Teisme nuotoliniu būdu liudijęs dabartinis Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Špilevojus prisiminė 2001 m. spalį Panevėžyje vykusius įvykius, kurių metu jam buvo 13 metų.

Liudytojas pasakojo, kad tuomet jis ėjo gatve, išgirdo triukšmą. A. Špilevojus tvirtino, kai atsisuko tą kryptimi, iš kur sklido triukšmas, išvydo link jo bėgantį vyrą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo R. Zamolskio bendrininkas V. Savickis. Kitoje gatvės pusėje, pasak liudytojo, bėgo R. Zamolskis.

„Išgirdau triukšmus už nugaros, ten buvo kažkokie vyrų šūksniai. Rodos, girdėjau automobilius, šūvius. Atsisukau pažiūrėti, kas yra triukšmo šaltinis. Pamačiau bėgantį vyrą ir už jo bėgančius policininkus. Norėjau bėgti į kitą gatvės pusę, bet pamačiau, kad kitoje gatvės pusėje bėga kitas vyras, už jo taip pat bėgo policininkai“, – teisme pasakojo A. Špilevojus.

„Atsimenu, kad vienas iš tų vyrų mano didžiuliam siaubui pribėgo prie manęs. Tai buvo V. Savickis. Jis griebė mane, tempė ant pievos, ten liepė mesti kuprinę, ėmė šaukti pareigūnams, kad mane nušaus, jei jį gaudys, persekios. Man V. Savickis liepė nesipriešinti ir tempė link arčiausio daugiabučio laiptinės“, – teigė jis.

Jis tvirtino R. Zamolskį pamatęs tik trumpai, o su V. Savickiu, kuris jį paėmė įkaitu, praleido nemažai laiko, su juo nuolat bendravo.

„V. Savickis turėjo rankose ginklą, kažkokio tipo pistoletas buvo. Rodos, jis buvo apsirengęs tamsia, odine striuke. Turėjo pakankamai ilgus plaukus. (...) Kai jis (V. Savickis – ELTA) griebė mane, stipriai ginklą man įrėmė į kaklą, vėliau į nugarą ir smilkinį“, – apie R. Zamolskio bendrininką kalbėjo A. Špilevojus.

Jis, paklaustas, ar situacija gatvėje, kai jis buvo paimtas įkaitu, buvo pavojinga, atsakė teigiamai. A. Špilevojus tvirtino, jog vėliau, kai jis atsiėmė savo daiktus, pastebėjo, kad gatvėje paleisti šūviai kliudė jo kuprinę.

„Po to, kai man grąžino mano daiktus, tai pamačiau, kad mano vadovėliai, kurie buvo kuprinėje, buvo peršauti“, – dėstė jis.

V. Savickis prisistatė dujų tarnybos darbuotoju

Liudytojas, tęsdamas pasakojimą, tvirtino, kad V. Savickis jį nusitempė iki daugiabučio, ėjo į vidų ir ieškojo buto, į kurį galėtų įsiveržti, kuriame nesusidurtų su pasipriešinimu.

„Jis (V. Savickis – ELTA) laiptinėje dar nusišlapino ir tada pradėjome eiti iki buto. Kai jis paskambino į duris, jas atidarė senyvo amžiaus moteris, neįgali. V. Savickis jai pasakė, kad jis yra dujų tarnybos darbuotojas, kuris patikrins skaitliuką ar kažką panašaus. V. Savickis sakė, kad aš esu jo asistentas. Jis ginklą slėpė. Kai mus įleido, V. Savickis savavališkai uždarė dūris, skubėjo kurti papildomas kliūtis, kad teisėsauga neįeitų į vidų. Tada moteriai jis sakė, kad yra specialiosios paskirties policininkas. (...) Moteris, kad ir nelabai patenkinta, leido jam barikaduoti butą“, – pasakojo A. Špilevojus.

