Pasak šalies vadovo, V. Urbanavičiaus kūryba yra minimalistinė, nepataikaujanti visuomenės lūkesčiams, persipynusi su įvairiais mūsų gyvenimo kontekstais.

Iškilūs darbai ir jiems impulsą davusios tvirtos V. Urbanavičiaus kaip kūrėjo vertybinės nuostatos turėjo svarią reikšmę Lietuvos skulptūros meno modernėjimui ir žymėjo jo lūžį, leido suprasti skulptūrą kaip iškalbingą viešosios erdvės ir kartu mūsų pačių atspindį, rašoma šalies vadovo sveikinime.

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikinime sako, kad daug metų V. Urbanavičiaus subtilūs darbai liudija Lietuvos vaizduojamojo meno grožį ir įvairovę, o sukurtos skulptūros sušildo ir prakalbina nebylias erdves, pasižymi išskirtiniu plastiškumu bei originalia formos pajauta.

Dėkoju Jums už meninę drąsą, novatoriškumą, po Lietuvą ir pasaulį pasklidusius kūrinius.

Ji pabrėžė, kad V. Urbanavičius šalies dailės istorijoje išliks kaip universalaus mąstymo kūrėjas, garbingai tęsiantis tradicijas ir puikiai šnekantis šiuolaikinio meno kalba. 

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kas savo kūriniuose monumentalumą V. Urbanavičius derina su rafinuota elegancija, pasižymi išskirtiniu erdvės pojūčiu.

Pasak jo, V. Urbanavičius pasirinko abstrakčią meno kalbą, kuri žiūrovą skatina išlaisvinti vaizduotę ir kviečia leistis į stereotipų nesuvaržytą meninį nuotykį.

Ministro teigimu, V. Urbanavičiaus darbai itin praturtina Lietuvos šiuolaikinį meną, į jį įnešdami naujos kokybės, minimalistinio mąstymo, minties ir formos darnos.

„Dėkoju Jums už meninę drąsą, novatoriškumą, po Lietuvą ir pasaulį pasklidusius kūrinius, bylojančius apie stiprią mūsų šalies skulptūros tradiciją“, – sveikinime sako S. Kairys.

Po praėjusių metų meno mugėje įvesta naujovė, renkamos net septynios geriausios galerijos. „Šiemet meno mugės akcentas - „Focus Baltic“ tema, todėl džiaugiuosi, kad tarp nugalėtojų yra visų trijų Baltijos šalių kūrėjų ir galerijų. Komisijai teko tikrai sunkus darbas, nes nugalėtojus reikėjo išrinkti iš 55 galerijų ir daugiau nei 250 menininkų“, - teigė „ArtVilnius'18“ vadovė Diana Stomienė.

Geriausiomis „ArtVilnius'18“ galerijomis pripažintos: „Alma“ (Latvija), „Countour“ (Lietuva), „Foku“ (Estija), „Galerie des Petits Carreaux“ (Prancūzija), „Kogo“ (Estija), „Piktogram“ (Lenkija), „The Rooster Gallery“ (Lietuva).

Geriausiu mugės menininku tapo latvis Ivaras Drulle, kurį pristato galerija „Alma“ iš Rygos.

Geriausia „ArtVilnius'18“ skulptūra-instaliacija paskelbta parodos „Takas“ dalyvio Vlado Urbanavičiaus skulptūrinė instaliacija „Junginys1/ Junginys 2“.

Meno mugės mecenatas advokatų kontora „Cobalt“, kaip ir kasmet, geriausią „ArtVilnius'18“ jaunąjį menininką (iki 35 metų) apdovanojo 1000 eurų premija. Apdovanojimas atiteko Rimui Sakalauskui, kurį pristato galerija „Meno Niša“. Menininkui tai jau antrasis mugės apdovanojimas - „ArtVilnius'13“ Rimo Sakalausko darbas buvo išrinktas geriausia instaliacija. Geriausi menininkai ir instaliacija buvo apdovanoti „Nescafe Baltic“ įsteigtais prizais.

Iki sekmadienio vyksiančioje mugėje dalyvauja 55 galerijos ir 250 menininkų iš 20 šalių.

Ceremonijos metu bus pagerbti 2015-ųjų Valstybinių premijų laureatai: Vladas Urbanavičius, Birutė Žilytė (Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno  premija), Eimantas Ludavičius, Birutė Stančikaitė, Aušra Paukštienė (Vyriausybės kultūros ir meno premija), Aloyzas Stasiulevičius (Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija).

„Auksinių ženkliukų“ laureatų kūrybos paroda vyksta nuo rugsėjo 26 d. iki spalio 21 d. Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės parodų salėje.

LDS „Auksinių ženkliukų“ apdovanojimas įsteigtas 2001 m. Kasmet trys lygiaverčiai apdovanojimai – piniginės premijos kartu su numeruotais auksiniais ženkliukais – skiriami trims dailininkams ar/ir dailėtyrininkams už įvairius reikšmingus profesinius pasiekimus, už konkrečius tais metais sukurtus kūrinius, kūrybinį meistriškumą, svarbias parodas Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos vardo garsinimą tarptautinėje meno padangėje, už inovatyvius meninius sprendimus, intensyvią visuomeninę veiklą ir pan.

Lietuvos dailininkų sąjungos Tarybos nutarimu LDS „Auksiniai ženkliukai“ už 2015 m. skiriami šiems dailininkams:

· tekstilininkei Eglei Gandai Bogdanienei (ženkliukas Nr. 52) – už kūrybinę veiklą ir retrospektyvinės tekstilės meno parodos „Absoliuti tekstilė. Nuo ištakų iki XXI a.“ organizavimą (kuravimą);

· keramikui Algimantui Patamsiui (ženkliukas Nr. 53) – už sukurtą unikalią estetinę dermę, jungiant tradicinę, metų metus tobulintą formą ir Lietuvos kontekste unikalias kristalinės glazūros galimybes;

· grafikei Nijolei Šaltenytei (ženkliukas Nr. 54) – už aktyvią kūrybinę veiklą, grafikos meno puoselėjimą, reikšmingų parodų organizavimą ir kuravimą.

Vieni vilniečiai šį prieš kelerius metus atsiradusį skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus kūrinį keiksnoja, kiti – už tai, kad jis liktų krantinėje.

„Taip, yra tokių planų. Dabar analizuoju sutartį, ir netrukus bus paskelbtas sprendimas“, – portalui LRT.lt sako Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, paklausta, ar iš tikrųjų bus nugriautas vadinamasis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato V. Urbanavičiaus vamzdis.

Kas paskatino imtis nevienareikšmiai vertinamos „Krantinės arkos“ eliminavimo iš miesto erdvės, A. Vaitkunskienė tiksliai atsakyti negalėjo, tik paminėjo, jog vieną iš miesto tarybos komitetų yra pasiekęs visuomenininkų prašymas pagaliau nugriauti šią skulptūrą.

Pats V. Urbanavičius apie tai, kad kūrinys gali dingti iš Neries krantinės, prisipažino nieko nežinąs: „Manęs apie tai niekas neinformavo. Gal dėl to, kad jo savininkė – savivaldybė.“

Kiek vėliau antradienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius išsklaidė abejones dėl kūrinio ateities – jis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad „Krantinės arka“ nebus griaunama.

„Krantinės arka“ tarp Žaliojo ir Mindaugo tiltų atsirado 2009 m. vasarį – po to, kai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) paskelbė konkursą kūriniams miesto viešosiose erdvėse sukurti konkursą.

Jį laimėjo V. Urbanavičius ir jo „Krantinės arka“, Robertas Antinis su skulptūra „Paskutinis“, kuri atsirado netoli Geležinio vilko tilto, ir Mindaugas Navakas, sukūręs skulptūrą „Dviaukštis“ šalia Baltojo tilto.

Visų šių skulptūrų sukūrimą finansavo Kultūros ministerija. Jos kainavo maždaug po 25 tūkst. eurų. Pasibaigus VEKS renginiams, skulptūros atiteko miesto savivaldybei.

Šios pensijos dydis siekia apie 230 eurų.

1952 metais gimęs E.Nekrošius baigė Valstybinį Lunačiarskio teatrinio meno institutą Maskvoje. Jis yra dirbęs Valstybiniame jaunimo teatre, Kauno dramos teatre, 1991-1997 dirbo festivalio LIFE režisieriumi. Lietuvoje ir užsienyje spektaklius režisuojantis E.Nekrošius 1998 metais įsteigė teatro studiją „Meno fortas“ ir yra šios įstaigos meno vadovas.

1951 metais gimęs V.Urbanavičius yra baigęs skulptoriaus specialybę Vilniaus dailės institute, yra Dailininkų sąjungos narys. Jo darbų yra Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, kituose Lietuvos miestuose, tarp žymiausių – iš surūdijusių dujų vamzdžių Vilniuje sukurta „Krantinės arka“, pastatyta 2009 metais.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu V.Urbanavičius tapo pernai, E.Nekrošius – 1997 metais.

Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi asmenys, kuriems skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Pensija mokama, jei gavėjas neturi draudžiamųjų pajamų.

Šios pensijos dydis siekia apie 230 eurų.

1952 metais gimęs E. Nekrošius baigė Valstybinį Lunačiarskio teatrinio meno institutą Maskvoje. Jis yra dirbęs Valstybiniame jaunimo teatre, Kauno dramos teatre, 1991–997 dirbo „LIFE“ festivalio režisieriumi.

Lietuvoje ir užsienyje spektaklius režisuojantis E. Nekrošius 1998 metais įsteigė teatro studiją „Meno fortas“ ir yra šios įstaigos meno vadovas.

65-erių V. Urbanavičius yra baigęs skulptoriaus specialybę Vilniaus dailės institute, yra Dailininkų sąjungos narys. Dirbęs Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, kituose Lietuvos miestuose. Tarp žymiausių jo darbų – tiesiog „surūdijusiu vamzdžiu“ vadinama skulptūra – iš surūdijusių dujų vamzdžių Vilniuje sukurta „Krantinės arka“, pastatyta 2009 metais.

Startavusi prieš septynerius metus šiandien mugė, kaip teigia jos vadovė Diana Stomienė, yra didžiausia šiuolaikinio meno mugė tūkstančiu kilometrų aplinkui, sulaukianti gausybės svečių iš Europos, garsėjanti tarp kolekcionierių ir sugebanti priimti apie 20 tūkstančių lankytojų.

– Menas ir mugė, rodos, du sunkiai suderinami dalykai?

– Pasaulyje meno mugės vyksta daugiau nei pusė šimto metų. Tai Lietuvoje mes iki 2009-ųjų nieko neturėjome, vyravo nuomonė, kad mūsų šalies meno rinka silpna, o valstybė menui neturi lėšų. Prieš septynerius metus, kai Vilniuje vyko Europos kultūros sostinės renginiai, paskutinę valandą elektroniniu paštu pateikiau šiuolaikinio meno mugės idėją. Mūsų projektas buvo įtrauktas į „Vilnius Europos kultūros sostinė“ renginių programą ir mašina pajudėjo. „ArtVilnius“ vyksta kiekvienais metais, mugė auga ir sulaukia vis daugiau meno žmonių dėmesio.

Šis festivalis – tarsi meno Kanai, kur suvažiuoja garsiausios galerijos, nuosavais lėktuvais atskrenda kolekcionieriai, kur gali gyvai bendrauti, konsultuotis su galerijų savininkais, menotyrininkais, menininkais. Čia mezgasi daugybė kontaktų, randasi meno pasaulyje taip svarbūs tinklai, apsikeitimų programos. Mugės svečiams organizuojame ekskursijas ne tik po galerijas ir muziejus, bet ir parodome Lietuvą. Žinau nemažai tokių, kurie jau po pirmojo karto įsimylėjo Vilnių ir grįžta čia atostogauti.

