„Aš matau vieną labai įdomią Šimonytės arba pačios valdančiosios koalicijos tendenciją... Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti“, – „Žinių radijui“ sakė socialdemokratas.

Anot jo, būtent Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamose srityse artimiausiu metu laukia kone didžiausi iššūkiai politikams.

Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti.

„Žemės ūkio ministerija tikrai bus minų laukas dėl žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos, kurios gairės ir mados ateina iš ES. Ten daug sprendimų, kuriuos reikės padaryti ir ne visi jie bus populiarūs. Lygiai taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Čia atviru laužu ir atvira ugnimi liepsnoja tiek pandemijos situacija, tiek sisteminiai iššūkiai. Todėl tiek ponas Dulkys, tiek ponia Miniataitė yra saugūs (politiniai – ELTA) pasirinkimai: jeigu nepasiteisina technokratas, be didelės kančios jo yra atsisakoma ir imami kiti“, – samprotavo politikas, akcentuodamas, kad analogiškos praktikos buvo realizuotos Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.

„Taip buvo Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, pirmiausiai krito tie, kurie buvo ne politikai, o technokratai“, – apibendrino G. Paluckas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio rytą susitiks su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte. Kaip yra informavusi Prezidentūra, susitikimo metu turėtų būti aptartas Vyriausybės formavimas. Šalies vadovas taip pat turėtų pranešti, kurie I. Šimonytės pasiūlyti kandidatai į ministrus Prezidentūros filtrų nepraėjo. 

Viešojoje erdvėje kalbama, kad šalies vadovui netiko į sveikatos apsaugos ministrus siūloma Arūno Dulkio ir į susisiekimo ministrus teikiamo Kasparo Adomaičio kandidatūros.

Dėl opozicijos lyderio sprendimai galėtų būti priimti kitąmet 

Seimo opozicijos lyderis galėtų būti išrinktas kitų metų pradžioje, sako Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis G. Paluckas.

„Kalbant apie opozicijos lyderį, jis gali atsirasti tik tuomet, kai viskas nusistovės. Kai opozicija bus opozicija, pozicija bus pozicija, bus Vyriausybės programa patvirtinta, matysime, kas ką daro. Tada opozicija galės suformuoti savo alternatyvią darbotvarkę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

„Kol kas tai yra sumaištis, postų dalybos. Tik po Naujųjų metų, pavasario sesijoje, galėsim spręst klausimą iš esmės dėl opozicijos lyderio“, – pridūrė jis.

Šiaip turėti opozicijos lyderį, kuris tiesiog šūkautų per mikrofonus ilgesnį laiką nei paprastas Seimo narys pagal statutą, nėra jokios prasmės.

Anot politiko, šiuo metu parlamente yra paradoksali situacija, kai dabartinė opozicija negali kritikuoti Vyriausybės siūlymų, nes juos rengė dalies dabartinės opozicijos atstovai.

„Šiandien turim keistą situaciją, kai laikinoji Vyriausybė, bebaigianti savo pareigas, jos frakcija yra opozicijoje. Taip gaunasi, kad daugelis sprendimų, kurie ateina į Seimą vis dar iš inercijos, lyg ir turėtų būti kritikuojami iš opozicijos, bet jie negali būti kritikuojami, nes dalis opozicijos juos rengė. Tuo tarpu kritikuoja naujieji valdantieji, kurie turi išeiti iš opozicinės kritikos režimo ir pradėti teikti siūlymus“, – komentavo G. Paluckas.

Jis pridūrė, kad renkant opozicijos lyderį „turi būti aplinkybės, turi būti bendra opozicijos programa, siekis“.

„Šiaip turėti opozicijos lyderį, kuris tiesiog šūkautų per mikrofonus ilgesnį laiką nei paprastas Seimo narys pagal statutą, nėra jokios prasmės“, – kalbėjo G. Paluckas.

Jis taip pat teigė, kad šešėlinė Vyriausybė galėtų būti suformuota per artimiausius metus, tačiau pirmiausia reikalinga tam tikra veikimo programa.

