„Transportas nestringa, eilių nesusidaro, pareigūnai intensyviai dirba, o protestuotojų entuziazmas šiek tiek blėsta. (...) Iš pradžių (pirmadienį ryte – BNS) nebuvo, po to vienas, dabar apie penki“, – BNS pirmadienį po pietų sakė V. Vitkauskas.

Anot jo, nuo protesto pradžios penktadienį ne tik nebuvo nė vieno pažeidimo, tačiau nevažiavo nė viena transporto priemonė su grūdais.

„Ne, nebuvo (nė vieno vilkiko su rusiškais arba ukrainietiškais grūdais – BNS), nes tokią informaciją iš lenkų kolegų būtume gavę“, – sakė V. Vitkauskas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ krovininio transporto skyriaus vadovas Valdas Kazlauskas teigė, kad lenkų patikra vežėjams didelių problemų nesudaro, todėl jie niekaip nereaguoja į susiklosčiusią situaciją – kelionių neperplanuoja, patikros neapvažiuoja.

„Pagal vežėjų informaciją, tai jie nieko nedaro, o pravažiuoja labai greitai. Jeigu tikrinimas vyksta, tai 10 minučių, jeigu ne,  tai dar mažiau. Jeigu tik dokumentinis patikrinimas, tai labai trumpai, o jeigu prašo atidaryti puspriekabę, tai tada truputį ilgiau“, – BNS sakė V.  Kazlauskas.

Lenkijos ūkininkai penktadienį pradėjo iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu. Šiuo keliu per parą vyksta apie 6 tūkst. vilkikų.

Lenkai tikrina, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Jie nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją. Lenkų ūkininkai akciją Lietuvos pasienyje žada tęsti savaitę.

„Matome Lenkijos ūkininkų entuziazmo mažėjimą – mūsų žiniomis, dabar nėra nė vieno ūkininko pasienio poste, kurie prižiūrėtų šitą veiksmą. Tas entuziazmas blėsta todėl, kad nėra iš tikrųjų tų krovinių, tie kaltinimai, kurie buvo mesti mūsų šaliai yra iš piršto laužti“, – LRT radijui pirmadienį sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Anot jo, situacija pasienyje yra kontroliuojama, Lenkijos pareigūnai dirba sklandžiai.

„Šiandien darbuojasi net dešimt skirtingų institucijų ekipažų, kurie yra pasiruošę, kad visa procedūra eitų sklandžiai“, – teigė jis.

Lietuvos pareigūnai atmeta kaltinimus dėl nepakankamos grūdų krovinių kontrolės bei tikisi, jog savaitę suplanuota protesto akcija bus trumpinama, tačiau protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) teigė, kad akcija  vyks, kaip numatyta.

Matoma, kad tie grūdai, kurie vežami į Lenkiją, keliauja iš Rusijos ar Baltarusijos.

Jis pabrėžė, kad protestuojantys Lenkijos ūkininkai neturi jokių pretenzijų Lietuvos vežėjams ar ūkininkams, nes neatmetama, kad daug grūdų transportuojama pasitelkiant Lenkijos kompanijas.

„Mes nenorime kažkokiu būdu kenkti Lietuvos vežėjams, norime tiesiog pabrėžti problemą, kad vežami pertekliniai grūdai, kurių kilmės faktinės nežinome. Grūdai nėra Lenkijos ar Lietuvos kilmės, tačiau jie yra iš už Rytų sienos, nebūtinai Ukrainos, tačiau po šitų kontrolių, kaip sako vežėjai, matoma, kad tie grūdai, kurie vežami į Lenkiją, keliauja iš Rusijos ar Baltarusijos“, – kalbėjo K. Pieczynskis.

Anot jo, bus laukiama aiškesnių patikrinimų rezultatų, taip pat planuojama, kad tokie patikrinimai be išankstinio perspėjimo vyks bent kartą per savaitę.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad trečiadienį ir ketvirtadienį bus ruošiami bendri Lenkijos ir Lietuvos ūkininkų reikalavimai savo Vyriausybėms grūdų gabenimo klausimais.

„Pirmas klausimas bus abiejų šalių Seime, kad būtų priimti įstatymai, užkardantys Rytų svetimų grūdų įvežimą į Lietuvą, tai padėtų tiek ūkininkams, tiek produktų gamintojams. Šioje vietoje ekonomika šiek tiek suktųsi geriau“, – LRT radijui sakė A. Svitojus.

Lenkijos pasienyje tebesitęsiant ūkininkui protestui, į Vilnių pirmadienį atvyksta Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

„Organizatoriai pakankamai konstruktyviai nusiteikę, aišku, galbūt jaučiasi, kad žmonės yra šiek tiek suklaidinti tos informacijos labai konkrečios, kad yra kažkokios schemos.“, – žurnalistams penktadienį pasienyje sakė centro vadovas.

