Svarbus indėlis
Atsižvelgdama į poreikį, Lietuva sėkmingai tęsia gerosios patirties perdavimą partneriams iš Ukrainos. 2016 m. glaudžiai bendradarbiauja siekdama stiprinti Ukrainos valstybės institucijų ir specialistų gebėjimus, perduoti sukauptą patirtį branduolinio saugumo srityje bei įgyvendinant AA/DFCTA (Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus su ES) ir su tuo susijusias reformas, ypač muitinės veiklos, sveikatos apsaugos, švietimo, registrų, standartizacijos, teisingumo, žemės ūkio, energetikos srityse.
Šiuo metu Ukrainoje įgyvendinama trylika dvišalių projektų, taip pat parama Ukrainai teikiama ir per septynis regioninius projektus institucinių gebėjimų stiprinimo branduolinio saugumo, kultūros paveldo puoselėjimo ir paramos jauniesiems lyderiams srityse.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis 2016 m. šalyse partnerėse įgyvendinamas 81 projektas už daugiau nei 1,2 mln. eurų, iš jų 72 projektai už maždaug 1,1 mln. eurų – ES Rytų partnerystės šalyse.
Planuojant vystomojo bendradarbiavimo veiklas, atrenkant projektus ar teikiant kitokio pobūdžio paramą visada atsižvelgiama į šalies partnerės poreikius bei Lietuvos ir valstybės partnerės strateginius susitarimus dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo srityje. Vadinasi, projektų Ukrainoje metu visomis priemonėmis siekiama, kad Lietuvos teikiama parama pasiektų tikslą.
Šiuo metu Ukrainoje didelis dėmesys skiriamas pilietinei visuomenei ir regioninei žiniasklaidai stiprinti, parama teikiama priverstinai perkeltiems ar gyvenamosios vietos netekusiems asmenims bei kitiems nuo Rusijos karinės agresijos Rytų Ukrainoje nukentėjusiems gyventojams.
Iš karo mėsmalės
Vienas sėkmingiausių sveikatos apsaugos srities projektų Ukrainoje – tai psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms įdiegti skirtas projektas. Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus ir gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų įdiegimas Rytų Ukrainos regionuose, Dniepropetrovsko ir Poltavos apskrityse, kurios smarkiai nukentėjo nuo karo, yra būtinas ir atskleidęs daugybę sukrečiančių sovietinio palikimo detalių.
„Šis projektas svarbus, nes visa Ukrainos psichikos sveikatos sistema yra absoliučiai nepasikeitusi nuo sovietinių laikų nei paslaugų, nei gydymo metodų prasme, o ir pačios įstaigos yra labai apleistos. Kaip ir sovietiniais laikais iki projekto pradžios ukrainiečiai dirbo tik su sunkiais lėtiniais psichikos ligoniais, pavyzdžiui, sergančiais šizofrenija, dimensija, psichozėmis, taip pat alkoholikais“, – niūrią realybę piešia M. Marcinkevičius.
„Kai prasidėjo karo veiksmai, arba, kaip jie patys vadina, antiteroristinės operacijos, plūstelėjo žmonės, kurie nukentėjo nuo karo. Pirmiausia kareiviai, kurie dalyvavo kariniuose veiksmuose, kurie matė karo baisybes ir buvo apšaudomi iš visų pusių. Tie žmonės papuolė į baisią karo mėsmalę ir iš ten grįžo su didelėmis traumomis, psichologiškai sužaloti“, – sako specialistas ir priduria, kad į šį karą buvo paimti civiliai žmonės, kurie neturėjo jokio karinio pasirengimo.
Kitos grupės, kurioms labai reikėjo pagalbos, – tai žmonės, kurie neteko artimųjų, ir pabėgėliai, kurie neteko savo namų, įprasto gyvenimo ir susiduria su didžiulėmis psichologinėmis ir psichiatrinėmis problemomis. „Kai plūstelėjo žmonės su tokiomis problemomis, senoji Ukrainos psichikos sveikatos sistema absoliučiai nežinojo, ką su jais daryti. Šia prasme mūsų pagalba jiems nepaprastai reikalinga“, – tikina M. Marcinkevičius.
Specialistas tikina, kad Ukrainai Lietuvos pagalba labai aktuali, nes „mes, kitaip nei Vakarų šalys, patys startavome iš tos pačios sistemos ir galime labai aiškiai papasakoti, kaip nuėjome visą kelią. Vakariečiai gali atvažiuoti, bet negali papasakoti, kaip tai padaryti Ukrainoje, nes jie ėjo visai kitu keliu“.
Šio ir kitų projektų Ukrainoje įgyvendinimo sėkmei didelę reikšmę turi ir kalbos mokėjimas bei kultūrinis bendrumas, kurio Lietuvai ir Ukrainai išties netrūksta.
Ne Afrikos vidury?
Projektas vertinamas kaip išties sėkmingas, tačiau jo metu netrūko sukrečiančios patirties. M.Marcinkevičius prisimena niūrią psichiatrijos ligoninę Dniepropetrovske, kurioje talpinama net 1 600 ligonių. Jis pasakoja, kad tokių Europoje jau faktiškai nėra, o Lietuvoje didžiausia tokia ligoninė yra 500 vietų.
„Ta ligoninė turi 800 ha pagalbinį ūkį. Tuose ūkiuose vergiško darbo principais išnaudojami pacientai – juk jie negauna jokio atlygio. Aišku, ūkiuose yra pagrindiniai darbuotojai, kurie tuo užsiima, bet, pavyzdžiui, derliaus nuimti pasitelkiami ir pacientai. Čia iškyla kitas klausimas: jei pacientas gali dirbti ūkio darbus, ar tikrai jo vieta yra ligoninėje?“ – svarsto gydytojas psichiatras.
