Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė priminė, kad Vyriausybė taip pat prašė Europos Komisijos taikyti tam tikras išlygas įgyvendinant žaliąjį kursą jau šiais metais  – jos žodžiais, Europos Komisijos supratimas yra.

„Privalome veikti klimato kaitos vardan, esame politinė jėga, kuriai piliečių sveikata, saugumas ir gamta yra labai aukštame prioritete, bet žaliajame kurse yra nuostatų, kurios ne visiškai adekvačiai atspindi reikalų esmę Europos Sąjungoje, nūdienos kontekstą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė D. Tuskas.

„Artimiausiomis dienomis kreipsiuosi savo iniciatyva, kad tam tikros nuostatos būtų pakeistos, tiek pakeitimai gins ir Lenkijos, ir Europos žemės ūkį, ir maisto gamintojus“, – teigė jis.

Aplinkosauga negali konfliktuoti su elementariais interesais, jei kalbame apie maisto gavybą ir Europos Sąjungos žemės ūkį, tai negali būti karas tarp ekologų ir ūkininkų.

 

Dėl įvairių žaliojo kurso reikalavimų kurį laiką visoje Europoje vyksta ūkininkų protestai.

„Aplinkosauga negali konfliktuoti su elementariais interesais, jei kalbame apie maisto gavybą ir Europos Sąjungos žemės ūkį, tai negali būti karas tarp ekologų ir ūkininkų. Sprendimą rasime, kad tam tikros nuostatos būtų koreguotos taip, kad nereikštų ir tam tikrų piliečių grupių skurdinimo, ir žemės ūkio produktų ribojimo ir tam tikri padariniai galbūt politikų nebuvo numatyti“, – sakė Lenkijos premjeras.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pastebėjo, kad ir Lietuvoje žaliojo kurso reikalavimai kartais tampa sunkia našta šalies ūkininkams, dėl to turi būti rasti kompromisai.

„Lietuvoje turime situacijų, kai reikalavimai pagal žaliąjį kursą labai sunkia našta gula ant mūsų žemės ūkio sektoriaus, (...) turime ir visuomenės pareikalavimą švariam vandeniui, buveinių, retų augalų apsaugai ir yra poreikis rasti kompromisą. Tai padaryti nelabai lengva, mes taip pat turėjome prašymų Europos Komisijai dėl tam tikrų išlygų įgyvendinant žaliąjį kursą jau 2024 metais ir girdžiu, kad supratimas Europos Komisijos yra“, – teigė premjerė.

Anot jos, tai jautrus klausimas Lietuvai, būtina dirbti kartu teikiant pasiūlymus Europos Sąjungos institucijai.

„Dirbsime kartu teikdami racionalius pasiūlymus EK ir atitinkamoms taryboms, kad į tas problemas būtų atsižvelgta“, – sakė I. Šimonytė.

Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites protestuoja prieš ES reglamentus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita, taip pat prieš didėjančias išlaidas ir, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš ES nepriklausančių šalių, ypač Ukrainos.

Plačiau komentavo personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ verslo operacijų vadovė Lietuvoje Evelina Latyšovič.

– Tvarumo specialistai – ateities, ar jau šiandienos profesija? 

– Iš kurios pusės pažiūrėsi. Siekdami profesionaliai atsakyti į šį klausimą atlikome tyrimą, kurio metu apklausėme 39 tūkst. darbuotojų 41 pasaulio šalyje. Apklausa parodė, kad net 70 proc. darbdavių šiai dienai jau yra pasiruošę arba artimiausiu metu ketina samdyti žaliuosius talentus.

Žalioji pertvarka daro milžinišką įtaką darbo rinkoje, nes iki 2030 metų yra planuojama, kad pasaulyje bus sukurta 30 milijonų naujų darbo vietų. Yra kelios industrijos, kuriose žaliųjų talentų poreikis yra didžiausias. Tai yra, be abejonės, energetika, informacinės technologijos, finansai ir nekilnojamasis turtas. Aišku, vėjo gamyba, transportas ir logistika neatsilieka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kalbant apie žaliuosius talentus ir tvarumo specialistus, nebūčiau tokia drąsi dėti lygybės ženklo. Kodėl? Dėl to, kad žalieji talentai yra specialistai, turintys tvarumo žinių. Kalbant apie tvarumo specialistus, tai iš esmės yra profesija. Tai – specialistai, kurie nagrinėja tvarumą kaip mokslą. Būtina pabrėžti, kad yra milžiniškas skirtumas tarp šių dviejų grupių.

Na, o kalbant apie poreikį, noriu akcentuoti, kad tik 6 proc. įmonių šiai dienai turi aiškią tvarumo politiką savo įmonėse bei yra išsikėlę su tvarumu susijusius tikslus. Tai reiškia, kad tvarumo specialistams bus dar daug ką nuveikti su likusiomis įmonėmis. Tvarumo specialistai bus vedliai, kurie įmones ves nuo pat pirmų žingsnių per visą žaliąją pertvarką. 

– Kai kalbama apie persikvalifikavimą, turima omenyje, kad teisininkas, administratorius, pardavėjas ar kitos dabar suprantamos specialybės, ar jie irgi turės būti žalieji, išmanyti žaliąjį kursą?

– Tame yra tiesos, bet reikia suprasti, kad būtent tvarumo specialistai yra ant bangos dėl to, kad einame per žaliąją transformaciją darbo rinkos kontekste. Tai reiškia, kad tvarumo specialistai įgauna visai kitą prasmę įmonės prioritetų šviesoje. Prisiminkime tuos laikus, kai personalo atrankas darydavo administratoriai, dabar turime visai kitą situaciją. Turime talentų pritraukimo specialistus. Ši funkcija yra matoma kaip atskira, irgi trūkstama kompetencija, kurios reikia daugeliui įmonių. Tvarumo specialistai žengia į tą pusę.

Klausimas, ar tai reiškia, kad visi turės išmanyti. Ir taip, ir ne. Faktas, kad reikės turėti supratimą apie tvarumą, žinoti, kokie yra įmonės tikslai, susiję su tvarumu, reikės prisidėti.

– Anksčiau ateities specialybė buvo informacinių technologijų specialistai, dabar – tvarumas. Šios profesijos jau reikia. Kokios dar ateities profesijos? Dirbtinio intelekto specialistas ar dar kas nors?

– Labai geras klausimas. Galbūt nekonkretinsiu, bet pasakysiu, kodėl. Darbo rinka yra drebinama įvairių vėjų, purtoma nuo A iki Z, darbdaviai turi begalę iššūkių atsilaikyti toje audroje. Iš kur tos audros atsiranda? Tai yra žalioji pertvarka, technologiniai laimėjimai, tas pats dirbtinis intelektas, yra įvairių krypčių, kurių ribose įmonės turi žiūrėti į visas puses ir stengtis prisitaikyti. Šiandien, esant tokiam dideliam talentų stygiui, neįvardinčiau nei vienos profesijos, kuri bus ant bangos ryt ar poryt, nes trūksta specialistų visose srityse.

Vis dėlto vienintelis akcentas, kurį norėčiau akcentuoti kaip priminimą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kad iš esmės laimėjimas bus sinergija tarp darbdavių ir darbuotojų. Įmonėms transformuojantis, reikia transformuotis gebančių darbuotojų. Yra begalė būdų tai padaryti, kalbant apie darbuotojus. Yra ir individualių mokymų, darbdavio siūlomų įvairių galimybių mokytis naujų įgūdžių. Gebėjimų mokytis, nes tai irgi yra atskira kompetencija, tiesiog nepraleisti progos laimėti. Ką pastebėjau apklausos metu, kad daugiau kaip 60 proc. darbuotojų dabartinę situaciją rinkoje vertina kaip bene palankiausią jų gyvenime iš darbo rinkos pasiimti viską ir save geriausiai realizuoti darbo rinkoje. Ne tik dabar, bet ir ateityje. 