Seimo opozicijai šiuo metu priklauso socialdemokratai, Darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Parlamento valdančiąją daugumą sudaro rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Visgi I. Šimonytė šią Prezidentūros žinutę patikslino, teigdama, kad tokio susitarimo nebuvo. Ekspertų nuomonės dėl skirtingų I. Šimonytės ir Prezidentūros pozicijų išsiskyrė.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius mano, kad šį nesusikalbėjimą nulėmė tai, kad Prezidentūra ir paskirtoji premjerė skirtingai suvokia ministrų skyrimo procesą. Pasak apžvalgininko, prezidentas, „egzaminuodamas“ kandidatus, yra nusileidęs į techninį-biurokratinį lygį, o I. Šimonytė laikosi politinio lygmens ir suvokia, kad jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad antradienį įvykęs šalies vadovo susitikimas su paskirtąja premjere buvo daugiau informacinio pobūdžio ir jame nebuvo išsakyta G. Nausėdos galutinė pozicija. Politologas įsitikinęs, kad galutinį sprendimą šalies vadovas priims tik po susitikimo su visais kandidatais.

Skirtingai supranta ministrų skyrimo procesą

V. Valentinavičius mano, kad skirtingos Prezidentūros ir I. Šimonytės ištransliuotos žinutės dėl naujų kandidatų į ministrus paieškų indikuoja ryškėjantį konfliktą tarp šalies vadovo ir paskirtosios premjerės.

„Mano nuomone, ryškėja konfliktas dėl to, kaip Prezidentūra ir paskirtoji premjerė supranta ministrų skyrimo procesą. Prezidento atstovas minėjo žodį kompetencija, o I. Šimonytė kalbėjo apie Vyriausybę kaip koalicijos kūrinį. Vadinasi, ­­prezidentas akcentuoja kompetencijas konkrečioje srityje, o I. Šimonytei rūpi bendras politinis paveikslas: kiek šita Vyriausybė politiškai pajėgi vykdyti savo keliamus uždavinius“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.

MRU docentas mano, kad G. Nausėda, kritikuodamas kandidatų į ministrus kompetencijas, savotiškai bando apeiti valdančiosios koalicijos įsipareigojimus rinkėjams.

„Susidaro toks įspūdis, kad prezidentas „kabinėjasi“ dėl vadinamųjų kompetencijų ir kalbėdamas apie kompetencijas, atrodo, reiškia būdą apeiti valdančiosios koalicijos politinius įsipareigojimus rinkėjams. Nes I. Šimonytė, derindama su koalicija, parenka savo ministrus vykdyti programas, kurias partijos apgynė per rinkimus, už kurias balsavo rinkėjai, tuo tarpu prezidentas kalba apie atskirų sričių kompetencijas“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.

„Jeigu tai yra būdas pašalinti iš žaidimo poną Arūną Dulkį, nes jis neturi konkrečiai mediko kompetencijų, tai yra sunkiai suprantamas dalykas, ir aš tada suprasčiau, kodėl I. Šimonytė priešinasi“, – pridūrė jis.

V. Valentinavičius taip pat mano, kad I. Šimonytė šioje situacijoje neturėtų nusileisti G. Nausėdos daromai įtakai, nes būtent jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.

Susidaro toks įspūdis, kad prezidentas „kabinėjasi“ dėl vadinamųjų kompetencijų.

„O kokia prasmė jai nusileisti? Ji, kaip premjerė, galų gale atsakys už Vyriausybę ir už jos darbus, tai jeigu bus peršami ministrai, kurie jai visiškai netinka politiškai, bet kurie kažkodėl tinka ponui G. Nausėdai, tai kaip jai reikės su jais dirbti? Kaip jai reikės prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybės darbą?“, – retoriškai klausė V. Valentinavičius.

„Ji turi Vyriausybę sudaryti pati, o prezidentas gali atmesti kažkurią kandidatūrą, jeigu nurodys rimtas priežastis. Bet tos priežastys turi būti politinės, o ne formalios biurokratinės“, – taip pat akcentavo jis.

MRU docentas taip pat pabrėžia, kad ištęstas, biurokratizuotas kandidatų į ministrus tvirtinimo procesas kenkia valstybei, nes trukdo naujai Vyriausybei greičiau sėsti prie darbų.

