„Penkeri metai teismų, tikrai buvo nepigi advokatų kontora. Kiekvienas centas yra pagrįstas dokumentu. Man, kaip verslu neužsiimančiam, brangiai kainavo – dešimtys tūkstančių eurų. Mes manome, kad ši byla neturėjo pasiekti teismo. Po išteisinimo galėtų kompensuoti“, – BNS sakė A. Katinas.

Šiuo metu 63 metų politikas eina tarybos nario pareigas. Socialdemokratų partija šių metų kovą jį kėlė kandidatu į Utenos merus, bet jis nebuvo perrinktas.

A. Katinui byloje dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teisme atstovauja trys advokatai – Milda Markevičiūtė, Rimantas Simaitis ir Linas Kuprusevičius. Teismo posėdis numatytas antradienį.

Politikas prašo atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą – advokato išlaidas, negautas pajamas už nušalinimo laikotarpį.

„Pavasarį vyko parengiamasis posėdis. Dabar nagrinės iš esmės. Visi trys atsakovų atstovai išreiškė poziciją, kad nepageidauja taikiai susitarti. Šio klausimo teismas net nekėlė“, – BNS sakė advokatas L. Kuprusevičius, paklaustas, ar bandyta pasiekti taikų susitarimą.

Penkeri metai teismų, tikrai buvo nepigi advokatų kontora. Kiekvienas centas yra pagrįstas dokumentu. Man, kaip verslu neužsiimančiam, brangiai kainavo – dešimtys tūkstančių eurų.

Per parengiamuosius posėdžius teismas paprastai pasiūlo šalims ginčą baigti taikiai.

Kaip atsakovas byloje yra Lietuvos Respublika, jai atstovauja Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Šiemet Lietuvoje įsigaliojo įstatymo norma, kai išteisintiems asmenims neretai kartu su išteisinamuoju nuosprendžiu priteisiamos išlaidos advokatui, patirtos per ikiteisminį tyrimą ir teismuose. Vykstant A. Katino procesui, ši norma dar negaliojo.

2021 metų vasarį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad už piktnaudžiavimą anksčiau nuteistą A. Katiną išteisina.

Taip pat visiškai išteisinta ir šioje byloje dėl dokumento klastojimo pirmosios instancijos teismo nuteista buvusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovė Džiuljeta Žiugždienė.

Anot Apeliacinio teismo, A. Katino veiksmai, prašant savivaldybės tarnautojo nuvažiuoti įvertinti Dž. Žiugždienės gyvenamojo namo stogo būklės, kreipiantis su prašymu į bendrovės „Utenos melioracija“ direktorių dėl stogo remonto ir žinant, kad ši įmonė nuolat dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose bei tarpininkaujant perduodant sodybos raktus, neabejotinai buvo privataus pobūdžio.

„Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, bet ne kaip nusikalstama veika – piktnaudžiavimas tarnyba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė“, – pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinio teismo vertinimu, bendrovės „Utenos melioracija“ direktorius pats netinkamai interpretavo susidariusią situaciją – A. Katinas nedavė nurodymo darbus atlikti neatlygintinai.

„Taip pat nenustatyta, kad tokiais veiksmais A. Katinas padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, o tai yra būtinasis piktnaudžiavimo tarnyba požymis“, – skelbė teismas.

Bylą nagrinėjusių teisėjų teigimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad A. Katinas savo veiksmais sumenkino savivaldybės prestižą ir diskreditavo mero vardą, nes jau po viešai paskleistos informacijos apie tyrimą jis buvo dar kartą perrinktas meru.

Kasacinis procesas šioje byloje nevyko. Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart.

„Tiesėjų kolegija nusprendžia pareiškėjų Zinos Povilonienės ir Žilvino Povilonio skundą atmesti kaip nepagrįstą“, – pranešė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė.

Pasak teisėjos, griovimo darbai dar nėra įvykę, o pateiktus argumentus teismas laikė nepakankamais priteisti žalos atlyginimą avansu.

„Akivaizdu, kad pareiškėjai patirs žalą. (...) Tačiau kol sprendimas nėra įvykdytas, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimą“, – sakė teisėja.

Tačiau kol sprendimas nėra įvykdytas, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimą.