Tvarumas, dirbtinis intelektas eis šalia mūsų. Nėra taip, kad kelis metus bus mada, kuri praeis. Mes turėsime mokytis su tuo gyventi. Mada yra geras komentaras, apibūdinantis tai, kas vyksta dabar. Ateitis parodys, bet viskas, kas atsitinka dabar, neabejotinai turės įtaką ir ilgalaikėje perspektyvoje. Kalbant apie dirbtinį intelektą, turime įmones, kurios jį pasitelkia siekdamos efektyvesnio proceso, ką labai sveikina darbdaviai. Kalbant apie žaliąjį perversmą, žaliąjį kursą, kuris mūsų laukia, jeigu trumpai atsakant į klausimą, manau, kad su tuo dar turėsime susidraugauti ir eisime koja kojon ateinantį dešimtmetį. 

2023 m. sausio 23 d. Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas buvo pakviestas į „High Level InvestEU: Financing Europe’s Future“ konferenciją Briuselyje, kurioje pateikė savo darbus, atliktus vidaus vandenų laivybai ti, pristatė vidaus vandens kelių galimybes, potencialą, laikantis žaliojo ES kurso. VVKD tvirtai laikosi strategijos, kad, logistikos grandinėms tampant tvaresnėms, pažangūs sprendimai, integruojami į vieną grandinę, duos maksimalią naudą. Vandens transportas yra ekologiškiausias, nesukeliantis avarijų, neribotų galimybių, be to, ekonomiškiausias iš visų transporto rūšių.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos vidaus vandens keliai turi būti jūrinio uosto tęsinys. Didžioji dalis krovinių Kaunas–Klaipėda turi keliauti Nemunu, renkantis klimatui palankų kursą, investuojant į žaliąją laivybą ir taupant CO_². Šiuo metu Europos investicinio banko specialistai vertina, kad apie 2 mln. t esamų krovinių gali būti perkelta į vidaus vandenis. Direkcijos siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidėtų prie nacionalinio transporto CO_²  pėdsako mažinimo, iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektrinėmis baržomis. Valstybės valdomos įmonės turi galimybę inicijuoti išskirtinius projektus, kurie paliečia visą transporto sektoriaus modelį, siekti tvarios ekonomikos ir sukurti naujų transporto galimybių“, – sakė VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas.

Kroviniai: VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas: Lietuvos vidaus vandens keliai turi būti jūrinio uosto tęsinys. VVKD archyvo nuotr.

Gamtos keliai ir žaliasis kursas

Europos bendrija aktyviai remia tvaraus transporto projektus, kurie, suprantama, turi būti tvarūs aplinkos, finansiniu ir socialiniu požiūriu. Dėl šių priežasčių daugelis šalių iš naujo atranda ar dar labiau vysto vidaus laivybą, kuri turi didžiulį ekonominį ir ekologinį potencialą.

Europos investicijų bankas (EIB) palaiko žaliosios laivybos idėją vidaus vandens keliuose Lietuvoje. EIB ekspertai, kartu su EIB Advisory Hub samdomais tarptautiniais ekspertais, 2023 m. pristatė metus trukusią studiją, pateikė įžvalgų ir sukūrė praktinį vidaus laivybos logistikos verslo modelį, leisiantį pasiekti nulines CO_² emisijas vidaus vandens laivyboje.

VVKD archyvo nuotr.

VVKD komandai „tvarumas“ nėra tik madingas žodis. Siekiant padėti Lietuvai įgyvendinti šiltnamio dujų emisijų mažinimo tikslus, direkcijos viena pagrindinių plano dalių tapo elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas.

Jį pabaigus, Lietuva būtų pirmoji Europoje turinti elektrinį vidaus laivybos laivyną. Ambicingame projekte numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir dvylika baržų. Turint politinį palaikymą, projektas galėtų prasidėti jau 2024 m. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20–30 minučių sustojimu pasikeisti baterijas ties Jurbarku.

EIB ekspertai apskaičiavo, kaip toks žaliosios laivybos projektas padėtų Lietuvos ekonomikai ir aplinkai: sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro taršą, spūsčių ir avarijų automobilių keliuose, triukšmo taršą ir gerintų biologinę įvairovę.

Progresas: Lietuva gali būti pirmąja Europos šalimi, turinčia elektra varomą vidaus vandes kelių laivyną. VVKD archyvo nuotr.

Bendras interesas

2021 m. birželio mėn. Europos Komisija pateikė 35 punktų veiksmų planą, skirtą padidinti vidaus vandens kelių transporto vaidmenį Europoje. Pagrindinis uždavinys yra perkelti daugiau krovinių per Europos upes ir tokiu būdu palengvinti perėjimą prie nulinės emisijos tikslo iki 2050 m. Tai atitinka Europos žaliąjį kursą ir tvaraus, pažangaus mobilumo strategiją, kurioje nustatytas tikslas transportavimą vidaus vandenų keliais ir trumpųjų nuotolių laivyba iki 2030 m. didinti 25 proc., iki 2050 m. – 50 proc.

VVKD taip pat puoselėja savo planus. „Per dešimtmetį tikimės reikšmingai pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sako V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį, 500 km vandens kelią. Taip pat daug potencialo turi Neries upė. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Vieną dieną Lietuvoje galėtume turėti iki 1 tūkst. km laivybai tinkamų vandens kelių kroviniams gabenti tvariai.“

VVKD archyvo nuotr.

Taigi Lietuva gali reikšmingai prisidėti prie ES iškelto žaliojo kurso tikslo – iki 2030-ųjų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., o iki 2050-ųjų pasiekti nulines emisijas. Šia strategija pagrįstai tikimasi sulėtinti planetos šilimą ir to sukeliamus pragaištingus klimato padarinius.

Beveik prieš ketverius metus Europos Sąjunga (ES) pristatė ambicingą Žaliąjį kursą, kuriuo siekiama iki 2050 m. ES paversti klimatui neutraliu žemynu. Siekiant šio tikslo, Lietuva jau nuo kitų metų palaipsniui didina akcizą kurui. Nuo 2025 metų įvedama CO₂ dedamoji. O dar po dvejų metų, 2027-aisiais, nustatoma papildoma prievolė transporte išskiriamą CO₂ kiekį padengti aukcione įsigytais apyvartiniais taršos leidimais.

Argumentai skiriasi

Iš vienos pusės, tikimasi, kad šios priemonės leis pagerinti aplinkos taršos situaciją šalyje bei taps paskata verslui ir žmonėms vartoti mažiau taršų kurą. Prognozuojama, kad padidinus kuro akcizus, valstybė kasmet gaus apie 80 mln. eurų papildomų pajamų, o atsiradus CO₂ dedamajai, įplaukos į biudžetą esą dar padvigubėtų.

Tačiau akcizų kėlimo priešininkai argumentuoja, kad akcizų didinimas turės neigiamų pasekmių. Kadangi kaimynės Latvija ir Lenkija akcizų kelti nesiruošia, tai krovininis transportas pravažiuos pro Lietuvą neįsipylęs nė lašo degalų. Faktiniai oro teršalai ir dėl apkrovų toliau prastėjantys keliai liks Lietuvoje, o pajamos už degalus keliaus ne į mūsų šalies biudžetą, o į kaimynines valstybes.

Linas Karlavičius, „Viada LT“ generalinis direktorius. „Viada LT“ nuotr.

Taip pat neatmestina, kad dėl didėsiančių mokesčių brangstantį kurą vietos verslas įtrauks į savo išaugsiančias sąnaudas. Pastarosios greičiausiai bus perkeltos į galutinę prekių ir paslaugų kainą bei tokiu būdu vėl iš naujo bus užkurtas po truputį gęstantis infliacijos lauželis.

