Ukrainoje viešintis premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Kijeve susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Groismanu, su kuriuo aptarė situaciją šalies parlamente, kalbėjosi, kaip būtų galima pagerinti Rados veiklą.

Kaip praneša Vyriausybė, premjeras akcentavo būtinybę išnaudoti dabartinę šalies parlamento sudėtį priimant šiuo metu šaliai būtinas sprendimus, leisiančius sėkmingai įgyvendinti susitarimus su Europos Sąjunga (ES) ir kitais tarptautiniais partneriais.

„Raginčiau Jus pasinaudoti Lietuvos parlamentinių partijų geruoju pavyzdžiu, kuomet valstybei itin svarbiais klausimais visos politinės jėgos parlamente konsoliduojasi ir, nepaisant ideologinių skirtumų, siekia užsibrėžtų tikslų užsienio politikos, gynybos, nacionalinio saugumo srityse“, – sakė Vyriausybės vadovas A.Butkevičius.

Taip pat premjeras kvietė Ukrainos politines partijas aktyviau bendradarbiauti su giminingomis partijomis ES valstybėse.

Ukraina šiuo metu yra didelių permainų kelyje, o iš Europos Sąjungos laukiama tvirtos pozicijos dėl Ukrainos prisijungimo prie Bendrijos ateityje, sako šią savaitę Vilniuje vykusioje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje dalyvavęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas.

Anot jo, vienas svarbiausių dabarties tikslų - bendromis pastangomis su tarptautine bendruomene pasiekti, kad nepaisant Rusijos neigimo šios šalies kariai paliktų Rytų Ukrainą, kur vyksta karinis konfliktas.

Prieš skubėdamas grįžti į Ukrainą pasibaigus Asamblėjos sesijai V.Groismanas atsakė į kelis Seimo televizijos ir naujienų agentūros BNS klausimus.

– Kaip vertinate dabartinę situaciją Ukrainoje?

– Tai, kas susiję su saugumo klausimais, Rusijos agresija, akivaizdu, kad Rusija nevykdo Minsko susitarimų, kai Ukraina savo ruožtu daro viską, kad tie susitarimai būtų įgyvendinti.

Mes turime pasiekti, kad Rusijos kariai paliktų Ukrainos teritoriją, jūs žinote, kad yra ne vienas įrodymas dėl Rusijos karių bei technikos, tankų, šarvuotųjų transporterių (BTR) ir raketų (buvimo Rytų Ukrainoje). Šiandien mes deklaracijoje pasakėme, kad Rusijos kariai su savo kovotojais ir „laukiniais“, savo ginklais grįžtų namo ir užsiimtų tvarkos darymu savo šalyje, o ne kažkokių menamų, sunkiai paaiškinamų dalykų gynimu, kad ir rusų kalbos. Aš visada pabrėžiu - Ukrainoje nėra problemų dėl rusų kalbos, Ukrainoje yra problemų dėl Rusijos armijos ir Rusijos prezidento agresijos.

Mes niekada niekam nekėlėme jokios grėsmės, todėl labai akivaizdu, kad turi būti griežtos sankcijos, turime padaryti viską, kad jie išeitų iš suverenios valstybės teritorijos.
Kalbant apie vidaus klausimus, mes šiuo metu esame didelių permainų kelyje, nes per 24 mūsų nepriklausomybės metus, deja, nepavyko padaryti sisteminių, struktūrinių reformų, kurias, pavyzdžiui, padarė Lietuva ir mūsų kaimynė Lenkija.

Mes turime sulaužyti korumpuotą centralizuotą per 24 metus susiformavusią sistemą ir sukurti europinę sistemą, pažaboti korupciją, užtikrinti pasitikėjimą teismais. Tai nėra paprastas procesas, tačiau noriu pabrėžti, kad šiuo metu Ukrainos parlamentas atsakingai priima sprendimus, kurie leidžia atitinkamoms struktūroms imtis priemonių prieš korupciją, daryti ekonomines reformas, stiprinti bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu, užtikrinti finansinį šalies stabilumą ir spręsti daugybę aktualių klausimų, tarp kurių ir gynybos pajėgumų stiprinimas.

– Ar esate patenkintas trišalės Parlamentinės Asamblėjos darbo rezultatais?

– Esu labai patenkintas profesionalia diskusija, taip pat situacijos Ukrainoje vertinimu. Mes kalbėjome skirtingomis savo šalių kalbomis, bet apie tą patį, problemas matėme vienomis akimis. Šias dvi dienas vyko labai produktyvus darbas ir, aš įsitikinęs, kad tapome dar artimesni, nors ir taip visada buvome labai patikimi partneriai.

