Kaip teigiama Aplinkos ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte, siūloma drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias. Kaip alternatyva tokiems gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės, kurių sudėtyje nėra plastiko.

Siūloma nedrausti dalinti vienkartinių pakuočių su maistu ar gėrimais, jei jos užpildytos ne maitinimo įstaigoje.

Be to, siūloma numatyti įmonių ar fizinių asmenų atsakomybę už reikalavimų nevykdymą.

Grupė parlamentarų siūlo Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo projektų pataisas, kurios, anot jų, tai paskatintų daugkartinės maisto ir gėrimų taros sistemos plėtrą.

Tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas Seimas šią savaitę priėmė svarstyti: už tai pasisakė 49 parlamentarai, prieš – vienas, balsuodami susilaikė 14. Toliau Seime pakeitimai bus svarstomi birželio 20-ąją.

Jei parlamentas galutinai pritars siūlymams, nuo 2024-ųjų sausio būtų draudžiama nemokamai dalinti plastiko stiklines vandeniui, sultims ar alui arba kitiems gėrimams įsipilti bei popierinius puodelius kavai, arbatai. Kaip alternatyva vienkartinėms gėrimų pakuotėms turėtų būti pasiūlomos nemokamos daugkartinės.

Tuo metu maisto vienkartinės pakuotės apmokestinamos būtų nuo 2025 metų.

Tačiau pakuotės, į kurias individualiam vartojimui skirtas maistas būtų supakuotas gamybos linijose, apmokestinamos nebūtų. 

Pataisas inicijuoja beveik dvi dešimtys įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, o pokyčius pristatęs „laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino, kad vienkartinius gaminius reikia riboti, nes jie po trumpo naudojimo tampa šiukšlėmis ir jas sudėtinga perdirbti.

„Siekiame pokyčių šioje srityje (...) Vienkartiniai maisto taros gaminiai yra iš tiesų išpopuliarėję, jiems beveik šiuo metu nesiūloma alternatyvų, tačiau juos labai sunkiai surenkame. Pakliūna į bendras atliekas ir net, jeigu yra išrūšiuojami, sunku po to perdirbti, nes sunku sukaupti į vieną vietą didelį kiekį. Kiekiai, iš tiesų, išleidžiami į rinką yra dideli“, – tvirtino parlamentaras.

Jo skaičiavimais, Lietuvoje per dieną panaudojama apie 200 tūkst. vienkartinių puodelių.  

„Jei iki šiol įpila kavos ar įdeda maisto, už pakuotę nieko neprašo, dabar turės prašyti kažkokios sumos, ar 1 cento, ar daugiau. Iš tiesų tas įstatymas galios dėl visų vienkartinių pakuočių, nes nėra labai prasmės skirstyti, kokio tai tipo vienkartinė pakuotė, ar plastiko, ar popierinė, nes paprastai beveik visais atvejais tai būna kombinuota pakuotė – truputį to, truputį to“, – aiškino K. Adomaitis, pabrėždamas, kad pokyčius  labiausiai pajus greitojo maisto restoranai, siūlantys tik vienkartinę pakuotę net ir maitinimo vietoje.  

Tačiau K. Adomaitis pabrėžė, kad dabar degalinės jau siūlo nuolaidą kavai, jeigu pirkėjas atsineša savo puodelį. Pasak jo, tokia tvarka galėtų būti visose viešojo maitinimo įstaigose.

K. Adomaitis sako, kad  pataisomis siekiama keleto tikslų: „Visų pirma tai – psichologinis efektas, kad žmonės supras, jog pakuotė irgi kainuoja, antra, atsinešus su savimi daugkartinę pakuotę į bet kurią kavinę ar restoraną norint išsinešti maisto, akivaizdžiai pajustų ir finansinę naudą, nes tiesiog nemokėtų už vienkartinę pakuotę, ir trečia – atsirastų paskata plėtoti užstato sistemą – jeigu kavinės siūlytų užstatą, tai irgi būtų tinkama kaina“.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas apgailestavo, kad visuomenė nesusimąsto, kol neturi susimokėti už vienkartinius indus, o konservatorius Vilius Semeška pateikė pavyzdį, kad Vokietijoje perkant bokalą alaus, reikia susimoki užstatą – du eurus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad „yra geresnių, protingesnių alternatyvų“ negu naujo mokesčio įvedimas.  