Abiejų pusių argumentai skamba įtikinamai. Tai kaip pasiekti, kad avis liktų sveika, o vilkas sotus?

Tartis su kaimynais

Kalbant apie aplinkosauginių mokesčių didinimą, problema dar labiau aktualizavosi, kai Lenkijoje prieš Seimo rinkimus buvo pradėtos dempinguoti degalų kainos – litras degalų ten atsieina net iki 50 centų pigiau nei Lietuvoje. Pasienio zona plati, tad į užsienyje degalus pilasi ne vien pervežimo įmonės, bet ir gyventojai. Pastaruoju metu „Viada LT“ pasienio degalinėse apyvarta smuko drastiškai – net iki 80 proc. Tačiau CO₂ rodikliai Lietuvoje tikrai tiek nesumažėjo.

Jei neįgyvendinsime žaliosios transformacijos transporte, CO₂ emisijos pačios nesumažės, o akcizas taps tik bausmės mokesčiu.

 

Išspręsti degalų akcizo mokesčių rebusą sunku, bet įmanoma – tam reikėtų aktyvesnio Vyriausybės vaidmens, siekiant susitarti su gretimų valstybių vadovais dėl mokesčių didinimo kartu, koordinuojant veiksmus. Dviračio išradinėti nereikėtų, nes panašus principas šalių jau veikia apmokestinant kitas akcizines prekes.

Siekiant suvaldyti infliaciją, siūlyčiau įvertinti galimybę šiuo metu tų mokesčių nedidinti, o tai daryti vėliau –  prieš tai suderinus mokesčių politiką su kaimyninėmis valstybėmis. 

Be to, apie būsimą mokesčių didinimą svarbu iš anksto informuoti visuomenę, tuomet gyventojai ir verslas iš anksto prisitaikytų prie besikeičiančių mokesčių bei atitinkamai pakoreguotų savo planus. Pavyzdžiui, įsigytų mažiau degalų vartojančius automobilius ar pradėtų mažinti transporto poreikius.  

Prioritetas – mažinti naftos vartojimą

Svarbu suprasti, kad akcizas ir jo didinimas savaime nėra tikslas. Pagrindinis – siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų, mažinti naftos naudojimą Lietuvos transporte. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš labiausiai nuo iškastinio kuro transporte priklausomų ES valstybių, kai atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudaro kiek daugiau nei 5 proc.

Siekiant dekarbonizuoti transportą, valstybė turėtų imtis kompleksinių veiksmų – nuo elektromobilių, biometano, pažangiųjų biodegalų skatinimo iki darnaus judumo politikos įgyvendinimo ir transporto poreikių mažinimo. Didinant aplinkosauginius mokesčius, bent dalis jų būtų panaudojama transporto taršai mažinti, pavyzdžiui, kofinansuojant elektros tinklų infrastruktūros plėtros projektus. Pateiksiu konkretų pavyzdį – „Viada“ planuoja įrengti greito pakrovimo stotis elektromobiliams visose savo degalinėse, esančiose prie pagrindinių magistralinių kelių Lietuvoje. Deja, realybė yra tokia, kad ne visur ESO turi galimybę užtikrinti tokių krovimo stočių prijungimą prie elektros tinklų.

Apibendrinant, mokesčių didinimas turi prasmę tik tuomet, jei dėl jų sutariame su kaimyninėmis valstybėmis – turime neskubėti ir aktyviau ieškoti galimybių susitarti. Visgi, jei neįgyvendinsime žaliosios transformacijos transporte, CO₂ emisijos pačios nesumažės, o akcizas taps tik bausmės mokesčiu.

Kad taip neatsitiktų, politikai, valdžios institucijos, verslas turi suremti pečius dėl bendro tikslo. Piliečių vaidmuo keičiant savo keliavimo įpročius taip pat turi didelę reikšmę. Todėl tikiu, kad bendrų pastangų dėka Lietuvai gali pavykti.

Sustoti – nevalia

Kaip kalbėjo Kaune įsikūrusios „Ivetra ir ko“ vadovas, pokyčių įmonės veikloje ėmėsi, visų pirma, dėl išorinių veiksnių – ekonominių svyravimų. Kuo geriau pasiruošti sudėtingoms situacijoms ir per ilgai neatidėlioti pokyčių – šią sunkmečio pamoką išmoko ir 26 metus rinkoje veikiantis sunkvežimių servisas.

„Įvairūs sąstingiai ir krizės – proga atidžiau paanalizuoti, kaip ką padaryti, kad situacija pasikeistų. Analizuoji užsienio šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Vokietijos pavyzdžius, bandai remtis jų istorijomis ir gerąja patirtimi, pritaikyti kai kuriuos tose šalyse pasiteisinusius sprendimus. Ne visi jie prigyja mūsų šalyje, bet tie, kurie pasiteisino, jau duoda rezultatų“, – komentavo B. Ignatjevas.

Bendrovė pastaraisiais metais pasirašė naujų sutarčių su klientais, serviso partneriais arba kitomis stambiomis kompanijomis. Kone didžioji serviso klientų dalis – tarptautinių krovinių vežėjai, vis daugiau dėmesio skiriantys Žaliajam kursui, degalų taupymui, modernioms technologijoms.

„Šiuo metu rinka labai greitai keičiasi. Pavyzdžiui, detalių kainos keičiasi kas savaitę, kai kurių detalių trūksta, o tam įtakos turėjo ir pandemija, ir infliacija. Tenka spręsti ir dar vieną – darbuotojų stygiaus – problemą, su kuria susiduria visas transporto sektorius. Meluotų teigiantys priešingai. Ši problema opi ne tik Lietuvoje  – darbuotojų trūksta ir kitose šalyse“, – kalbėjo įmonės direktorius.

„Ivetra ir ko“ pradėjo užsakomąją ir didmeninę prekybą vilkikams skirtomis detalėmis, kurios į Pabaltijo regioną atkeliauja iš Vokietijos ir Prancūzijos.

Pašnekovas pripažįsta: šios veiklos ėmėsi dėl vienos svarbios priežasties – nieko nesiimant augimą greitai pakeistų nuosmukis. „Nuolatinės naujų veiklos krypčių paieškos, atidus rinkos stebėjimas – būtinybė, nors rezultatai nėra pastebimi iš karto, reikia įdirbio ir laiko.

Logistikos, transporto ir jų aptarnavimo srityse niekada nebūna paprasta. Mūsų kasdienybė – nuolatiniai pokyčiai, naujų nišų, produktų paieška ir pasiūla klientams. Bendrovėje nuolat atnaujinamos kompiuterinės diagnostikos programos, specialistai domisi naujovėmis – pokyčiai neišvengiami“, – apibendrino įmonės vadovas.

Nėra neįveikiamų iššūkių

Viena iš Europos puspriekabių ir priekabų gamybos lyderių, bendrovės „Schmitz Cargobull“ atstovai Lietuvoje „Schmitz Cargobull Baltic“ su serviso partneriu „vetra ir ko“ bendradarbiauja jau ne vienerius metus.

Klientų aptarnavimo vadybininkas Justas Jauniškis paaiškino, jog ilgalaikio bendradarbiavimo sėkmę lėmė partnerių atsakomybė ir veržlumas – šios savybės versle labai svarbios. Visos iškylančios problemos, iššūkiai ir užduotys sprendžiamos neatidėliojant, o rezultatai – puikūs.

Kaip pripažįsta pašnekovas, jam yra tekę susidurti ir su kitokiomis patirtimis, kuomet darbai būdavo atliekami atmestinai, kas kainuodavo papildomai, klientai skųsdavosi, jog problemos sprendimas užtrunka, tenka kreiptis į skirtingus servisus – su „Ivetra ir ko“ panašių nesusipratimų nėra buvę, o patikimumas šiame dinamiškame sektoriuje ypač svarbus.