– Ar jūsų nenuvylė Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Rygoje? Kokie Ukrainos lūkesčiai po jo ir kokių žingsnių laukiate iš Europos Sąjungos?

– Nenuvylė. Aš manau, jei yra užduotys, kurias reikia atlikti, mes turime jas ir padaryti. O mūsų lūkesčiai - labai tvirta ES pozicija dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, jos integracijos. Yra pasirašytas asociacijos susitarimas, mes laukiame kuo spartesnio jo ratifikavimo. Taip pat per susitikimą priimtas sprendimas dėl laisvos prekybos sutarties su Ukraina nuo 2016 metų, apibrėžta makrofinansinė parama Ukrainai, nustatyti aiškūs terminai dėl bevizio režimo. Mes judame į priekį ir tą darysime toliau.

– Jūsų prezidento sprendimas į Vyriausybę pasikviesti kelis užsieniečius, tarp jų ir lietuvį, susilaukė skirtingų vertinimų. Dabar, praėjus pusmečiui, ar galima sakyti, kad šis sprendimas pasiteisino?

– Manau, kad kiekvienas sprendimas turi teisę egzistuoti, o tai, kad šiuo metu suformuotas Ministrų kabinetas su kitų šalių atstovais, yra labai gerai. Tai prideda prie platesnio mąstymo, skirtingos patirties suvienijimo ir padeda priimti sprendimus. Aš manau, kad tai teisingas sprendimas, o ar pasiteisino - tai turi būti vertinama pagal Vyriausybės darbo rezultatus.

Šiandien mes turime Vyriausybės veiklos programą, koalicinį susitarimą parlamente, patvirtintas veiksmų planas dėl reformų įgyvendinimo. Manau, kiekvienas turi atlikti savo darbo dalį, kuris ir duos rezultatą.

– Ačiū už pokalbį.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentai susitarė siekti, kad bevizis režimas ukrainiečiams butų įvestas jau kitąmet, pažymima penktadienį priimtoje Vilniuje vykusios trijų šalių parlamentinės asamblėjos deklaracijoje.

Dokumentu šalys žada bendradarbiauti, kad Europos Sąjungos vizų režimo liberalizavimo Ukrainai veiksmų planas būtų įgyvendintas iki šių metų pabaigos, ir „nekantriai laukiama teigiamos Europos Komisijos ataskaitos su siūlymu netaikyti vizų reikalavimų Ukrainos piliečiams, kad bevizis režimas būtų įvestas jau 2016 metais“.

Taip pat Asamblėja pareiškė, kad Ukraina, kaip Europos valstybė, turi Europos perspektyvą ir gali pareikšti norą tapti Europos Sąjungos nare. ES šalių parlamentai paraginti reiškiant solidarumą su Ukrainos tauta skubiai ratifikuoti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarimą, kad jis visiškai įsigaliotų 2016 metais.Deklaracija smerkiami

Rusijos Federacijos agresijos veiksmai – Krymo aneksija ir karinė agresija Rytų Ukrainoje, Rusija raginama atšaukti savo pajėgas ir karinę įrangą iš Ukrainos teritorijos, paleisti pilotę Nadią Savčenko. Taip pat dokumente pažymima, kad ES turėtų sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei ji ir toliau nevykdys Minsko susitarimų.

Tuo pačiu reiškiama pagarba tiems Rusijos žmonėms, kurie „priešinasi agresyviai valdžios politikai, ir reikalauja ištirti Boriso Nemcovo nužudymą“.

Vilniuje šią savaitę dvi dienas posėdžiavo 2005 metais įkurta Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentinė asamblėja, joje dalyvavo Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius) bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas, pirmininkavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Lietuva ir Lenkija yra vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų, o šių šalių bendradarbiavimas svarbus regiono saugumui ir stiprumui, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė penktadienį susitikimo su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais Loreta Graužiniene, Bogdanu Borusewicziumi (Bogdanu Borusevičiumi) ir Volodymyru Groismanu, dalyvaujančiais Vilniuje vykstančioje parlamentų Asamblėjos sesijoje.

Šalies vadovė per susitikimą pabrėžė, kad Lietuva su Lenkija yra visada pasirengusios padėti Ukrainai žengiant europinės integracijos keliu, pranešė Prezidentūra.

„Visi šiandien esame vienijami bendro tikslo – siekiame užtikrinti saugų gyvenimą ir gerovę savo šalių žmonėms. Vienodai suprantame geopolitinę situaciją ir regionui iškilusias grėsmes. Kuo glaudžiau mūsų valstybės tarpusavy bendradarbiaus visais lygiais, tuo saugesnis ir stabilesnis bus mūsų regionas“, - sakė prezidentė.

