Kaip nurodoma portalo publikacijoje, politikas viceministro pareigas paliko gruodžio 9 dieną, o po kelių dienų, gruodžio 14 d., tuometinė sūnaus draugė laimėjo GRA rengtą konkursą į prekių ir paslaugų specialisto pareigas. Darbo sutartis su ja sudaryta 2023 m. sausio 9 d.

Portalui susisiekus su V. Semeška ir pasiteiravus, ar ši situacija nėra sutapimas, kad vos po kelių dienų jam atsistatydinus į GRA specialisto poziciją buvo priimta jo sūnaus širdies draugė, politikas tai neigė.

„Iš kur jūs ištraukėte tokį dalyką? Ne, čia netiesa, 2022 metų gruodį ji negalėjo įsidarbinti, man sūnus sakė, kad ji 2023-aisiais, kai aš seniai nebedirbau“, – teigė jis.

KAM pateikus portalui duomenis apie konkursą, paaiškėjo, kad jis į šias pareigas buvo paskelbtas 2022 metų lapkričio 21 d., kai V. Semeška dar dirbo KAM.

Agentūros direktorius atrankos komisiją sudarė tą pačią dieną, kai įvyko pats konkursas – gruodžio 14-ąją. Sudarydamas komisiją direktorius nurodė atranką įvykdyti 9 valandą ryto. „Delfi“ turimais duomenimis, atrankos komisijoje dirbo keturi GRA darbuotojai, jie ir priėmė galutinį sprendimą dėl konkurso laimėtojos.

„Aš nežinau apie tą konkursą, aš tik žinau, kad įsidarbino nuo 2023 metų, taip kad apie konkursą jokį... Aš net nežinau, kas ten per konkursas, – tikino politikas.

„Šiandien buvau pakviestas apklausai į STT. Atsakiau į klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje“, – penktadienį savo paskyroje „Facebook“ pranešė politikas.

Dirbdamas Krašto apsaugos ministerijoje jis buvo atsakingas už įsigijimus.

„Atvejai, kai bendrovės, norinčios parduoti produkciją ar paslaugas, siekia daryti įtaką sprendimo priėmėjams nėra jokia naujiena. Dirbant krašto apsaugos viceministru, atsakingam už įsigijimus, mano tikslas buvo užkardyti net ir regimybę galimiems neskaidriems sandoriams, todėl spaudimas ar siekis daryti įtaką dėl viešųjų pirkimų negalėjo turėti jokios perspektyvos“, – teigė V. Semeška.

Dirbant krašto apsaugos viceministru, atsakingam už įsigijimus, mano tikslas buvo užkardyti net ir regimybę galimiems neskaidriems sandoriams.

Anot jo, konkurencinei kovai tarp bendrovių pasitelkiami įvairūs metodai, kartais ir politikai, kurių įtaka siekiama pasinaudoti.

„Todėl privalomas lobistinės veiklos deklaravimo sistemos stiprinimas ir atsakomybė už pažeidimus. Krašto apsaugos sistema pasitikiu bei net neabejoju, kad ir ateityje tarp sprendimų priėmėjų bus išvengta bet kokios regimybės neskaidriai veiklai viešųjų pirkimų srityje“, – tvirtino parlamentaras.

V. Semeška krašto apsaugos viceministru dirbo nuo 2021 metų sausio iki 2022 metų gruodžio.

Anksčiau STT apklausė Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, atsistatydinantį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.

STT šiuo metu atlieka aplinkybių tikslinimą dėl A. Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

Atsistatydinimo pareiškimą penktadienį įteikęs A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kelia nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Ištirti ministro teiginius teisėsaugos paprašė opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Jomis siūloma nustatyti prievolę kandidatams deklaruoti buvusią narystę Komunistų partijoje, perskaičiuoti balsus ir daugiamandatėje apygardoje, įpareigoti Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) narius gauti leidimą dirbti slapta informacija.

Šiems ir kitiems Rinkimų kodekso pakeitimams antradienį pritarta po pateikimo. Toliau juos svarstys parlamentiniai komitetai.

Tačiau Seimui pateikti dar ne visi parengti ir registruoti Rinkimų kodekso pakeitimai. Seimo narių grupės projektas dėl ilgesnio termino pateikti pareiškinius dokumentus, dėl prievolės būti atlikus ne tik teismo skirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę nustatymo, debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių ribojimo, melagingos informacijos sąvokos įtvirtinimo ir kitus siūlymus planuojama Seimui pateikti kitą savaitę.

