Tragedija, kai pareigūnas pernai gruodį nušovė besipriešinusią moterį, sukrėtė visą šalį. Kad 50-metei mamai reikalinga pagalba paūmėjus psichikos ligai, Bendrajam pagalbos centrui pranešė sūnus. Paprašė ir medikų, ir policijos, nes medikai be pareigūnų tuo adresu važiuoti atsisakydavo. Tačiau tą sykį jie atvažiavo vieni.

„Atvažiavus moteris savo namuose bėgiojo su peiliu, atsisakė pagalbos, grasino medikams, kad perpjaus padangas, sudaužys automobilį ir juos, vienu žodžiu, kad jai jokios pagalbos nereikia“, – po įvykio pasakojo Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo vadovas Tadeuš Rodz.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Moteris, pasak medikų, niekaip nenusiramino. „Paskui išbėgo su kirstuku, ne su kastuvu, su kirstuku, pradėjo pulti medikus, vienas iš mūsų medikų nukrito, dengėsi veidą, tai gavo per ranką su kirstuku, paskui dėmesį nukreipė kita medikė, ją bandė pulti“, – įvykio detales dėstė T. Rodz.

Vėliau atvažiavo net du policijos ekipažai, buvo naudojamos tiek ašarinės dujos, tiek elektrošokas. Nepavykus moters nuraminti, pareigūnui teko panaudoti tarnybinį ginklą.

Dabar, praėjus pusmečiai, prokuratūra pareigūną siunčia į teismą.

„Tas šūvių skaičius, manome, buvo aiškiai perteklinis ir iš viso kažin ar reikėjo, ar buvo būtina panaudoti šaunamąjį ginklą“, – argumentavo tokį sprendimą prokuroras Nėrijus Puškorius.

Policininkas kaltinamas nužudymu viršijus įgaliojimus. Esą vietoje buvę keturi pareigūnai privalėjo susitvarkyti be šūvių. „Gintis jie neturėjo, jie privalėjo iš tikrųjų sulaikyti asmenį ir tiesiog panaudoti galbūt antrankius, surakinti ir galbūt pristatyti į policijos komisariatą ar panašiai“, – kalbėjo prokuroras.

Policijos generalinis komisaras reiškia pareigūnui palaikymą. „Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus, ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikiamą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – komentavo Renatas Požėla.

Policininkai, išgirdę tai, ko gero, gauna labai aiškią žinutę, kad šaunamuosius ginklus dabar reikia įdėti į seifą ir nenaudoti.

Policijos profesinė sąjunga sprendimu labai nustebusi, esą siunčiama žinutė, kad policijos pareigūnams nebus galima ginti puolamų žmonių. „Tai, kad byla keliauja į teismą, policijos pareigūnams nesuteiks stiprybės ir pasitikėjimo esant kažkokioms tikrai ekstremalioms, pavojingoms situacijoms, kai reikės ginti ne tik savo, kolegos, mediko, bet ir kitų visuomenės narių, kurie kreipiasi į policiją, sveikatą ir gyvybę“, – komentavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

R. Požėla anksčiau minėjo, kad ginklą panaudojęs pareigūnas – patyręs, dirba specializuotame padalinyje. Esą tokie padaliniai nuolat reaguoja į įvykius, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei.

„Policininkai, išgirdę tai, ko gero, gauna labai aiškią žinutę, kad šaunamuosius ginklus dabar reikia įdėti į seifą ir nenaudoti“, – sakė R. Katinienė.

Įrodžius kaltę, policininkui gresia iki penkiolikos metų nelaisvės.

LVAT išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos. Kaip sprendime nurodė teismas – apribojimai, apsunkinantys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės gauti vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų įgyvendinimą, turi būti įtvirtinti įstatyme.

LVAT taip pat pripažino, kad sveikatos apsaugos ministras nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl vaistinio preparato išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, nes tokia jo teisė taip pat tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Vaistinio preparato išbraukimu iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno yra sukeliamos pasekmės ne tik vaistinių preparatų tiekėjams, pagal kurių prašymą vaistiniai preparatai įrašyti į šį kainyną, bet ir pacientams, nes ribojama jų teisė įsigyti vaistinį preparatą, kurio kaina yra priimtinesnė.

Teismas sprendime konstatavo ir tai, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos apskaičiavimo tvarkos nustatymas priskirtas Vyriausybės kompetencijai. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad, nurodydamas konkrečią duomenų bazę, kuria turi būti vadovaujamasi apskaičiuojant bazines kainas, taip pat nurodydamas, jog apskaičiuojant bazines kainas vadovaujamasi ne tik Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamomis, tačiau ir didmeninėmis kainomis, taip pat nustatydamas konkretų duomenų ėmimo laikotarpį, sveikatos apsaugos ministras viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, pažymima LVAT teismo pranešime.

LVAT nusprendė, kad sveikatos apsaugos ministras neturėjo teisės poįstatyminiame teisės akte įtvirtinti sankcija teismo pripažintų nuostatų, įpareigojančių grąžinti į PSDF biudžetą tam tikrą išlaidų sumą, jei dėl tiekimo sutrikimo vaistinis preparatas buvo išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno ir dėl to padidėjo kitų tos grupės vaistinių preparatų bazinė kaina bei PSDF biudžeto išlaidos jiems kompensuoti.

Teismas nusprendė, kad neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys neteks galios šių metų gruodžio 31 d. teismo sprendimą paskelbus Teisės aktų registre. Tokį sprendimą teismas motyvavo būtinybe sudaryti objektyvias galimybes sureguliuoti teisinius santykius, kad nebūtų sutrikdytos kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūros, taip sudarant prielaidas apsunkinti ar iš esmės paneigti asmenų galimybes įgyvendinti iš Konstitucijos bei įstatymų kylančias teises į sveikatos apsaugą.

Šį sprendimą trečiadienį priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas A. Norkevičiui  Kalėjimo departamento vadovo posto nesuteikė,  nuspręsdamas, kad piniginė kompensacija yra alternatyva jo teisėms apginti.

Iš valstybės A. Norkevičiui priteista sumokėti 4934 eurus turtinės ir 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šioje byloje, kuris buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, atsakovu buvo patraukta valstybė ir Teisingumo ministerija, trečiaisiais asmenimis – Kalėjimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Teismas panaikino 2017 metaus rugpjūčio 8 dieną priimtą tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti A. Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi

„Ministro diskrecija nėra absoliuti. Esminis motyvas įsakymo panaikinimo - nurodyti teisinės ir faktiniai pagrindai nėra konkretūs, bendro pobūdžio išvados, rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, motyvai turi būti žinomi tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti“, – sakė teisėja R. Miliuvienė.

Ji taip pat teigė, kad neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai pretenduojantiems į Kalėjimų departamento vadovus – po atrankos paskelbimo pasirodė reikalavimas, kad pretendentas nebūtų susijęs su kalėjimų sistema.

A. Norkevičiaus skundas buvo nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose,

Vykstant dar viešam pirmajam posėdžiui paaiškėjo, kad kelią į pareigas A. Norkevičiui užkirto STT informacija. 

Surengti uždarą procesą pasiūliusi Teisingumo ministerijos atstovė Juliana Ostrouch-Brazdauskienė sausį nurodė, kad byloje kilęs ginčas bus susijęs su įslaptinta informacija.

A. Norkevičius Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo pernai, tačiau direktoriumi nepaskirtas. J. Ostrouch-Brazdauskienė teisme sakė, kad ministrė, priimdama sprendimą dėl A. Norkevičiaus nepaskyrimo, rėmėsi STT informacija. 

Pareiškėjas teisme teigė, kad norėtų susipažinti su šia STT informacija.

„Aš norėčiau su šia medžiaga susipažinti, manau, kad svarbu, noriu žinoti“, – teismo posėdyje yra sakęs A. Norkevičius.

A. Norkevičius prašė panaikinti teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.

A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis. Jis ir eina pareigas.

Iš Teisingumo ministerijos A. Norkevičius prašė priteisti negautą darbo užmokestį bei 2 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią patyrė sumenkinus jo profesinę, dalykinę ir asmeninę reputaciją.

„Manau, kad teisingumo ministrės sprendimas neskirti į atrankos metu laimėtas Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas“, – BNS yra sakęs A. Norkevičius.

Jis įsitikinęs, kad „teisingumo ministrė, jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą, tačiau atsisakydama skaidriai įvardyti tokio sprendimo priežastis, sudarė visas prielaidas suabejoti jo kompetencija, profesine reputacija, taip pat – atrankos į valstybės tarnybą skaidrumu“.

