Norvegijoje trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančiame susitikime ministrai aptars Ukrainos siekį tapti NATO nare bei ilgalaikę Aljanso praktinę ir politinę paramą Ukrainai.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Osle susitiks atstovai iš 31 Aljanso narės ir Švedijos.

Taip pat numatytas ministro G. Landsbergio dvišalis susitikimas su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi James Cleverly (Džeimsu Kleverli).

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

„Šiandien turėjau gerą progą pasakyti karaliui Haroldui V, kad Norvegija yra svarbi, artima ir patikima Lietuvos partnerė. Jau daugelį metų plėtojame puikius dvišalius ryšius, Lietuvos įmonės sėkmingai veikia Norvegijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė audiencijoje pas karalių Haraldą V Skandinaviją įvardijo kaip prioritetinę eksporto, inovacijų ir tiesioginių užsienio investicijų rinką, nurodoma Seimo Ryšių su visuomene išplatintame pranešime.

Pasak Seimo pirmininkės, glaudūs ryšiai su Norvegija svarbūs ir tuo aspektu, kad čia esanti beveik 50 tūkst. lietuvių diaspora yra viena didžiausių pagal dydį užsienio bendruomenių.

„Pasaulio lietuviai yra svarbi dvišalių santykių, daugiakultūriškumo vystymo dalis. Tuo, kad nepaisant gyvenamosios vietos galima puoselėti lietuvišką tapatybę, palaikyti glaudžius ryšius su Lietuvos valstybe, įsitikinau vakar, kai susitikau su Oslo lietuviais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Šiandien turėjau gerą progą pasakyti karaliui Haroldui V, kad Norvegija yra svarbi, artima ir patikima Lietuvos partnerė.

Seimo pirmininkė, susitikusi su Norvegijos parlamento vadovu M. Garakaniu, kalbėjo apie glaudžių Baltijos ir Šiaurės šalių ryšių svarbą, taip pat Seimo priimtą rezoliuciją, kuri nustatė pagrindinius Lietuvos tikslus NATO viršūnių susitikime Vilniuje ir pripažino būtinybę pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO.

„Mūsų geografija ir besikeičianti Rusijos karinė laikysena reikalauja matomų kolektyvinių atgrasymo ir gynybos priemonių. Viena iš jų – nuolat pagal rotacijos principą dislokuoti sąjungininkų kariai. Šiuo metu Lietuvoje taip pat yra Norvegijos karių. Beje, parlamento pirmininkas minėjo, kad tai didžiausia Norvegijos karinė misija užsienyje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„NATO viršūnių susitikimas liepą – puiki galimybė priimti realius sprendimus ir apsispręsti dėl naujo NATO gynybos plano, trumpalaikės ir ilgalaikės NATO praktinės ir karinės paramos Ukrainai ir politinių įsipareigojimų, kurie į kitą lygmenį pakeltų NATO ir Indijos–Ramiojo vandenynų valstybių partnerystę“, – pridūrė ji.

Anot Seimo pirmininkės, šie klausimai bus aptariami ir birželio 1–3 dienomis vyksiančiame NATO valstybių parlamento pirmininkų susitikime Vilniuje. Jame dalyvaus Norvegijos Stortingo Pirmininko pavaduotojai Mortenas Woldas (Mortenas Voldas) ir Kari Henriksen.

„Sąjungininkai aktyviai remia Ukrainą įvairiomis karinėmis priemonėmis, įskaitant NASAMS oro gynybos sistemas. Lietuva yra pasiruošusi prisidėti padedant Ukrainai su šių sistemų remonto ir priežiūros darbais“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Kyjivas yra prašęs Vilniaus perduoti turimų NASAMS sistemų, tačiau Valstybės gynimo taryba pernai nusprendė šio prašymo nepatenkinti.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas Norvegijoje domėjosi naujausiomis oro gynybos technologijomis, taip pat su įmonės atstovais aptarė paramos Ukrainai klausimus.

Pasak prezidento, oro gynyba – itin reikšmingas Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumo veiksnys, todėl „tiek nacionalinės oro gynybos stiprinimas, tiek NATO sąjungininkų indėlis į mūsų oro erdvės saugumą yra labai svarbūs“.

Lietuva yra pasiruošusi prisidėti padedant Ukrainai su šių sistemų remonto ir priežiūros darbais.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva aktyviai pasisako už karinės pagalbos teikimą Ukrainai, ir kviečia kitas šalis remti su agresoriumi kovojančią Ukrainą visomis priemonėmis, įskaitant oro gynybos sistemas, tankus ir naikintuvus.

Šalies vadovas akcentavo, jog Rusijos karo Ukrainoje sąlygomis Europos karinė pramonė privalo dirbti visu pajėgumu, kad sąjungininkų atsargos būtų pakankamos užtikrinti savo pačių saugumą ir būtina ginkluote aprūpinti Ukrainą kovai.