Komunistinė praeitis – plakatuose

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė projektui, kad rinkimuose dalyvaujantys kandidatai nurodytų buvusią narystę Sovietų Sąjungos komunistų partijoje ir Lietuvos komunistų partijoje, eitas pareigas jų struktūrose.

Jeigu kandidatas tokias pareigas nurodytų, jo rinkimų plakate šis faktas būtų paskelbtas, o jeigu jis nuslėptų šią informaciją, VRK neregistruotų jo kandidatu arba pašalintų iš rinkimų.

Vienas iš projekto rengėjų konservatorius Vilius Semeška teigė, kad pataisa parengta atsižvelgus į tai, jog prezidento Gitano Nausėdos narystė Sovietų Sąjungos komunistų partijoje paaiškėjo neseniai, o šio fakto kandidato anketoje jis nenurodė, nes tai nebuvo privalu.

Pasak kitos pataisos autorės Paulės Kuzmickienės, šie duomenys labai svarbūs rinkėjui apsisprendžiant, už ką balsuoti, ypač žinant nusikalstamą Komunistų partijos veiklą.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas stebėjosi, kad vienodai vertinama narystė SSKP ir priklausymas nuo jos atsiskyrusiai bei legaliai veikusiai Lietuvos komunistų partijai.

Konservatoriai Dalia Asanavičiūtė ir Andrius Vyšniauskas siūlo truputį keisti Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje per Seimo rinkimus balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, sudarymo tvarką.

Pagal pataisą, rinkėjų skaičius šioje apygardoje būtų nustatomas įskaičiuojant pastaruosiuose Seimo rinkimuose elektroniniu būdu užsiregistravusių ir balsavusių rinkėjų skaičių. Dabar jis nustatomas tik pagal balsavusiųjų skaičių.

Privalomas perskaičiavimas

Demokrato Domo Griškevičiaus siūlymu, norima įpareigoti apygardos savivaldybės rinkimų komisiją perskaičiuoti visus daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai kandidatų sąrašo balsų skirtumas yra 0,05 proc. arba mažesnis už nustatytą atitinkamuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų procentą ir kai to prašo partijos ar politinio komiteto atstovas.

Seimo nario teigimu, žmogiškosios klaidos skaičiuojant balsalapius yra neišvengiamos, o balsų perskaičiavimas esant itin mažam balsų skirtumui prisidėtų prie rinkimų skaidrumo bei pasitikėjimo rinkimų sistema.

Dabar Rinkimų kodeksas numato privalomą perskaičiavimą per savivaldos rinkimus, kai tarp kandidatų yra mažiau kaip 50 balsų skirtumas.

Pagal „darbiečių“ pataisą, pas namuose balsuojančius rinkėjus turėtų vykti ne mažiau nei keturi rinkimų komisijos nariai ir stebėtojai. Dabar tai daryti privalo ne mažiau kaip du komisijos nariai. Tokiu būdu tikimasi išvengti situacijos, kai pas rinkėją atvykę tai pačiai politinei jėgai atstovaujantys komisijos nariai paveikia rinkėjo valią.

Mišrios Seimų narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė siūlo įpareigoti VRK narius gauti leidimą dirbti ar susipažindinti su įslaptinta informacija.

Anot jos, kad VRK nariams toks leidimas reikalingas, parodė situacija, į kurią VRK buvo patekusi per savivaldos rinkimus, kai Valstybės saugumo departamentas atsisakė pateikti informaciją apie kandidatuojančius buvusius slaptus KGB agentus.

Taiso ir Baudžiamąjį kodeksą

Seime taip pat pradėti svarstyti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, siekiant ateityje išvengti nesusipratimų dėl teismų skirtų baudžiamųjų priemonių taikymo.

Anot A. Vyšniausko, taisyti šiuos kodeksų straipsnius siūlė patys teismai, kad būtų galima priimti aiškesnius sprendimus ir taikyti vienodą praktiką.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse du atskiri straipsniai numato viešųjų teisių atėmimą ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą.

Siūloma abi šias baudžiamąsias priemones palikti, tik sudėti jas į vieną straipsnį ir patikslinti formuluotes.

Taip pat siūloma į institucijų, kurioms privalu pateikti informaciją apie nuosprendžio vykdymą, sąrašą įrašyti VRK.

Rinkimų kodeksas yra priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Jį pakeisti reikės ne mažiau kaip trijų penktadalių arba ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų.

Artimiausi rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų pavasarį.

