„Aš prašiau tą konkrečią teisinę situaciją jau išnagrinėti mūsų veikiančiame penkiašaliame formate, kur veikia ir vaiko teisių gynėjai, prokuratūra, policija bei kitos suinteresuotos institucijos, įvertinti, ar reikalingas būtų kažkoks papildomas teisinis reglamentavimas, teisės aktų keitimas, ar užteks tiesiog perkelti tam tikrus aspektus į algoritmą, kuriuo veikia vaiko teisių gynėjai“, – „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.

„Tai tie pokyčiai tikrai vyksta ir mes nuolat stengiamės sistemą tobulinti ir iš klaidų mokytis“, – pridūrė ji.

Tuo metu kalbėdama apie praėjusių metų rudenį Palangoje įvykusį vaiko paėmimo atvejį, ministrė akcentavo, kad vaiko teisių gynėjams labai svarbu kelti savo kvalifikaciją.

„Nepaisant to, kad tikrai vaiko teisių gynėjai dirba labai sunkų darbą, labai sudėtingomis aplinkybėmis, jų kompetencijai ir profesionalumui mes taip pat privalome kelti labai aukštą standartą. Ir konkretiems darbuotojams, kurie dalyvavo vaiko paėmime, yra privalomi mokymai, nukreipti būtent į jų kvalifikacijos tobulinimą, jų kompetencijų didinimą“, – sakė M. Navickienė.

„Tai pat manau, kad turime grįžti prie tų vadinamųjų body kamerų, apie tai jau esame kalbėję ir su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove – kad ir darbuotojai patys jaustųsi saugiau, ir būtų galima užtikrinti proceso efektyvumą“, – akcentavo ministrė.

Tai tie pokyčiai tikrai vyksta ir mes nuolat stengiamės sistemą tobulinti ir iš klaidų mokytis.

Sausio pabaigoje buvo priimtas teismo sprendimas panaikinti kito teismo nutartį, leidžiančią iš suverenais prisistatančių Ingos ir Mindaugo Vilčinskų šeimos paimti nepilnamečius vaikus, sukėlė klausimų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistams. Pasak tarnybos atstovų, šis atvejis rodo, kad reikia diskutuoti dėl galimų teisės aktų pakeitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus.

ELTA primena, kad praėjusių metų liepą Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus. Teisėsaugos duomenimis, tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.

Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, jiems skirtos arešto bausmės. Šį teismo sprendimą Vilčinskai yra apskundę apeliacine tvarka.

„Matome poreikį ir inicijuosime teisės aktų pakeitimus“, – BNS ketvirtadienį nurodė ministerija.

Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams grąžino, nes anksčiau jie buvo paimti nesilaikant procedūrų.

Anot jo, pirmosios instancijos teismas pernai gegužę išdavė leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai paimti vaikus, nors jis negalėjo būti išduotas, kol vaikai fiziškai nebuvo paimti.

Tuo metu SADM atkreipė dėmesį, kad šis teismo sprendimas susijęs tik su procedūrų dalimi ir pridūrė, kad tam tikrose situacijose vaiko teisių gynėjai neturi galimybės vaikų pamatyti fiziškai ar jų paimti.

„Tam tikros situacijos specialistams būna ypatingai sudėtingos, kai tėvai, pavyzdžiui, atsisako bendradarbiauti, konfliktuoja, tam tikrais atvejais net neįsileidžia vaiko teisių gynėjų, visais būdais vengia kontakto su jais“, – nurodė ministerija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigė, kad toks teismo sprendimas nustebino, įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo.

„Ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus“, – komentare BNS ketvirtadienį nurodė tarnyba.

„Tad manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus“, – pridūrė tarnyba.

Pasak tarnybos, šiuo metu vaiko teisių gynėjai yra sudarę bendrą darbo grupę su policijos pareigūnais, kurioje tariasi dėl veiksmų koordinavimo sudėtingais vaiko perkėlimo atvejais.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. Pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus pasiėmę tėvai buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Tarnybos teigimu, pastaruoju metu Vilčinskai bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais, taip pat priėmė pagalbą ir stengėsi gerinti situaciją šeimoje.