„Kaltinimai mūsų institucijoms, kad kažko nepadaro, yra be pagrindo, bet jei reikia žmonės įsitikinti, tai ta savaitė padės tą padaryti“, – pridūrė jis.

Ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu savaitę lenkai žada tikrinti, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Jie nuogąstauja, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją.

„Žinot, grūdų neparagausi, nepamatysi, kokia kilmė. Yra laboratorijos, reikia siųsti į Didžiąją Britaniją. (...) Čia yra ilga procedūra. Todėl šita akcija yra šiek tiek keista, nes vizualiai nenustatyti, iš kur yra grūdai“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

„Dokumentus galima tikrinti, bet buvo kaltinimų, kad dokumentai netikri“, – pridūrė jis.

NKVC vadovas pabrėžė, kad kol kas situacija pasienyje stabili, transporto spūstys nesiformuoja, tačiau tarnybos yra pasiruošusios reaguoti, jei situacija keistųsi.

„Mūsų policija ir pasienio tarnyba yra pasiruošusi reaguoti. (...) Mūsų algoritmas – jei du kilometrai nuo šios vietos formuojasi eilė, tada mes įjungiame kitą režimą, – kalbėjo jis. – Gal viena kita mašina sustoja, bet tai neformuoja eilės.“

V. Vitkausko teigimu, susidarius didesnėms spūstims, transporto priemonės būtų nukreipiamos kitais keliais.

Skiriame papildomas pajėgas pasienių sargybų, taip pat turime rezervą, jei ta situacija dinamiškai keistųsi.

 

Pareigūnai stebi padėtį, provokacijų nėra

Lietuvos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, jog situacija pasienyje stebima ir jei reikės, pareigūnai suteiks pagalbą vairuotojams.

„Pirmiausia mes vykdome aktyvią stebėseną, esame pasirengę reguliuoti transporto priemonių srautus, nukreipinėti juos, suteikti visokeriopą pagalbą asmenims“, – žurnalistams sakė R. Požėla.

„Alytaus apskrityje dirba bendras Lietuvos-Lenkijos policijos patrulis, ekipažas, tai tikrai tų komunikavimo galimybių yra pakankamai ir kol kas bent jau matome, kad kažkokių problemų nekyla“, – pridūrė jis.

Anot policijos vadovo, kol kas provokacijų nefiksuota.

Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad pasieniečiai akcijos metu „padės kitoms institucijoms užtikrinti viešąją tvarką, nukreipti transporto priemones tuo atveju, jei situacija to reikalaus“.

„Skiriame papildomas pajėgas pasienių sargybų, taip pat turime rezervą, jei ta situacija dinamiškai keistųsi. Sudarėme bendrą kontaktinį punktą su visomis institucijomis, dirbame kartu su policija ir su Lenkijos atsakingomis institucijomis, Lenkijos policija, sienos apsaugos tarnyba“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

„Kol kas sunkumų nematome. Ta prasme, kad judėjimas per sieną vyksta, matysime, kaip toliau bus organizuojama akcija“, – kalbėjo VSAT vadas.

Anot jo, tai padėtų šiek tiek atlaisvinti transporto judėjimą. Be to, pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos, kalbamasis su Lenkijos ministerija apie galimybę atverti Lazdijų–Augustavo kelią, kur dabar apribotas vilkikų iki 12 tonų svorio eismas.

„Dėliojame tam tikrą veiksmų planą, dėjom ir dedam visas pastangas, kad blokavimo kelio nebūtų, bet greičiausiai rytoj nepavyks to pasiekti ir tam tikras dalinis transporto priemonių, sunkvežimių patikrinimas vyks. Mus kolegos Lenkijos patikino, kad tai nesudarys didelių kliūčių ir eilių, bet turime ruoštis blogiausiam scenarijui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Vitkauskas.

„Esame pasiruošę tam tikras veikimo schemas, tiek mūsų policijos, tiek pasieniečių pareigūnai yra susidėlioję algoritmus, kaip reikėtų reaguoti ir nukreipinėti srautus. Turim ir Lenkijos institucijų patikinimą, kad tam tikrą srautą sunkiojo transporto galėsime nukreipti į Lazdijų pasienio kontrolės postą, tai šiek tiek atlaisvins judėjimą“, – pridūrė jis.

Kalbamės su Lenkijos infrastruktūros ministerija apie galimybę atverti Lazdijų–Augustavo kelią (...)

Be to, pasak V. Vitkausko, penktadienio rytą jis pats su kitais pareigūnais numato vykti į pasienį ir ten spręsti iškilusias problemas.

Susisiekimo ministerijos kancleris R. Dilba teigė, kad per Kalvarijos-Budzisko punktą per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 6,6 tūkst. krovininių automobilių.

„Tai didelis srautas, tai pagrindinė transporto arterija Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybėms su Vakarais. Akivaizdu, kad bet koks suvaržymas tokio laisvo prekių judėjimo sukels ir logistinių problemų, patirs ir vežėjai tam tikros žalos“, – spaudos konferencijoje sakė R. Dilba.