Nuolatinio vadovo šis departamentas neturėjo nuo pernai kovo iki praėjusių metų pabaigos. Kovą nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, kitų pažeidimų iš pareigų pasitraukė tuometinė jo direktorė Živilė Mikėnaitė.

Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą atranką laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras A. Norkevičius, bet M. Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.

Pasak ministrės, Kalėjimų departamente ir bausmių vykdymo sistemos įstaigose reikia giluminių pertvarkų, naujo požiūrio į šią instituciją.

Kaip BNS informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė, policijos pareigūnai G. B., V. Ž. ir A. T. kaltinami fizinio skausmo sukėlimu, neteisėtu laisvės atėmimu, tuo, kad naudojo psichologinę prievartą ir suvaržė veiksmų laisvę, taip pat tuo, kad viršijo savo įgaliojimus.

„Jie kaltinami viršiję įgaliojimus, atliekant trijų nepilnamečių asmenų apklausas, galimai siekdami neteisėtais būdais iš jų gauti reikšmingos kitam atliekamam tyrimui informacijos“, – BNS nurodė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.

Kadangi nukentėjusieji yra nepilnamečiai, daugiau informacijos apie bylos aplinkybes prokuroras neteikia.

Marijampolės apskrities policijos duomenimis, trys kaltinamieji šioje byloje dirba Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje: G. B. yra vyriausiasis tyrėjas, A. T. – vyresnysis tyrėjas, V. Ž. – tyrėjas.

Kaltinamieji tebedirba policijoje, nuo pareigų nušalinti jie nebuvo, BNS informavo komisariatas.

Jų vardų ir pavardžių nei policija, nei prokuratūra neatskleidžia. Kaip nurodė I. Bočkienė, „policijos pareigūnų pavardžių ir vardų viešinti nėra teisinio pagrindo, nes tai gali būti pakenkta būsimam teisminiam nagrinėjimui, kuris, beje, gali būti pripažintinas ir neviešu, pažeista nekaltumo prezumpcija, sudarytos sąlygos nepilnamečių asmenų identifikavimui“.

Portalas delfi.lt pernai vasarį rašė, kad du nepilnamečiai, kurių vienam buvo 16, o kitam – 17 metų, susigundė pasiūlymu greitai užsidirbti, jeigu nuvyks paimti pinigų iš senutės. Atvykę vaikinai pateko į pasalą ir policijos buvo sulaikyti kaip telefoniniai sukčiai.

Vėliau darbą jiems neva siūlę asmenys ėmė grasinti, reikalauti grąžinti pinigus, todėl jie nusprendė apvogti parduotuvę ir netrukus buvo išaiškinti bei sulaikyti.

Portalo duomenimis, vaikinai vėliau programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojoms pasipasakojo, kad siekdami išgauti prisipažinimą dėl vagystės, pareigūnai juos mušė, prirakino prie kėdės, naudojo elektrošoką. Paraginti organizacijos darbuotojų, jie parašė pareiškimą policijai.

Kauno apygardos prokuratūra nekomentavo, ar teismui perduota ši delfi.lt aprašyta byla, bet informavo, kad tyrimas pradėtas pagal dviejų nukentėjusiųjų kreipimąsi, o tyrimo metu atsirado dar vienas nukentėjusysis.

Nors byla Vilkaviškio teisme gauta dar kovą, kol kas pradėti jos nagrinėti nepavyko, nes nuo bylos nagrinėjimo nusišalino teisėjas, kuriam ji buvo priskirta.

Kaip nurodoma Kauno apygardos teismo nutartyje, sprendimas dėl nusišalinimo grindžiamas tuo, kad byla kelia didelį rezonansą vietos bendruomenėje, be to, kaltinamasis V. Ž. yra susijęs giminystės ryšiais su anksčiau Vilkaviškio teisme dirbusia teisėja, ji šiuo metu dirba Marijampolės teismo rūmuose.

Vilkaviškio teismas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu paskirti šią bylą kitam apylinkės teismui, nes „aplinkybės, susijusios su kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų statusu, kaltinamųjų tarnybine veikla bei nusikaltimų tyrimu ir bylos nagrinėjimo teisme rezonansu, yra aktualios visiems Vilkaviškio rūmų teisėjams“. Be to abejojama, ar bylą visiškai objektyviai galėtų nagrinėti ir kiti Marijampolės apylinkės teismui priskiriami teismo rūmai.