Liudytojas prisiminė, kad jam su V. Savickiu įėjus į daugiabutį, R. Zamolskio bendrininkas sakė, jog jam buvo užstrigęs pistoletas, jis ginklą vietoje užsitaisė iš naujo. V. Savickiui įsiveržus į butą, anot A. Špilevojaus, vyro ginklas staiga iššovė tarp kojų, tačiau nieko nesužeidė.

Man V. Savickis liepė nesipriešinti ir tempė link arčiausio daugiabučio laiptinės.

A. Špilevojus pasakojo, kad V. Savickis, kol jie buvo užsibarikadavę bute, pasakojo daug įvairių asmeninių istorijų apie savo sūnų, sūnaus motiną, tėvus. Pasak liudytojo, V. Savickis tvirtino, kad esą jo draugė per teisėsaugos pareigūnų kratas ir tardymus buvo sužalota ir patyrė persileidimą.

Anot liudytojo, kol jie buvo bute, klausėsi per radijo imtuvą transliuojamų žinių apie R. Savickio ir R. Zamolskio gaudynes.

„V. Savickis sakė, kad nepasiduos Jis sakė, kad jei bus pasirinkimas „pasiduoti ar mirti“, tai jis pasirinks mirtį“, – prisiminė A. Špilevojus.

Vyras priminė, kad galiausiai viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ šturmavo butą, jis buvo išlaisvintas, o V. Savickis nukautas. A. Špilevojus prisiminė, kad jis pats buvo sužeistas, o moteris, kurios bute V. Savickis su juo buvo užsibarikadavęs, liko sveika.

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

2001 m. spalio 8-oji buvo pirmadienis. Aleksandras ėjo į mokyklą, o neseniai iš psichiatrijos ligoninės pabėgęs Romas Zamolskis ir jo bendrininkas Virginijus Savickis Panevėžio gatvėmis spruko nuo pareigūnų.

Remiantis „Kauno dienos“ duomenimis, R. Zamolskis ir V. Savickis bėgo žalios spalvos taksi automobiliu „Mercedes-Benz“. Policininkai bėglius pasivijo sankryžoje, o juodus perukus dėvėję vyrai pasileido bėgti – vienas į kairę, kitas į dešinę. R. Zamolskis paspruko, o V. Savickis ėmėsi Aleksandro Špilevojaus gyvenimą pakeitusių veiksmų.

„Aš šia kryptimi ėjau į mokyklą. Kai išgirdau policijos sirenas, atsisukau pažiūrėti, kas vyksta. Pamačiau, kad link manęs bėga vyras“, – pasakojo A. Špilevojus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jis sakė, kad norėjo bėgti, tačiau kitoje gatvės pusėje pamatė sprunkantį Romą Zamolskį.

„Tik spėjau žengti nuo šaligatvio ir mane sugavo V. Savickio ranka. Nusimečiau kuprinę, policininkai sustojo – pamatė, kad situacija bloga, nes buvo šauta ir į ją pataikyta. Mes sustojome po medžiais, Virginijus išsakė savo reikalavimus ir nuėjome į artimiausią laiptinę“, – apie įvykius pasakojo tuomet trylikametis Aleksandras.

Pagrobėjas berniuką įsitempė į atsitiktinį butą arčiausiai buvusiame name, arčiausiai buvusioje laiptinėje. Tai buvo Ramygalos g. stovintis 48 numeriu pažymėtas namas.

„Jis pranešė, kad niekas nedrįstu priartėti ir mes pakilome į antrą aukštą“, – sakė aktorius.

Atsitiktinumo dėka Aleksandrą ir jo pagrobėją pamatė šiukšles nešusi pedagogė.

„Pasirodo, toje laiptinėje gyveno mano mokyklos tikybos mokytoja. Ji nieko neįtardama nešė šiukšles su šlepetėmis ir chalatu, laiptais leidosi į apačią. Pamatęs moterį pagrobėjas ėmė šaukti, kad ji sustotų – galbūt norėjo turėti kelis įkaitus. Mokytoja labai išsigando, numetė šiukšlių kibirą ir pradėjo bėgti atgal į viršų. Jis nesivijo“, – prisiminė nusikaltėlio įkaitu buvęs vyras.