Pasak jo, institucijos ruošiasi blogiausiam scenarijui ir sieks nukreipti eismo srautus.

„Kalbamės su Lenkijos infrastruktūros ministerija apie galimybę atverti Lazdijų–Augustavo kelią, kur šiuo metu Lenkijos pusėje numatyti tam tikri apribojimai iki 12 tonų krovininiams automobiliams važiuoti“, – teigė R. Dilba.

„Tikrieji vilkikai dabar negali ten vykti, tai kaip alternatyva, jei pasiteisintų blogiausias scenarijus ir būtų iš esmės vykdoma griežta vilkikų kontrolė Lenkijos pusėje“, – sakė jis.

R. Dilbos teigimu, Lietuva turi įrangą, kuri gali nutempti automobilius, sudarančius kliūtis Lietuvos keliuose.

Jis taip pat sakė, kad institucijos pasiruošusios padėti Lenkijos kolegoms, jei padidėtų patikrinimų skaičius.

Orlaivis pakilo iš Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės Šiauliuose, BNS patvirtino kariuomenės atstovas majoras Jurgis Norvaiša.

„Spartan“ bus dislokuotas Antalijoje, juo vienu metu gali būti transportuojami 38 keleiviai.

„Tokių taikos meto užduočių vykdymas – vienas iš nuolatinių Lietuvos kariuomenės uždavinių. Mūsų kariai visuomet yra pasirengę reaguoti ne tik į grėsmes mūsų saugumui, bet ir padėti civiliams iškilus ekstremalioms situacijoms“, – feisbuke rašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Mūsų kariai visuomet yra pasirengę reaguoti ne tik į grėsmes mūsų saugumui, bet ir padėti civiliams iškilus ekstremalioms situacijoms.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas anksčiau antradienį sakė, kad lėktuvą čia planuojama laikyti apie savaitę tam atvejui, jeigu iš Izraelio reikėtų evakuoti daugiau žmonių.

Trečiadienio naktį iš Tel Avivo kils „Avia Solutions Group“ bendrovės „Skyllence“ suorganizuotas orlaivis su 168 keleiviais, iš jų 81 – Lietuvos pilietis, įskaitant žiniasklaidoje nuskambėjusią piligrimų grupę.

NKVC teigia, kad į šį skrydį netilpo dešimt Lietuvos piliečių.

Grupuotė „Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo šio anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių ir pačių palestiniečių galimybes palikti ar atvykti į šią teritoriją vandeniu, jūra ar oru, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Jis teigė, kad Lietuva neturi duomenų, jog vaiką išvežęs asmuo būtų Rusijos pilietis, tačiau taip tvirtina tos šalies pareigūnai. Vyras tikrai turi Lietuvos pilietybę.

„Pagrindinė žinia – kad mūsų pirminis sumanymas ir planas – greituoju būdu, tai yra per sienos įgaliotinius – susigrąžinti mūsų piliečius ar bent jau pilietę nepavyko. Tai nutiko todėl, kad paaiškėjo galimai, noriu pabrėžti – galimai, sunkinančios aplinkybės, tai yra, kaip teigia Rusijos pusė, mažametės tėvas yra ir Rusijos pilietis“, – pirmadienį po tarpinstitucinio pasitarimo dėl vaiko pagrobimo ir išvežimo į Rusiją sakė V. Vitkauskas.

„Tai keičia kardinaliai situaciją ir mūsų galimybes, tai apsunkina patį procesą“, – žurnalistams teigė jis.

Tai keičia kardinaliai situaciją ir mūsų galimybes, tai apsunkina patį procesą.

Per pasitarimą sutarta skelbti vyro paiešką per Interpolą, užmegzti ryšį su Rusijos pareigūnais bus bandoma remiantis anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašytais susitarimais su Rusija.

„Kaip mus informavo Rusijos pusė, mergaitė yra globojama, jai suteikiama medicinos ir socialinė pagalba, jos būklė yra gera“, – pirmadienį sakė V. Vitkauskas.

Policijos duomenimis, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą, kad Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Jis iškart sulaikytas Rusijos teritorijoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas teigė, kad sekmadienį 13.04 val. Skirvytės upėje pastebėta nei irklų, nei elektros variklio neturėjusi valtis, 13.06 val. pasieniečiai jau buvo vietoje ir konstatavo, kad ji įplaukusi į Rusijos teritoriją, o asmenys yra išlipę į krantą.

„Bandė mūsų sargyba kviesti grįžti į Lietuvos teritoriją, deja, to asmens taip ir nepamatėme“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė A. Montvydas.

Anot jo, vėliau rastas paliktas užrakintas automobilis, kuriuo, policijos duomenimis, išvežta mergaitė.

V. Vitkausko teigimu, pareigūnai sekmadienį reagavo laiku ir tinkamai.

Pasak VSAT vado pavaduotojo, šiuo metu atliekamas vertinimas, kaip buvo galima anksčiau pastebėti vyrą ir jį sulaikyti dar Skirvytės upėje.