Lietuvoje turime daugybę puikių menininkų, o „Litexpo“ parodų ir kongresų centras menui – itin tinkama erdvė. Kurioje dar Vilniaus galerijoje ar muziejuje galima pastatyti 5 metrų aukščio skulptūrą?

– Kodėl pasirinkote geltoną mugės spalvą? Netgi geltoną kilimą svečiams nutiesėte.

– Lietuvoje bent pusę metų būna tamsu. Geltona primena saulę ir šviečia labai ryškiai. Norime, kad kuo daugiau žmonių atkreiptų dėmesį į meną, nes atkreipti dėmesį tikrai yra į ką. Nuo pirmosios mugės didžiausio palaikymo susilaukėme iš užsienio šalių ambasadų. Atrodo, jie geriau nei mes patys supranta, kad menas kalba pasauliui apie mūsų šalį. Kasmet į Vilnių kviečiame galerijų savininkus, menotyrininkus, parodų kuratorius, meno centrų vadovus, kolekcininkus, žurnalistus.

– Praėjusiais metais „ArtVilnius“ mugėje meno kūrinių buvo parduota beveik už 200 tūkstančių eurų. Vadinasi, žmonės čia ateina meno ne tik pažiūrėti, bet ir pirkti?

– Pirmosiose mugėse žmonės labiau dairėsi. Pasaulyje susiklosčiusi tradicija, kad į garsiausias šiuolaikinio meno muges Londone, Madride, Bazelyje suvažiuoja ne tik kolekcininkai, menu besidomintys turtingi verslininkai, bet ir įžymybės. Bazelyje, vienoje kviestinėje peržiūroje, akis į akį susidūriau su Holivudo aktoriumi Bradu Pittu. Kitą dieną visi laikraščiai skelbė, ką jis mugėje nusipirko ir kiek mokėjo. Pirkti meno mugėje – prestižas. Lietuvoje ši nuostata dar tik formuojasi, nors drąsiai galiu teigti, kad „ArtVilnius“ nėra atsitiktinio meno, programą sudarė profesionalūs menotyrininkai, sulauksime ypatingai gerų galerijų. Taigi, rizikos, kad pinigai bus išmesti į balą, nedaug.

– Ar galėtumėte išvardinti didžiausias „ArtVilnius 2016“ žvaigždes?

– Lietuviai Vladimiras Tarasovas, Vladas Urbanavičius, Eglė Rakauskaitė, Gintautas Trimakas. Užsienio žvaigždes, garsiausius menininkus išskirtinai pristato „Lewben Art Foundation“, tokius kaip Hansas Op de Beeckas, Jake & Dinos Chapman, Bertrandas Lavier, lenkai Natalia LL, Zuzanna Janin, Tomaszas Cicierskis ir kiti.

– Kuo labiausiai džiaugiasi mugės lankytojai, kokių kūrinių jie ieško?

– Lietuviai tik dabar pradeda atsisukti į šiuolaikinį meną. Juos domina kūriniai, kuriuose naudojamos naujos technologijos, priemonės, formos, kuriuos galima ne tik pamatyti, bet ir palytėti, pajausti. Nuostata, kad menas – tai paveikslas ant sienos, keičiasi, mes sakome: menas eina kartu su gyvenimu, kalba apie šiandienai svarbius dalykus. Praėjusias metais tarp lankytojų nepaprasto populiarumo sulaukė Vladimiro Tarasovo vaizdo instaliacija „Šešiasdešimtieji“. Suaugusiuosius pakerėjo muzikos ir vaizdo dermė, vaikus – tikras, kvepiantis šienas, ant kurio jie galėjo pagulėti. Esu tikra, jei geras – šiuolaikinis menas patinka visiems.

– Ir vis dėlto, įprasta manyti, kad meną supranta tik išrinktieji, o garsūs menininkai niekuomet neprilygs pramogų pasaulio žvaigždėms...