Tokį sprendimą Lazdijų SRK buvo priėmusi per pirmąjį savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turą, nustačius, kad Seimo narys „neleido dviejų moterų į kabiną“.

„Kadangi viena buvo neįgali, ji pasiprašė motinos pagalbos. Motina norėjo prieiti ir padėti, bet, kaip aiškino, stebėtojai, gerbiamas Semeška neleido jų įeiti ir paprašė neįgalumo pažymėjimo“, – kalbėjo Lazdijų komisijos pirmininkas Valdas Radžiūnas.

Remiantis tyrimo medžiaga, VRK nustatė, kad galiausiai abi moterys balsą atidavė.

Nuo stalo aš niekur nepakilau, rašiau skundą nuo stalo: nei ėjau prie kabinos, nei daviau žodinius rykavimus.

Pats V. Semeška posėdyje teigė, kad stebėtojo įgaliojimų neviršijo, o dėl dviejų moterų balsavimo kabinoje paprasčiausiai surašė skundą ir perdavė jį Lazdijų SRK. Jis taip pat pabrėžė, kad vienos iš moterų neįgalumas nebuvo įrodytas.

„Nuo stalo aš niekur nepakilau, rašiau skundą nuo stalo: nei ėjau prie kabinos, nei daviau žodinius rykavimus“, – sakė Seimo narys.

Įvertinusi pateiktus paaiškinimus, VRK nustatė, kad įvykio vertinimo aplinkybės yra prieštaringos, o realaus situacijos vaizdo atkurti neįmanoma, todėl teisės stebėti rinkimus atėmimas nėra proporcingas.

VRK sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungai priklausantis politikas pakeitė sausį dėl įtarimų seksualine prievarta prieš vaikus mandato atsisakiusį Kristijoną Bartoševičių.

V. Semešką planuojama paskirti dirbti į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

V. Semeška konservatorių 2020 metų rinkimų į Seimą kandidatų sąraše buvo pirmas po K. Bartoševičiaus. V. Semeška nuo 2021 metų ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas, tačiau atsistatydino praėjusių metų gruodį.

Oficialiai V. Semeškos atsistatydinimas sietas su pasikeitusiais karjeros planais, tačiau žiniasklaidoje skelbta, jog tai susiję su šalyje kilusiomis diskusijomis dėl Vokietijos brigados dislokavimo.

Seimas penktadienį susirinko į pavasario sesiją, kuri truks iki birželio 30 dienos.

„Viceministras traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų“, – rašoma pranešime.

Apie paliekamas pareigas „Facebook“ paskyroje pranešė ir pats V. Semeška. Jis tolesnių karjeros planų nedetalizavo.

„Iš pareigų traukiuosi dėl kitų planų, nedetalizuosiu, tačiau po dviejų metų ypatingai intensyvaus darbo – tarnystės, pakrovęs savo baterijas, pasirinksiu tolimesnį veiklos kelią“, – rašė pareigas paliekantis viceministras.

Vis dėlto naujienų portalas „Delfi“ skelbia, kad V. Semeškos pasitraukimas yra susijęs su šalyje kilusiomis diskusijomis dėl Vokietijos brigados dislokavimo.

Jis dalyvavo suburtos dvišalės vokiečių ir lietuvių darbo grupės, skirtos derintis dėl sąjungininkų brigados Lietuvoje, darbe.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Pasitraukimas siejamas su brigados klausimu

Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Jokia čia paslaptis, kad skaitome tą komunikatą, tai yra, pranešimą spaudai, kuris yra išleistas, ne pasirašytas, skirtingai šalys: Lietuva skaito vienaip, Vokietija – šiek tiek kitaip. Bet Vokietija yra mūsų strateginė partnerė, kuri investuoja čia šimtus milijonų eurų ir aš net neabejoju šių derybų sėkme“, – spaudos konferencijoje tvirtino V. Semeška.

Jeigu šaltiniai praneša iš NSGK uždaro posėdžio, kuris yra slaptas, tai čia jau yra klausimas dėl tam tikrų narių patikimumo.

Jis teigė, kad derybos su Vokietija startavo ir yra „pakankamai sėkmingos“, o kuo mažiau apie jas bus šnekama viešai, tuo geresnis bus rezultatas.

Kaip skelbia „Delfi“, po diskusijų Vokietijoje į Lietuvą sugrįžęs viceministras uždarame posėdyje, vykusiame Seime, kuriame dalyvavo Prezidentūros, Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir parlamento atstovai, užsiminė „dvejojantis, ar G. Nausėdos ir O. Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą“.