K. Adomaitis be kita ko priminė, kad Estijoje skinasi kelią projektas, kur numatytas minimalus 50 centų mokestis už vienkartinę tarą, Nyderlanduose – 25 centai už puodelį.

Viešojo maitinimo įstaigoms, kuriose bus pažeista tvarka, grėstų 1-5 tūkst. baudos, jų vadovams – 100-200 eurų, o pardavėjai būtų įspėjami arba skiriamos 30-60 eurų baudos.

„Labai dažnai sutinkama šiukšlė gamtoje – vienkartiniai puodeliai ir vienkartinė maisto tara. (...) Šiuo metu registruojame įstatymo projektą, kad ir tokie puodeliai neturėtų būti neatlygintinai dalinami. Ir restoranai, kavinės privalėtų pasiūlyti daugkartinę alternatyvą vartotojams“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Adomaitis.

„Egzistuoja užstato sistemos, tai išbandyta užsienyje, Lietuvoje sunkiai kelią skinasi užstato sistemos daugkartinės pakuotės, nes trūksta atitinkamo teisinio reguliavimo. Tikimės, kad tokiu sprendimu paskatinsime viešąjį maitinimo sektorių pereiti prie daugkartinių pakuočių arba mažinti vienkartinių pakuočių pasiūlą“, – pridūrė jis.

Taip pat numatoma, kad vienkartinės pakuotės galėtų būti naudojamos, kai individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai supakuoti gamybos linijoje, o po to gabenami į prekybos vietą.

Naujasis įstatymas, kurį priėmė Vokietijos žemieji parlamento rūmai, uždraus tam tikrų vienkartinių plastiko gaminių pardavimą nuo 2021 metų liepos mėnesio.

Šiuo žingsniu Vokietija įvykdys savo įsipareigojimus Europai, kadangi ES praėjusiais metais susitarė nustatyti griežtus naujus apribojimus tam tikriems plastikiniams gaminiams.

ES teisės aktai draudžia maždaug dešimtį vienkartinių plastikinių gaminių, kuriems yra ekologiškų alternatyvų, įskaitant gėrimų maišymui skirtus pagaliukus, lazdeles ir lėkštes.

ES Komisijos duomenimis, įstatymu draudžiami produktai sudaro 70 proc. į vandenynus patenkančių atliekų, keliančių grėsmę laukinei gamtai ir žuvininkystei.

Visoje ES galiojantys teisės aktai jau paskatino greitojo maisto milžinę „McDonald's“ paspartinti veiksmus, skirtus apriboti plastikų naudojimą restoranuose Europoje, be kita ko, atsisakant ledų „McFlurry“ plastikinių dangtelių.

„McDonald's“ skaičiavimais, pastarasis pokytis leis per metus sutaupyti daugiau nei 1 200 tonų plastiko.

Aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ ketvirtadienį sukritikavo naująjį Vokietijos įstatymą dėl to, kad vietoj masinio visų tokių produktų draudimo sudarytas tik tokių gaminių sąrašas.

„Išeitis iš plastiko krizės gali įvykti tik patvirtinus tikrus pokyčius pakuočių srityje, pereinant nuo vienkartinių pakuočių prie daugkartinių“, – pareiškė „Greenpeace“ Vokietijoje atstovė Viola Wohlgemuth.

Kaip praneša savivaldybė, toks sprendimas priimtas dėl koronaviruso plitimo prevencijos.

Pasak mero Vytauto Grubliausko, nors būta siūlymų jau Jūros šventės metu pereiti prie daugkartinės taros, kurią prekybininkai turėtų atiduoti išplauti tiekėjams, o po to vėl naudoti pakartotinai, kyla abejonių, ar bus įmanoma užtikrinti šimtaprocentinę higieną ir saugumą.