Susitikime su Norvegijos parlamento pirmininku Masudu Gharahkhaniu (Masudu Garakaniu) aptarti dvišaliai šalių ryšiai, saugumo situacija regione ir Rusijos karas Ukrainoje.

Prezidentas susitikime akcentavo, kad ateinantys Rusijos karo Ukrainoje mėnesiai bus lemiami, todėl sąjungininkų karinės paramos dydis ir greitis yra kritiškai svarbūs.

Šalies vadovas pasveikino Norvegijos sprendimą kartu su kitomis šalimis teikti tankus Ukrainai, pabrėžė, kad Lietuvos oficiali parama Ukrainai sudaro apie 785 mln. eurų.

G. Nausėda susitikime su Norvegijos parlamento pirmininku taip pat aptarė situaciją Baltarusijoje. Šalies vadovas pažymėjo, kad Baltarusija dalyvauja Rusijos kare Ukrainoje kaip sąjungininkė, todėl ir jai turi būti didinamas ekonominis spaudimas ir griežtinamos sankcijos.

Vėliau susitikęs su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store (Jonu Gahro Stiore) G. Nausėda padėkojo šaliai už svarų indėlį į Baltijos regiono saugumą ir šalies dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje.

Prezidentas pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek Norvegija ribojasi su agresore Rusija, todėl vienodai vertina kylančias grėsmes ir skiria ypatingą dėmesį savo ir viso NATO rytinio flango stiprinimui.

„Sąjungininkų išlaidos gynybai turi būti didinamos, o karinė pramonė dirbti visu pajėgumu. Turime padaryti viską, kad patys būtume saugūs ir padėtume Ukrainai kuo greičiau pasiekti pergalę – mūsų visų pergalę prieš blogį“, – pranešime sakė Lietuvos vadovas.

G. Nausėda su Norvegijos premjeru aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje liepos mėnesį. Šalies vadovas akcentavo, kad Vilniuje svarbu priimti sprendimus dėl regiono oro gynybos stiprinimo, sutarti dėl atnaujintų regioninių gynybos planų ir išlaidų gynybai didinimo.

Per susitikimą su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt ketinama aptarti Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, saugumo situaciją regione bei pagalbą Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos agresiją.

Tarp aktualių tarptautinės darbotvarkės klausimų bus svarstoma visokeriopa parama Ukrainai, steigiant specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimui tirti, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

G. Landsbergis taip pat susitiks su Norvegijos parlamento (Stortingo) Užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininke Ine Eriksen Soreide bei komiteto nariais, dalyvaus diskusijose su Norvegijos tarptautinių santykių instituto (NUPI) politologais.

Jis su A. Huitfeldt taip pat lankysis Bardufosse, kur susitiks su Norvegijos karinių pajėgų atstovais bei aplankys norvegų karius, besirotuojančius į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę.

Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas dviem dienoms vyks į Norvegiją, kur Kongsvingeryje dalyvaus Šiaurės Europos ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad susitikimo metu kariuomenių vadai aptars saugumo ir gynybos situaciją regione, NATO Pasirengimo veiksmų plano įgyvendinimą, ateityje planuojamas bendras karines pratybas bei Europos Sąjungos (ES) Šiaurės šalių kovinės grupės budėjimą.

NATO plano atgrasyti Rusiją dalis yra tarptautinių štabų steigimas Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tam praeitą savaitę pritarė Aljanso šalių kariuomenių vadai. Gynybos ministrai sprendimą turėtų patvirtinti kitą savaitę.

Kariuomenių vadai taip pat aptars dalyvavimą tarptautinėse operacijose, bendradarbiavimo perspektyvas kibernetinės gynybos, oro erdvės stebėjimo, pajėgumų vystymo ir kitose srityse.

Baltijos ir Šiaurės šalių kariuomenių vadų susitikimai vyksta kartą per metus vis kitoje šalyje. Pernai sausį toks susitikimas vyko Malpilyje, Latvijoje.

Lietuvos bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis gynybos srityje pradėtas 1994 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji karinio bendradarbiavimo sutartis su Danija, kuri tuo metu buvo NATO narė.

Atkūrus Lietuvos kariuomenę, Skandinavijos šalys ne kartą teikė pagalbą Lietuvai modernizuojant ginkluotę ir rengiant karius bei karinius vienetus – nemažai Lietuvos karių Skandinavijos valstybėse baigė ilgalaikius įvairių sričių kvalifikacijos kėlimo kursus, nuo 2006 metų „Geležinio Vilko“ brigada priskirta Danijos divizijai ir dalyvauja bendrose pratybose.

Šiaurės šalys remia įvairius trišalius Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo projektus. Norvegijos ir Danijos kariai dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, apie 40 Lietuvos karių šiemet budi Švedijos vadovaujamoje ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje.