„Leis apsisaugoti nuo neprognozuojamų pokyčių arba atskirų sprendimų, kurie gerokai sujaukia situaciją“, – teigė G. Nausėda.

Tokio partijų susitarimo tikslas – užtikrinti nuoseklią šalies užsienio politiką iki 2030 metų. Partijos tarėsi, keitė, taisė ir vėl tarėsi. Dabar jis jau baigtas, atiduotas galutiniam partijų verdiktui.

Opozicija sako, kad galutiniame variante Kinijos atžvilgiu retoriką sušvelninti pavyko, nors konservatoriai norėjo aštriau.

„Kolegos naudojo idealizuotas nuostatas, pavyzdžiui, blogio ašies susiformavimas, dedant lygybės ženklą tarp Rusijos ir Kinijos“, – kalbėjo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

Dabar tekste rašoma, kad bus siekiama Lietuvos santykius su Kinija plėtoti ES kontekste bei gerbti vienos Kinijos politiką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie Taivaną rašoma, kad partijos įsipareigoja toliau stiprinti ekonominius, prekybinius ir kultūrinius politikų bei ekspertų ryšius su Taivanu.

„Ten šie santykiai buvo iškelti aukščiau visų. Tai – konservatorių fantazijos Taivano atžvilgiu ir padarytų klaidų pateisinimas. Jis, palyginus su kitais variantais, tikrai sušvelnėjo“, – pasakojo darbiečių frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Tačiau neįvardinta, ar tai reiškia, kad taivaniečių atstovybės pavadinimą reikėtų keisti.

„Kaip ir pakabinant, tai ir nukabinant pavadinimą reikia įvertinti visas pasekmes, nes galima pavadinimą keisti, bet nesulaukti jokio teigiamo efekto“, – sakė G. Paluckas.

Už susitarimą buvo atsakinga Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, bet pakomentuoti šio dokumento laiko nerado.

Taivaniečių atstovybės atidarymą rėmęs Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas irgi nekomentuoja.

Bet ar susitarimas bus pasirašytas? Viena opozicinė partija – „valstiečių“ – iš karto sako, kad nebent be jų. Teigia, kad su jais L. L.  Andrikienė nederino.

„Jeigu pats Užsienio reikalų ministras, kuris yra valdančiosios pirmininkas, tuo metu, kai planuojama pasirašyti susitarimą, išeina atostogų, tai turbūt parodo, kad ir patys valdantieji nelabai tikėjo, kad susitarimas gali būti pasiektas“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas (LVŽS) Giedrius Surplys.

Kiti ne taip kategoriškai, bet labiau linksta prie neigiamo atsakymo.

„Galime laukti rudens, diskutuoti, žiūrėti, kokia bus situacija“, – teigė V. Fiodorovas.

„Kol kas partijos sprendimas – tokio susitarimo nepasirašyti, bet, pasikeitus aplinkybėms, ateityje jis gali būti keičiamas“, – sakė G. Paluckas.

Rudenį Taivane planuojama atidaryti ir Lietuvos atstovybę, jos pavadinimas bus „Lietuvos respublikos prekybos atstovybė Taipėjuje“.

Pasak ambasados, „Vienos Kinijos“ principas yra tarptautinis sutarimas ir politinis pagrindas Kinijai vystyti dvišalius santykius su šalimis ir organizacijomis, įskaitant Lietuvą.

„Raginame Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininką ir kitus signatarus laikytis tarptautinio sąžiningumo ir teisingumo, taip pat jų vyriausybės įsipareigojimo vadovautis „Vienos Kinijos“ principu Taivano atžvilgiu, būti konstruktyviems vystant Kinijos ir Lietuvos dvišalius santykius ir savo žmonių gerovę, protingai rinktis žodžius ir veiksmus bei susilaikyti nuo klaidinamų pareiškimų ir neteisingų signalų Taivano secesininkų jėgoms“, – teigiama šeštadienį ambasados išplatintame pranešime.

Anot jo, Lietuvos pareiškimas, kad Taivano institucijoms bus leista atidaryti atstovybę, pažeidžia Kinijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, todėl Kinijos griežtas atsakas į Lietuvos veiksmus yra pateisinamas ir pagrįstas.

Kokios yra tokių neteisingų veiksmų, įžūliai pažeidžiančių tarptautinių santykių normas, tikrosios paskatos?

„Kai kurie žmonės apsimeta nežinantys ir sąmoningai nepaiso Lietuvos nusižengimų, bet kaltina Kinijos teisingus veiksmus savo nacionaliniam suverenitetui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti. Kokios yra tokių neteisingų veiksmų, įžūliai pažeidžiančių tarptautinių santykių normas, tikrosios paskatos?“ – teigiama pranešime.

Anot jo, Kinija tikisi, kad Lietuvos vyriausybė imsis konkrečių veiksmų „savo klaidai ištaisyti“.

Penktadienį Vakarų valstybių parlamentų atstovai išreiškė palaikymą Lietuvai diplomatinėje kovoje su Kinija ir kvietė Vilnių išlaikyti „dabartinę poziciją agresyvaus Kinijos elgesio atžvilgiu“.

Pranešime, kurį pasirašė keliolikos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Europos Parlamento, smerkiamas Kinijos „politinis, diplomatinis ir ekonominis spaudimas Lietuvos Respublikai“.