„O rimtų, aiškių priežasčių, kodėl tai vyksta ir kodėl kažkurie kandidatai netinkami, išskyrus kažkokias abstrakčias pastabas apie kompetencijas, mes negirdime“, – teigė jis.

V. Valentinavičius pabrėžia, kad G. Nausėdai, be svarių argumentų atmetus jam neįtikusias ministrų kandidatūras, prezidentas turės prisiimti ir asmeninę atsakomybę dėl Vyriausybės sudarymo užvilkinimo.

„Niekas neabejoja, kad I. Šimonytė nori greičiau sėsti prie darbų, nes viskas dega, bet, kita vertus, ji gali dirbti tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki ir kuriais pasitiki koalicija. Tai prezidentui būtų gerai tai suprasti“, – apibendrino jis.

M. Jurkynas: tai nėra galutinis prezidento sprendimas

Tuo tarpu M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad prezidentas kol kas nebuvo susitikęs su visais kandidatais į ministrus, o susitikimas su I. Šimonyte, jo teigimu, buvo daugiau informacinio pobūdžio. Būtent dėl to VDU politologas mano, kad kol kas prezidentas nėra priėmęs galutinio sprendimo, kurių kandidatų į ministrus neskirti.

Konfliktas būtų, jeigu premjerė atsisakytų tvirtinti prezidento norimus pokyčius ir paliktų tuos pačius kandidatus.

„Manau, kad čia nėra galutinis sprendimas, tik informacija, kad kai kurie iš tų kandidatų galbūt neatitinka prezidento matymo ir jo įsivaizdavimo, kas turėtų būti Vyriausybėje. Nes prezidentas turi konstitucines galias ir pareigas prisidėti prie Vyriausybės formavimo. Natūralu, kad I. Šimonytė dabar turi laiko aptarti pokalbį su prezidentu ir jo nuomonę tiek savo partijoje, tiek su koalicijos partneriais“, – Eltai sakė M. Jurkynas.

Visgi VDU profesorius teigia, kad konfliktas tarp prezidento ir paskirtosios premjerės galėtų kilti, jeigu premjerė nuspręstų dar kartą teikti šalies vadovui neįtikusias ministrų kandidatūras.

„Konfliktas būtų, jeigu premjerė atsisakytų tvirtinti prezidento norimus pokyčius ir paliktų tuos pačius kandidatus. Tada mes turėtume konfliktinę situaciją. Jei ne, tai tos konfliktinės situacijos nebūtų, nes būtų ieškoma tam tikrų kompromisų, pavyzdžiui, kai kurie kandidatai būtų keičiami, kai kurie ne“, – teigė jis.

Visgi VDU politologas teigia manąs, kad Prezidentūra su I. Šimonyte bent preliminariai aptarė naujų kandidatų ieškojimo galimybę.

„Jeigu prezidentas taip sako, vadinasi, toks sutarimas galėjo būti. Aš manau, kad buvo bent jau aptarta, jog esant kažkokiems nesutarimams bus ieškomi kompromisai arba ieškomi kandidatai: vieni, dėl kurių prezidentas nesutinka, liks, bet kiti galbūt keisis. Manau, kad tai yra natūralus Ministrų Kabineto sudarymas, dalyvaujant prezidentui“, – savo nuomonę išsakė jis.

Prezidentas Reuvenas Rivlinas buvo suteikęs buvusiam kariuomenės vadui centristui B. Gantzui laiko iki trečiadienio vidurnakčio susitarti su B. Netanyahu.

R. Rivlinas yra sakęs, kad jei jiems nepavyks pasiekti susitarimo, jis paves Izraelio parlamentui siūlyti kandidatą į premjerus, o tai veikiausiai dar ilgiau pratęstų beprecedentę politinę aklavietę šalyje.

Dešiniųjų pažiūrų premjeras B. Netanyahu ir centristas buvęs Izraelio kariuomenės vadas B. Gantzas per pastaruosius metus buvo surėmę ietis net trejuose aiškaus nugalėtojo neišaiškinusiuose rinkimuose.