„Pati idėja mažinti plastiko vartojimą yra puiki ir sveikintina, tačiau šiuo metu ją įgyvendinti miesto renginiuose, manau, nėra tinkamas laikas. Jei tai būtų įprastiniai metai be jokio koronaviruso grėsmės šešėlio, turbūt apskritai nekiltų diskusijų, kuriuo keliu eiti. Tačiau šiuo metu, kol nėra garantijos, kad bus užkirstas kelias viruso plitimui, geriau rizikos išvengti. O kitais metais, tikėkimės, jau įveikus COVID-19, vienkartinės plastikinės taros atsisakymas, manau, turėtų būti prievolė“, – sako Klaipėdos meras.

Pasak mero, higienos reikalavimų laikymąsi kontroliuojančių institucijų vadovai taip pat išsakė abejonių dėl siūlymo švenčių metu pereiti prie daugkartinės taros naudojimo. Sprendimas likti prie vienkartinės taros naudojimo galios ir paskutinį liepos savaitgalį vyksiančios Jūros šventės, ir kitų šią vasarą numatomų miesto renginių metu.

Toks sprendimas priimtas šią savaitę. Renginių viešinimo priemonėse siūloma naudoti iniciatyvos „NE plastiko bangai“ logotipą.

Draudimas numatytas Renginių organizavimo Neringos savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos apraše.

„Tokių priemonių imtis skatina praėjusiais metais birželio mėnesį pasirašytas memorandumas tarp Neringos savivaldybės, Lietuvos buriuotojų sąjungos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Memorandumo tikslas – sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą Neringoje bei neigiamą plastikinių gaminių poveikį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytai Kuršių nerijos aplinkai.

Anot savivaldybės, didelė dalis kurorto verslininkų jau praėjusią vasarą atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių, kavos puodelių dangtelių. Lauko kavinėse ir terasose vienkartinio naudojimo bokalus ir plastikines stiklines keitė daugkartinio naudojimo depozitinės plastikinės stiklinės.

„Per pastaruosius metus Neringoje ne tik gerokai sumažėjo vienkartinio plastiko gaminių, bet ir augo bendruomenės žmonių, kurorto svečių sąmoningumas“, – sakė vicemeras Narūnas Lendraitis.

Sprendimą per šventes atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių yra priėmusi Vilniaus miesto savivaldybė.

Nuo šių metų pradžios plastikinių indų ir įrankių per viešus renginius jau nenaudoja Panevėžys, Joniškio rajonas.

Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių karštų gėrimų puodelių, kurie bendru komunalinių atliekų srautu keliauja į sąvartyną. Iki šiol Lietuvoje nebuvo kitos kombinuotų ir sudėtinių pakuočių tvarkymo alternatyvos, kaip tik šalinimas sąvartynuose.

Nuo 2016 metų šalies regionuose ėmus veikti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams, šias pakuotes galima atskirti iš bendro srauto ir deginti, taip atgaunant energiją, tačiau tai nėra pats tinkamiausias atliekų tvarkymo būdas, prarandamos aukštos kokybės žaliavos. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai problemos nesprendžia, kadangi atliekos, pabuvusios bendrame komunaliniame sraute, retai tinkamos aukštos kokybės perdirbimui.

„Kol Lietuvoje nebuvo galimybės perdirbti vienkartinių sudėtinių pakuočių, nebuvo ir poreikio jų rūšiuoti, surinkti atskirai. Visuomenėje vyravo dviprasmiškas požiūris į šias pakuotes – jos tarsi popierinės, bet viduje yra plastiko, lyg ir perdirbamos, bet sakoma, jog tai mitas“, – teigia V. Daugėlaitė.

Tačiau, pasak tyrėjos, jau visai netrukus vienkartinius popierinius puodelius, tetrapakus ir kitas maistines sudėtines ir kombinuotas pakuotes bus galima panaudoti gaminant statybines plokštes. Tad, galbūt atėjo laikas pagalvoti ir apie sistematizuotą vienkartinių puodelių surinkimo sistemą.

Per dieną – 7 mln. vienkartinių puodelių

V. Daugėlaitė, žinias apie sudėtinių pakuočių atliekų mažinimo galimybes gilinusi Šveicarijoje, teigia, kad šalyse, kuriose popierinių karštų gėrimų pakuočių srautai didesni, veikia specializuotos šių puodelių surinkimui ir perdirbimui skirtos sistemos, kuriamos jų perdirbimą palengvinančios inovacijos.

