Per įtariamą JAV smūgį iš oro labdaros ligoninei Šiaurės Afganistano Kundūzo mieste šeštadienį žuvus 19-ai žmonių, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sakė, kad tai buvo „tragiškas incidentas“, o Jungtinės Tautos (JT) tą bombardavimą pasmerkė kaip „neatleistiną“.

Vašingtonas pažadėjo „visapusiškai“ ištirti ligoninės – gyvybiškai svarbios įstaigos, kuri per kovas, kai Talibanas kelioms dienoms perėmė šios provincijos sostinės kontrolę, dirbo viršydama savo galimybes, – subombardavimą.

Po anksti šeštadienį suduoto smūgio pastatą apėmė liepsnos, be žuvusiųjų, yra dar dešimtys rimtai sužeistų žmonių. Nuotraukose, kurias paskelbė organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF), jos darbuotojai įamžinti ištikti šoko.

„2 val. 10 min. vietos (penktadienį 23 val. 40 min. Lietuvos) laiku ... MSF traumų centrui Kundūze buvo kelis kartus smogta per nepertraukiamą bombardavimą ir labai smarkiai pakenkta“, – paskelbė organizacija.

„12 darbuotojų ir mažiausiai septyni pacientai, tarp jų – trys vaikai, žuvo; 37 žmonės buvo sužeisti. Ši ataka reiškia šiurkštų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą“, – sakoma pareiškime.

MSF nurodė, kad bombardavimas tęsėsi daugiau kaip 30 minučių po to, kai amerikiečių ir afganų kariškiams buvo pranešta, kad ligoninė atakuojama.

„Visos konflikto šalys, įskaitant (šalis) Kabule ir Vašingtone, buvo aiškiai informuotos apie tikslią MSF objektų vietą (GPS koordinatės)“, – priduriama pareiškime.

MSF nurodė, kad per antskrydį buvo smogta pagrindiniam ligoninės pastatui, kuriame buvo intensyviosios slaugos skyrius ir priimamieji. Aplinkiniai pastatai nenukentėjo.

NATO pripažino, kad JAV pajėgos galėjo smogti MSF, kuri ilgą laiką gydė karo sužeistuosius, priklausančius visoms konflikto šalims.

„Šis smūgis galėjo sukelti šalutinę žalą netoliese esančiam medicininiam objektui. Šis incidentas yra tiriamas“, – sakoma NATO pareiškime.

Incidentas vėl privertė susirūpinti dėl JAV smūgių iš oro naudojimo Afganistane – itin ginčijamo klausimo per 14 metų trunkančią kampaniją prieš Talibano sukilėlius.

JT žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas) paragino atlikti nuodugnų ir skaidrų tyrimą, ir pažymėjo, kad „smūgis iš oro ligoninei gali prilygti karo nusikaltimui“.

„Šis įvykis yra absoliučiai tragiškas, neatleistinas ir galbūt net nusikalstamas“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) imtis ryžtingesnių žingsnių sprendžiant migrantų problemą pareikšdamas, kad Bendrija galėtų nesunkiai priimti vieną milijoną pabėgėlių.

„ES visiškai užtenka išteklių suteikti ilgametį prieglobstį vienam milijonui pabėgėlių, palikusių savo namus dėl konfliktų Sirijoje ir kitose vietose“, – sakė JT žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas).

„Tai sudarytų maždaug 0,2 procento ES gyventojų“, – sakė jis per specialias diskusijas migrantų teisių klausimais JT žmogaus teisių taryboje, pridurdamas, kad Libano priimtas pabėgėlių skaičius sudaro 26 procentus šalies gyventojų skaičiaus.

Vis daugiau migrantų ir pabėgėlių iš šalių, kuriose vyksta konfliktai, rizikuodami savo gyvybėmis sėda į menkus laivelius, tikėdamiesi rasti prieglobstį kitose pasaulio šalyse.

Per šiuos metus per Viduržemio jūrą Europos krantus pasiekė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, tačiau 1 800 nuskendo nepasiekę savo tikslo.