Su sunkvežimių serviso komanda „Schmitz Cargobull Baltic“ tenka bendradarbiauti nuolat, jie – solidi pagalba Kaune, tad klientams garantinio, pogarantinio remonto ar kitais klausimais rekomenduoja vykti būtent į šį servisą.

Pašnekovas prisiminė atvejį, kuomet kitiems servisams atsisakius padėti, „Ivetra ir ko“ buvo vieninteliai Kaune, sutikę spręsti problemą jau gerokai po darbo valandų.

„Šio sunkvežimių serviso komanda kai kuriais atvejais įsipareigoja atlikti tai, kas jiems nepriklausytų, bet jie stengiasi dėl klientų ir sėkmingai padaro. Remdamiesi mūsų pateikta informacija, nuolat atnaujina įrangą ar patobulina žinias, todėl sugeba išspręsti sudėtingiausias problemas – padaryti tai, ko negali kiti. Transporto sektorius – konkurencinga sritis, įmonės stengiasi kuo greičiau diegti naujoves, kad turėtų bent minimalų pranašumą prieš konkurentus. „Ivetra ir ko“ taip pat stengiasi neatsilikti, įgyvendina visus mūsų iškeliamus tikslus ir yra kompetentinga atlikti visus jai patikėtus darbus, – komentavo J. Jauniškis.

Prioritetas – profesionalumas

Krovinių gabenimo bendrovė „Linėja transport“, šiuo metu turinti 30 vilkikų ir planuojanti augimą, su „Ivetra ir ko“ bendradarbiauja antrus metus. Vilkikai važinėja po Lietuvą, Baltijos šalis, tad serviso paslaugos būtinos, o jas bendrovei teikia „Ivetra ir ko“.

Kaip kalbėjo įmonės transporto vadovas Mangirdas Juodinis, kone trisdešimtmetį dirbdamas transporto srityje, jau atpažįsta profesionalus, kuriais galima pasitikėti, taigi, pasirinkti kompetentingus partnerius nebuvo sunku. Atliekamų darbų kokybė puiki, sąlygos lanksčios – šie serviso privalumai verslui ypač svarbūs.

Priešingai nei daugelis mano, tobulėjanti technika genda ne mažiau, o gedimai sudėtingėja – patirtis ir žinios tampa vis svarbesnės, kaip ir tinkamos kompiuterinės programos, be kurių darbas nebūtų įmanomas.

Kone dešimtmetį su „Ivetra ir ko“ bendradarbiaujančios bendrovės „Inter Cars Lietuva“ direktorius Donatas Čiočys pabrėžė, jog partnerystė su „Ivetra ir ko“, kaip ir su kitais partneriais, jiems labai svarbi, ir ji išties sėkminga.

Abu partnerius, pašnekovo žodžiais, vienija dėmesys naujovėms. „Ivetra ir ko“ daug dėmesio skiria žinioms atnaujinti – nuolat dalyvauja mūsų organizuojamuose mokymuose, naujovėms diegti, įsigydami modernių priemonių, programų, aktyviai vysto verslą, nuolat gerina į paslaugų kokybę, o mes, matydami jų aktyvumą, kuo galėdami jiems padedame. Tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas ir toliau išliks pozityvus“, – teigė D. Čiočys.

Šis servisas tapo ir pirmuoju Lietuvoje nepriklausomo servisų tinklo „Q-service Truck“, kurio idėja gimė Lenkijoje, ir kurį administruoja „Inter Cars“, S. A., nariu. Nepriklausomi tinklo nariai –  skirtingose šalyse veikiančių servisų specialistai – dalijasi patirtimi ir žiniomis.

Statybų sektorius atsakingas net už 40 proc. CO₂

Kauno technikos kolegijos (KTK) Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento docentės dr. Rositos Norvaišienės teigimu, statybų sektorius yra vienas didžiausių klimato kaitos pokyčių sukėlėjų, tačiau jau šiandien daromi žingsniai, kad taršą ir daromą žalą būtų įmanoma sumažinti kuo ženkliau.

„Žaliasis ES kursas visus įpareigoja siekti vieno tikslo – iki 2050 m. neutralaus klimato Europoje. Tad CO₂ emisijos yra ir bus mažinamos visais įmanomais būdais. Statybų sektorius – jokia išimtis. Skaičiuojama, kad statybų sektorius yra atsakingas už 40 proc. CO₂. Čia reikia turėti omenyje visą ciklą: nuo statybinių medžiagų pagaminimo, transportavimo ir statybų, iki pastato išlaikymo ir galiausiai nugriovimo. Dabar į statybų procesą pradedama žiūrėti kitaip ir visas iškastines medžiagas, kurias mes naudojame ir kurios daugiausiai sunaudoja energijos (betonas, cementas, gelžbetonis), ir išskiria CO₂, reikia keisti atsinaujinančiomis, ekologiškomis šiltinimo medžiagomis bei konstrukcijomis, tokiomis kaip medis, ir daryti mažiausią įmanomą poveikį planetai“, – sako ji.

Nors Lietuvoje galima sutikti medinės konstrukcijos privačių namų, tačiau daugiaaukštė namų statyba ir pati koncepcija žengia tik pirmuosius žingsnius. Norint plėsti šią sritį, Kauno technikos kolegijos Statybų inžinerijos studentai ir Statybos inžinerijos krypties dėstytojai prisijungė prie tarptautinio projekto, kurio metu siekiama apmokinti studentus dirbti su ateities žaliosiomis technologijomis ir sprendimais.

„Artimiausiu metu mediniai pastatai bus projektuojami ir statomi naudojant tvarius, našius inžinerinius medienos komponentus, tačiau tam tikras plieno ir betono statybinių medžiagų kiekis turės išlikti, kad užtikrintų konstrukcijų stiprumo, gaisrų prevencijos, drėgmės ir ekonominius reikalavimus. Medžio, betono ir plieno derinimas leidžia pateikti tvarius pastatų konstrukcijų sprendimus, pagerinančius pastato eksploatacines savybes ir dizainą. Tad, norint patenkinti dabartinės ir ateities darbo rinkos poreikius, būtina parengti studentus, turinčius novatoriškų taikomųjų įgūdžių hibridinių medinių pastatų projektavimo, statybos srityje“, – teigia dr. R. Norvaišienė.

Tarptautinis projektas virs mokymo moduliu

„Hibridinių aukštuminių pastatų“ projekto metu studentai iš skirtingų ES šalių dirbo prie 8-ių aukštų gelžbetoninio daugiaaukščio gyvenamojo pastato, esančio Tartu mieste, modelio.

„Studentai, naudodami Lietuvoje dar mažai naudojamą projektinį mokymosi modelį, trijų (2 savaičių trukmės) seminarų-mokymų skirtingose šalyse metu turėjo galimybę pritaikyti įgytas teorines žinias ir įprastą gelžbetoninį pastatą sumodeliuoti iš medinių konstrukcijų. Turėdami visą projekto dokumentaciją ir buvusių studentų darbus, projekto metu studentai parinko medines konstrukcijas, atsižvelgdami į stiprumines savybes bei jungimo galimybes,  pritaikė technologijas, sudarė technologines korteles, gilinosi į jų akustinius, gaisrinius, šiluminius, aplinkos apsaugos reikalavimus,  skaičiavo projekto sąmatą ir įgyvendino visą projektą nuo pradžios iki pabaigos, atsižvelgdami į pačias smulkiausias detales. Kartu su KTK studentais projekte dalyvavo Estijos, Portugalijos, Lenkijos, Prancūzijos studentai – būsimi inžinieriai ir architektai, paskaitas skaitė statybinių konstrukcijų gamintojai. Tad žinių laukas ir idėjų spektras, projektuojant naują objektą, buvo labai platus. Studentai, dirbdami tarptautinėse komandose, savo statybos projektams rinkosi medžio masyvo plokštes, kryžminę laminuotą medieną, laminuoto lukšto medieną, klijuotos medienos sijas ir kolonas, medienos modulinius blokus. Projekto metu bus paruoštas Bakalauro studijų programos modulis „Tvari, naši hibridinė medinė statyba“, kuris yra grįstas inovatyviu projektiniu mokymusi, taikant ir mišraus mokymosi metodus, skirtus parengti besimokančiuosius, kurie gerai supranta aplinką, yra įsipareigoję taupyti išteklius, mažinti energijos naudojimą ir švaistymą statyboje, taip mažinant anglies pėdsaką mūsų planetoje. Šis produktas taps moduliu, kurį bus galima rasti internete ir juo naudotis galės bet kurios ES šalies studentas. Taip pat šis modulis bus integruotas į Kauno technikos kolegijos studijų procesą“, – artimiausius planus dėsto KTK specialistė.