Po paskutinių praėjusį mėnesį vykusių rinkimų abiems lyderiams pritrūko mandatų, kad turėtų daugumos palaikymą parlamente ir galėtų sudaryti veiksmingą valdančiąją koaliciją.

Prasidėjus koronaviruso epidemijai, per kurią Izraelyje buvo patvirtinta daugiau nei 12 tūkst. užsikrėtimo atvejų, pasigirdo raginimai formuoti laikiną nepaprastosios padėties vyriausybę.

Po kovo mėnesio rinkimų aljansui „Mėlyna ir balta“ vadovaujantis B. Gantzas gavo mandatą per keturias savaites suformuoti naują vyriausybę.

Tačiau jam nepavyko to padaryti dėl didžiulio susiskaldymo B. Netanyahu priešininkų parlamento bloke.

Tapęs Kneseto pirmininku B. Gantzas žadėjo toliau siekti susitarimo su B. Netanyahu.

Pirmadienį, R. Rivlino skirtam laikui artėjant prie pabaigos, B. Gantzas ir B. Netanyahu paprašė prezidento pratęsti vyriausybės formavimui skirtą laiką, nes jie esą beveik pasiekė susitarimą, ir prezidentas pratęsė terminą iki trečiadienio pabaigos.

Įgaliojimai Sauliaus Skvernelio vadovaujamam kabinetui antradienį iš naujo suteikti vienu balsavimu remiantis Seimo statuto nuostata, numatančia tokią procedūrą, jeigu nesikeičia Vyriausybės programa.

Opozicija teigia, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje įtvirtinta, jog Vyriausybei įgaliojimai suteikiami tik balsuojant dėl jos programos.

„Reikiamas parašų skaičius dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra surinktas. (...) Šiandien kreipimasis bus perduotas teismui“, – BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.

„Keltinas klausimas, ar pasikeitus daugiau nei pusei ministrui, Seimui nereikėjo tvirtinti Vyriausybės programos“, – teigė jis.

Vyriausybės programos tvirtinimas Seime būtų užtrukęs ilgiau, nei įgaliojimų suteikimas vienu balsavimu.

Įgaliojimų suteikimo iš naujo Vyriausybei prireikė, nes nuo S. Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.

Liepą pasirašius naują koalicinę sutartį, Vyriausybės nariais tapo du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai – vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre tapo Rita Tamašunienė, pakeitusi Eimutį Misiūną.

Žemės ūkio ministerijai vietoj „valstiečio“ Giedriaus Surplio vadovauja „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.

Seimo vadovas atkreipė dėmesį, kad Ursulos von der Leyen tapimas Europos Komisijos (EK) pirmininke yra geras moterų lyderystės pavyzdys.

„Vien tai, kad (Europos. – ELTA) Komisijos pirmininke tapo moteris, jau didžiulė atsvara moteriškumo visoje Europoje. Manau, kad tai labai geras ženklas Europos Komisijoje”, – trečiadienį „Žinių radijui” sakė V. Pranckietis.

Jo teigimu, būtų gerai, jei Ministrų kabinete dirbtų moterų, tačiau, sako V. Pranckietis, reikia daugiau ir pačių moterų iniciatyvos.

Reikia, kad ne tik mes ieškotume, bet ir moterys stengtųsi, eitų į tuos postus, kad jos rodytų savo iniciatyvą, tada jos galbūt atsirastų.

„Reikia, kad ne tik mes ieškotume, bet ir moterys stengtųsi, eitų į tuos postus, kad jos rodytų savo iniciatyvą, tada jos galbūt atsirastų. (...) Turbūt visada ieškome ne pagal lytį, ieškome pagal kompetenciją. Tai, manau, nulemia, ką teikia partijos, ir iš partijų pateiktų kandidatų ministras pirmininkas atsirenka”, – kalbėjo V. Pranckietis.

Lietuvoje naujai išrinkus prezidentą ir Vyriausybei grąžinus jam įgaliojimus, iš naujo formuojamas Ministrų kabinetas. Vis dėlto, pasigirdus pirmosioms pavardėms į naujų ministrų postus, viešojoje erdvėje netrūksta kritikos, kad nėra svarstomos moterų kandidatūros.