V. Semeška spaudos konferencijoje stebėjosi, kad portalas cituoja uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir išreiškė viltį, jog tai įvertins tarnybos.

„Jeigu šaltiniai praneša iš NSGK uždaro posėdžio, kuris yra slaptas, tai čia jau yra klausimas dėl tam tikrų narių patikimumo“, – teigė besitraukiantis viceministras.

Atmeta nesutarimus su ministru

Kaip nurodo KAM, pagrindinės V. Semeškos atsakomybės sritys buvo krašto apsaugos sistemos biudžeto ir finansinių išteklių valdymo bei įsigijimų politika, krašto apsaugos sistemos įsigijimai, įslaptinti sandoriai, logistika ir infrastruktūra, turto valdymas ir plėtra.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad per pastaruosius metus V. Semeška „gerai ir atsakingai kuravo krašto apsaugos finansinius išteklius“, taip pat ypatingą dėmesį skyrė efektyviam bei racionaliam lėšų naudojimui.

„Įsigijimų srityje buvo pasiekti pagrindiniai tikslai modernizuojant Lietuvos kariuomenę: susitarta dėl reaktyvinės artilerijos sistemos HIMARS, nepilotuojamų orlaivių „Switchblade“, savaeigių ratinių haubicų „Caesar“, šarvuotųjų kovinės paramos visureigių JLTV, artilerijos radarų, įvairios kitos technikos bei ginkluotės įsigijimo“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

Ministras taip pat padėkojo V. Semeškai už reikšmingą indėlį kartu su gynybos pramone sprendžiant pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vystymo ir tobulinimo iššūkius, kurie didelių pastangų dėka yra įveikti.

Spaudos konferencijoje V. Semeška stebėjosi informacija, jog traukiasi dėl nesutarimų su krašto apsaugos ministru bei tvirtino, jog su A. Anušausku sutarė „ypatingai gerai“.

„Dar daugiau – aš šiandien gavau tokį įvertinimą krašto apsaugos ministro, kuris mane maloniai nustebino ir nudžiugino: gavau vardinį ginklą. Tai paneigia visus tuos neva nesutarimus. Mes esame partijos bičiuliai, mes tokiais ir liksime“, – tvirtino konservatorius.

Tarp darbų – poligonai, kariniai miesteliai

Anot KAM, V. Semeškos kuruotoje infrastruktūros srityje yra priimti sprendimai ir atlikti parengiamieji darbai naujam kariniam poligonui Lietuvoje įsteigti bei pradėtas Rūdninkų poligono įrengimas. Taip pat sėkmingai užbaigtos derybos ir pradėta trijų karinių miestelių statyba, į modernias patalpas perkelta Gynybos resursų bei Infrastruktūros valdymo agentūra.

Aš sąžiningai ir netausodamas savęs tarnavau stiprinant krašto apsaugą dvejus metus. Dėkoju ministrui ir kariuomenės vadovybei už pasitikėjimą.

„Atėjus čia, mes radome užpelkėjusią situaciją infrastruktūros padėtyje, ir tas intensyvus darbas statant karinę infrastruktūrą, vystant karinę infrastruktūrą, pradedant amunicijos sandėliais, kareivinėmis, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministras. – Pavyko užbaigti derybas sunkiu metu, kai nežinomos buvo kainos dėl statybų, statybų grandinės trūkinėjo. Tai yra trijų karinių miestelių statybos, jos taip pat įsivažiavo, pasirašyti papildomi susitarimai“.

Jis taip pat teigė, jog Jungtinių Valstijų kariams įrengta stovykla „Herkus“ Pabradės poligone Švenčionių rajone yra gerai vertinama ir buvo pastatyta labai greitai, o su Vokietija sutarta dėl investicijų Rukloje.

„Paprastai šauktinio tarnyba Lietuvos kariuomenėje trunka devynis mėnesius. Aš sąžiningai ir netausodamas savęs tarnavau stiprinant krašto apsaugą dvejus metus. Dėkoju ministrui ir kariuomenės vadovybei už pasitikėjimą“, – sakė V. Semeška.

Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška prieš 2021 metų sausį tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Seimo kanceliarijoje Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos referentu.

Jis taip pat yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.

Taip pat su rytų Azijos šalies viceministru buvo aptartas dvišalis Lietuvos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje.

„Mūsų geopolitinė padėtis iš dalies panaši. (...) Ir mes, ir Pietų Korėja giname tas pačias vertybes, todėl galime vieni iš kitų pasisemti patirties ir bendradarbiauti saugant demokratiją ir laisvę“, – pranešime cituojamas viceministras.