– Lietuviai menininkai, galbūt pernelyg uždari, būti populiariais jie baiminasi, bijo tapti kičiniais, patekti į pseudomenininkų srautą, kuris šiandien liejasi laisvai. Tačiau jei išties esi stiprus, tavęs niekas neįveiks, o tavo kūriniai anksčiau ar vėliau atsiras garsiausiose galerijose ir muziejuose. Turime galybę tokių pavyzdžių – Žilviną Kempiną, Deimantą Narkevičių, Svajonę ir Paulių Stanikus.

Meno ir verslo sinergija svarbi, todėl jau antri metai yra rengiamas ypatingojo mugės partnerio „Lewben group“ kviestinių svečių vakaras, ir „Lewben Art Foundation“ kolekcijos pristatymas. Neabejojame, kad itin vertingos yra edukacinės programos. Kiekvienas mūsų turi neatskleistų gabumų, menas išlaisvina kūrybą. Ir kas žino – gal „ArtVilnius 2016“ kažkam taps pirmuoju žingsniu į meno pasaulį.

Meno mugės „ArtVilnius‘16“ darbo laikas:

Birželio 9 d. (ketvirtadienis) įėjimas su bilietais nuo 15 val. iki 20 val.

Birželio 10 d. (penktadienis) 11.30–20 val.

Birželio 11 d. (šeštadienis) 11.30–20 val.

Birželio 12 d. (sekmadienis) 11.30–18 val.

Birželio 9-12 d., „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilnius.

Vilniaus savivaldybė nesvarsto galimybės nukelti Nacionalinės premijos laureato Vlado Urbanavičiaus skulptūros „Krantinės arka“ ir tarsis, kaip ją integruoti į tvarkomą Neries krantinę.

Pasak mero Remigijaus Šimašiaus patarėjos architektūrai Dalos Bardauskienės, šiuo klausimu ketinama konsultuotis ir su pačiu autoriumi, ir su specialistais.

„Mes tvarkome krantinę ir tą arką mes integruosime labiau į krantinę. Nes tie darbai, kurie buvo padaryti kultūros sostinei, tai upė tekėjo savo vaga, o skulptūros buvo sau. Dabar numatyta, kad kartu su architektais ir skulptoriumi apžiūrėsime, kaip ją integruoti. Nėra tokių planų griauti. V.Urbanavičius, pasakyčiau, tikrai yra daug nuveikęs ir Lietuvai, ir Vilniui“, - sakė ji.

„Mero nuomone, skulptūra yra savotiškas dirgikis vilniečiams. Jo nuomone, menas nebūtinai turi atrodyti labai statiškai, jis turi kelti emocijas. Be to, pats faktas, jog jos autoriui paskirta Nacionalinė premija, šį tą parodo“, - R.Šimašiaus poziciją BNS perdavė atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Pats V.Urbanavičius BNS prisiminė, jog tik pastačius skulptūrą ji sulaukė kritikos ir buvo svarstoma ją ateityje nukelti.

„Buvo visokių minčių - kad čia laikinas objektas, kad reikia nukelti ruoštis. Gal kažkiek toks dėmesys (reiškia), kad dar ne šiemet nukelsime. Kol kas ji stovi - fiziškai skulptūra ilgai gali stovėti, o čia viskas priklauso nuo miesto sprendimo“, - BNS šią savaitę sakė skulptorius.

Iš surūdijusių dujų vamzdžių sukurta „Krantinės arka“, kartu su kitomis dviejomis skulptūromis - Mindaugo Navako „Dviaukščiu“ bei Roberto Antinio „Puskalniu“ - pastatytos 2009-aisiais, viešosios įstaigos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) užsakymu. Visos skulptūros įstaigai kainavo apie 276 tūkst. litų (80 tūkst. eurų). Kilus visuomenės ir menininkų diskusijoms dėl „Krantinės arkos“, tuometinis Vilniaus administracijos direktorius Gintautas Paluckas nusprendė leidimą išduoti tik metams ir jie nebuvo pratęsti iki šiol. Skulptūros likvidavus VEKS atiteko Vilniaus savivaldybei - politikai bandė svarstyti jų likimą, tačiau sprendimo nepriėmė ir skulptūros liko stovėti.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas skulptorius Vladas Urbanavičius sako, kad apdovanojimas jam padės įgyvendinti brandinamus kūrybinius sumanymus.