Lietuvos institucijų duomenimis, į Rusiją išgabentos devynių su puse mėnesio mergaitės globėja yra paskirta jos motina. Tai birželį nustatė teismas.

Anot V. Vitkausko, Lietuvos institucijos neturi duomenų, kad tarp tėvų būtų didelių nesutarimų dėl dukters globos, žinoma tik apie skundus dėl vyrui skirto laiko bendrauti su vaiku.

„Buvo skundai, buvo patikros, mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingos institucijos vykdė, inspektavo, domėjosi, kažkokių konfliktinių situacijų, kad tai grėstų blogas elgesys su vaiku, tokios informacijos mes neturime“, – teigė NKVC vadovas.

„(vaikui) reikalinga tiesioginė motinos priežiūra, ir apeliuojant į šitą būtinybę, į vaiko globą ir apsaugą, mes tikimės, kad Rusija pusė konstruktyviai reaguos į mūsų prašymą, ir vaikas bus grąžintas kuo skubiau“, – teigė NKVC vadovas.

Jo duomenimis, Lietuvoje atliekami du ikiteisminiai tyrimai – dėl vaiko pagrobimo ir neteisėto sienos kirtimo.

Saugumo sumetimais Nacionalinio saugumo komisija svarsto daliai Lietuvos piliečių drausti vykti į Rusiją ir Baltarusiją.

„Taip, tai bus sprendimas, kuris apribos veiklą, dėl kurios, na, man, kaip rezervo pareigūnui, kaip valstybės tarnautojui, yra gėda, kolektyvinė gėda, kad mes dar turime kolegų valstybės institucijoje, vienaip ar kitaip forma susietų su institucijomis, ar valstybės tarnautojų, ar darbo sutartininkų, ar pareigūnų priesaiką davusių, mes turime asmenų Lietuvoje, kurie vis dar, nepaisant visų raginimų, vyksta į Baltarusijos teritoriją, dėl tokių priežasčių – turizmas ar apipirkimas“, – LRT laidoje „Svarbi valanda“ trečiadienį sakė K. Budrys.

Pasak K. Budrio, valstybės tarnautojų keliones į Baltarusiją reikia užkardyti.

„Jeigu tai nepavyko per tiek metų....nuoseklūs raginimai nuo  2014 metų: nevykite  ten, nes ten sau sukeliate grėsmę, savo aplinkiniams, sukeliate grėsmę ir valstybei. Jeigu tai neveikia, turime eiti griežtesnėmis priemonėmis, kurios leistų su žmonėmis, bet jau iš valstybės institucijų, atsisveikinti. Dėl valstybės tarnautojų ir kurie saugo mūsų paslaptis, mes turime būti griežti“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas per spaudos konferenciją po komisijos posėdžio trečiadienį sakė, kad norima tokius ribojimus nustatyti ne tik valstybės tarnautojams, kariams, pareigūnams, bet ir asmenims, kurie turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Antras Nacionalinio saugumo komisijos klausimas buvo apsvarstyti galimybę riboti valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams vykti į Rusiją, Baltarusiją dėl iškylančių ir tebesitęsiančių rizikų, su kuriomis, matome, mūsų piliečiai susiduria tiek sienos kirtimo procedūrose, tiek paskui būnant tose valstybėse“, – sakė V. Vitkauskas.

Anot Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo, tie asmenys yra „gana patrauklūs taikiniai žvalgybos tarnyboms“.

Jo duomenimis, apie 20 tūkst. žmonių Lietuvoje turi leidimus dirbti su slapta ar visiškai slapta informacija, iš jų į Baltarusiją ar Rusiją keliauja tik dešimtys.

Pasak jo, minėtas draudimas būtų įgyvendinimas numatant sankcijas to nepaisantiems asmenims.

Svarstoma siūlyti keisti Valstybės paslapčių įstatymą, įtvirtinant galimybę atimti iš asmens leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jeigu jis išvyko į Rusiją ar Baltarusiją, negavęs institucijos vadovo leidimo.

Patobulintą projektą Nacionalinio saugumo komisija ketina svarstyti rugsėjo mėnesį.

V. Vitkausko duomenimis, šiemet į Baltarusiją vyko 255 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai – 430 tūkstančiai.

Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra rekomendavęs Lietuvos gyventojams vengti kelionių tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją, argumentuodamas pastaraisiais metais padažnėjusiais verbavimo atvejais.

Pareigūnai teigia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.

Apklausų metu renkama informacija apie Lietuvos piliečių politines pažiūras, darbovietes, bandoma išsiaiškinti ryšius su pasienio, teisėsaugos, žvalgybos pareigūnais.

Pranešama, kad apklausose pasitelkiamas šantažas, psichologinis spaudimas, Lietuvos piliečiai verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Jau kitą savaitę, liepos 11–12 d., Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus sprendžiami globalūs saugumo klausimai, bet mūsų, jo šeimininkų, uždavinys – užtikrinti ir paties renginio saugumą.