„Kai žmonės negali pasinaudoti įprastais kanalais ir pabėgti nuo priespaudos, smurto ir ekonominių sunkumų, jie beviltiškai ieško neįprastų (kanalų)“, – sakė Zeidas Ra'adas al Husseinas.

Europos Sąjunga privalo greitai pradėti migrantų gelbėjimo operacijas jūroje ir įsipareigoti priimti žymiai daugiau pabėgėlių, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai ir Tarptautinė migracijos organizacija.

„Europos Sąjungos atsakas turi peržengti dabartinį minimalistinį požiūrį..., pagal kurį dabar daugiausia dėmesio skiriama migrantų sulaikymui pakrantėse“, – sakoma bendrame  pareiškime, kuris buvo paskelbtas prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

Pareiškimą pasirašė JT žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas (Zeidas Raadas Al Huseinas), JT pabėgėlių komisaras Antonio Guterresas (Antoniju Gutjerišas), JT specialusis atstovas migracijai Peteris Sutherlandas ir Tarptautinės migracijos organizacijos vadovas Williamas Lacy Swingas (Viljamas Leisis Svingas).

Europos valstybių lyderiai sulaukė priekaištų, kad jiems nerūpi migrantų gyvybės, kai maždaug 800 pabėgėlių nuskendo sekmadienį prie Libijos krantų apvirtus juos plukdžiusiam laivui. Ši katastrofa yra daugiausia gyvybių pareikalavusi tokio pobūdžio nelaimė Viduržemio jūroje.

Jei planams bus pritarta, ši operacija bus pirmoji, kai Bendrijos šalių vyriausybės, jaučiančios didžiulį spaudimą pažaboti migrantų srautą ir užtikrinti efektyvesnę pagalbą į nelaimę patekusiems pabėgėlių laivams, pasitelkia karinę jėgą kovai su nelegalia migracija.

Jau daugiau negu 6 tūkst. žmonių žuvo Ukrainoje per konfliktą, įsiplieskusį pernai balandį, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas, smerkdamas „negailestingą civilių žmonių gyvybių ir infrastruktūros naikinimą“.

„Daugiau negu 6 tūkst. gyvybių buvo prarastos per trumpesnį negu metų laikotarpį dėl kautynių Rytų Ukrainoje“, – sakoma JT aukštojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra'ado Al Husseino (Zeido Raado Huseino) pranešime.

Paskelbęs jau devintąją savo biuro ataskaitą apie padėtį smurto krečiamoje Ukrainoje, komisaras paragino visas konflikto šalis laikytis Minsko taikos sutarties ir „sustabdyti beatodairišką bombardavimą bei kitus kovos veiksmus, kurie sukūrė siaubingą padėtį civiliams“.

Šie komentarai buvo išsakyti tuo metu, kai kautynės Ukrainos rytuose jau kelias pastarąsias dienas buvo pastebimai aprimusios, o šis faktas didina viltis, kad abi konflikto pusės deda pastangas įgyvendinti trapias paliaubas, dėl kurių buvo susitarta tarpininkaujant Europos lyderiams. 

Tačiau JT niūriai nušvietė padėtį smurto nualintoje šalyje ir pabrėžė, kad konfliktas nuo šių metų pradžios „smarkiai eskalavosi“ .

Jungtinės Tautos pateikė detalių, kaip konfliktas veikia civilius – įskaitant savavališkus areštus, kankinimus, žmonių dingimus, dėl kurių daugiausiai kaltinamos ginkluotos prorusiškų separatistų grupuotės, bet kai kuriais atvejais – Ukrainos teisėsaugos institucijos.

Ataskaitoje kalbama apie įtariamas savavališkas grupines egzekucijas. Manoma, kad jų aukomis tapo ir Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai, kurių palaikai buvo rasti „baltais elektros laidais surištomis rankomis“ Donecko oro uoste po to, kai jį sausį užėmė separatistų pajėgos.