„Esu nominuotas jau ne pirmą kartą, bet, atvirai pasakius, tikrai nesitikėjau“, - ketvirtadienį BNS sakė skulptorius, daugeliui žinomas kaip „Krantinės arkos“ Vilniuje autorius.

Skulptorius pripažino turintis sumanymų, kurių anksčiau nesiėmė dėl lėšų stygiaus. Nacionalinė premija siekia 30,4 tūkst. eurų.

„Man tai - kaip dovana. Ją gauni, arba ne, o patys darbai, kūryba eina savo vaga. Tai galbūt ir nėra susiję, bet gal galima įgyvendinti kai kuriuos sumanymus, kuriuos turiu (...). Didelių planų nebūna, yra tik netikėti pasiūlymai - taip, kaip ir Krantinės arka atsirado. Visada kažką kieme darau, jei pasiūlo sudalyvauti parodoje, visada esu pasiruošęs. Bet dovana man galbūt padės man įgyvendinti kažkokį darbą didesnį, kur, galvoju, kad trūksta lėšų. Tai tokia dovana galbūt praplės tas galimybes“, - sakė jis.

Nacionalinės premijos laureatas prisiminė, jog pastačius skulptūrą prie Neries, ji buvo vertinama kaip laikina, susilaukė tiek dalies visuomenės, menininkų, tiek kai kurių sostinės politikų priešiškumo.

„Buvo visokių minčių - kad čia laikinas objektas, kad reikia nukelti ruoštis. Gal kažkiek toks dėmesys (reiškia), kad dar ne šiemet nukelsime. Kol kas ji stovi - fiziškai skulptūra ilgai gali stovėti, o čia viskas priklauso nuo miesto sprendimo“, - sakė jis.

1951-aisiais gimęs V.Urbanavičius baigė Vilniaus dailės instituto skulptūros katedrą - parodose jis dalyvauja nuo 1976 metų, nuo 1983 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kaip nurodo dailininkų sąjunga, Vilniuje gyvenantis menininkas yra surengęs šešias asmenines parodas, taip pat dalyvaves keliasdešimtyje svarbesnių grupinių parodų ir simpoziumų. Jis yra pelnes kelias reikšmingus įvertinimus - jo darbai pripažinti geriausiais skulptūros Utenoje, J. Basanavičiaus gatvėje konkurse, Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje ir kituose.

Menininkas yra sukūręs baldus ir altorius net kelioms Vilniaus, Kauno miestų, Ukmergės, Anykščių rajonų ir kitų regionų bažnyčioms, taip pat skulptūrų religine tematika. Be „Krantinės arkos“, 2004-aisiais aikštėje priešais Vilniaus geležinkelio stotį pastatyta skulptūra „Sąrama“, vėliau perkelta į Vasaknų dvaro parką Zarasų rajone. Kiti autoriaus darbai - skulptūra „Vaivorykštę“ (Utena, 2004), „Kabantys akmenys (Kauno skulptūrų zona, 2006), kenotafas okupantų nužudytiems Vasario 16-osios signatarams atminti (Vilniaus Rasų kapinės, 2007), antkapinis paminklas Sauliui Macaičiui (Vilniaus Rokantiškių kapinės, 2008).

Vienas paskutiniųjų V.Urbanavičiaus darbų, kurį galima išvysti viešai, yra 2014-aisiais netoli Utenos pastatyta skulptūra žinomam lietuvių partizanui Antanui Kraujeliui.

„Skulptūra yra 9 kilometrai iki Utenos, ties Papiškėm, kur jo buvo paskutinė slapstymosi vieta. Tai buvo vienas didesnių paskutinių darbų, kur man buvo tiesiog malonu įsijungti į darbą - nes jis vistiek tautos didvyris“, - BNS sakė skulptorius.

V.Urbanavičius Nacionalinei premijai buvo nominuotas ir 2009-aisiais, po to, kai buvo pastatyta jo „Krantinės arka“.

Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas teikia prezidentė Vasario 16-osios proga.