Planuojama ir daugiau projektų

„Atsinaujinantys šaltiniai yra neišvengiama ateitis. Neužilgo Lietuvoje svarstoma įvesti reikalavimą, kad daugiau nei 50 proc. visų statybos medžiagų naujuose visuomeninių pastatų statybų projektuose turėtų sudaryti statybinės medžiagos iš medienos ir organinių medžiagų ir šiuos pastatu statyti aukštesnius nei kad dabar numato teisės aktai. Šį reikalavimą svarstoma įvesti jau 2024 m. Tad ateitis yra daug arčiau nei manome. Todėl jau šiandien būtina nukreipti studentus tinkama kryptimi, mokyti naudoti atsinaujinančius išteklius, kurti tvarius ir žalius projektus. Labai džiugu, kad vis dažniau studentų baigiamuosiuose darbuose matome naudojamas medines konstrukcijas. To tikrai nebuvo prieš 3–5 metus. Einame tikrai teisinga kryptimi. Turime jos nepamesti, kad vėliau netektų vytis kitų. Žinoma, neužteks vien pakeisto mąstymo. Reikalinga visuma – studentai, mokantys taikyti naujus metodus ir projektuojantys iš atsinaujinančių šaltinių, valstybė ir teisinė bazė, kuri žvelgtų inovatyviai, peržiūrėtų gaisrinius ir kitus reikalavimus bei juos pritaikytų prie žaliojo ES kurso“, – sako dr. R. Norvaišienė.

Šiemet net kelios nominacijos buvo susijusios su žaliuoju kursu.

Kauno rajono savivaldybei aplinkos ministras Simonas Gentvilas „Auksinę krivūlę“ įteikė už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą. Tai jau septintoji Kauno rajono pelnyta krivūlė.

Apdovanojimą atsiėmęs meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad tvarūs sprendimai ir gamtos saugojimas yra ne tik savivaldybės, bet ir visos bendruomenės rūpestis. Savivaldybė investuoja į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, sparčiai plėtojama daugiabučių renovavimo programa. Savivaldybė kartu su Batniavos ir Vilkijos seniūnijų bendruomenėmis ryžtingai ėmėsi nuo žvyro kasėjų saugoti vertingą Pakarklės mišką. Kartu su bendruomenėmis Garliavos, Karmėlavos, Neveronių, Užliedžių, Vilkijos ir kitose seniūnijose kuriami parkai ir skverai.

Jau septynioliktus metus LSA rengiamų apdovanojimų ceremonijoje skulptoriaus Ramūno Almino sukurtas „Auksinės krivūlės“ statulėles merams įteikė visų 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybės ir Lietuvos verslo konfederacijos vadovai.

„Savivaldybės ne tik padeda valstybei sudėtingose situacijose, bet ir rūpinasi ne mažiau svarbiais kasdieniais gyventojų poreikiais: švietimu, regionų ekonomikos skatinimu, socialinės atskirties mažinimu, infrastruktūra, aplinkosauga, kultūros sklaida“, – pastebėjo LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Ekspertai pasisako vieningai

Žemės ūkio ir maisto pramonės laukiantys žaliosios strategijos iššūkiai, akivaizdu, nėra vien šio sektoriaus atstovų rūpestis. Jų patiriami sunkumai ir nuostoliai tiesiogiai koreliuoja su skaičiais, kuriuos galutinis vartotojas regi maisto produktų kainų etiketėse. Ir šiandien tūlo šalies pirkėjo šis vaizdas neabejotinai nedžiugina, nepaisant visų objektyvių realybės aplinkybių.

Kaip pripažino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, karas Ukrainoje labai paveikiai apnuogino problemas, apie kurias dėl žaliojo kurso užmojų ES politikus įspėjo tiek JAV, tiek Senojo žemyno mokslininkai, ekspertai.

„Kai ES sudėliojo ambicingus žaliojo kurso planus, pirmiausia JAV žemės ūkio departamentas suskubo parengti analizę, kaip tai atsilieps žemės ūkiui ir apskritai verslui ne tik JAV, bet ir platesniu aspektu. Paskui sekė nemažai Europos šalių tyrimų, ir visi jie kalba apie tą patį – tie ambicingi tikslai turės savo kainą, socialiniai, ekonominiai klausimai paaštrės, nes labiau investuojant į jų įgyvendinimą, maistas neišvengiamai brangs. Kitas niuansas – siekiama žymiai išplėsti ekologinius ūkius, tačiau apimties prasme juose pagamintos produkcijos mažiau kartais. Vadinasi, kalbame apie padidėjusias sąnaudas ir atitinkamai sumažėjusią gamybos apimtį, nors žmonių pasaulyje daugėja, tad produkcijos paklausa nemažėja“, – iliustravo pašnekovas.

Įvertino: „Dabar matome, kad dėl ambicingų žaliojo kurso tikslų kai kur smarkiai perlenkta, tačiau įsiklausyti į oponentų, mokslininkų, praktikų argumentus neskubama“, – teigia LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Smūgis mitybos sistemai

Dar Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA) atkreipė dėmesį į tai, kokį smūgį karas sudavė visai pasaulio mitybos sistemai – nuo gamybos, logistikos, prekybos iki kainų.

Nuo šių abiejų šalių, kurios praėjusiais metais pateko į didžiausių pasaulio kviečių, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir sėklų eksportuotojų trejetuką, produkcijos ypač priklausomos mažiau išsivysčiusios ar maisto trūkumą patiriančios pasaulio valstybės.

Kalbame apie padidėjusias sąnaudas ir atitinkamai sumažėjusią gamybos apimtį, nors žmonių pasaulyje daugėja.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pateiktoje ataskaitoje prognozuotas maisto kainų šuolis jau pasitvirtino su kaupu, kita kur kas grėsmingesnė karo padarinių prognozė – badaujančių žmonių skaičius Pietryčių Azijoje, Rytų ir Šiaurės Afrikos dalyse išaugs nuo 8 mln. iki 13 mln. Pasiektas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto suteikia vilčių išvengti bado tiesiogine to žodžio prasme mažiau ekonomiškai pajėgiose valstybėse.

Galbūt globalia prasme lyginti šių regionų ir Lietuvos situaciją būtų neetiška, tačiau, kaip pastebėjo LAAA vadovė Zita Varanavičienė, nemažai daliai mūsų šalies gyventojų maisto kainų klausimas yra ypač jautrus.

„Penktadalis žmonių Lietuvoje balansuoja ties skurdo riba, o pastaruoju metu dėl energetinio karo maisto produktai smarkiai pabrango. Tad dabar galbūt ne palankiausias metas šaudyti sau į kojas ir riboti maisto užauginimą. Mes galime gyventi be ne pirmo būtinumo prekių, tačiau maistas, vanduo mums yra svarbiausi“, – kalbėjo pašnekovė.