Lietuvos vadovė su trijų valstybių parlamentų pirmininkais aptarė praėjusią savaitę Rygoje įvykusio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatus ir situaciją Ukrainoje. Ji pabrėžė, kad ES ir toliau rems Ukrainą ir Rytų partneres, siekiančias įgyvendinti demokratines reformas ir judėti europiniu keliu. Pasak D.Grybauskaitės, Ukrainai svarbu tęsti reformų įgyvendinimą bei įvykdyti visas Europos Komisijos rekomendacijas dėl bevizio režimo su ES.

Ukrainos kariai šiandien kaunasi ne Ukrainos Rytuose, o Europos Sąjungos Rytuose ir už jos saugumą, per Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos posėdį Vilniuje ketvirtadienį sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas.

„Šiandien mes kovojame ne Ukrainos Rytuose, o ES Rytuose, šiandien Ukrainos kariai kovoja už Europos vertybes, Europos saugumą. Agresoriaus klausimas yra ne tik Ukrainos Rytuose ar Kryme, tai klausimas, kaip suskaldyti Europą ir ją vienaip ar kitaip valdyti. Bet aš tikras, kad agresoriui nieko nepavyks, jei bus mūsų bendra principinga pozicija“, - kalbėjo V.Groismanas.

Seime ketvirtadienį šeštąją sesiją pradėjo 2005 metais Lucke, Ukrainoje, įkurta Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos Parlamentinė Asamblėja. Asamblėjos metu bus aptarti dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendri darbai, planuojama priimti deklaraciją.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo siekti, kad Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją įvertintų Tarptautinis Teisingumo Teismas.

„Smerkdami Rusijos įvykdytą agresiją neturime apsiriboti vien politinėmis deklaracijomis. Laikas pagalvoti apie galimus teisinius mechanizmus, siekiant išsiaiškinti Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Krymo okupacijos ir aneksijos“, - sakė L.Graužinienė ketvirtadienį per Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos sesijos posėdį Vilniuje.

Ji teigė, kad siekiant šio tikslo savo galimybėmis ir veikimo priemonėmis pirmiausiai turi pasinaudoti parlamentarai.

„Tai sakydama turiu omeny vadovų bendravimą, parlamentinių komitetų, tarpparlamentinių ryšių grupių, delegacijų parlamentinėse asamblėjose, partijų ir individulių parlamentarų veiklą“, - pabrėžė Seimo pirmininkė.

Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinė Jungtinių Tautų organizacijos teismo institucija, kurios būstinė Hagoje.

L.Graužinienė pabrėžė, kad visos trys šalys turi delegacijas tarptautinėse parlamentinėse organizacijose: Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje, NATO Parlamentinėje Asamblėjoje - ir siūlė veikti per jas.

„Manyčiau, galima darniau ruoštis sesijoms, glaudžiau bendrauti tarpusavyje, pasinaudoti išankstinio dokumentų projektų teikimo galimybėmis“, - pridūrė L.Graužinienė.

Seime ketvirtadienį šeštąją sesiją pradėjo 2005 metais Lucke Ukrainoje įkurta Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos Parlamentinė Asamblėja. Joje dalyvauja Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius) bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas.

Asamblėjos metu bus aptarti dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendri darbai, planuojama priimti deklaraciją.

Ukraina pirmadienį pranešė, jog šią savaitę surengs balsavimą dėl įstatymų projektų, numatančių suteikti specialų statusą prorusiškų separatistų kontroliuojamoms teritorijoms šalies rytuose, kaip numatyta vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytame taikos susitarime.

Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai per besitęsiančius susirėmimus su Maskvos remiamais sukilėliais žuvo dar vienas vyriausybinių pajėgų karys.

Minėtus įstatymų projektus savaitgalį parlamentui pateikė prezidentas Petro Porošenka, o jų turinys buvo paskelbtas pirmadienį.

Šie teisės aktai parengti laikantis įsipareigojimų, kuriuos Kijevas prisiėmė pagal vasario 12-ąją Minske sudarytą paliaubų susitarimą.

Šalies rytuose veikiantys separatistai grasino atnaujinti kovos veiksmus, jei Kijevas nesilaikys Minske duotų pažadų suteikti sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms didesnę autonomiją, išlaikant jas Ukrainos sudėtyje.

Įstatymo projektuose numatyta, kad separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėse Donecko ir Luhansko sritys įgis „specialų statusą“, kuris įtvirtins rusų kalbos pirmenybę prieš ukrainiečių kalbą ir glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau tai įvyks po rinkimų, kurie turės būti surengti vadovaujantis Ukrainos įstatymais ir dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.