Kokios galimos pagrindinės grėsmės tokio masto renginiuose, „Kauno diena“ aiškinasi su nuo šių metų pradžios pradėjusio veikti Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovu Vilmantu Vitkausku.

Tipiniai iššūkiai

– Kokios grėsmės labiausiai tikėtinos vykstant tokiems dideliems ir svarbiems politiniams renginiams?

– Daugiausia tikimybės susidurti su kokiais nors atvejais sektoriuose, kuriuose jau esame patyrę tam tikrų iššūkių. Tai kibernetinės ir informacinės atakos, dezinformacija, nelegali migracija, karinės galios demonstravimas, pavyzdžiui, karinių pratybų rengimas netoli mūsų sienos, gal branduolinio ginklo dislokavimo tema, paeskaluota tų šalių žiniasklaidoje, kuri būtų skirta Vakarų auditorijai.

Taip pat tokie tipiniai dalykai kaip piketai, įvairios akcijos, demonstracijos, provokacijų sumanymas; tai galėtų būti ir vietinių veikėjų, ir atvykstančių planas. Tai didžiulis tarptautinis renginys, atvyks žmonių iš daug valstybių ir įvairių organizacijų, kurios domisi tokiais renginiais, nori parodyti savo aktualumą.

Tai standartinės grėsmės tokiuose renginiuose, Lietuva čia neišskirtinė.

Visuma: pasak V. Vitkausko, su NKVC pagalba matome visus elementus, kurie funkcionuoja valstybėje, galime stebėti visą galimų grėsmių spektrą ir atitinkamai reaguoti. (NKVC nuotr.)

– Ar nėra indikacijų, kad susitikimo metu gali būti kokių provokacijų iš Baltarusijos pusės, kur, kaip skelbta, netrukus bus dislokuojamas taktinis branduolinis ginklas, čia atvykęs ir „Wagner“ vadeiva Jurijus Prigožinas, iš Baltarusijos pusės prieš porą metų patyrėme ir didžiulę organizuotų nelegalių migrantų srautų ataką?

– Kažkokių konkrečių indikatorių, kurie rodytų, kad tokia grėsmė ar rizika galėtų atsirasti, neturime.

Anksčiau iš Rusijos buvo skleidžiama žinia, kad „Zapad“ pratybos vyks šiemet, nelaukiant ketverių metų intervalo, dabar viešai skelbiama, kad jos atšauktos. Tad tikimybė, kad būtų demonstruojama karinė galia, sumažėjusi.

Kai kalbame apie iššūkius, kylančius iš šios valstybės, daugiau žiūrime į veiksmus, o ne deklaracijas. Tačiau ir veiksmų, bent jau šiuo metu, nematome. Jų gali atsirasti, tada mūsų vertinimas ir reakcija būtų kita. Jei būtų organizuojamos didelės pratybos, jau dabar turėtų būti matomas pajėgų susitelkimas, perdislokavimas, o tokių dalykų nėra. Tačiau tai tik prielaidos, konkrečios informacijos kol kas nėra.

Nelegali migracija iš Baltarusijos pusės dabar gerokai sumažėjusi, palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus metus, bet migrantai gali imti koncentruotis į Lietuvos pusę, o ne į Lenkiją ar Latviją, kaip kad dabar yra.

Išbando budrumą

– Ar stebite kokį suaktyvėjimą kibernetinių atakų srityje?

– Tai rutininė grėsmė, kuri kartkartėmis kyla. Birželio pradžioje keletą dienų buvo šiek tiek aktyvesnės DDoS (angl. Distributed Denial of Service) atakos, paskui, mėnesio pabaigoje, vėl būta tokių apraiškų. Tačiau jos buvo ne keliančios kažkokį didelį rūpestį, o daugiau erzinimas, mūsų pajėgumų, skirtų apsisaugoti nuo tokių grėsmių, bandymas.

Rimtų iššūkių šiuo metu nėra, bet visuomet turime būti pasirengę, nes ši rizika aktuali, ir ne tik Lietuvai, – kitos valstybės kartkartėmis irgi patiria panašių dalykų. NKSC akylai tai stebi, nuolat dirba visu pajėgumu, kad užkardytų tokius dalykus.

– Kaip patartumėte įstaigoms ir organizacijoms reaguoti patyrus kibernetinę ataką?

– Iš tikrųjų visuomet skatiname neeskaluoti žinios apie patirtą kibernetinę grėsmę, net kai pavyksta nuo jos apsiginti, nes tai įgalina organizacijas ir asmenis, kurie organizuoja tokius dalykus, džiaugtis savo pasiekimais. Nerekomenduojama apie tai viešai komunikuoti, o pats geriausias būdas kovoti su tokiais iššūkiais ir tokiomis grėsmėmis – informuoti NKSC, kad jis fiksuotų tokius atvejus, būtų galima imtis tam tikrų veiksmų ir padėti susitvarkyti su šiomis kartkartėmis nutinkančiomis grėsmėmis. Privačios kampanijos ir organizacijos, skirtingai nei valstybinės, neturi prievolės apie jas informuoti, bet ir joms tikrai reikėtų tai padaryti.

