NVSC informavo, kad specialiosioms tarnyboms surinkus Vilniaus senamiestyje, gyvenamojo namo bute, po grindimis aptiktą išsiliejusį gyvsidabrį, trečiadienį atlikti pakartotiniai patalpų oro tyrimai.

„Nustatyta, kad šios nuodingos medžiagos garų koncentracija tiek bute, kuriame ji aptikta atliekant remonto darbus, tiek dalyje kitų patalpų viršija normą, todėl gyventojams vis dar nerekomenduojama grįžti į patalpas“, – teigia NVSC.

Tarnybos duomenimis, nustatyta, kad gyvsidabrio garų koncentracija leistiną ribą kai kuriose namo vietose trečiadienį viršijo daugiau nei šimtą kartų: bute, po kurio grindimis ir aptikta ši medžiaga, ji siekė 0,01 mg/m³, artimiausiose gretimose patalpose – svyravo nuo 0,01-0,04 mg/m³. Tuo metu Higienos normoje nustatyta didžiausia leidžiama koncentracija yra 0,0003 mg/m³.

Patalpų oro tyrimus, NVSC užsakymu, atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Įstaigos vadovas Vaidotas Gruodys teigia, kad antradienį atsižvelgus į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų atliktų tyrimų rezultatus centras „griežtai nerekomendavo“ gyventojams būti patalpose.

„Tokia pati rekomendacija išlieka ir šiandien, atlikus pakartotinius patalpų oro tyrimus. NVSC ir toliau stebi situaciją, namo administratoriui ir gyventojams pateiktos rekomendacijos dėl vėdinimo. Patalpų oro tyrimai bus kartojami, kol bus įsitikinta, kad gyventojams grįžti į patalpas saugu“, – pranešime sakė V. Gruodys.

NVSC informuoja, jog visos tarnybos vakar, vos tik gavusios informaciją iš Bendrojo pagalbos centro, „dėjo visas įmanomas pastangas“, kad židinys būtų kaip įmanoma greičiau lokalizuotas ir likviduotas: gyvsidabris pašalintas iš patalpų, o gyvsidabriu užterštos atliekos išvežtos, patalpos per naktį paliktos vėdintis. Taip pat teiktos rekomendacijos, kaip elgtis gyventojams, kad būtų apsaugota jų sveikata.

Išsiliejusio gyvsidabrio antradienį rasta sostinės senamiestyje, tvarkant namą, butus dėl to turėjo palikti 20 gyventojų. Specialistai surinko apie 100 gramų šio nuodingo sunkiojo metalo.

Specialistai ragina išsiliejus gyvsidabriui pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, kad jį saugiai galėtų surinkti PAGD specialistai, o esant priemonėms, galima tai daryti ir savarankiškai.

Nerekomenduojama to daryti dulkių siurbliu, kadangi aukštesnė temperatūra jame gali sukelti gyvsidabrio garavimą ir taip dar labiau užteršti patalpas, taip pat nešluoti jo, nes taip gyvsidabris bus suskaidytas į dar mažesnius lašelius ir paskleistas dar plačiau.

Gyvsidabrio taip pat negalima pilti į nuotekų sistemą.

Žmonėms, nuogąstaujantiems, kad galėjo apsinuodyti gyvsidabriu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Gyvsidabris yra sidabriškai baltas blizgantis skystas metalas. Patekęs į organizmą gyvsidabris kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse, raumenyse, kauluose ir trikdo jų funkcijas, sukelia kepenų atrofiją, inkstų kanalėlių nekrozę, slopina aminorūgščių sintezę, kalcio apykaitą, seleno įsavinimą.

Aplinkos apsaugos departamento užsakymu ištyrusi nuotekų ir paviršinio vandens Neryje mėginius, agentūra nustatė, jog litre vandens buvo beveik 26 miligramai plastiko dalelių, taip pat rasta popieriaus, folijos atliekų.

Agentūra pabrėžia, kad tokios stambios plastiko dalelės kelia pavojų gyviesiems vandens organizmams.

„Labiausiai ta rizika yra vandens gyvūnams: žuvims, vėžiagyviams, nes ryjant užsikemša žiaunos, jie gali žūti. Net jei nepateks į gyvūnų kvėpavimo takus, jei plastikas pateks į skrandį, tai gali sukelti mirtingumą. Nes plastikas gali būti ir su pavojingomis medžiagomis, aštriais kampais. Pavojus yra net ir stambesniems gyvūnams – ar ūdroms, ar kitiems, jei jie prigers vandens su plastiku“, – BNS sakė Aplinkos tyrimų departamento vyriausioji patarėja Aldona Margerienė.

Specialistai taip pat nustatė, kad momentinė bendrojo azoto koncentracija viršijo vidutinę metinę leistiną ribą nuo 1,2 iki 2,2 kartų. Fosforo momentinė koncentracija leistiną vidutinę metinę vertę viršijo nuo nuo 1,3 iki 3,8 kartų.

Vanduo tyrimams buvo paimtas iš nuotekų išleistuvo į Nerį po valymo, iš nuotekų kanalo po valymo prieš įtekant į Nerį (100 metrų iki įtekėjimo), taip pat pačių nuotekų prieš valymą. Mėginiai paimti sausio 16, 20 ir 21 dienomis.

A. Margerienė pabrėžė, kad nors azoto ir fosforo kiekiai ir viršyti, tai nėra pavojingos medžiagos.

Labiausiai ta rizika yra vandens gyvūnams: žuvims, vėžiagyviams, nes ryjant užsikemša žiaunos, jie gali žūti.