V. Savickis užsibarikadavo šešiasdešimtmetės panevėžietės bute, kur keliolika valandų įkaitais laikė Aleksandrą ir bute gyvenusią Bronislavą Varnytę. Galiausiai butą šturmavo „Aro“ pareigūnai. Įkaitai buvo išlaisvinti, o nusikaltėlis – nukautas.

Dabar A. Špilevojus yra Panevėžio Juozo Miltinio teatro meno vadovas, aktorius, režisierius. Ateityje jis norėtų sukurti filmą apie kraupią paauglystės patirtį.

Rezonansinės Lietuvos bylos ir šąlanti Rusija ir kvapą gniaužiančios kelionės – laidoje „KK2“ per LNK.lt ir LNK eteryje.

Teisme liudijęs nukentėjusysis Olegas Samsonas prisiminė 2001 m. rugsėjo įvykius, kai jis, būdamas policijos pareigūnu, patruliuodamas Kaune, buvo apšaudytas V. Savickio ir R. Zamolskio. Vyras pasakojo tąkart su kolega gavę informacijos apie tai, kad Dainavos mikrorajone, stadione, du vyrai iš nepilnamečio esą bando atimti motorolerį.

„Atvykome į vietą, pamatėme, kad stadione stovėjo vaikinas, gal 14-kos metų. Prie stovėjo vyriškis. Priėjome prie vaikino, paklausėme, kas vyksta. Pavedėme vyrą į šoną. Vaikinas pasakė, kad atėjo du vyriškiai, reikalavo motorolerio. Antro vyriškio nematėme.

Vyro paprašius parodyti dokumentus, jis dešinę ranką įsikišo į kišenę. Aš vyrą apžiūrinėjau nuo galvos iki kojų. Prisimenu, kad pakėlęs akis, pamačiau, kad į mane jau yra nukreiptas pistoletas. Buvo šūvis, spėjau pasisukti, kulka pataikė į ranką, nubrozdino smilkinį. Buvo mintis pasitraukti ir atsišaudyti. (...) Bėgau zigzagais nuo to vyro“, – dėstė buvęs policininkas.

O. Samsonas tvirtino esantis įsitikinęs, kad, jei jis būtų nepasukęs galvos į šoną, jam kulka būtų pataikiusi į kaktą.

„Jei nebūčiau pasisukęs, būčiau gavęs kulką į kaktą“, – sakė nukentėjusysis.

O. Samsonas pasakojo, kad jam traukiantis, į jį vyras šaudė toliau. Viena iš paleistų kulkų, anot nukentėjusiojo, jam pataikė į juosmens sritį.

Vyro teigimu, vėliau jis sužinojo, kad į jį šaudęs asmuo buvo R. Zamolskio bendrininkas V. Savickis. Pats R. Zamolskis, pasak O. Samsono, kaip paaiškėjo vėliau, į jį ir jo kolegą pareigūną šaudė, pasislėpęs krūmuose.

O. Samsonas teisme tvirtino, kad dėl peršautos rankos jis liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol.

„Dabar pas mane yra judesio apribojimas, pažeistas riešas. Negaliu normaliai ištiesti rankos, susilpnėjusi jėga, ne pilnai funkcionuoja pirštų pritraukimo funkcija“, – komentavo vyras.

Jis civilinio ieškinio byloje nėra pateikęs.

Liudytoja: galvojau, kad jaunuoliai nusipirko žaislinių automatų

Teisme antradienį taip pat apklausti keliu liudytojai, kurie prisiminė 2001 m. balandį prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykusias šaudynes, kurių metu, kaip įtariama, R. Zamolskis su V. Savickiu apšaudė paimti pinigų atvažiavusius inkasatorius.

Liudytoja Rasa Urbanovič pasakojo, kad tuomet dirbusi prekybos centre veikusioje vaistinėje. Ji tvirtino pamačiusi parduotuvėje vaikštinėjantį vyrą, kuris stebėjo atvykusius inkasatorius.