– Ar prieš Vilniaus susitikimą stebite didėjantį dezinformacijos srautą? Beje, ar tam pasitelkiamos pačios moderniausios priemonės?

– Bent jau pastaruoju metu nepastebime, kad dirbtinis intelektas ar kitos naujos technologijos būtų naudojamos dezinformacijos sraute.

Yra keletas sričių, ką dabar stebime informacinėje erdvėje. Buvo keletas pranešimų apie neva radiacinio fono padidėjimą, NATO karių siuntimą į Ukrainą ar neva augančią NATO karinę grėsmę Rusijai ir Baltarusijai, Baltijos šalys įtrauktos į Holokausto istorijas, transliuotas iš Kremliaus ruporų. Tokių dalykų stebime, bet kad būtų išskirtinis informacinis fonas, sietinas su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje, bent kol kas nėra. Stebime labai atidžiai, ir tai viena iš pagrindinių grėsmių, kurias numatome prieš ir susitikimo metu.

– Ar pasirengta tokiems atvejams kaip vandens užteršimas, dujų ar elektros tiekimo sutrikdymas, pavyzdžiui, elektros sistemos atjungimas nuo vis dar bendro su Rusija ir Baltarusija BRELL elektros žiedo?

– Indikatorių tam neturime, bet šios grėsmės egzistuoja bet kokiame mieste ar šalyje. Esame sukūrę tam tikrą stebėseną ir žvalgybos sistemą, kad panašius incidentus būtų galima kuo greičiau ne tik fiksuoti, bet ir užkardyti. Į tai atitinkamos tarnybos visą laiką kreipia daug dėmesio ir tokiems scenarijams rengiamasi.

Dėl atjungimo nuo elektros tiekimo BRELL žiedo – ne per seniausiai pademonstravome, kad Lietuva gali sėkmingai veikti nepriklausomai nuo jo. Mūsų oponentai tuos dalykus mato ir fiksuoja, tad turbūt jiems nebūtų paranku imtis tokio žingsnio, taip bandyti pakenkti renginio sėkmei ir bandyti sukelti chaosą. Esame pasirengę bet kuriam scenarijui.

Be automobilių

– Ar yra indikacijų, kad į Vilnių galėtų atvykti daug piketų ar kokių nors protestų dalyvių?

– Kol kas tokių žinių nėra. Be to, planuojame penkias dienas prieš renginį įvesti vidinės ES sienos kontrolę, tad galėsime pasirinktinai stabdyti transporto priemones ir tikrinti, kas ir kokiomis intencijomis atvyksta. Ši priemonė padės apsisaugoti nuo nepageidaujamų svečių.

Dėl saugumo, vykstant NATO viršūnių susitikimui, oro erdvėje virš Vilniaus bus draudžiami visi skrydžiai, sostinės Centre, Senamiestyje, „Litexpo“, kur bus posėdžiaujama, bus ir eismo suvaržymų. Pėsčiomis nebus galima patekti niekur, išskyrus „Litexpo“ ir liepos 11-ąją nuo 15 val. prie prezidentūros, bet kai kur gali reikėti pateikti asmens dokumentą.

Verta atkreipti dėmesį, kad Senamiestyje, Centre, „Litexpo“ prieigose bus suvaržytas ne tik automobilių eismas – čia nebus leidžiama judėti ir dviračiais, paspirtukais.

Zonos, kur bus apribojimų, paskelbtos Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje. Siūlyčiau vilniečiams ir miesto svečiams pasitikrinti šią informaciją, nes gali keistis ir maršrutai, ir apribojimų laikas.

– Ar kokių nors apribojimų bus ne tik Vilniaus mieste, bet,  pavyzdžiui, prie Kauno oro uosto?

– Kauno oro uostas taip pat bus naudojamas NATO susitikimui, čia atvyks kai kurios delegacijos, o iš ten vyks į Vilnių. Tuo laikotarpiu bus suvaržymų, policijos ekipažai ribos galimybę patekti prie oro uosto prieigų, kad kortežai galėtų sėkmingai ir saugiai pasiekti magistralę ir vykti į Vilnių. Tačiau tikrai nebus daug skrydžių ir ilgų periodų, kai eismas bus ribojamas. Kitokių apribojimų Kaune nenumatyta.

– Ar jūsų minėtų grėsmių taikinys – tik Vilnius, ar, jei jų nutiktų, gali pakenkti ir didesnei teritorijai?

– Jei oponentas kažką norėtų padaryti, be abejo, paprastai orientuotųsi į patį renginį, kad jį sutrikdytų ar kad jis neįvyktų. Taikinys greičiausiai būtų miestas, kuriame renginys vyksta. Tačiau jei incidentas būtų rimtas, jis galėtų paveikti ir plačiau. Tai teoriniai vertinimai, konkrečių indikacijų ar ženklų, kad kažkas būtų planuojama, neturime.

