Anot Vytauto Tėvelio, paukštininkystės verslas dėl pabrangusių pašarų, išaugusių energijos kainų ir kitų sąnaudų per mėnesį patiria apie 1,5 mln. eurų nuostolių.

„Parama yra tam kartui, bet ji nesprendžia ilgalaikių problemų. Tie papildomi 3,8 mln. eurų gelbsti 2-3 mėnesius, nes numatytas rėmimas dėl kovo-gegužės mėnesiais susidarančių pasekmių. Tai šitam laikotarpiui yra ženkli parama, bet yra skolų uodegos nuo praėjusių metų ir nuo anksčiau, tai jų nedengia“, – BNS sakė V. Tėvelis.

Dėl karo Ukrainoje pabrangus pašarams, Žemės ūkio ministerija šią savaitę pranešė apie papildomą 3,8 mln. eurų paramą paukštininkams. Kiek anksčiau Europos Komisija patvirtino 2 mln. eurų Lietuvos pagalbos schemą broilerių augintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos.

V. Tėvelis sako, kad ilguoju laikotarpiu išlaidas ir pajamas subalansuotų mažesnės grūdų ir pašarinių priedų kainos, taip pat kompensacijos dėl energetikos išteklių brangimo.

Ateina tam tikra kainų riba, o antras dalykas, turime šalia Lenkiją, kur gamina 20 kartų daugiau paukštienos nei Lietuva.

„Šiandien mes dar nematome ant popieriaus konkrečių skirtumų dėl energijos išteklių kompensavimo. Jei atsiras paramos, tai žinoma, pagelbėtų sektoriui“, – sakė jis.

V. Tėvelis kalbėjo, kad pastaruoju metu paukštienos kainos yra pakilusios, tačiau tolesnio kainų augimo jis neprognozuoja. Anot jo, jau yra pasiekta kainų riba, be to, kaimyninė Lenkija gali tiekti pigesnę produkciją į Lietuvą.

„Aišku, gali prekybos tinklai žaisti tarpusavyje, bet didmeninės kainos neprognozuojam, kad jos didėtų. Ateina tam tikra kainų riba, o antras dalykas, turime šalia Lenkiją, kur gamina 20 kartų daugiau paukštienos nei Lietuva, ir visada yra pas jos perteklinės produkcijos, kurią ji į tokią, Lenkijos požiūriu, nedidelę rinką, žemesnėmis kainomis gali visada pasiūlyti prekybos tinklams“, – teigė jis.

Žemės ūkio ministerija skelbė, kad 3,8 mln. eurų pagalba teikiama už šiemet kovą-gegužę paskerstų broilerių bei kiaušinių kiekį. Ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios iki kovo paukštininkystės pašarų kainos išaugo apie 20 proc., todėl pajamos už broilerių ir kiaušinių pardavimus nepadengė išaugusių gamybos sąnaudų.

Kiek anksčiau numatyti 2 mln. eurų skirti broilerių augintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos. Parama tikimasi sumažinti augintojų likvidumo trūkumą ir padengti dalį nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl apribojimų pandemijos metu.

Dėl pandemijos skaičiuodami milžiniškus nuostolius, jie jos nesulaukia ir dabar.

Kokia valstybės politika: ji nori išsaugoti vietinę maisto gamybos pramonę ir pati apsirūpinti maisto produktais, ar šis sektorius jau „nurašytas“? Tokius klausimus kelia Lietuvos paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai todėl, kad Vyriausybė, priėmusi pirmąjį pagalbos verslui priemonių paketą, kuriame numatyta skirti 150 mln. eurų subsidijų, juos išskyrė kaip negalinčius į jas pretenduoti. Kaip ir visą žemės ūkį.

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje paukštininkystės ir kiaulininkystės atstovai pristatė situaciją, kurioje atsidūrė, ir neslėpė, jei toliau valdžios atstovai blaškysis ir nesuteiks pagalbos, Lietuva gali likti be vietinių mėsos augintojų ir gamintojų. Apie sustabdytą veiklą jau paskelbė 5 paukštininkystės sektoriuje veikę Lietuvos ūkiai. Ši situacija nerimą kelia ir regionams, kurie jau skaičiuoja galimus ekonominius ir socialinius padarinius, jei, užsidarius gamybinėms bazėms, darbo netektų tūkstančiai vietinių gyventojų.

Anot Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovo Vytauto Tėvelio, dar praėjusių metų pabaigoje kreiptasi į Vyriausybę, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas. „Tačiau atrodo, kad niekas nenori prisiimti atsakomybės už šį sektorių ir apskritai už žemės ūkį, nes jis neįtrauktas į jokias pagalbos priemones. Vyriausybė nukreipia į ŽŪM, o ši – į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri skirsto lėšas. Pastaroji atkerta, kad žemės ūkis – ne jos atsakomybė, bet, grįžę į Žemės ūkio ministeriją, girdim, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų skirti biudžeto lėšų šiam sektoriui. Esame kaip užburtame rate, kuriame taip ir neaišku, kas atsakingas už šį sektorių“, – nusivylimo neslepia LPA vadovas V. Tėvelis.

Tuo metu, anot jo, pandemija kiekvieną dieną vis labiau žlugdo paukštininkystės sektorių. „Ji veikia pražūtingai, nes iškraipyta visa rinka. Patiriamus nuostolius daugiausiai sąlygoja ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visoje Europoje bei pasaulyje apribota veikla kavinių, viešbučių ir restoranų, kur buvo realizuojama didelė dalis visos paukštienos. Dėl to susiformavo produkcijos perteklius. Paukštienos kainos krito iki rekordinių žemumų – sumažėjo beveik iki 40 proc. Pandemija lėmė ir pašarinių žaliavų kainų rekordinį augimą, dėl to turime dar aukštesnes produkcijos savikainas. Kaupiame milijoninius nuostolius ir jau kalbame apie šio sektoriaus žlugimą“, – atskleidžia V. Tėvelis.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko pastebėjimu, savo esme paukštininkystė ir kiaulininkystė panašios tuo, kad pašariniai grūdai paverčiami į mėsą – paukštieną ir kiaulieną. Todėl pašarų brangimas, mėsos vartojimo mažėjimas ir mėsos pigimas veikia vienodai. Vidutinė ES kiaulių skerdenų kaina per metus nukrito apie 30 proc., paršelių kaina sumažėjo 40 proc. Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina nukrito beveik 45 proc. Tuo metu pagrindinę gamybos kaštų dalį sudarantys pašarai – kviečiai, miežiai, soja – pabrango apie 30–40 proc.

„ES šalyse susidarantis kiaulienos perteklius plūsta pigiausiomis kainomis į Lietuvą ir jau pusmetį muša vietinės produkcijos kainą žemiau savikainos ribos. Gaunama kaina – pati mažiausia ES. Už gyvo svorio 1 kg kiaulienos perdirbėjai siūlo vos 80 euro centų, ir kritimui dugno nematyti“, –teigia Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

Kaip jis pažymi, Lietuvos Vyriausybė šiuo metu nėra maisto augintojų ir perdirbėjų įtraukusi į jokias pagalbos priemones, tuo metu kitos šalys suskubo saviškius gelbėti. Pasak A. Baravyko, latviai 14,5 mln. eurų skirs kiaulininkystei, austrai skyrė 40 mln. eurų, jau kalbama ir apie Latvijos pagalbą paukštininkystės sektoriui, skiriant 11 mln. eurų. „Tuo metu Lietuvoje dabar tik stumdomės tarp ministerijų, ir mūsų niekas negirdi. Todėl ir kyla klausimai dėl valstybės politikos – nori ji išsaugoti vietinę maisto pramonę, ar ne? Ar jau ruošiamės Lietuvos žmonėms siūlyti valgyti tik importuotą mėsą?“ – stebisi A. Baravykas.