Taip pat numatyta, kad visos ginkluotos formuotės turės nusiginkluoti arba išvykti iš Ukrainos, o ukrainiečių žiniasklaidai bus leidžiama veikti tame regione.

Pagal Minsko susitarimo sąlygas, Kijevas įsipareigojo oficialiai pripažinti separatistų vienašališkai paskelbtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ specialų statusą.

Vasario 15 dieną įsigaliojusiame paliaubų susitarime Kijevui buvo skirtas mėnuo nustatyti demarkacijos liniją, žyminčią specialaus statuso teritorijas, ir pradėti diskusijas dėl vietos rinkimų
Įstatymų projektuose demarkacijos linija atskirtos teritorijos, esančios tarp Ukrainos valstybės sienos su Rusija rytuose, Azovo jūros pietuose ir fronto linijos tarp Kijevo pajėgų ir separatistų, kuri nustatyta Minsko susitarimuose.

Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas sakė, kad deputatai dėl įstatymų projektų turėtų balsuoti šią savaitę.

Tuo tarpu Rusija jau supliekė šiuos įstatymų projektus, pareiškusi, kad Kijevas atsisakė aptarti juos su separatistiniais regionais.

„Įvykių eiga rodo, kad Ukrainos vadovybė pasirinko svarbiausių Minsko proceso principų atmetimo kursą“, - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.

Kijeve viešinti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmadienį pažadėjo paramą Ukrainos parlamentui, vykdant pertvarkas.

Ji taip pat paragino Aukščiausiosios Rados vadovus atnaujinti jau turimų parlamentinių asamblėjų ir tarpparlamentinių ryšių grupės veiklą.

L.Graužinienė susitiko su Ukrainos parlamento pirmininku Volodymyru Groismanu. Kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkais jie aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių bei Europos Tarybos galimas pagalbos programas Ukrainos parlamentui, ypatingą dėmesį skirdami reformų procesui, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius.

Parlamento vadovė akcentavo, kad vykdant nelengvas ekonomines reformas ir siekiant neprarasti žmonių pasitikėjimo, būtinas jautrumas. Anot jos, reikia, kad piliečiai matytų pozityvius vykstančių pertvarkymų rezultatus, kovojant su korupcija ir kitais negatyviais reiškiniais.

Tuo metu V.Groismanas pabrėžė būtinybę dislokuoti taikdarių misiją Rytų Ukrainoje, kur šiuo metu vyksta karas tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, ir užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams. Taip pat jis teigė, kad Ukraina turi būti aprūpinta, kaip teigiama, gynybine ginkluote.

Pirmadienį taip pat vyko susitikimai su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komitetu, Ombudsmeno kabineto generaliniu sekretoriumi Bohdanu Kryklyvenka. Dar ketinama susitikti su Ukrainos parlamento deputatų frakcijų ir grupių vadovais, Europos integracijos komitetu.

Rusijos ir Ukrainos pasiuntiniai sutarė palaikyti atvirą maršrutą, kuriuo tarptautiniai ekspertai ketvirtadienį pasinaudojo, kad pasiektų Malaizijos lėktuvo kritimo vietą Ukrainos rytuose, pranešė Ukrainos vicepremjeras Volodymyras Groismanas.

Per spaudos konferenciją Kijeve jis pasakė, kad toks susitarimas pasiektas per trišalės kontaktinės grupės derybas Minske, Baltarusijos sostinėje.

„Kontaktinė grupė nusprendė, kad tame koridoriuje, kurį šiandien patikrino ESBO misija kartu su partneriais iš Nyderlandų ir Australijos, bus palaikomas bet kokių kovos veiksmų nutraukimas ir iš kovotojų pusės“, – sakė V.Groismanas.

Jis taip pat sakė, kad ekspertų grupė vis dėlto susidūrė su „keliomis kovotojų provokacijomis“, bet, nepaisant to, jiems pavyko pasiekti tragedijos vietą.

V.Groismanas pažymėjo, kad Ukrainos kariškiai 20 kilometrų zonoje aplink katastrofos vietą nesiima jokių kovos veiksmų.

Inspektorių grupė, kurioje buvo aštuoni ESBO atstovai ir po du atstovus iš Australijos ir Nyderlandų, ketvirtadienį atliko savo funkcijas Malaizijos lėktuvo katastrofos vietoje Donecko srityje ir antroje dienos pusėje sugrįžo į saugią zoną, pranešė prezidento Petro Porošenkos spaudos tarnyba.