Uždavinys: NKVC ne uzurpuoja, o jungia ir kitų institucijų informaciją, tai leidžia matyti bendrą vaizdą, visiems suprasti, kas iš tikrųjų valstybėje vyksta. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Specifika – karas

– Ar grėsmės prieš renginį Vilniuje kažkuo specifinės, skiriasi nuo, pavyzdžiui, Madride vykusio NATO susitikimo ar dar ankstesnių?

– Specifiška tai, kad Europoje vyksta karas. Tokiomis sąlygomis NATO viršūnių susitikimo nėra buvę. Tai pagrindinis skirtumas, kuris apskritai keičia saugumo architektūrą.

Lyginant miestus, kur vyko tokie renginiai, specifinė ir geografija. Mūsų kaimynystė tokia, kokia yra; egzistuoja Rusijos ir Baltarusijos faktorius. Tokiose valstybėse kaip Ispanija ar Didžioji Britanija, kur ne per seniausiai vyko NATO viršūnių susitikimai, šio faktoriaus nėra, bet ten yra kitokių iššūkių, pavyzdžiui, terorizmo pavojus kur kas didesnis nei pas mus.

Tad kiekviena situacija, kiekvienas toks susitikimas unikalūs. Mūsų sava specifika, kitų šalių – sava, atitinkamai ir reaguojame, pagal tai planuojame ir vystome savo pajėgumus, kad būtų užkardytos tos grėsmės, kurios didžiausios.

– Ar yra pasitaikę realių incidentų panašiuose aukšto lygio politiniuose renginiuose pastarąjį dešimtmetį?

– Kad būtų tokių, kurie paveiktų paties susitikimo eigą, jis būtų nutrauktas ar reikėtų naudoti kokius nors evakuacijos elementus, nesame girdėję. Dėl informacijos apsaugos, žvalgybinių iššūkių – tokių dalykų būta, bet apie tai viešai niekas per daug nekomunikuoja. Tarnybos atitinkamai dirba ir imasi prevencinių priemonių, kad to būtų išvengta.

– Kokios pagalbos iš kitų šalių sulauks saugumą NATO susitikime užtikrinantys Lietuvos pareigūnai?

– Yra dvi pagrindinės dimensijos. Karine plotme turime unikalią paramą iš NATO sąjungininkų: oro gynybos komponentai, oro policija, kitos saugumo pajėgos, kurios dislokuotos Lietuvoje, užtikrins šio renginio saugumą.

Kitas svarbus faktorius – vidinės ES sienos kontrolės atkūrimas. Čia mums padės kaimynai latviai ir lenkai.

Neuzurpuoja

–  Ar NKVC taip pat skiria daug dėmesio ir tokiems renginiams kaip Dainų šventė, maratonų bėgimai ar Kaziuko mugė? Juk, kaip rodo konkretūs faktai iš kitų šalių, būtent tokiuose masiniuose renginiuose nutinka daugiau išpuolių nei per politikų susitikimus.

– Visuomet reaguojame ir veikiame pagal grėsmes, kurios yra indikuojamos. Jei prieš jūsų minėtus renginius neturime išankstinės informacijos, kad yra kokios rizikos, dėmesio skiriame mažiau. Tačiau, kai vyksta piketai, demonstracijos, juose dalyvauja tam tikros radikalesnės visuomenės grupės ar asmenys, be abejo, mūsų parengties, susitelkimo ir reagavimo lygis aukštesnis. Orientuojamės į tokius renginius, kurie gali grėsti viešam saugumui ir žmonių gyvybei, turto suniokojimui.

– Anksčiau būdavo daug kritikos, kad įvairias grėsmes turinčios užkardyti ir stebėti skirtingos tarnybos blogai koordinuoja savo veiksmus ar dubliuoja darbą. Ar jau yra konkrečių ženklų, kad, įsteigus NKVC, pagerėjo krizių prevencijos, analizės ir užkardymo valdymas?

– Mūsų centras pradėjo funkcionuoti nuo šių metų sausio 1 d., įstatymas, kuris reglamentuoja jo veiklą, priimtas pernai gruodžio 8-ąją. Taigi tai labai nauji įstatymų pakeitimai ir nauja veikla.

NKVC susideda iš trijų pagrindinių elementų – Situacijų centro, analizės ir planavimo biurų. Planavimo biuras numato tam tikras procedūras, realizuoja išmoktas pamokas, kad būtų pakeistas reglamentavimas.