Kiaulių auginimo sektoriuje tiesiogiai dirba apie 1500 darbuotojų, dar apie 6000 darbuotojų dirba sektoriaus aptarnavime (veterinarija, pašarai, transportas, skerdimas, prekyba ir kt.). Kiaulininkystės sektoriaus kasmetinė išauginamų gyvulių vertė siekia 120–150 mln. eurų. Kasmet šis sektorius į valstybės biudžetą sumoka apie 15 mln. eurų.

„Niekuomet mūsų sektoriai nesikreipė į valstybę dėl paramos, niekuomet nesame gavę jokių tiesioginių išmokų. Išgyvename didžiulę krizę, dabar mums kaip niekad reikia valstybės įsitraukimo ir pagalbos. Kalbame apie plačią gamybos grandinę, kuri paliečia ir kitus sektorius: grūdininkus, augintojus, perdirbėjus, žaliavų tiekėjus. Jei skęsime, ir kiti tai akivaizdžiai pajaus“, – sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas.

Pernai į valstybės biudžetą vien Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sumokėjo mokesčių, kurių bendra suma – 13,663 mln. eurų. Įmonėse dirba 2300 darbuotojų, išmokėta darbo užmokesčio (į rankas) – 19,7 mln. eurų. „Vilniaus paukštyno“ pirktų iš išorės tiekėjų prekių ir paslaugų apimtys siekė daugiau kaip 92 mln. eurų, „Kaišiadorių paukštyno“ – per 30 mln. eurų. Šių įmonių vadovo Dariaus Gudačiausko nuomone, dera priminti, kad sektorius kuria didelę ekonominę vertę regionams, kuriuose veikia.

„Kalbame apie valstybės paramą, bet ta parama su kaupu grįžta į valstybės biudžetą. O kokia grąža laukia valstybės, jei veikla sustos? Stebėtina, kodėl paukštininkystės sektoriaus nėra išskirta Lietuvos žemės ūkio politikoje, nors, vertinant jo ekonominę grąžą šalies biudžetui ir visą veiklos mastą, jis turėtų būti tarp prioritetinių“, – sako D. Gudačiauskas.

Nepaisant pernai gautos 6,5 mln. eurų valstybės subsidijos, skirtos dėl pandemijos padarinių visam paukštininkystės sektoriui, didžiausi Lietuvos paukštynai metus baigė nuostolingai. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų grynasis nuostolis – 2,7 mln. eurų. Atsižvelgiant į blogėjančią padėtį, rudenį teko mažinti gamybos apimtis, atsisakyti bendradarbiavimo su kai kuriais ūkininkais.

Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves Group“ vadovas Jonas Jagminas atskleidžia, kad dėl pandemijos padarinių teko stabdyti mėsinių viščiukų auginimo veiklą. Kooperatyvo valdomi 6 auginimo kompleksai, kuriuos bendrai sudaro 50 paukštidžių, ir Ariogalos pašarų gamykla į prastovas išleido 100 darbuotojų, 60 – atleista. „Padėtis katastrofiška. Reikia rasti galimybių padėti sektoriui, kuris iki prasidedant pandemijai neprašė paramos ir tik mokėjo mokesčius. Suteikta parama grįžta į valstybės biudžetą per mokesčius, sukurtas darbo vietas“, – sako J. Jagminas, kurio vadovaujamas kooperatyvas per 2019 ir 2020 m. sumokėjo apie 2,7 mln. eurų mokesčių.