Apie tai prezidentas telefonu informavo Olandijos ir Australijos vyriausybių vadovus Marką Rutte (Marką Rutę) ir Tony Abbottą (Tonį Abotą).

Kijevas parengė planą, kaip ekspertai galėtų patekti į Malaizijos lėktuvo kritimo vietą

Ukrainos valdžia parengė planą, pagal kurį tarptautiniai ekspertai galėtų patekti į Malaizijos lėktuvo „Boeing-777“ kritimo vietą, kuri yra vadinamosios Donecko liaudies respublikos šalininkų kontroliuojamoje teritorijoje, pareiškė Ukrainos vicepremjeras Volodymyras Groismanas.

„Parengtas aiškus planas, kuris leis mums surengti dar vieną stiprų mėginimą pateikti į tą teritoriją, kad ten būtų atliekamos visos priemonės“, – sakė jis antradienį per spaudos konferenciją Kijeve.

V.Groismanas pabrėžė, kad „reikia kuo greičiau patekti į tą teritoriją“. „Mes kasdien visomis jėgomis stengiamės, kad toks patekimas į tą teritoriją įvyktų, – sakė jis ir pridūrė. – Noriu pažymėti, kad mes nuolat ir vėl iš naujo susiduriame su tam tikromis jėgos, karinio pobūdžio provokacijomis“.

Anot V.Groismano, nuolat susiduriama su tuo, kad trukdoma. „Pažymėtina, kad trukdo ne diletantai, o specialiai parengti žmonės“, – nurodė jis.

„Šiandien reikia padaryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad nebūtų provokacijų teritorijoje, kurią kontroliuoja kovotojai“, – sakė jis.

Dėl vykstančių kovų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų tarptautiniai (australų ir olandų) tyrėjai trečią dieną negali patekti į nelaimės vietą.

Olandijos premjeras prašo Ukrainos sustabdyti kovas lėktuvo katastrofos rajone

Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) paragino Ukrainos prezidentą Petro Porošenką paprašyti vyriausybinių pajėgų nutraukti kovas Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofos rajone, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai.

„Ministras pirmininkas šįryt paskambino Ukrainos prezidentui ir paprašė sustabdyti kovos veiksmus katastrofos rajone“, - sakė vyriausybės atstovas naujienų agentūrai AFP. 

Dėl vykstančių kovų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų tarptautiniai tyrėjai trečią dieną negali patekti į nelaimės vietą.

P.Porošenka sakė M.Rutte, kad padarys viską, kad užtikrintų prieigą tyrėjams, sakė Jeanas Fransmanas (Žanas Fransmanas).

„Rutte išsakė susirūpinimą dėl fakto, jog tyrėjai, atrodo, šiandien vėl negalės pasiekti tos vietos, – nurodė jis. – Tai svarbu, nes norime kiek įmanoma greičiau pasiekti katastrofos vietą, kad surastume aukas ir pargabentume namo.“

„Ponas Porošenka sakė padarysiantis viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta prieiga“, – pridūrė J.Fransmanas.

Ukrainos kariškiai antradienį paryčiais patvirtino, kad kautynės tebevyksta.

„Sukilėlių grupelės toliau apšaudo ukrainiečių pozicijas iš Snižnės, Torezo ir Šachtarsko miestų“, – sakoma jų pranešime, kuriame minimi miestai esantys maždaug už 30 kilometrų nuo Malaizijos lainerio sudužimo vietos.

Nauji susirėmimai įsiplieskė kitą dieną po to, kai sukilėliai pripažino, jog Kijevo pajėgos susigrąžino kontrolę dalyje didelės teritorijos, kurioje yra išsibarsčiusios bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos ir dalies iš 298 žmonių, žuvusių per katastrofą prieš 12 dienų, palaikai.

Kijevas nepatvirtino sukilėlių pareiškimo, tik nurodė, kad vyriausybės pajėgos įžengė į kelias gyvenvietes netoli tos teritorijos.

Tyrėjai vėl negalėjo pasiekti lainerio katastrofos vietos

Susirėmimai tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų antradienį vėl sutrukdė tarptautiniams tyrėjams pasiekti Malaizijos keleivinio lėktuvo sudužimo vietą šalies rytuose, pranešė Olandijos teisingumo ministerija.

„Grupė olandų ir australų ekspertų neišvyko iš Donecko į katastrofos vietą rytų Ukrainoje“, – sakoma ministerijos pranešime.

„Šiuo metu kelyje į sudužimo vietą ir aplink jį vyksta per dideli susirėmimai“, - priduriama jame.