų visai nejuokinga, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba ar Konkurencijos taryba šiuos sandorius stabdytų – tada mieste gali sustoti visi darbai, kilti chaosas, nes viešųjų pirkimų tikrai iki rinkimų nepavyks suorganizuoti."

Esama ir daugiau motyvų, kurie skatina savivaldybes neatsisakyti vidaus sandorių. Mat, anot Š.Skučo, kai kurios savivaldybės įmonės yra tapusios tam tikromis savų žmonių įdarbinimo agentūromis, be to, perduodami įmonės kontrolę kuriai nors politinei jėgai, valdantieji užsitikrina jos paramą priimant įvairius ginčytinus sprendimus.

"Tie sprendimai dažnai nenaudingi miestiečiams, nes juk jie už viską moka. Jeigu savivaldybės įmonė už paslaugas nesurenka pakankamai pinigų, savivaldybė ją papildomai dotuoja visų miestiečių lėšomis, – žemesnių paslaugų kainų iliuzijas sklaidė politikas. – Kitas svarbus dalykas – atsakomybė: iš konkursą laimėjusio tiekėjo mes galime pareikalauti ištaisyti broką, išsireikalauti delspinigius, galų gale įtraukti įsipareigojimų nevykdantį tiekėją į nepatikimų tiekėjų "juodąjį sąrašą", to įmonės bijo, ko gero, labiausiai, nes tuomet negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tokios priemonės savivaldybės rankose verčia įmones pasitempti. O ko pareikalausi, pavyzdžiui, iš "Vilniaus vystymo kompanijos"? Prisiminkime, kaip buvo praėjusį rudenį su mokyklų remontais – sutvarkyti jas buvo suplanuota iki mokslo metų pradžios, o kai kur dar net konkursai nebuvo pasibaigę. Mokiniai grūdosi keliose dirbti pritaikytose klasėse, pamokos buvo rengiamos net kitų įstaigų patalpose. O savivaldybė tegalėjo paskėsčioti rankomis. Na, blogiausiu atveju galėjo pakeisti direktorių, ir daugiau nieko."

Prievaizdai tik stebi

Pernai gruodžio pradžioje, kai buvo siekta žūtbūt "pramušti" sprendimą dėl penkių vidaus sandorių skubos tvarka, sostinės valdančiųjų įkarštį atvėsino Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, pareiškusi, kad jos vadovaujama tarnyba šį sprendimą neabejotinai perduos tirti Viešųjų pirkimų tarnybai.

Šios tarnybos vadovė Diana Vilytė "Vilniaus dienai" patvirtino, kad informaciją iš Vyriausybės atstovės jau gavusi, tačiau tarnyba Vilniaus savivaldybės sprendimo dėl vidaus sandorių vertinti negalinti, kadangi jis yra teisėtas.

"Nepaisant, kad Prezidentė buvo uždėjusi veto dėl vidaus sandorių, Seimas, perkeldamas ES direktyvą dėl viešųjų pirkimų į nacionalinę teisę nuo 2017 m. liepos 1 d., savivaldybėms leido sudaryti vidaus sandorius, – teigė D.Vilytė, akcentuodama, kad minima ES direktyva sudarinėti vidaus sandorių apskritai nedraudžia. – Pas mus Seimas sugriežtino direktyvos nuostatas tik valstybės įmonėms. Dėl to bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, ir dabar visi laukiame teismo įvertinimo, ar teisėtai Lietuvos įstatymų leidėjas sugriežtino direktyvos nuostatas."

Viešųjų pirkimų tarnyba dabar atlieka tik stebėseną, kaip savivaldybės laikosi įstatymu nustatyto įpareigojimo viešinti vidaus sandorius per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą.

"Nurodyti, kad tai yra vidaus sandoris, privaloma per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo. Kol kas sistemoje matyti, kad savo sudarytus vidaus sandorius yra paviešinusi vienintelė Panevėžio miesto savivaldybė", – sakė D.Vilytė.

O kaipgi su įstatyme numatyta išimtimi – kas gali patikrinti, ar iš tiesų niekas kitas, tik savivaldybės įmonė, gali teikti savivaldybei reikalingas paslaugas?