„Baisų įspūdį paliko ir vaikų skyrius, ten net nėra durų – tiesiog ertmės sienose. Kai pasakėme, kad nesame to matę, jie mums paaiškino, kad taip yra dėl to, jog patogiau vaikus stebėti. O vaikai ten dar būna ir pririšami... Suprantama, kad tai sistemos palikimas, bet sunku įsivaizduoti, kad tokie dalykai dar egzistuoja šalyje, kuri ne vidury Afrikos, o priklauso Europai, ir dar vieno didžiausių šalies miestų ligoninėje. O kas vyksta kitur?“ – klausia M. Marcinkevičius.
Jis teigia, kad šis jau ilgiau nei metus trunkantis projektas paskatino žvelgti į ateitį ir galvoti apie darbą su dar labiau nuo karo nukentėjusiomis sritimis – Luhansku ir Donecku.
Sunku prisitaikyti
Karas Ukrainoje paveikė ne tik tuos, kurie buvo tiesiogiai į jį įtraukti, bet ir tuos, kuriems dėl karo veiksmų teko palikti ar netekti savo namų ir įprasto gyvenimo. Ukrainos žmogaus teisių fondo valdybos pirmininkas Jevgenijus Fominas pasakojo apie Ukrainos viduje perkeltų asmenų integracijos ir įgalinimo programą „Nauja pradžia“, prie kurios daug prisidėjo ir Lietuva. Jis atviravo, kad priverstinai perkelti asmenys susiduria su įvairiausiomis problemomis: jiems sunku integruotis, prisitaikyti prie naujo gyvenimo ypatumų ir darbo rinkos.
„Projektui daug suteikė Lietuvos patirtis ir bendras darbas su jūsų šalies specialistais. Džiaugiamės, kad prisidėjo ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis. Programos veiksmais strategiškai siekėme stiprinti viduje perkeltų asmenų integraciją darbo ir verslo rinkose, didinant verslumo gebėjimus ir įtraukiant vietos NVO trijuose regionuose – Lvove, Zaporožėje ir Vinycioje. Mūsų tikslas – įveikti nepasitikėjimą žmonėmis, sušvelninti neigiamą požiūrį ir vėl užmegzti naujus verslo ryšius tarp Rytų ir Vakarų subjektų bei verslo partnerių“, – teigia J. Fominas.
Projektas svarbus Ukrainos verslo plėtrai, kadangi iniciatyvos sujungia vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, ES verslo grupių ir rinkų įtrauktį bei žiniasklaidos ir NVO sektorius, o šiuo projektu ypač skatinamos moterys ir verslą pradėti norintys asmenys.
Programos metu organizuoti mokymai padidino šalies viduje perkeltų asmenų profesinį pajėgumą ir pagerino verslo plėtros programas, o projekto lektoriai ir toliau veikia taip pat ir neformaliojo švietimo lygiu.
Mažas tęstinumas
Lietuva Ukrainai padeda ne tik gerinti žmonių gyvenimo kokybę po karo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet ir priartėti prie ES standartų, stiprinant administracinius ir institucinius šalies gebėjimus. VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) siekia perduoti lietuvių patirtį, kad ukrainiečiai galėtų sėkmingai įgyvendinti ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį bei būtinas ekonomikos reformas.
Projekto „Administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimas, padedant Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai įgyvendinti su ES Asociacijos sutartimis susijusias reformas“ metu Ukrainai perduota geroji Lietuvos patirtis padeda kelti šalies vykdomosios valdžios institucijų atstovų kompetenciją ES reikalų koordinavimo srityje, o ilgalaikis ekspertas iš Lietuvos, ESTEP valdybos narys Darius Žeruolis, teikia nuolatines konsultacijas ir techninę pagalbą. Teikiama ir kitų trumpalaikių Lietuvos ekspertų pagalba, taip pat rengiami mokymai – šią savaitę penkiolikos žmonių delegacija iš Ukrainos atvyko žinių semtis į Vilnių.
„Tai tęstinis, jau trečias URM projektas, o Ukraina iš trijų projekte dalyvaujančių valstybių dėl ES Asociacijos proceso judėjimo į priekį teikia daugiausia vilčių. Tačiau didžiausia Ukrainos problema šio projekto kontekste yra jos vyriausybės nestabilumas ir mažas tęstinumas. Balandžio mėnesį buvo suformuota nauja vyriausybė, o kartu ir vyriausybės Europos integracijos biuras, su kuriuo mes nuosekliai dirbome jau trečius metus. Taip pasikeitė šio biuro darbuotojų sudėtis, ir mes netekome nemažai sėkmingai bendradarbiavusių kolegų. Gaila, nes kelerių metų darbas dabar iš esmės pradedamas iš naujo“, – apie projekto metu užklupusius sunkumus pasakoja D.Žeruolis ir priduria, kad tai yra politinės kultūros, kuri negali pasikeisti greitai, Ukrainoje padarinys.
„Ukrainoje problemų yra ir dėl valstybės tarnybos silpnumo, nedidelių atlyginimų, o tokios tarnybos kaip pas mus, apsaugotos nuo politinių skersvėjų, išvis nėra“, – atvirauja ekspertas, kuris tiki, kad vienas svarbiausių pasiekimų šioje šalyje yra tai, jog Ukraina tiki ir pasitiki Lietuva.
Pažink šių dienų pasaulį