„Kaišiadorys – paukštininkystės kraštas. „Kaišiadorių paukštynas“ su 760 darbuotojų – didžiausias rajone veikiantis darbdavys. Rajone veikia ir ŽŪB „Nematekas“, ir UAB „Rumšiškių paukštynas“, taip pat paukščių augintojai ir ūkininkai. Galimas šio sektoriaus žlugimas sukeltų didelius neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius visam rajonui. Kalbame apie tūkstančius bedarbių ir padidėjusias valstybės išlaidas socialinėje srityje, negautas valstybės bei savivaldybės biudžeto pajamas. Nukentėtų pašarų ir žaliavų tiekimo grandinėje dalyvaujantys ūkininkai ir kiti asmenys“, – sako Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Vilniaus rajono merė Marija Rekst irgi pripažino, kad savivaldybė skaičiuoja galimą žalą visam regionui, jei užsidarytų rajone veikiantis „Vilniaus paukštynas“. Vienas didžiausių darbdavių pernai rajono žmonėms išmokėjo apie 12 mln. Eur.

„Tokių didelių darbdavių reikia paieškoti ne tik Vilniaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendrovė neprašo lėšų naujoms investicijoms, o tik finansinės injekcijos. Ir ne dėl savo neūkiškumo, bet dėl pandemijos. Už to yra tūkstančiai šeimų, kurios vieną dieną gali likti be pajamų. Pasekmės būtų labai didelė našta visai mūsų Vyriausybei“, – sako M. Rekst.

„Kauno grūdų“ komunikacijos vadovė Sandra Vičienė priminė, kad praėjusią savaitę surengtame  Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pripažinta, jog padėtis – katastrofiška, ir paukštininkystei bei kiaulininkystei reikia paramos. Tiesa, paaiškinimo, kaip atsitiko, kad šių sektorių nėra tarp galinčių pretenduoti į valstybės pagalbos priemones, posėdyje nesulaukta.

„Atėję mes neradome jokių asignavimų, kad būtų galima skirti pinigus pagalbai“, – pažymėjo žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius. Jis tikino, kad kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas, tačiau teigiamo atsakymo dėl paramos negavo. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija pasiryžusi greitai reaguoti į problemas, bet kol kas pinigų iš nacionalinio biudžeto nėra.

Augantys įvežamos produkcijos mastai lemia, jog nustatoma daugiau maisto saugos pažeidimų atvejų. Per 2019 m. į mūsų šalies rinką uždrausta tiekti beveik du kartus daugiau nesaugios vištienos nei 2018-aisiais. Didžioji dalis vartoti netinkamos produkcijos atkeliavo iš kaimyninės Lenkijos.

2018 m. nesaugios vištienos užfiksuota 112 tonų, praėjusiais metais šis kiekis šoktelėjo iki 200 tonų. Daugiau nei pusė šio kiekio atkeliavo iš Lenkijos, kuri yra pagrindinis įvežėjas – lenkiška paukštiena sudaro net 75 proc. viso bendro kiekio. Per 2019 m. VMVT atrinko daugiau kaip 700 iš Lenkijos įvežtos šviežios ir šaldytos vištienos mėginių. Vadovaujantis laboratorinių tyrimų rezultatais per minėtą laikotarpį iš šios šalies į Lietuvą uždrausta tiekti daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos. Iš jų net 55 partijose nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.

„Lenkija yra didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje. Šioje šalyje paukštienos gamyba vykdoma nedideliuose ūkiuose, galimai todėl yra sunku sukontroliuoti, kaip laikomasi kokybės reikalavimų kiekvienoje grandyje nuo mėsinių viščiukų auginimo iki galutinio produkto pagaminimo. Esame tarp šalių, į kurias lenkai importuoja didelius kiekius paukštienos produktų – vien per praėjusius metus į Lietuvą įvežta beveik 32 tūkst. 400 tonų paukštienos. Tad nieko stebėtino, kad lenkiškoje produkcijoje fiksuojama daugiausia kokybės neatitikimų“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis.