V. Semeška nuo antradienio iki trečiadienio trukusio vizito metu dalyvavo gynybos pramonės parodoje „DX Korea 2022“.

Viceministras pakvietė Ginkluotės įsigijimų agentūros ministrą Eomą Dong-hwaną (Omą Donghvaną) atvykti į Lietuvą ir susipažinti su galimybėmis Lietuvoje gaminti tam tikrą ginkluotę ir jos komponentus.

Anot ministerijos, siekiant stiprinti Lietuvos pajėgumus, buvo domėtasi dėl galimų artilerijos bei salvinės ugnies sistemų ir amunicijos įsigijimų iš Korėjos.

„Dėl „Switchblade“ sprendimai jau priimti ir mes laukiame JAV sutarties. Sutikimą gauti technologiją mes jau turime ir labai džiaugiamės. Dar daugiau – amerikiečiai žada remti mus koviniais dronais ir kovinius dronus, kaip paramą, mes papildomai gausime“, – antradienį paskelbtame interviu portalui sakė viceministras.

„Nenorėčiau įvardinti kiek, bet tikrai nemažą kiekį, jie bus skirti specialiosioms pajėgoms. Tai yra ypatinga dovana ir aš manyčiau – labai laiku ir vietoje“, – pridūrė V. Semeška.

BNS primena, kad Lietuva šių metų balandį paskelbė apie 1 mlrd. eurų įsigijimus iš Jungtinių Valstijų.

Už šią sumą bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 kilometrų atstumu.

Taip pat skelbta, jog už šias lėšas iš Jungtinių Valstijų bus perkamos papildomos vidutinio nuotolio prieštankinės sistemos „Javelin“, nauji radarai, tęsiamas keturių universalių sraigtasparnių UH-60M įsigijimas, perkami šarvuoti visureigiai, bepiločiai.

„Derybos nebuvo lengvos, derybos buvo įspūdingos. (...) Pagrindinis tikslas buvo padėti kuo daugiau Ukrainai, ir tai yra tikrai puikus pasiekimas, kad ir pinigai lieka Lietuvoje, ir turėsime droną, kuris buvo Lietuvos visuomenės svajotas“, – penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje kalbėjo V. Semeška.

Pasakodamas apie vykusias derybas, V. Semeška pažymėjo, kad visų pirma buvo sudaryta sutartis su gynybos agentūros prezidentu prof. Ismailu Demiru dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje su Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

„Jis uždegė žalią šviesą, kad mes vėliau galėtume susitarti su pramone“, – nurodė S. Semeška bei pridūrė, kad jau kitą dieną prasidėjo derybos Stambule.

Ir labai aiškiai pasakė, kad tą, ką visuomenė padarė, mes neturime moralinės teisės priimti į savo sąskaitą, mes jums dovanojame „Bayraktarą“, o tas lėšas prašome, kad jūs nukreiptumėte humanitariniams tikslams.

„Vyko žaibiškos derybos su gamykla, mes turėjome keletą valandų, vėliau jau buvo numatytas skrydis. Iš dviejų pusių buvau apsodintas dviem akcininkais, kaip aš juos pavadinau, broliais „Bayraktarais“. Ir vienas kalbėjo į vieną ausį, kitas – į kitą, buvo sunku suprasti ir susivokti, bet staiga mums labai aiškiai pasakė, kad jie yra neapsakomai sužavėti to, ką Lietuva padarė (...). Ir labai aiškiai pasakė, kad tą, ką visuomenė padarė, mes neturime moralinės teisės priimti į savo sąskaitą, mes jums dovanojame „Bayraktarą“, o tas lėšas prašome, kad jūs nukreiptumėte humanitariniams tikslams“, – pasakojo viceministras.

„Džiugus sprendimas buvo jų prisidėti „Bayraktaru“, atsisakyti Lietuvos surinktų pinigų ir nukreipti humanitariniams tikslams“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo paramos Ukrainai akciją, kurios tikslas buvo surinkti 5 mln. eurų koviniam dronui „Bayraktar“ įsigyti. Šios lėšos buvo surinktos per tris dienas. Kovinį droną „Bayraktar“ ketinama padovanoti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.

Į Turkiją tartis dėl kovinio drono pirkimo antradienį vyko krašto apsaugos viceministras V. Semeška.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir dronų gamintojas dovanoja Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar TB2“. Jo teigimu, visuomenės surinkta parama dronui, Turkijos prašymu, bus skirta humanitarinei ir kitokiai pagalbai Ukrainai.