Poveikis: karas Ukrainoje apnuogino problemas, apie kurias dėl žaliojo kurso užmojų ES politikus įspėjo tiek JAV, tiek Senojo žemyno mokslininkai, ekspertai. (Freepik.com nuotr.)

Prasmė ir motyvai neginčijami

Z.Varanavičienė antrino šalies ūkininkų atstovui, kad žalieji pokyčiai vyksta Europos žemės ūkio intensyvumo mažinimo kryptimi.

„Gyventojų skaičius planetoje sparčiai didėja ir resursus reikia naudoti protingai, taupiai. Manau, dėl to niekas nesiginčija – tai kiekvieno geros valios ir sveiko proto žmogaus tikslas. Tačiau, kai buvo paskelbtas ES žaliasis kursas, visų vėlesnių studijų, tyrimų išvada vienareikšmiška – derlingumas ir produktų prieinamumas sumažės, – sako LAAA vadovė. – Todėl šiek tiek glumina, kad nematoma reali situacija, su kuria pasaulis susidūrė po vasario 24-osios, arba nesugebama laiku ir greitai adaptuotis, nes atrodo, kad traukinys rieda sau, o mes nepaisome, kas vyksta šalia. Vaizdžiai kalbant, koja gangrenuoja, o mes daromės pedikiūrą.“

Dabartinė Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pozicija – žaliojo kurso kryptys neturėtų keistis. „Klimato kaitos, biologinės įvairovės praradimo krizės tebevyksta, o žemės ūkis yra vienas iš jau šiandien labiausiai paveiktų sektorių, bet taip pat turintis didelį potencialą prisidėti prie šių krizių švelninimo“, – sakoma ministerijos komentare.

Ilgesniajam laikotarpiui strateginiuose dokumentuose kol kas yra numatyti tik klimato tikslai – siekiama, kad iki 2050 m. Lietuva taptų klimatui neutralia šalimi. Pagal Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę artimuoju periodu – iki 2030 m. Lietuva yra numačiusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas iš sektorių, nedalyvaujančių ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, 25 proc., palyginti su 2005 m. Vienas šių sektorių – žemės ūkis, ir jam keliamas 11 proc. sumažinimo tikslas, palyginti su 2005 m.

Iki 2030 m. mineralinių trąšų naudojimą planuojama sumažinti 15 proc., palyginti su 2020 m., taip pat siekiama ekologinio žemės ūkio naudmenų dalį išplėsti iki 15 proc. Prognozuojama, kad, įgyvendinant 2023–2027 m. bendros žemės ūkio politikos strateginį planą, per šį laikotarpį ekologiniai plotai šalyje padidės nuo 8 proc. iki 13 proc.

Lūkesčiai, sirpinti gerovės

Palyginkime: žaliojo kurso pagrindu sukurta žemės ūkiui ir maisto pramonei aktuali „Nuo lauko iki stalo“ strategija ES lygio tikslais iki 2030 m. įvardija: bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus; maisto medžiagų išplovimą iš trąšų sumažinti 50 proc. ir todėl naudoti bent 20 proc. mažiau trąšų.

„Tai, kad Lietuvos numatyti nacionaliniai tikslai yra mažesni nei tikslai, keliami „Nuo lauko iki stalo“ ir ES Biologinės įvairovės strategijose, nesusiję su karu Ukrainoje ar mažinama žaliojo kurso ambicija. ES strategijose yra numatyti ES lygmens tikslai – ES šalys narės turi prie jų prisidėti, bet siekiamas reikšmes, nesant teisinių įpareigojimų, nusistato pačios, pagal savo galimybes ir aplinkybes, užtikrindamos tinkamą ambiciją“, – teigiama „Kauno dienai“ atsiųstame ŽŪM komentare.

Tiesa, ŽŪM atstovai pažymi, kad, siekdama sustiprinti apsirūpinimo maistu saugumą, Europos Komisija (EK) priėmė sprendimus, kuriais laikinai sumažinami biologinės įvairovės apsaugos įsipareigojimai ir atveriami didesni plotai žemės ūkio kultūroms auginti.

Šiemet buvo leista nesilaikyti tam tikrų vadinamojo žalinimo įsipareigojimų, o du iš geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, turėjusių įsigalioti 2023 m., susiję su augalų kaita ir negamybinių plotų apsauga, buvo atidėti metams.

Ekologiškos produkcijos paklausa mažėja, o suplanuota, kad jos pasiūla didės.

Vis dėlto, kaip pastebi LŪS pirmininkas R.Juknevičius, dėl ES žaliojo kurso ne tik žemės ūkio sektoriaus atstovai, bet ir patys politikai šiandien atsidūrė nevienareikšmiškoje situacijoje.

„Buvo gražus laikotarpis, kai ekonomika kilo. Kadangi ES populiacija yra pasiturinti, klimato kaita viešumoje buvo aptarinėjama labiau nei kitose šalyse – su šia banga iškilo ir politinė Europos Bendrijos vadovybė, politikai, – pastebėjo pašnekovas. – Tačiau dabar visuomenė deklaruoja kitokius lūkesčius, susijusius su pajamų augimu, vadinasi, ekonominiai ir socialiniai klausimai vėl ima dominuoti.“

Blaškantis gimsta sumaištis

Tad ignoruoti pasikeitusių aplinkybių lyg ir nebeįmanoma, tačiau sykiu besibaigianti kadencija įpareigoja politikus laikytis ankstesnius lūkesčius atliepiančio kurso, sako R.Juknevičius.

„Kai situacija žymiai pasikeitė, politikų blaivus protas sako, kad jie daug ką vertino pernelyg optimistiškai. Bet kaip vėl grįžti į rinkimus, neįgyvendinus savo programos? Tada ieškoma kompromisų, atšaukiami aštriausi punktai, kurie galbūt kažkada vėliau bus įgyvendinti, o tai reiškia, kad jau su kita valdžia, gal ir esant kitiems politikams“, – kalbėjo pašnekovas.

Šalies ūkininkų atstovo žodžiais, toks blaškymasis esantiesiems maisto gamybos grandinėje sukelia daug nerimo ir neaiškumų: „Labai sudėtinga kažką planuoti ir nežinia, kuria linkme judėti. Juk technika perkama ne vienam sezonui, o ir ūkininkavimo praktikos per vienus metus pakeisti neįmanoma.“

Jau pasukusieji į ekologinį ūkininkavimą, kuris reikalauja didesnių investicijų, anot R.Juknevičiaus, šiuo metu jaučiasi itin pažeidžiami.

„Vartotojų įperkamumo lygis krinta, lūkesčių, kad jis greitai atsikurs, nėra, vis daugiau žmonių priversti taupyti maistui. Tie, kurie pirkdavo tik ekologiškus produktus, galbūt dalį jų jau pakeitė nebe ekologiškais, o tie, kurie pirkdavo dalį ekologiškų, galbūt jau priėmė sprendimą, kad nieko tokio, jei vienus kitus metus pakentės ir be tokių produktų. Tad ekologiškos produkcijos paklausa mažėja, o suplanuota, kad jos pasiūla didės“, – realijomis dalijosi LŪS vadovas.

Įžvelgia ir palankią paskatą

R.Juknevičius pripažino, kad šiandienos bendrojoje Europos žemės ūkio politikoje norėtųsi didesnės aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių klausimų pusiausvyros. Kaip priminė pašnekovas, dar Paryžiaus susitarime akcentuota, kad klimato kaitos valdymo priemonės neturėtų prasilenkti su vienu svarbiausių tikslų – populiacija turi būti pakankamai aprūpinta maistu.