Džihadistų kovotojai, kurie užėmė didžiules Irako ir Sirijos teritorijas, yra užsimoję sukurti „kraujo namus“, pirmadienį pareiškė naujasis Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas.

„Islamo valstybės“ vykdomos žudynės, galvų kirtimas, žaginimai ir kankinimai „atskleidžia tik tai, kokia būtų takfiritų (kitus musulmonus eretikais skelbiančių ekstremistų) valstybė, jeigu šis judėjimas ateityje iš tikrųjų pamėgintų valdyti“, – JT Žmogaus teisių tarybai sakė Jordanijos princas ir diplomatas Zeidas Ra'adas Al Husseinas (Zeidas Raadas Al Huseinas).

„Tai būtų žiaurūs, menkadvasiai kraujo namai“, – pridūrė diplomatas, kuris yra pirmasis musulmonas ir arabas, einantis JT Aukštojo komisaro žmogaus teisėms tarnybos (OHCHR) vadovo pareigas.

„Nejaugi takfiritai, kurie neseniai nužudė (JAV žurnalistą) Jamesą Foley (Džeimsą Foulį) ir šimtus kitų negalinčių apsiginti aukų Irake ir Sirijoje, yra įsitikinę, jog veikia drąsiai, žvėriškai žudydami belaisvius“, – kalbėjo princas Tarybos 27-osios sesijos atidaryme Ženevoje.

„Takfiritai.... nejaučia meilės artimui, o tik (norą) sunaikinti tuos musulmonus, krikščionis, žydus ir kitus – visą likusią žmoniją – kurių tikėjimas yra kitoks nei jų“, – sakė Zeidas Ra'adas Al Husseinas.

Jis paragino pasaulį „neatidėliotinu ir skubiu prioritetu“ paversti „vis labiau susiliejančių konfliktų Irake ir Sirijoje“ nutraukimą.

„Islamo valstybė“ „demonstruoja visišką ir tyčinį žmogaus teisių ignoravimą“, – kalbėjo Zeidas Ra'adas Al Husseinas, pabrėždamas, kad šios grupuotės „naudojamo žiauraus smurto prieš etnines ir religines grupuotes mastas yra beprecedentis pastaraisiais laikais“.

Jis taip pat perspėjo, kad etniniu pagrindu arba religiniais įsitikinimais grindžiami grupuotės išpuoliai gali būti „nusikaltimas žmoniškumui, už kurį atsakingi turi būti patraukti atsakomybėn“.

Zeidas Ra'adas Al Husseinas kalbėjo 47 narių JT Žmogaus teisių taryboje praėjus savaitei po to, kai ji surengė neeilinį posėdį džihadistų klausimu ir nusprendė pasiųsti specialią ekspertų misiją į Iraką įvykdytiems nusikaltimams oficialiai užfiksuoti.

Zeidas Ra'adas Al Husseinas taip pat sukritikavo Izraelį, pabrėždamas būtinybę „užbaigti nuolatinę diskriminaciją ir nebaudžiamumą“ Gazoje, kur per pastarąjį konfliktą žuvo maždaug 2 140 žmonių.

„Dabartinės ir būsimos palestiniečių kartos... turi teisę gyventi normalų gyvenimą garbingai, be konfliktų, be blokados, ir be virtinės kasdienių žmogaus teisių pažeidimų, kurie kyla iš karinės okupacijos“, – sakė jis.

Izraelio „septynis metus vykdoma blokada turi baigtis“, – kalbėjo Zeidas Ra'adas Al Husseinas, tačiau sykiu pabrėžė, jog izraeliečiai irgi turi teisę gyventi „laisvi ir saugūs nuo padrikos raketų ugnies“.

Zeidas Ra'adas Al Husseinas taip pat kalbėjo apie migrantų antplūdį visame pasaulyje. Pasak jo, vien per šiuos metus mėgindami perplaukti Viduržemio jūrą žuvo beveik 1 900 žmonių.