Pagrindinis akcentas, bent jau kalbant apie NATO viršūnių susitikimą, tenka Situacijų centrui. Jis sujungia visus situacijų centrus, kurie funkcionuoja Lietuvoje; jų yra šeši. Su NKVC pagalba matome bendrą vaizdą, kas vyksta Lietuvoje, kaip skirtingos pajėgos supranta savo atsakomybės ribas. Taip matomi visi elementai, kurie funkcionuoja valstybėje, ir galime stebėti visą galimų grėsmių paletę ir spektrą. Būtent NKVC šią funkciją ir atlieka. Tai labai reikalinga, nes padeda  koordinuoti veiksmus – norint, kad efektyviai veiktų viena ar kita tarnyba, reikia žinoti visą bendrą grėsmės spektrą ir atitinkamai reaguoti, o kai kuriais atvejais ir nereaguoti, nes situacijos pervertinimas kartais yra didelė problema, gal net didesnė nei nereagavimas.

– Kibernetines atakas analizuoja ir kitos institucijos. Kaip NKVC koordinuoja šią veiklą, kad ji nesidubliuotų, o vienai institucijai sužinojus svarbią informaciją, ji būtų perduota kitoms?

Lyginant miestus, kur vyko tokie renginiai, specifinė ir geografija. Mūsų kaimynystė tokia, kokia yra; egzistuoja Rusijos ir Baltarusijos faktorius.

– NKVC neuzurpuoja kitų centrų veikimo atsakomybės, ribos gana aiškiai apibrėžtos. Pavyzdžiui, NKSC atsakingas už kibernetinių incidentų stebėseną, reagavimą ir padarinių likvidavimą, jo mandatas gana aiškus ir tikslus.

Kalbant apie šio ir mūsų centro sąveiką, jei, stebint kibernetinę erdvę, NKSC mato suaktyvėjimą, fiksuojamas kažkoks incidentas, mes nedelsiant gauname šią informaciją tiesioginiu režimu. Mūsų sąveika užtikrinama bendroje paletėje, matome, kaip kibernetinis incidentas įsikomponuoja ar ne į bendrus iššūkius, kuriuos stebime tuo pačiu metu.

Pavyzdžiui, jei būtų kibernetinis incidentas tuo pačiu metu su dezinformacijos ataka ar kokiu incidentu, provokacija prie valstybės sienos, matydami bendrą vaizdą galėtume suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, ar tai koks pavienis atvejis, ar koordinuotas veikimas, kuris reikalauja sprendimų priėmėjų dėmesio, kažkokios reakcijos, pajėgų sutelkimo, budrumo lygio pakėlimo. NKVC ne uzurpuoja, o jungia ir sudaro bendrą vaizdą, kad visiems padėtų ir leistų suprasti, kas iš tikrųjų valstybėje vyksta.

– Kokį ratą sričių apima NKVC? Neseniai skelbta, kad jūs vertinote, ar reikia valstybės mastu skelbti ekstremaliąją situaciją dėl sausros.

– Ekstremaliųjų situacijų kriterijų labai daug, taip pat ir dėl gamtos stichijos, kaip kad sausra. NKVC įpareigotas vertinti, ar yra pakankamas lygmuo siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos.

Mūsų centras kaip analitinis darinys jungia informaciją, kuri patenka iš savivaldybių, vertiname, koks yra mastas, koks poveikis, kaip ekstremalioji situacija gali paveikti atskirus sektorius, ar yra daugiau kokios nors rizikos. Jei valstybės mastu paskelbiama ekstremalioji situacija, paskiriamas operacijos vadovas, kuris ieško būdų, kaip minimalizuoti padarinius, užkardyti grėsmes, greičiau išspręsti problemą.

– Kiek ir kokios srities specialistų dirba NKVC?

– Centre numatyta 30 etatų, dalis dar neužimti – esame stadijoje, kai ieškome geriausių įvairių sričių specialistų. Vieni turi darbo patirties Užsienio reikalų ministerijoje, kiti – žvalgybos tarnybos, treti – policijos, dar kiti – žiniasklaidos srityje. Tad specialybių spektras platus, nes centras užsiima kompleksiniais dalykais. Svarbiausios mums darbuotojo savybės – analitinis mąstymas, greitas reagavimas, situacijos supratimas, patirtis, naujausių technologijų išmanymas ir pan.

– Kas priima sprendimus, jei NKVC įžvelgia kažkokią grėsmę?

– Tiesioginiai mūsų surinktos informacijos vartotojai yra ministras pirmininkas ir Vyriausybės kancleris, taip pat ministerijų ir kitų institucijų, su kurių institucija vienas ar kitas incidentas būna susijęs, vadovai. Informacija dalijamės ir su kitais valstybės vadovais. Kas yra informuojami, priklauso nuo konkrečios situacijos ir konkretaus įvykio. Svarbu, kad NKVC aptarnauja Nacionalinio saugumo komisiją, kuri vertina situacijas ir teikia rekomendacijas Vyriausybei priimti sprendimus dėl veikimo.

NKVC įvaldęs ir administracinius dalykus, kad kuo greičiau būtų sušaukiami reikalingi specialistai, surengiami susitikimai, būtų pateikta reikalinga analizė, kad sprendimų priėmėjai remtųsi duomenimis, faktais, analize.