"Taip, vidaus sandoris sudaromas, tik kai rinkoje nėra kitų paslaugos teikėjų. Save ir mokesčių mokėtojus gerbianti savivaldybė turėtų su jų pinigais elgtis sąžiningai – vertinti, ar yra daugiau tiekėjų, ar savos įmonės paslaugos tikrai pigesnės ar kokybiškesnės. Bet čia labiau Konkurencijos tarybos veiklos laukas, jeigu vidaus sandoriu pažeidžiamos kurios nors iš Konkurencijos įstatymo nuostatų", – gynėsi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

Iš klaidų nesimoko

Konkurencijos taryba jau yra nagrinėjusi keletą skundų, kai savivaldybės be konkurso perka darbus ir paslaugas iš savo kontroliuojamų įmonių.

Pernai lapkritį 22 tūkst. eurų bauda skirta Klaipėdos miesto savivaldybei tik už vieną vidaus sandorį, kai su savo kontroliuojama įmone be konkurso ir be konkurencinės procedūros sudarė sutartį dėl saugaus eismo priežiūros ir gatvių bei viešųjų erdvių apšvietimo.

Kiek anksčiau 34,2 tūkst. eurų baudą "užsidirbo" ir Panevėžio miesto savivaldybė, nevykdžiusi 2015 m. Konkurencijos tarybos nurodymo nutraukti sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo su savo valdoma įmone. Kone 3 metus savivaldybė nesėkmingai bandė panaikinti Konkurencijos tarybos sprendimą teismuose, o po apeliacinio teismo nutraukusi sutartį, sudarė laikinąją, pagal kurią privilegijuota įmonė dar gavo teikti paslaugas iki šių metų liepos.

Už veto balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 77, o susilaikė 4. Tai reiškia, kad Seimui grąžintas Viešųjų pirkimų įstatymo projektas priimtas be Dalios Grybauskaitės siūlytų pakeitimų - ji siūlė uždrausti vidaus sandorius.  

Prieš veto balsavo 32 „valstiečiai“, visi 17 socialdemokratų, 11 konservatorių, 5 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, po 6 „tvarkiečius“ ir liberalus. 

Už veto pasisakė 17 „valstiečių“, 12 konservatorių, 8 liberalai, 4 Mišrios Seimo narių grupės nariai bei Seimo vadovas Viktoras Pranckietis.

Tarp 4-ių susilaikiusių parlamentarų du buvo „valstiečiai“ - Vida Ačienė ir Juozas Rimkus - bei du konservatoriai - Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius.

Seimo Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė vidaus sandorius pavadino „landa korupcijai“, o „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys tikino, kad jie nekelia grėsmės konkurencijai ir nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra uždrausti.

Socialdemokratas Artūras Skardžius aiškino, kad vidaus sandorius reikia labiau prižiūrėti bei kontroliuoti, tuomet piktnaudžiavimų ir korupcijos nebus: „Susitvarkykime vidaus kontrolę ir nekapokime kirviu“.

Konservatorius Emundas Pupinis taip pat tikino, kad savivaldybės įmonės elgiasi kur kas atsakingiau, nes jų savininkė yra rajono valdžia: „Tai yra rinkti politikai, kurie tikrai nenori plėšikauti iš savo žmonių, nes, kaip žinote, politinėje sistemoje yra ir pozicija, ir opozicija“.

„Valstietis“ Jonas Jarutis suabejojo, ar vidaus sandorių draudimas padės sustiprinti savivaldos galias: „Ne visada privatus sektorius yra efektyviausias ir pažangiausias“.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad vidaus sandoriai reikalingi rajonuose, kur konkurencija mažesnė ir privatus verslas menkesnis.

Liberalas Simonas Gentvilas siūlė „netraktuoti vidaus sandorių draudimo kaip atakos prieš savivaldybes“: „Tai ataka ne prieš savivaldą, bet prieš korupciją“.

Tuo tarpu liberalas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad 95 proc. savivaldybės įmonių yra sovietmečio laikotarpio paveldas: „Kuris tebesitęsia iki šiol jau trečią dešimtmetį, ir mes to nenorime matyti, nenorime reformuoti“.

Kovo pabaigoje Seimo priimtos pataisos leido vidaus sandorius sudaryti savivaldybėms ir jų kontroliuojamoms įmonėms, tačiau neleido naudoti tokios praktikos valstybės ir savivaldybės įmonėms, bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip pusė akcijų.

Atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėse ragino Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų taryba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.  

Viešųjų pirkimų tarnybos skaičiavimais, 2011-2016 metais vidaus sandorių sudaryta už 1,005 mlrd. eurų, iš jų savivaldybėse - už 420,7 mln. eurų.

2015 metų pabaigoje veikė 271 savivaldybių kontroliuojama įmonė. Vidaus sandoriai  Lietuvoje yra galimi nuo 2010 metų.