Jei nebūčiau pasisukęs, būčiau gavęs kulką į kaktą.

Vėliau ji teigė pamačiusi, kaip du vyrai ėmė šaudyti į inkasatorius, jų tarnybinį automobilį. R. Urbanovič užsiminė jau anksčiau pamačiusi, kad vyrai turi ginklus. Tiesa, iš pradžių ji teigė nesupratusi, kad ginklai yra tikri.

„Galvojau, kad jaunuoliai nusipirko žaislinių automatų, nes mačiau, kad tai buvo ilgas ginklas, ne pistoletas“, – kalbėjo moteris.

Liudytoja teigė mačiusi, kad iš automatinio ginklo šaudė vyras, kuris buvo užsidėjęs peruką.

„Vyrai, kurie šaudė, sėdo į savo automobilį ir pasišalino“, – tvirtino R. Urbanovič.

Kitas liudytojas Vaidas Šareika, kuris 2001 m. balandį dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima bazė“, pasakojo, kad šaudynės įvyko vėlai, vakare, apie 23 val. 30 min., kai buvo ruošiamasi uždayti prekybos centrą. 

„Stovėjau prie kasų ir išgirdau tarsi šūvius. Galvojau, kad vaikai sprogdina petardas. Priėjau prie durų, jos atsivėrė ir pamačiau gulintį inkasatorių. Pamačiau du vyrus. Vienas jų, kiek pamenu, turėjo automatinį ginklą, kitas turėjo pistoletą. Jie ginklus nukreipė į mane ir eidami atbulai nuėjo iki automobilio, atsisėdo į jį ir išvažiavo“, – pasakojo liudytojas.

Jis tvirtino, kad aukštesnis ir stambesnis vyras buvo su peruku. Vėliau, anot V. Šareikos, jis sužinojęs, kad tai buvo R. Zamolskis.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas kitąmet, vasario mėnesį

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

Policininkai pasakojo, kad jiems tiesiog virš galvų skriejo bėglių paleistos kulkos. Vienas pareigūnų liudijo, kad į sprunkančius įtariamuosius šaudė pro pravertą automobilio langą, o „tūtelės lakstė po mašinos vidų“

Vydamiesi įtariamuosius per spūstis, policininkai važiavo šaligatviu, apsupo gatves. Tuo metu, kai kriminalistas paprašė vyrų sustoti, vienas įtariamųjų išsitraukė ginklą ir ėmė šaudyti į jį. Policininkas pasislėpė už automobilio, iš ten užsitaisė ginklą ir paleido šūvius į sprunkantį įtariamąjį.

Šios aplinkybės paaiškėjo antradienį per teismo posėdį Panevėžio apygardos teisme už akių nagrinėjant Rusijoje kalinčio R. Zamolskio bylą. Tuomet 25-erių V. Savickis 2001-aisiais buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per dviejų įkaitų išlaisvinimo operaciją Panevėžyje.

Teismas kaip nukentėjusiuosius apklausė buvusius Panevėžio ir Kauno policininkus, jie persekiojo minėtus įtariamuosius bei bandė patikrinti juos, nežinodami, kad susidūrė su paieškomais pavojingais nusikaltėliais. Ginkluotus bėglius persekiojo ir uniformuoti, ir civiliais rūbais vilkintys pareigūnai.

Du buvę policininkai pareiškė 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškinius, jie pasakojo, kad po šių įvykių tarnyboje, kuomet į juos buvo šaudoma, ėmė kankinti nemiga, teko vartoti raminamuosius. Vienas policininkų praėjus dviem metams po įvykio paliko tarnybą.

Pasirodė Panevėžyje

Tuometiniai Panevėžio policininkai pasakojo, kad atvykus į tarnybą, jiems buvo padalintos įtariamųjų nuotraukos, pranešta, kad 31 metų R. Zamolskis ir 25 metų V. Savickis gali pasirodyti ir Panevėžyje. R. Zamolskis buvo pabėgęs iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės ir jau buvo pradėjęs vykdyti nusikaltimus.