Kaip jis pažymi, nepaisant to, kad vis daugiau kalbama apie lenkų lyderystę fiksuojant nesaugios vištienos atvejus, lenkiškos produkcijos importas auga. „Vien per praėjusių metų paskutinį ketvirtį lenkiškos vištienos importas augo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2018 m. Dar didesnį lenkiškos produkcijos antplūdį turėtume pajusti dabar, kai Lenkijoje siaučiant paukščių gripui kai kurios ne Europos šalys mūsų kaimynams uždarė savo rinkas. Tikėtina, kad didelė dalis užsilaikiusios toms rinkoms gamintos vištienos bus atvežta pas mus“, – sako V. Tėvelis.

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje pradėjus plisti didelio patogeniškumo paukščių gripui, VMVT ėmėsi neplaninių prevencinių paukštienos ir kitų gyvūninių produktų kontrolės veiksmų. „Vien per šių metų sausį atlikta 740 patikrinimų – t. y. įvertinta 1,85 tūkst. tonų gyvūninių produktų, iš jų – daugiau kaip 1 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių. Atlikus mėginių tyrimus paukščių gripo virusu užkrėstos vištienos nenustatyta, tačiau aptikti 4 teigiami Salmonella bakterijų atvejai lenkiškoje ir vengriškoje paukštienoje“, – pažymi VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja–valstybinės veterinarijos inspektorė Vilma Rudokaitė.

Specialistė akcentuoja, kad visi gyvūniniai produktai, ypač paukštiena, priskirtini didesnės rizikos produktų grupei dėl mikrobiologinės taršos ir atsekamumo užtikrinimo, todėl šios produkcijos gamyba ir prekyba užsiimančioms įmonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio renkantis žaliavos tiekėjus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2019 m. ketvirtį padidėjo vištienos importas. 2019 m. spalio–lapkričio mėn. įvežta 7133,52 tonų vištienos – 20,85 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pagrindinė paukštienos importo šalis – Lenkija. Iš šios šalies įvežta beveik 5 600 tonų vištienos – 43,18 proc. daugiau nei 2018 m.

„Žinoma, kad įmonės Lietuvoje baiminasi, kadangi kaimyninėje Lenkijoje per savaitę – keli atvejai, kada nauji židiniai pasireiškia. Na, tik tiek, kad paskutiniu laiku lyg ir neartėja (paukščių gripas Lietuvos link. – ELTA) kol kas, bet, artėjant pavasariui... Ką dar gamta parodys, kada prasidės paukščių grįžimas iš pietinių pusių, ta baimė yra“, – Eltai teigė V. Tėvelis.

„Gali tiesiogiai patekti į prekybos įmonę, gali šalia patekti, o tada atsiranda apribojimai tai įmonei, didžiuliai nuostoliai dėl to“, – tęsė jis.

Paukštininkystės asociacijos prezidento teigimu, galimo paukščių gripo protrūkio bijančios įmonės sustiprino biosaugos priemones.

„Atnaujinti pokalbiai su įmonėmis, kad jos suprastų, kad reikia saugotis. Ir persirengti, ir naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis, kurios yra. Tiek transportą dezinfekuoti, tiek patiems einant į kontaktą su paukščiais ir rankas plauti, ir apavą, ir drabužius persirengti. Mažinti bet kokius kontaktus su kaimynais, kurie nors ir laiko kelis paukščius kieme“, – vardijo V. Tėvelis, akcentuodamas, kad kažkokių specialių ir atskirų priemonių nėra, norint apsisaugoti nuo gripo.

Vytautas Tėvelis. ELTOS nuotr.

„Svarbiausia, kad žmonės suprastų ir laikytųsi šitų biosaugos priemonių“, – pridūrė jis.

Pasak jo, nors baimės dėl galimų nuostolių verslui yra, protrūkio atveju išlaidas vėliau kompensuoja valstybė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šių metų sausio 31 dieną Lenkijoje, Racibužo regione, nustatytas naujausias didelio patogeniškuno paukščių gripo atvejis. Pavojingas virusas patvirtintas nekomerciniame vištų ūkyje, jame laikyti 66 paukščiai.