Druskininkuose stovėjusio namo savininkai namo vertę, jo griovimo išlaidas bei patirtus dvasinius išgyvenimus įvertino apie 1,6 mln. eurų.

Atsakovais byloje buvo patraukta valstybė, atstovaujama Statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos, ir Druskininkų savivaldybė.

Ieškovai prašė teismo nustatyti, kas ir kokiomis proporcijomis turėtų atlyginti žalą.

„Kad žala bus, aišku iš to, ką jau pasisakė ankstesni teismai, pripažindami institucijų klaidą, kaltę. Žala tikrai bus ir ji tikrai gali būti kompensuojama, bet reikia atitinkamai ją pagrįsti“, – vėliau žurnalistams sakė teismo atstovė Evelina Talalienė.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, be to, jis neužkerta kelio ieškovams vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Žalą prisiteisti siekęs Ž. Povilonis BNS pirmadienį sakė, kad šiuo metu griovimo darbai yra visiškai baigti.

„Baigti, pilnai baigti (griovimo darbai – BNS). Nuo trečiadienio baudų nemoku“, – sakė jis.

Ž. Povilonis teigė dar nežinantis, ar skųs teismo sprendimą ir ar mėgins dėl žalos kreiptis vėliau.

„Nekompensuos ir nereikia – noriu baigti tuos visus klausimus“, – sakė jis.

„Aš su valstybe nenorėčiau pyktis ilgai. Nežinau, ar skųsiu, reikia man su advokatais pasikalbėti. Matau, kad nieko negausiu, galvos skausmą turėsiu didelį“, – kalbėjo nugriauto pastato savininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Buvęs sostinės vadovas iš valstybės reikalavo 1 mln. litų (289 tūkst. 620 eurų). Jis taip pat norėjo prisiteisti 8,7 tūkst. eurų proceso vedimo išlaidų.

Aukščiausiasis Teismas šią savaitę atmetė V.Navicko ieškinį valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities policijos.

„Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu V.Navickas ėjo Vilniaus miesto mero pareigas ir buvo viešas asmuo, todėl jo reputacijai vienodai didelę neigiamą įtaką būtų sukėlęs bet koks abejonių jo veiklos teisėtumu ir skaidrumu keliančių aplinkybių paviešinimas, o ieškovą kompromituojančių garso įrašų paviešinimas buvo ne atsakovės, o ieškovo politinių oponentų veiksmų rezultatas“, – rašoma galutinėje ir neskundžiamoje teismo nutartyje.

Teismo vertinimu, V.Navicko kaip valstybės politiko, reputacijai pakenkė ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vykdymas, vėliau teisminis nagrinėjimas, o paties ieškovo tam tikro elgesio modelio pasirinkimas, kas sukėlė jo politiniams oponentams ir visuomenei tam tikrų abejonių jo veiksmų teisėtumu ir sprendimų skaidrumu. Konstatuota, kad nė vienos iš trijų būtinų jų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas nepagrindė, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalima.

V.Navickas anksčiau tvirtino, jog teismui patenkinus jo ieškinį, visus priteistus pinigus paaukotų labdarai, norįs tik asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad negalima leisti teisėsaugai politikuoti ir savavaliauti, žeminti žmogaus orumą.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus – per trejus metus.

Visų instancijų teismuose V.Navickas buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

Nuteisti buvusį sostinės vadovą konservatorių siekė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Tačiau jos skundą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad netenkina prokuratūros skundo, apylinkės teismo nuosprendį keisti ar naikinti pagal skundo motyvus nėra pagrindo.

2014 metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad žemesnės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V.Navicko veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o įrašytas pokalbis nedera su politiko elgesiu. Neetišką elgesį įvertino etikos komisija. Teismo vertinimu, jeigu elgesys neetiškas, nereiškia, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių.

V.Navickui palankius teismų sprendimus paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas.

V.Navickas tvirtino tapęs buvusio savo patarėjo A.Totoraičio auka. A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š.Skučas vėliau pripažino, kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo, padarė A.Totoraitis. Pasak Š.Skučo, pokalbį su meru jis įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu, tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo viešinti.

A.Totoraitis buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Senamiesčio skyriaus vadovu, buvo Vilniaus miesto mero padėjėju, miesto tarybos sekretoriumi, taip pat Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotoju.

Š.Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė jį iš darbo atleido nepagrįstai.