Bylos duomenimis, R. Zamolskis taip pat įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų metalo supirktuvėje itin žiauriai nužudęs du vyrus. Spalio 1-osios naktį kaunietis įtariamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.

Policininkai prisiminė, kad atvykus į tarnybą budintis pranešė, kad R. Zamolskis dar nesulaikytas, tačiau netrukus ir paaiškėjo, kad įtariamieji jau yra Panevėžyje. Netrukus buvo gautas pranešimas, kad prieš pareigūnus panaudotas ginklas.

Per gaudynes R. Zamolskis ir V. Savickis važiavo žaliu taksi automobiliu „Mercedes-Benz“. Juos persekioję policininkai su švyturėliais pasivijo Nemuno ir Ramygalos gatvių sankryžoje. Policininkai teisme prisiminė, kad įtariamieji buvo su juodais perukais, paskui vienas nubėgo į kairę, kitas – į dešinę pusę.

Vienas policininkų į R. Zamolskį paleido kulkas, šis nubėgo link mokyklos. Bėglys taip pat šaudė. Pareigūnams buvo liepta apsupti mokyklą, tačiau įtariamasis rastas nebuvo, jis dingo tarp vaikų. R. Zamolskis įvykio vietoje numetė striukę, vėliau policininkas pasakojo girdėjęs, jog toje striukėje buvo gal trys šautinės skylės padarytos, o jis galėjo pataikyti bėgliui į ranką.

Tuo metu V. Savickis tuo metu sugriebė vieną vaiką ir paragino policininką numesti ginklą, nes priešingu atveju vaiką nušaus. Režisierius A. Špilevojus, prisimindamas tuometinius įvykius, ne kartą viešai patvirtino, jog minėtas įkaitu paimtas vaikas buvo jis. V. Savickis vėliau su vaiku užsibarikadavo 60-metės panevėžietės bute, kol po keliolikos valandų trukusios įkaitų dramos juos išlaisvino „Aro“ pareigūnai, o V. Savickis buvo nukautas.

Gautas Romo Zamolskio pareiškimas, kiti dokumentai pateikti per Svetlaną Zamolskienę. Iš jų akivaizdu, kad žino apie procesą.

Tuometinės Panevėžio Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai prisiminė, kad nebuvo girdėję per raciją apie prieš tai vykusį susišaudymą, jiems tik buvo pranešta, kad bėga taksi su dviem įtariamaisiais.

Pamatę taksi, neuniformuoti policininkai priėjo prie jo. V. Savickis šaudė į policininkus, tačiau užskirto jo ginklas. R. Zamolskis taip pat ketino traukti ginklą.

Policininkai teismui teigė, kad šaudyti į bėglių padangas nebuvo įmanoma, nes aplinkui buvo žmonių. Tąkart į pareigūnų automobilį buvo paleisti penki šūviai.

Panevėžio policininkams pavyko išvengti sužalojimų.

Šūviai į Kauno pareigūnus

Iki persekiojimo Panevėžyje, R. Zamolskis ir V. Savickis galimai vykdė nusikaltimus ir Kaune – rugsėjo pabaigoje jie ginklais sužeidė patruliavusius policininkus. Šis nusikaltimas byloje taip pat kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti policininkus.

Savanorių prospekto ir Partizanų gatvės rajone patruliavę policininkai pamatė, kad netoli mokyklos stadiono prie motoroleriu važinėjančio vaiko priėjo apšepęs vyras. Policininkas pagalvojo, kad vyras ketina atimti iš vaiko motorolerį. Vienas policininkų patarė vaikams su motoroleriu eiti namo, o tada nusprendė patikrinti įtarimą sukėlusio vyro dokumentus. Priėjus prie jo, nuaidėjo šūviai, iš viso jų buvo apie 8-10.

„Vyriškis užsikišo ranką už striukės ir išsitraukė revolverį ir šovė“, – per ikiteisminį tyrimą liudijo vienas pareigūnų.

Vienam policininkų buvo peršauta nugara, kitam – koja.