„Dabar matome, kad dėl ambicingų žaliojo kurso tikslų kai kur smarkiai perlenkta, tačiau įsiklausyti į oponentų, mokslininkų, praktikų argumentus neskubama“, – pripažino šalies ūkininkų atstovas.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė linkęs manyti, kad kaip tik sunkmetis gali tapti gera paskata dar labiau pergalvoti ir racionalizuoti ūkininkavimo principus. Ir nors, europarlamentaro žodžiais, ES žaliąjį kursą kai kas norėtų matyti baubu, tačiau jis pirmiausia siūlo variantų, kaip dirbti efektyviau ir pigiau.

„Turbūt šiuo metu žemės ūkio sektoriui didžiausias iššūkis – energijos ir trąšų kainos. Tad reikia mokytis prisitaikyti, kaip užauginti derlių naudojant sėjomainą, kitas priemones, pereiti prie išmanaus pesticidų, trąšų naudojimo ir kt. Kad europiečiai nepristigtų reikiamo asortimento ir tinkamos kokybės maisto produktų prieinamomis kainomis, tam iš Europos biudžeto skiriama trečdalis lėšų“, – situacijos nedramatizuoja B.Ropė.

Bronis Ropė (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Uolūs, kai visai nebūtina

Pašnekovo pastebėjimu, pats žaliasis kursas nėra reglamentas, o kryptis, ir Lietuvai neatimta valia nacionaliniu lygiu priimti tokius sprendimus, kurie leistų lengviau dorotis su galimais iššūkiais.

„Nuo kitų metų, kai įsigalios naujoji žemės ūkio politika, vietoj žalinimo, kuris buvo privalomas visiems, bus ekoschemos. Ir jos žemdirbiams bus neprivalomos. Kiekviena valstybė narė pati laisvanoriškai pasirenka labiausiai tinkamas, žemdirbiams didžiausią efektą ir naudą duodančias ekoschemas ir jas pateikia strateginiame plane, – aiškino europarlamentaras. – Tad kas tinka Portugalijai, nebūtinai tinka Lietuvai – rekomendacijos yra bendro pobūdžio, ir kiekviena šalis narė turi teisę pasirinkti. Kitas dalykas, kad neretai mes iškart labai uoliai puolame vykdyti, o paskui pasirodo, kad to visiškai nereikia.“

Įžvalgos apie perteklinį Lietuvos biurokratijos uolumą, kuriuo patys sau darome meškos paslaugą, – ne iš piršto laužtos. Ko verta vien praėjusiais metais į viešumą iškilusi informacija, kad ekologiniams ūkiams mūsų šalyje keliama maždaug pusšimtis reikalavimų, kurių kitur ES nėra.

„Pavyzdžių, kad pas mus neretai bėgama prieš traukinį, nors vertėtų stabtelėti ir atidžiau panagrinėti situaciją, – ne vienas. Kai energetikos ministras teigia, kad elektros kainos šuolis yra dėl algoritmo paradokso, kad dabar tokia energijos kainodara, man norisi paklausti, ar Lietuva derėjosi dėl tų algoritmų, kad nebūtų tokių paradoksų? Labai tikiu, kad visų mūsų pastangomis tikslų skaičiavimo algoritmas augalų apsaugoje bus pakeistas, kitaip mūsų laukia dar vienas algoritmo paradoksas, – įspėjo LAAA vadovė Z.Varanavičienė. – Nors Lietuva augalų apsaugos produktų, kitaip sakant pesticidų, naudoja kelis kartus mažiau nei Europos vidurkis, nacionalinis tikslas, kuris nustatomas įgyvendinant žaliojo kurso strategiją „Nuo lauko iki stalo“, nurodytas toks pats, kaip ir valstybėms, kurios šių produktų naudoja kelis kartus daugiau nei ES vidurkis.“

Nevienodai: nors Lietuva pesticidų naudoja kelis kartus mažiau nei Europos vidurkis, pagal žaliojo kurso strategiją jų naudojimą ji turėtų sumažinti tokia pačia dalimi, kaip ir valstybės, kuriose šių produktų sunaudojama keliskart daugiau. (Freepik.com nuotr.)

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudojama mažiau nei 90 proc. visų ES valstybių. Pavyzdžiui, Maltoje naudojama 10,8 kg/ha pesticidų, o Lietuvoje jų kiekis svyruoja tarp 0,7 ir 1,5 kg/ha. Tačiau, pasak ekspertės, pasitelkus matematines formules, Lietuvai projektuojamas neproporcingai didelis augalų apsaugos produktų mažinimas.

Taršą eksportuosime kitiems?

LAAA vadovės teigimu, konkrečiais skaičiais, procentais išreikšti ambicingi žaliojo kurso siekiai apskritai neturėtų būtų panacėja, nes tai nebūtinai reiškia tą vertę, kurios tikimasi.

„Buvo atliktos kelios mokslininkų studijos, kuriose teigiama, kad užauginti 1 kg ekologiško maisto reikia didesnės CO2 emisijos, palyginti su to pačiu kiekiu tradiciniu būdu užauginto maisto. Vadinasi, užuot mažinę, dar ir padauginame šiais laikais taip linksniuojamą taršalą. Be to, turime neužmiršti, kad žemė taip pat yra baigtinis resursas ir jos reikia viskam – nuo saugomų teritorijų iki miestų, infrastruktūros plėtros. Tad turėtume siekti iš to paties plotelio išauginti kuo daugiau maisto, o ne tuos plotelius plėsti“, – sako pašnekovė.

Kai buvo paskelbtas ES žaliasis kursas, visų vėlesnių studijų, tyrimų išvada vienareikšmiška – derlingumas ir produktų prieinamumas sumažės.

Atitinkamas atoveiksmis prognozuojamas ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“ siekiui sumažinti Europos žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 40–60 proc.: mokslininkų teigimu, dėl sumažėjusio produktyvumo Europai perkant maisto produktus iš trečiųjų šalių šios emisijos paprasčiausiai persikels į kitas šalis.

„Kas mums suteikia teisę auginti sau maistą ir kartu teršti kitur? ES kaip ekonomiškai išsivystęs regionas gali taikyti technologijas ir tai padaryti su mažesne žala gamtai, ko galbūt nepavyktų mažiau išsivysčiusioms ir ekonomiškai nepajėgioms valstybėms“, – įžvalgomis dalijosi Z.Varanavičienė.

Prioritetas – tausa ir išmanumas

Nors karo sąlygomis pavyko padėti ukrainiečiams apsėti didžiumą plotų, taip pat imtasi spręsti grūdų transportavimo problemas, geopolitinė situacija vis dar įtempta ir neprognozuojama.

Akivaizdu ir tai, kad dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugus degalų, trąšų, elektros energijos kainoms ir kitoms sąnaudoms, žemės ūkio sektoriaus atstovams tenka patirti sunkumų, kurie turės ilgalaikių padarinių.

Zita Varanavičienė/Asmeninio archyvo nuotr.

LAAA vadovės Z.Varanavičienės manymu, atsižvelgiant į situaciją, būtina peržiūrėti ne pačius žaliojo kurso tikslus, bet įgyvendinimo metodus ir laiką, kada ką įgyvendinti ir susitelkti į alternatyvų paieškas.

„Bet kokią gerą idėją galima nužudyti blogu įgyvendinimu. Kol kas pasigendu žaliosios žemės ūkio strategijos visa apimančio poveikio vertinimo, deramo žvilgsnio ekonominiu aspektu. Jau dabar Europoje auginami produktai yra labai kokybiški ir paklausūs, turimą perprodukciją visada galime eksportuoti, tai sėkmingai ir darome. Tad šiandien, manyčiau, reikėtų eiti ne Europos žemės ūkio nuintensyvinimo draudimais ir ribojimais linkme, o susitelkti į alternatyvų paieškas ir tiksliuosius metodus, kurie leidžia taupiai naudoti resursus be didelio produktyvumo smukimo“, – įvardijo pašnekovė.

