„Užsienio reikalų ministrai susitikime aptarė iššūkius Europos saugumui dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina bei Baltarusijoje, euroatlantinio ryšio svarbą ginant Europos saugumo tvarką bei demokratines vertybes“, – rašoma pranešime.

G. Landsbergis su A. Linde taip pat diskutavo apie įvykusius NATO bei sąjungininkių kontaktus su Rusija, Kremliaus ir Minsko karinės integracijos procesus bei galimą poveikį Europai bei Baltijos regiono šalims.

Švedijos ir Lietuvos ministrai sutarė, kad šalys toliau rems vieningą ES politiką Rusijos atžvilgiu, akcentavo poreikį tęsti sankcijų taikymo politiką.

Šiomis temomis G. Landsbergis taip pat kalbėjosi su Švedijos parlamento pirmininko pirmąja pavaduotoja Asa Lindestam (Osa Lindestam) bei Užsienio reikalų, Gynybos ir Europos Sąjungos reikalų komitetų vadovais.

Kaip nurodoma pranešime, Švedijos parlamento atstovai išsakė paramą Lietuvai, patiriančiai Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę agresiją bei pabrėžė ES sankcijų tęstinumą atsakant į Baltarusijos režimo priešiškus veiksmus.

Stokholme ministras taip pat susitiko su Švedijos saugumo politikos ekspertais Lietuvos ambasadoje. Susitikimo metu aptarti Lietuvos ir Švedijos santykiai saugumo srityje bei saugumo grėsmės, su kuriomis susiduria abi šalys.

Pirmadienį G. Landsbergis lankėsi Suomijoje, kur su šios šalies kolegomis taip pat aptarė saugumo situaciją.

Su šių Skandinavijos šalių užsienio reikalų ministrais Lietuvos diplomatijos vadovas susitinka tebetvyrant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų.

Kremlius ten yra sutelkęs daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos. Vakarai nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.

„Džiaugiuosi, kad, šiemet minėdami Lietuvos ir Švedijos diplomatinių santykių užmezgimo 100 metų bei atkūrimo 30 metų jubiliejus, galime pagerbti tuos, kurie aktyviai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės siekio ir savo darbais iki šiol stiprina mūsų šalių draugystę. Cecilia Brinck ne tik telkė švedus palaikyti pirmuosius Lietuvos ir Baltijos šalių laisvės žingsnius, bet ir toliau aktyviai prisideda prie dvišalių santykių plėtros“, – sakė šalies vadovas.

C. Brinck – viena aktyviausių vadinamųjų pirmadieninių manifestacijų už Baltijos šalių nepriklausomybę organizatorių. Beveik 80 mitingų 1990–1991 metais vyko Stokholmo Normalmo aikštėje. Vėliau panašūs judėjimai Baltijos šalims paremti paplito ir po visą Švediją.

Šie judėjimai ne tik sutelkė tūkstančius švedų ir paskatino juos išreikšti savo palaikymą už nepriklausomybės atkūrimą kovojančioms Baltijos šalims, bet ir turėjo tiesioginės įtakos Švedijos užsienio politikos Baltijos kraštams teigiamam pokyčiui.

C. Brinck kėlė Baltijos šalių nepriklausomybės klausimą dar prieš 1990 metus, o Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, jau kaip Riksdago narė ir Stokholmo miesto tarybos pirmininkė skatino ir iki šiol aktyviai pasisako už Švedijos diplomatinių santykių su Baltijos šalimis plėtrą.

Trečiadienį numatytas jo susitikimas Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu, premjeru Stefanu Lofvenu ir Riksdago pirmininku Andreasu Norlenu.

Per susitikimus su Švedijos vadovais G. Nausėda aptars Lietuvos ir Švedijos dvišalių santykių stiprinimo galimybes, Europos Sąjungos ir su regiono saugumu susijusius klausimus, padėtį Baltarusijoje, ES Rytų Partnerystės iniciatyvą, ES rytinių sienų apsaugos ir nelegalios migracijos srautų valdymo, Astravo atominės elektrinės saugumo ir elektros nepirkimo problemas, pranešė Prezidentūra.

Taip pat bus aptartas bendradarbiavimas ekonomikos, kultūros ir mokslo srityse, pažymėtas diplomatinių santykių užmezgimo 100-metįis ir atkūrimo 30-metis.

Stokholmo rotušėje Lietuvos prezidentas įteiks valstybinį apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai Stokholmo miesto tarybos pirmininkei Ceciliai Brinck (Sesilijai Brink).

Jis taip pat apsilankys Stokholmo Karališkajame arsenale, kur saugoma viena didžiausių XVI–XVIII amžiaus lituanistinių vertybių kolekcija.