2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino ir į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę Vilniuje. Per sostinės centre, netoli Operos ir baleto teatro, vykusį susišaudymą sužeisti du pareigas vykdę pareigūnai.

Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.

Užpulti inkasatoriai

Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie „Maxima bazės“, esančios netoli Gariūnų, įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.

Per išpuolį sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Per užpuolimą pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

Vienas inkasatorių, Romualdas Bumblauskas, per teismo posėdį pasakojo, kad likęs automobilyje su kolega stebėdavo aplinką, o kitas kolega, Arvydas Zemenskas, eidavo su pinigais.

„Jis už mašinos užėjo ir dingo“, – prisiminė jis. Pasak jo, dar serija šūvių buvo paleista į mašinos stiklą. Inkasatorių automobilyje matomumas buvo prastas, todėl jie negalėjo gerai įsižiūrėti, kas vyksta išorėje.

Du maišus pinigų nešęs A. Zemenskas buvo sunkiai sužeistas į galvą, jis išgyveno.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų. Jų apklausas teismas tęs kitame posėdyje, lapkričio 20 dieną.

Rusijoje kalintis R. Zamolskis jo bylą dėl nužudymų nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui raštu pranešė, kad nevengia atvykti į posėdžius, nuo 2016 metų reikalauja, kad būtų perduotas į Lietuvą.

Ši informacija pagarsinta Panevėžio apygardos teismui antradienį pradėjus iš esmės nagrinėti nužudymais prieš kelis dešimtmečius kaltinamo R. Zamolskio bylą.

„Gautas Romo Zamolskio pareiškimas, kiti dokumentai pateikti per Svetlaną Zamolskienę. Iš jų akivaizdu, kad žino apie procesą“, – sakė teisėjas Valdas Meidus.

Pasak teisėjo, aštuonių lapų pareiškime 53 metų R. Zamolskis dėsto, kad nori nustatyti tiesą, jis nori, kad jo byla būtų nagrinėjama „akivaizdžiai“.

Pradėjus nagrinėti bylą, prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą, jame išsamiai aprašyti įvykdyti nusikaltimai.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Byla nagrinėjama be kaltinamojo – lietuvis jau daug metų gyvena Rusijoje, jis čia dabar atlieka bausmę už šioje valstybėje įvykdytus nusikaltimus, Rusija atsisakė perduoti jį Lietuvai. R. Zamolskiui atstovauja Lietuvos valstybės paskirtas gynėjas.

„Vyko intensyvus susirašinėjimas su Rusija, galutinis atsakymas – atsisakė išduoti“, – sakė teisėjas V. Meidus.

Kaip paskelbė teismas, Lietuvoje jis buvo teistas tris kartus, pastarąjį kartą, 1996 metų balandį Kauno apygardos teismo sprendimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už itin sunkių nusikaltimų įvykdymą ir atiduotas į psichiatrinę ligoninę gydymui.

1970 metais Kaune gimęs R. Zamolskis nuo 2002 faktiškai gyvena Rusijoje, iki pabėgimo jis niekur nedirbo.

2016 metais lietuvis Rusijoje buvo nuteistas kalėti 15 metų, lygtinai į laisvę galėtų būti paleistas jau kitų metų balandį. Priešingu atveju jis kalės iki 2029 metų pabaigos.

Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais, kai kaltinamieji slapstosi ir panašiais, leidžia nagrinėti bylas už akių, jiems nedalyvaujant.

Baudžiamoji byla teismui perduota nagrinėti daugiau nei prieš pustrečių metų – 2021 metų vasarį, tačiau jos atversti Lietuvos teismams taip ir nepavyko, ji buvo grąžinta prokuratūrai.

2021 metų birželį Apeliacinis teismas galutinai paskelbė, kad Rusijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančio R. Zamolskio baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.

2001-aisiais paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis sulaikytas Rusijoje.

2016 metais Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Jekaterinburgo teismas R. Zamolskiui skyrė laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.

R. Zamolskis ir du jo bendrininkai nuteisti už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.

Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti.

R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.