„Viena iš pirmųjų šalių, kurioje yra sukurti ir paleisti specialūs vienkartinių puodelių perdirbimo įrenginiai yra Jungtinė Karalystė. Joje per dieną ištuštėja 7 milijonai kavos puodelių, o per metus jų susikaupia daugiau nei 2,5 milijardo“, – jaunoji tyrėja pasakoja apie „Simplycups“ vienkartinių puodelių surinkimo ir perdirbimo sistemą.

Inovaciją, palengvinančią vienkartinių puodelių perdirbimą, pasiūlė ir Jungtinės Valstijos – čia sukurta nauja popierinių puodelių vidaus danga „EarthCoating”, kurią sudaro 60 proc. polietilenas ir 40 proc. kalcio karbonatas. Dėl to pakuotė tampa daug lengviau perdirbama įprastuose popieriaus perdirbimo įrenginiuose.

Perdirba į statybines medžiagas

Vartotojų požiūrį į atskiros vienkartinių puodelių surinkimo sistemos diegimą Lietuvoje tyrusi V. Daugėlaitė išsiaiškino, jog daugiau nei pusė (57,6 proc.) vartotojų mano, jog popieriniai vienkartiniai puodeliai yra perdirbami. Tiesa, sužinoję jog taip nėra, didžioji dalis tyrime dalyvavusiųjų (79,6 proc.) sutiktų mokėti 10 centų užstatą už vienkartinį puodelį, jei veiktų atskiro jų surinkimo sistema.

„Įdiegus atskirą surinkimo sistemą „kavos išsinešti“ kavinėse galima tikėtis surinkti apie 70 proc. pakuočių“, – teigia V. Daugėlaitė.

Pasak tyrėjos, inovacija, apie kurią kol kas mažai kalbama, bet kuri netrukus atsiras Lietuvoje, yra statybinių plokščių gamyba, kur pagrindinė žaliava yra kombinuotos ir sudėtinės pakuotės. Gamyboje naudojama karšto preso technologija leistų 100 proc. pakuočių atliekų perdirbti į statybines plokštes, o tai efektyviai išspręstų tokių pakuočių panaudojimo problemą. Įrenginį eksploatuos įmonė UAB „Polymer Recycling”.

„Toks šių atliekų perdirbimas atitiktų esminį žiedinės ekonomikos principą: prekės turi būtų kuriamos taip, kad jos niekada netaptų atliekomis, arba, tapusios atliekomis, turi būti panaudojamos antrą kartą. Vienos pramonės šakos šalutiniai produktai turi būti paverčiami kitos žaliavomis“, – teigia KTU APINI doktorantė V. Daugėlaitė.

Prancūzijoje kiekvieną sekundę išmetama 150 vienkartinių stiklinių, o tai sudaro 4,73 mlrd. per metus. Tik 1 proc. iš jų perdirbamos, daugiausia dėl to, kad šiuo metu jos gaminamos iš polipropileno ir polistireno.

Šis Prancūzijos sprendimas – aplinkos apsaugos ministrės Segolene Royal darbas. Jos tolimesniuose planuose – siekis perpus sumažinti atliekas sąvartynuose iki 2025 metų.

Stabiliai apie 15 proc. kasmet auganti vienintelė Baltijos šalyse kiaušinių pakuočių ir vienkartinių indų iš ekstruduotojo putų polistireno gamintoja "Pack Klaipėda" šiemet taip pat nusiteikusi didinti gamybos ir pardavimų apimtį.

Vasarą bendrovė, per metus pagaminanti apie 150 mln. vienetų įvairių polistireno pakuočių, maisto dėžučių, lėkščių, planuoja įsigyti naują 400 tūkst. eurų kainuojantį pakuočių gamybos įrenginį - termoformuotę ir tai leis gaminti apie 30 proc. daugiau produkcijos, rašo "Verslo žinios".

Apie 85-90 proc. visos produkcijos eksportuojama į Skandinavijos ir Baltijos šalis, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Slovakiją, kitas Europos šalis.