Ar priemonės – efektyvios?

Senojo žemyno transportininkai sulaikę kvapą laukia „Euro 7“ standarto išklotinės, tačiau ir dabar neabejojama, kad Europos Komisijos (EK) kryptis nesikeis: automobiliai turės dar sparčiau judėti ekologiškumo link.

Specialistai pažymi, kad viena didžiausių problemų šiame kelyje – laikas, nes komerciniam transportui reikalingos veiksmingos technologijos dar tik ateina ir šiuo metu reikalauja milžiniškų investicijų. Tačiau, norint ekologinės pažangos, jau dabar reikėtų šimtus tūkstančių dyzelinu varomų transporto priemonių nedelsiant keisti netaršiomis, bet daugelis transporto parkų valdytojų nepasirengę tokio lygio investicijoms.

„Net Europos žaliasis kursas atsidūrė po didinamuoju stiklu, kai praeitą rudenį, smarkiai pašokus energetikos išteklių kainoms Europoje, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, pasigirdo nuomonių, ar spartus perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių nevirsta infliaciniais procesais visoje energetikos grandinėje. Dabar papildomą infliacijos impulsą kelia ir Rusijos agresija Ukrainoje. Bet kokiu atveju veiksmingiausias būdas neauginti energijos ištekliams tenkančių išlaidų yra optimalus vartojimas, o siekiant tokio tikslo pirmiausia verta apsvarstyti, ar dabar naudojamos efektyviausios priemonės“, – sakė „Iveco“ prekių ženklo vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis.

Specialistai pažymi, kad viena didžiausių problemų šiame kelyje – laikas, nes komerciniam transportui reikalingos veiksmingos technologijos dar tik ateina ir šiuo metu reikalauja milžiniškų investicijų.

Specifiniai aspektai

Logistikos ir transporto paslaugų įmonės „AD Rem Transport“ vadovas Antanas Šimelis atkreipė dėmesį, kad komercinio transporto parkų valdytojai susiduria su tam tikra specifika.

Asmeninės paskirties automobilių gamintojai elektrifikuojasi tikrai sparčiai, o komercinio transporto srityje proveržio tenka palaukti.

Specialisto teigimu, labai tikėtina, kad galime sulaukti alternatyvių technologijų, kurios prisidės prie ambicingų taršos mažinimo tikslų.

„Automobilis savaime, kol nevažiuoja, nėra tiesioginis taršos šaltinis, taigi svarbu, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis eksploatuojamas. Vertintini keli aspektai – efektyvus maršrutų planavimas, atstumas, nuvažiuojamas be krovinio, optimalus prekių svoris ir tūris, logistikai svarbios infrastruktūros vystymas ir naudojimas. Tad išteklių tarša optimizuota ir dabar naudojamoje visoje tiekimo grandinėje, ir tai taip pat leidžia sumažinti bendrą nuosavybės kainą (angl. „Total cost of ownership“, arba TCO)“, – kalbėjo A.Šimelis.

Siūlo taupymo variantus

Pasak E.Jakubonio, tikėtino masiškumo ir esminio proveržio keičiantis komercinio transporto technologijoms dar teks palūkėti, tačiau veiksmingų sprendimų reikia jau dabar.

Tam, specialisto pastebėjimu, neretai užtenka tik pakoreguoti veiklos įpročius ir pritaikyti logistinius pakeitimus, kurie leis įmonei automatiškai gauti teigiamą finansinį ir tvarumo rezultatą.

„Mes savo klientams siūlome konkretų būdą, kurį pritaikius galima ne tik 48 proc. sumažinti CO₂ taršą, bet ir 32 proc. apkarpyti TCO. Tai visiškai žemiškas sprendimas, leidžiantis optimizuoti veiklą: naudojami tie patys dyzeliniai „Iveco Daily“ furgonai, tačiau iš 3,5 t pakeisti į 5 t ar net 7 t segmentą“, – atskleidė specialistas.

Anot jo, pakeitus populiariausio segmento lengvąjį į didesnio krovumo komercinį automobilį, galima nuvežti anksčiau naudotų dviejų ar net trijų transporto priemonių krovinį, taigi ir įveikti mažiau kilometrų bei sunaudoti mažiau degalų. Visi susiję pokyčiai – nuo vairuotojų kategorijos keitimo iki kelių rinkliavos mokesčių – įtraukti į kalkuliacijas, kurių rezultatas vis vien rodo akivaizdų lėšų sutaupymą ir geresnius ekologinius rodiklius.

„Per penkerius metus galima sutaupyti beveik šešiaženklę sumą. Be to, nuo 2026-ųjų N1 klasės automobiliai praras savo pranašumus prieš N2 klasę, kai komerciniams automobiliams iki 3,5 t reikės naudoti techniką su tachografais, tad šis aspektas taip pat verčia transporto savininkus susimąstyti iš anksto“, – tvirtino E.Jakubonis.

Alternatyvų yra ir bus

Bendrovės „Sixt“ atstovybės mūsų šalyje pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis sakė, kad toks pavyzdys yra vienas iš kelių, ieškant būdų optimizuoti transporto parko naudojimą.

„Paskaičiuokime: vietoj trijų automobilių galima įsigyti du didesnius ir vien perkant sutaupyti bent 10 tūkst. eurų. Didesnis automobilis naudos nežymiai daugiau degalų, tačiau dvi transporto priemonės vietoj trijų leis sutaupyti“, – teigė Lietuvos metų komercinio automobilio rinkimų komisijos narys.

Jo pastebėjimu, 5 t ir didesniuose automobiliuose montuojami varikliai turi nežymiai ilgesnius aptarnavimų intervalus, tad tikėtina, kad rečiau bus gaištama servisuose ir taupiau bus naudojami tiek variklio, tiek paties automobilio ištekliai.

„Be to, N2 klasei nebūtinos žieminės padangos, tai irgi leidžia specifiniams verslams sutaupyti. N2 klasės transporto priemonių kelių rinkliavos mokestis didesnis, tačiau vietoj, pavyzdžiui, trijų vairuotojų, reikėtų tik dviejų“, – skaičiavo V.Stanislovaitis.

E.Jakubonio teigimu, alternatyvų paieška netrukus taps visų rinkos žaidėjų kasdienybe – vieni krovinius pradės gabenti traukiniais, kiti naudosis daugiamodalinėmis galimybėmis, treti ims plukdyti laivais, tad mąstymas tokia kryptimi nebus kažkoks išskirtinumas.

„Industrija reikalauja brangių technologijų. Kalbant apie ilgalaikius procesus net mažytis patobulinimas dėl masto efekto gali sukelti labai didelių pokyčių – tiek išlaidų, tiek teršalų išmetimo sumažinimo“, – reziumavo „Iveco“ atstovas.

Už tokią sumą ji įsigijo visuomenės informavimo kampanijos paslaugas – neskelbiamas derybas laimėjo ir užsakymą metams gavo bendrovė „Magnet Lt“.

„Nors Žaliasis kursas jau pradėtas įgyvendinti, plačiajai visuomenei tai dar nėra žinoma ir pažįstama. O žvelgiant į ateitį, didelė dalis Lietuvos žemės ūkio strategijos ir finansavimo bus paremta būtent Žaliojo kurso tikslais“, – BNS teigė ministerija.

Anot jos, kampanijos tikslas – supažindinti visuomenę su Žaliojo kurso tikslais ir jų pasiekimo būdais, informuoti, kuo jis bus naudingas visiems gyventojams.

„Magnet Lt“ turės informuoti paramos gavėjus, socialinius partnerius, visuomenę apie paramos galimybes, reikalavimus, taip pat užtikrinti grįžtamąjį ryšį su paramos gavėjais.

Pasak ministerijos, kampanija finansuojama Kaimo plėtros programos lėšomis.