Remiantis tarnybos duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų pabaigos iki šios dienos paukščių gripo protrūkiai Europoje užregistruoti Lenkijoje (20), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 4), Rumunijoje (2), Čekijoje ir Ukrainoje (po 1). Daugiausia viruso židinių nustatyta komerciniuose kalakutų ūkiuose, 2 atvejai – laukiniams paukščiams Lenkijoje ir Vokietijoje.

VMVT direktorius Darius Remeika pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo dėl paukščių gripo grėsmės nuo antradienio visi naminiai paukščiai Lietuvoje turi būti laikomi aptvaruose.

„Gal ruda spalva žmonėms priimtinesnė, gal galvoja, kad kiaušinis riebesnis. Pirkėjai padiktavo tokias sąlygas, kad kiaušiniai šiandien rudi. Neina pareguliuoti vištos, kad visus metus ji dėtų rudus kiaušinius, o prieš Velykas savaitei jie išbaltų“, – juokauja V. Tėvelis.

– Kodėl Lietuvoje auginamos vištos nebededa baltų kiaušinių?

– Taip jau nutiko. Vyresni žmonės turbūt atsimena laikotarpį, kai Lietuvoje būdavo beveik vien balti kiaušiniai. O paskui žmonės pamatė rudus, pradėjo juos labiau vertinti ir palaipsniui beveik visi kiaušiniai Lietuvoje tapo rudi.

Gal ruda spalva žmonėms priimtinesnė, gal galvoja, kad kiaušinis riebesnis. Pirkėjai padiktavo tokias sąlygas, kad kiaušiniai šiandien rudi.

Gal ta spalva žmonėms priimtinesnė, gal galvoja, kad kiaušinis riebesnis. Taigi pirkėjai padiktavo tokias sąlygas, kad kiaušiniai šiandien rudi. Neina pareguliuoti vištos, kad visus metus ji dėtų rudus kiaušinius, o prieš Velykas savaitei jie išbaltų.

– Lietuvoje dar įmanoma įsigyti lietuviškų baltų kiaušinių?

– Labai nedaug.

– Žmonės sako, kad baltus kiaušinius geriau dažyti, margučiai gražesni. O kaip maistinė vertė? Ar iš tiesų rudi kiaušiniai maistingesni už baltus?

– Nuo lukšto spalvos kiaušinio maistinė vertė tikrai nepriklauso. Labiau priklauso nuo to, kuo vištos lesinamos. O lukštas – veislės požymis.

– Kaip susiformavo mitas, kad rudi kiaušiniai maistingesni? Kodėl lietuviai pradėjo pirkti būtent rudus kiaušinius?

– Sakyčiau, taip yra nuo senų laikų, kai Lietuvoje vyravo balti kiaušiniai ir prekinės fermos rinkdavo baltus kiaušinius. O pavieniuose kaimo ūkiuose būdavo nuo seniau likę po keletą vištelių, kurios dėdavo rudus kiaušinius. Tie rudi kiaušiniai visą laiką buvo labiau tokioje pagarboje, labiau vertinami ir, matyt, toks požiūris išliko iki paskutinių dienų.

– Rudi kiaušiniai visada būdavo brangesni už baltus. Dabar, regis, viskas atvirkščiai?

– Tai, ko rinkoje trūksta ir kada trūksta, ir lemia kainą. Man regis (geriau prekybininkai pasakytų), paprastu laikotarpiu, ne prieš Velykas, kaina labai nesiskiria. O priešvelykiniu laikotarpiu, kai baltų kiaušinių paklausa didesnė (žinoma, margučių iš baltų kiaušinių įvairesnės spalvos), ir jų kaina šiek tiek pakyla.