Pasak popiežiaus, „palaiminti apleistiesiems parodę artumą ir, siekdami padėti kitiems, atsisakę savo patogumo“.

Švedija pernai įsileido 163 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Tai didžiausias skaičius Europos Sąjungoje lyginant su Švedijos gyventojais, kurių net aštuoni iš dešimties nelaiko savęs religingais, rodo pernykštės „WIN-Gallup“ apklausos duomenys.

Pagrindinis popiežiaus vizito Švedijoje tikslas – vakarykštis minėjimas Lundo mieste, kuriuo katalikai ir liuteronai pirmą kartą istorijoje bendrai paminėjo reformacijos pradžią ir taip pradėjo visus metus truksiantį renginių maratoną, skirtą reformacijos 500-osioms metinėms.

Oficialaus vizito į Stokholmą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aktualius dvišalius ir regiono klausimus aptarė su Švedijos Ministru Pirmininku Fredriku Reinfeldtu. Susitikime iškilmingai pasirašyta Lietuvos ir Švedijos jūros sienos sutartis.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvai - tai reikšmingas simbolinis žingsnis, nes galutinai įteisinamos visos valstybinės sienos. Lietuvos valstybės sienų tarptautinis įteisinimas truko net 24 metus po šalies nepriklausomybės atkūrimo.

Šia sutartimi taip pat nustatoma išskirtinė ekonominė zona ir kontinentinis šelfas Baltijos jūroje, aiškiai nubrėžiamos jūros vandenų ir dugno ribos. Šioje teritorijoje Lietuva galės vykdyti ekonominę ir žvejybinę veiklą, ištirti, kokios naudingosios iškasenos glūdi dugne ir užsiimti jų gavyba. Per sieną taip pat bus tiesiama Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „Nord Balt". Pasak šalies vadovės, ši Lietuvos ir Švedijos jūros sienos sutartis reiškia ir tai, kad „Nord Balt" elektros jungtis eis per saugią teritoriją.

Susitikime didelis dėmesys buvo skirtas regiono saugumo ir gynybos klausimams. Prezidentė su Švedijos Ministru Pirmininku aptarė padėtį Ukrainoje, Kaliningrado militarizaciją ir nepriimtiną Rusijos karinės galios demonstravimą Baltijos bei Skandinavijos šalių pasienyje.

„Rusijos veiksmai Ukrainoje, karinės pratybos Baltijos jūroje ir mūsų pasienyje, kuriose repetuojami puolamieji scenarijai, prieš mus nukreiptas informacinis karas kelia grėsmę regiono saugumui. Todėl būtina stiprinti NATO vaidmenį regione, su Aljanso partnerėmis Švedija ir Suomija vykdyti bendras karines pratybas, jų metu stiprinti regiono gynybinę parengtį, gerinant karių gebėjimus derinti savo veiksmus su sąjungininkais ir vykdyti bendras operacijas", - sakė Prezidentė.

Nors Švedija ir nėra NATO narė, tačiau jau dabar dalyvauja NATO karinėse pratybose ir tarptautinėse operacijose, yra įsijungusi į NATO greitojo reagavimo pajėgas, kartu su Suomija vykdo Islandijos oro policijos misiją.

Šalies vadovė su Švedijos Ministru Pirmininku taip pat aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, ekonominius ryšius ir energetikos klausimus. Pasak Prezidentės, Švedija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė ir padeda mums užsitikrinti energetinį savarankiškumą - kartu su Švedija įgyvendinamas elektros jungties „Nord Balt" projektas. Tai antrasis strateginės reikšmės energetikos projektas Lietuvoje po šių metų pabaigoje pradėsiančio veikti Klaipėdos suskystintų dujų terminalo.

Nutiesus 450 km ilgio elektros jungtį su Švedija ir „Litpol Link" jungtį su Lenkija bus užbaigta regioninė Šiaurės šalių „Nord Pool Spot" elektros rinka, o Lietuvai užtikrintas saugus elektros tiekimas už mažesnę kainą.

Šiuo metu Lietuva beveik 70 procentų elektros energijos importuoja iš Rusijos, todėl ekonomiškai ir energetiškai yra pažeidžiama.

Susitikime taip pat išsakyta parama ES Rytų partnerystės politikai ir šių šalių siekiui rinktis europinės integracijos kelią. Lietuvos valstybės ir Švedijos vyriausybės vadovai griežtai pasmerkė neteisėtą Krymo aneksiją ir pabrėžė būtinybę pasirašyti likusią ES ir Ukrainos asociacijos sutarties dalį artimiausiu metu. Artimiausiu metu taip pat yra numatomas ir asociacijos sutarčių pasirašymas su Gruzija ir Moldova.