Kauno apygardos teismas netenkino prašymo perduoti šią bylą kitam apylinkės teismui, neįžvelgęs aplinkybių, kodėl šios bylos negalėtų nagrinėti kiti teismo rūmai, kuriuose nedirba ir nedirbo su kaltinamaisiais susiję teisėjai.

Todėl balandžio 5 dienos nutartimi byla perduota Marijampolės apylinkės teismo pirmininkui, jis turės spręsti, kuriems Marijampolės apylinkės teismo rūmams ją perduoti nagrinėti.

Nutartis buvo priimta M. Saakašviliui nedalyvaujant.

Teismas visiškai pripažino prokurorų argumentus, kad M. Saakašvilis viršijo įgaliojimus, kai suteikė malonę keturiems policijos pareigūnams, nuteistiems kalėti už 2006 metais įvykdytą banko darbuotojo Sandro Girgvlianio nužudymą. Šios žmogžudystės byla sulaukė didelio atgarsio – su ja sietas buvęs vidaus reikalų ministras Vano Merabišvilis, buvęs Konstitucijos saugumo departamento viršininkas Data Achalaja ir kiti aukšto rango teisėsaugos pareigūnai.

Eksprezidento advokatė Sofija Gogličidzė sakė žurnalistams, kad „šioje byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio Saakašvilio kaltę“.

„Būdamas prezidentas Michailas Saakašvilis turėjo teisę suteikti malonę policininkams“, – pridūrė ji.

Prie teismo rūmų susirinkę M. Saakašvilio šalininkai sakė žurnalistams, kad teismo sprendimas prieštarauja konstitucijai ir kad jis bus apskųstas – be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) Strasbūre.

Ilgiau kaip dešimtmetį Gruzijai vadovavęs M. Saakašvilis savo šalį paliko 2013 metais ir vėliau buvo paskirtas vadovauti Ukrainos Odesos sričiai. Pernai jis atsistatydino, skųsdamasis, kad pareigūnai trukdo jo pastangoms kovoti su korupcija.

Dabar jis yra vienos Ukrainos opozicinės partijos vadovas ir pastaruoju metu konfliktavo su Kijevo vyriausybe ir organizavo antikorupcinius protestus.

Liepos pabaigoje Ukrainos migracijos tarnyba pranešė, kad prezidentas Petro Porošenka panaikino M.Saakašvilio turėtą Ukrainos pilietybę. Gruzijos pilietybės jis neteko 2015-aisiais, kai buvo paskirtas Odesos gubernatoriumi.

Gruzija yra oficialiai paprašiusi Ukrainos M. Saakašvilį sulaikyti ir išduoti. Gruzijoje jis yra kaltinamas keturiose bylose, iškeltose dėl svetimo turto pasisavinimo, iššvaistymo ar užvaldymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tbilisio teismas 2014-ųjų rugpjūtį M.Saakašviliui skyrė kardomąją priemonę – sulaikymą, o netrukus jis buvo paskelbtas ieškomu asmeniu.

Kalbėdamas apie ginklų tiekimą Ukrainai ambasadorius Marius Janukonis viršijo įgaliojimus, nes tokių sprendimų nėra, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Aš manau, kad ambasadorius viršijo savo įgaliojimus. Mes remiame Ukrainą, bet ginklų tikrai nesiunčiame“, - žurnalistams pirmadienį Seime sakė A.Butkevičius.

Klausiamas, kaip bus reaguojama į ambasadoriaus pareiškimą, premjeras teigė, kad „grįš užsienio reikalų ministras iš komandiruotės ir tada bus atskiras pokalbis“.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje M.Janukonis Ukrainos „5 kanalo“ eteryje paskelbė, kad Vilnius gali pradėti tiekti ginklus Kijevui, skelbia žiniasklaida. Pasak ambasadoriaus, „kai kurie žingsniai jau padaryti“.

„Tokia politinė valia yra, ir ją viešai yra paskelbusi Lietuvos aukščiausia vadovybė. Kai kurie žingsniai jau padaryti, mes ir toliau darysime tokius žingsnius, tarp jų ir ginklų tiekimo Ukrainai kryptimi. Plačiau sunku kalbėti, bet mes pasirengę“, - ambasadorių sekmadienį citavo portalas lrytas.lt, remdamasis news.ru pranešimu.

Atsižvelgdama į Ukrainos kariuomenės poreikius, Lietuva teikia humanitarinę pagalbą, siunčia materialinę paramą, yra perdavusi karinės ginkluotės elementų.