Be to, pabrėžia jis, neteisinga manyti, kad vištos lesinamos maistu, kuriame gausu cheminių priedų. Iš tikrųjų pagrindą sudaro grūdai, o papildomai duodama baltyminių priedų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.    

– Ar Lietuvos paukštynai visiškai patenkina šalies vartotojų poreikius?

– Taip, Lietuvos paukštininkai pagamina pakankamai kiaušinių, t. y. apie 120 proc. poreikio.

– Kiek lietuviai per metus suvalgo kiaušinių?

– Statistika rodo, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 210 kiaušinių.

– Kaip paukštynuose laikomos vištos?

– Šiuo metu apie 90 proc. vištų laikomos narvuose ir apie 10 proc. vištų laikomos laisvai.

– Vadinasi, didžioji dalis vištų neturi jokios laisvės?

– Neturi. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus prieš 5–7 metus baigėme rekonstruoti narvus, kad bent minimaliai pagerintume sąlygas. Juose yra kartelė, kad višta galėtų patupėti ir atpalaiduoti kojų raumenis, yra truputį  žvyro, galimybė pasigaląsti nagus.

– O ateityje vištos turės daugiau laisvės ar vis dėlto paukštynams svarbiau pelnas, kurį jie gauna pardavę kiaušinius, o ne pati višta?

– Lietuvoje jau naujai statomi paukštynai su nauja įranga. Tokiuose pastatuose sumontuojami narvai, kurių priekinė dalis visiškai atvira, todėl paukštis gali išeiti iš narvo ir laisvai pasivaikščioti po teritoriją. Panorėjęs jis gali grįžti į narvą lesalo, vandens ar padėti kiaušinį.

– Kuo lesinamos paukštynų vištos? Lesalai natūralūs ar kombinuoti ir juose daug chemijos?

– Pašarai kombinuoti, bet nereikėtų sakyti, kad juose gausu chemijos. Juk chemija yra viskas – ir grūdas susideda iš cheminių medžiagų. Lesalų pagrindą sudaro grūdai, bet, jei nori gauti pakankamai geros kokybės produktą, reikia baltyminių priedų. Pavyzdžiui, sojų ar žirnių miltų. Ir, žinoma, reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų.

– Veterinarai sako, kad visi kiaušiniai, tiekiami į prekybą, yra išrūšiuoti: kiekvienas kiaušinis peršviečiamas ir taip nustatoma jo kokybė. Bet turbūt taip patikrinama tik išorė, o ne maistingumas?

– Šiandien rūšiavimo mašinos peršviečia kiaušinius, ar juose nėra kokių nors darinių (kartais gali koks kraujo krešuliukas pasirodyti), ar lukštas sveikas. Tai išorinė apžiūra. Kalbant apie maistinę vertę, reikia pasakyti, kad baltymo pakeisti beveik neįmanoma. Galbūt labiau keičiasi trynio maisto medžiagos – priklausomai nuo kiaušinių rūšių, gal skirtis tryniai.

Lietuvoje didelius viščiukų kiekius paskersti gali Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, "Nemateko" skerdyklos, o kitos - arba orientuojasi į kiaulių ir galvijų skerdimą, arba yra pernelyg mažos. Tačiau padėtis po kelerių metų gali pasikeisti - plėtrą planuoja minėtus paukštynus valdanti bendrovė "Kauno grūdai".

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis konstatuoja, kad pastaruoju metu ryškėja tendencija, jog kiaulininkyste anksčiau vertęsi ūkininkai imasi auginti viščiukus broilerius.

Lazdijų rajone pradedamos vieno didžiausių Baltijos šalyse inkubatorių statyba - projektą kartu su partneriais iš Lenkijos įgyvendins Jonui Jagminui priklausantis kooperatyvas "Agroaves Group", valdantis 6 paukštynus. Pagal planą pastatas bus baigtas iki Naujų metų, o visu pajėgumu perykla veiks po metų, antradienį rašo "Verslo žinios".