„Tai yra biogeninės medžiagos, jei jų per daug vandenys telkinyje, jos sukelia eutrofikaciją, vadinamąjį vandenų žydėjimą, kai yra planktono dalelių labai daug. Viršijimas, palyginti, yra labai nedidelis, tas viršijimas tokių medžiagų, kaip azotas ir fosforas, tikrai nesukelia jokių grėsmių“, – sakė ji.

Azoto ir fosforo gali būti tiek buitinėse nuotekose – fekalijose, valikliuose, indaplovių milteliuose, tiek ir gamyklinėse nuotekose, taip pat su lietaus vandeniu gali patekti iš tręšiamų laukų.

Anot specialistės, duomenys dar turi būti lyginami su kitais per metus atliktais tyrimais, ir tik tuomet vertinama, ar taršos norma viršyta.

Įmonės, kurios tvarko nuotekas, dukart per mėnesį turi pačios atlikti tyrimus ir pateikti duomenis aplinkosaugininkams. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovų, planiniai patikrinimai tokiose įmonės, kaip „Vilniaus vandenys“, vykdomi kartą per tris mėnesius, neplaniniai – dažniau. Duomenys perduodami Aplinkos apsaugos departamentui.

Patvirtinus pažeidimus gresia baudos

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Sergejus Tretjakovas sako, kad šiuo metu „Vilniaus vandenyse“ atliekamas neplaninis patikrinimas. Jis pabrėžia, kad agentūros perduoti duomenys dėl azoto ir fosforo dar bus vertinami, o šalinti plastiko į aplinką „Vilniaus vandenys“ apskritai neturi teisės. Todėl įmonei ir jos atsakingiems asmenims gresia baudos.

„Dėl momentinės taršos – jei pasitvirtins, kad buvo viršijimai, bus taikomos poveikio priemonės, t.y. administracinės nuobaudos, taip pat ir juridiniam asmeniui. Tiesiog baudos. Jei bus viršytas leidime nustatytas metinis rodiklis, bus taikomas ir padidintas taršos tarifas. O už teršalus, kurių jie neturėjo teisės išleisti, tikėtina, bus skaičiuojama žala. Leidime nenumatyta, kad jie gali išleisti kitus teršalus, taip pat ir plastiką“, – sakė S. Tretjakovas.

Jis pabrėžė, kad be baudų, nustačius metinės taršos viršijimą, „Vilniaus vandenims“ už taršos leidimą gali tekti mokėti nuo penkių iki dešimt kartų didesniu tarifu.

S. Tretjakovas atkreipia dėmesį, kad baudos solidariai gali būti skirtos ir įmonėms, kurios į miesto nuotekų tinklus leidžia smulkintą plastiką, jei jos bus nustatytos.

Neplaniniam patikrinimui departamentas turi dvidešimt darbo dienų, terminas gali būti pratęstas.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“, aiškinęsi, iš kur miesto nuotekų valymo sistemoje atsiranda plastiko dalelių, šią savaitę užblokavo nuotekų patekimą iš plastiką perdirbančios įmonės „Ecso“, nes įtariama, kad bendrovė sistemą toliau teršė plastiko dalelėmis. „Vilniaus vandenys“ nepajėgia plastiko iki galo išvalyti, todėl jis patenka į Nerį.

Šioje įmonėje Aplinkos apsaugos departamentas atlieka neplaninį patikrinimą.

Savivaldybės ir įmonės atstovai ketvirtadienį taip pat pranešė nustatę galimą taršą plastiko drožlėmis nuotekų šulinyje Savanorių-Liepsnos gatvių sankryžoje. Pramoninėje teritorijoje yra daug įmonių, tarp jų – plastiką perdirbanti „Plasta“.

S. Tretjakovas BNS patvirtino, kad aplinkosaugininkai ketvirtadienį tikrino įmonę, tačiau, pirminiais duomenimis, konkrečių pažeidimų nenustatė.

Utenos maisto ir veterinarijos tarnyba vandenyje užfiksavo, kad arseno kiekis yra 19,1 mikrogramo litre (mkg/l). Leistina norma yra 10 mikrogramų litrui.

Šiuo metu kaimo gyventojams geriamasis vanduo tiekiamas buteliais, viešai tiekiamą vandenį išimtinai leidžiama naudoti tik buitinėms reikmėms.

Utenos maisto ir veterinarijos tarnyba Ignalinos savivaldybei dėl situacijos Mažėnų kaime pasiūlė surengti Ekstremalių situacijų komisijos posėdį.

Centro duomenimis, 2017 – 2018 metais arseno cheminės taršos kiekis leistiną 10 miligramų litre (µg/l) normą iš viso viršijo aštuoniose vandenvietėse: 2017 metais „Raseinių vandenų“ Šienlaukio (42,3 µg/l) ir Ražaitėlių (29,1 µg/l) vandenvietėse; 2018 metais – „Sūduvos vandenų“ Geležinių vandenvietėje (12 µg/l), „Jurbarko vandenų“ Šimkaičių vandenvietėje (15 µg/l), „Lazdijų vandens“ Barčių vandenvietėje (12,9 µg/l), „Vilkaviškio vandenų“ Duonelaičių (20,6 µg/l), Užbalių (16,61 µg/l) ir Trilaukio k. pajininkų grupės (13,8 µg/l) vandenvietėse.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad esant arseno koncentracijai geriamajame vandenyje 10-50 mkg/l daromas neigiamas poveikis sveikatai. Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ir kitas ligas.

Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.