Per metus čia bus išauginama 40 mln. vienadienių viščiukų, dirbs 40 žmonių, statybos ir įranga kainuos virš 4 mln. eurų. Jei kiaušinių ir viščiukų mūsų ūkininkai užaugins daugiau nei reikia Lazdijų inkubatoriui, partneriai juos išveš. Šio verslo pelno marža 10-12 proc.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis dienraščiui teigė, kad vien Lietuvai naujas inkubatorius - per didelis, todėl, pasak jo, lazdijiečiams teks dalį prieauglio parduoti Pietų Lenkijoje. Jis taip pat vardina ir kitą kryptį, kuri bus patraukli po kelerių metų - kai baigsis ekonominės kovos su Rusija, vėl bus galima vežti viščiukus į Baltarusijos paukštynus, nes iki embargo ir ekonominių sankcijų paskelbimo ten buvo gan didelė mūsiškių rinka.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos paukštienos gamintojus pasiekė gera žinia - baigtos veterinarijos sertifikato derinimo procedūros dėl atvėsintos ir šaldytos paukštienos ir paukštienos produktų importo į Honkongą.

Apie tai pranešė Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lietuvai išduotas Paukštienos, paukštienos pusgaminių ir paukštienos gaminių eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos, veterinarijos sertifikatas, suteikiantis galimybę Lietuvos gamintojams eksportuoti produktus į šią šalį tiesiogiai ir be jokių apribojimų.

Kaip teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, šis du metus trukęs Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimų derinimas su Honkongo atsakingomis institucijomis ir veterinarijos sertifikato išdavimas padės Lietuvos paukštienos gamintojas plėsti eksportą į šią šalį.

"Honkongas - specifinė rinka, kurioje paklausūs tik tam tikri paukštienos produktai. Tačiau Lietuvos gamintojai gali tiekti produktus šiai rinkai, nes yra ne tik pajėgūs pasiūlyti jiems atitinkamus kiekius šios produkcijos, bet ir laikosi visų šios šalies keliamų kokybinių reikalavimų. Be to, augindami paukščius čia Lietuvoje jie užtikrina kokybę visuose gamybos procesuose. Todėl šis leidimas - tai palengvinimas, padėsiantis išspręsti iki šiol buvusius trukdžius bei eksportuoti tiesiogiai."

"KG Group" priklausančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vištiena Honkongą pasiekdavo ir iki šiol, tačiau buvo eksportuojama per Europos Sąjungos šalių tarpininkus. Kaip pasakoja įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys, per mėnesį šis eksportas siekdavo apie 150 tonų, tačiau įsigaliojus šiam leidimui atsiveria galimybės plėsti eksportą šioje šalyje ir dirbti šioje rinkoje su pirkėjais tiesiogiai.

"Į Honkongą buvo vežami specifiniai vištienos produktai: viščiukų broilerių pėdos, sparnai (visas sparnas, vidurinės sparnų dalys, sparnų galiukai). Įsigaliojus šiam leidimui, turime ne tik puikią galimybę praplėsti eksportuojamų produktų asortimentą. Anksčiau parduodavome tarpininkų pageidaujamus produktus, o dabar galėsime bendrauti su pirkėjais tiesiogiai, patys derėtis dėl kainų, produktų bei praplėsti pirkėjų ratą," - teigia Tautvydas Barštys.

Įmonių grupės vadovas pritaria, kad sutarimas Valstybės įgaliotų institucijų lygmenyje palengvins eksporto plėtrą ne tik į šią šalį, tai padės priartėti ir prie Kinijos rinkos. Be to, tai puiki galimybė peržiūrėti eksporto rinkas bei asortimentą po Rusijos embargo.

Asortimentą į šią rinką galėtų papildyti viščiukų broilerių kojinės dalys, subproduktai bei kiti šioje rinkoje paklausūs vištienos produktai, o paukštynai sieks auginti ekonomiškai naudingų pardavimų dalį.