Paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ truks iki balandžio 29 d. Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta 36 101 999 Eur suma.

Mažėja sąnaudos ir taupomas laikas

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus džiaugiasi, kad savo ūkio specifiką jau puikiai žinantys ūkininkai vis labiau stengiasi investuoti į savo valdas ir užtikrinti savo ūkio tęstinumą bei tvarumą. „Investicijos padeda efektyvinti žemės ūkio vadybą, veiklą, lengvina ir efektyvina darbą, mažina darbo sąnaudas per išlaidų degalams, trąšoms, pašarams ir kitoms reikmėms taupymą. Svarbu ir tai, kad investuojant į našesnes technologijas saugoma gamta, bioįvairovė“, – sako A. Svitojus.

Parama pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko, kasmet sulaukia populiarumo dėl įvairialypės savo naudos. „Darbas ūkininkams išties palengvėja: parama pasinaudojus ir modernizavus ūkį reikia mažiau samdomos jėgos, mažiau darbui skirti ir savo valandų, o įdiegtos naujos technologijos leidžia mažinti produkcijos savikainą ir pasiekti geresnių darbo rezultatų“, – įsitikinęs A. Svitojus.

Priemonė populiari ir todėl, priduria jis, kad galima gauti iki 50 proc. projektui reikalingo finansavimo. Kartu ji skatina ir jaunųjų ūkininkų įsitraukimą bei kooperaciją, nes tada paramos intensyvumas gali siekti ir 70 proc.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas gerina viso šalies žemės ūkio kokybę: „Jeigu nebūtų šios paramos, mūsų šalyje tikrai nebūtų tokios našios, modernios technikos, nebūtų tiek ūkių, apsirūpinusių gyvulininkystės pastatais, kurie atitinka aplinkosauginius ir gyvūnų gerovės reikalavimus“.

Paramos gavimo ir panaudojimo procesas lengvėja

Dokumentai pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ šiemet priimami tik elektroniniu būdu. Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai Agentūrai turi būti pateikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Pateikiant dokumentus elektroniniu būdu, procesas tapo lengvesnis ir sklandesnis. J. Sviderskis džiaugiasi, kad NMA daug dėmesio skiria informacinių technologijų naujovėms – tai ūkininkams leidžia taupyti laiką ir dirbti efektyviau, jų ūkiai yra mažiau kontroliuojami kontaktiniu būdu.

Jam antrina ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. A. Svitojus, pabrėžiantis ir elektroninių priemonių naudą, ir NMA specialistų geranoriškumą. „Itin džiugina tai, kad tarp NMA ir ūkininkų atsiranda vis draugiškesnis ryšys. Greičiau randame bendrus sprendimus, sudarytos galimybės per tiesiogines transliacijas internetu tiesiogiai gauti reikiamą informaciją, pastebime ir sumažėjusį sankcijų bei baudų kiekį už mažareikšmius pažeidimus. Patirdami mažiau streso ūkininkai gali daugiau dėmesio skirti savo ūkio vystymui, tvarumui ir ilgalaikiškumui“, – teigia A. Svitojus.

Galima gauti iki 300 tūkst. Eur paramos, bet nebebus galima pirkti traktorių

Kiekvienam iš pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių (parama augalininkystės sektoriui nenumatyta) skirtas atskiras biudžetas:

· pieninei galvijininkystei – 19 408 690 Eur;

· mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę ožkininkystę, triušininkystę – 1 055 128 Eur;

· kiaulininkystei – 6 200 000 Eur;

· paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą – 5 725 000 Eur;

· sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei – 3 713 181 Eur.

Didžiausia galimos paramos suma projektui – 300 tūkst. Eur be PVM.

Paramos lėšos padengs 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tačiau tam tikrais atvejais gali būti kompensuojama ir iki 70 proc. tinkamų išlaidų. Pavyzdžiui, kai kuriems žemės ūkio kooperatyvams arba žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas 5 metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos.

Paraiškos bus vertinamos pagal kiekvienam sektoriui nustatytus atrankos kriterijus. Balai skiriami už gamybos didinimą, aplinkos taršos mažinimą, tvarią plėtrą, klimato kaitos mažinimą ir kt.

Pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gautas lėšas bus galima panaudoti naujų gamybinių pastatų statybai, jau esamų rekonstrukcijai, valdos infrastruktūros tvarkymui, žemės ūkio technikos ir kitos reikalingos įrangos įsigijimui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakeitus paramos teikimo taisyklę šiemet iš paramos nebus galima finansuoti traktorių pirkimo (įskaitant T3 kategorijos traktorius).

Kas gali kreiptis dėl paramos?

Paraiškas gali teikti asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, ketinantys investuoti į specializuotą žemės ūkio sektorių. Dėl paramos gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai – tik valdą. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Reikia žinoti, kad paraiška gali būti pateikta tik pagal vieną remiamą veiklą ir tik pagal vieną iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių. Remiamos veiklos yra:

· žemės ūkio produktų gamyba;

· prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Šiemet lėšas bus galima naudoti statyboms ir kitoms investicijoms į ūkius, tačiau nebus galima pirkti traktorių, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Daugiausia paramos sulauks karvių augintojai – 19,4 mln. eurų, kiaulių – 6,2 mln. eurų, paukščių ir kiaušinių gamintojai – 5,7 mln. eurų, mėsos, avių, ožkų ir triušių augintojai – 1,1 mln. eurų, sodininkai, daržininkai – 3,7 mln. eurų.

Gavus paramos bus galima statyti ar atnaujinti gamybinius pastatus, sutvarkyti valdos infrastruktūrą, įsigyti žemės ūkio technikos ir kitos įrangos. Pakeitus paramos taisykles, šiemet nebus galima įsigyti ir traktorių.

Paramos dydis vienam projektui sieks iki 300 tūkst. eurų, o  2014–2022 metais vieno pareiškėjo projektų bendra suma – iki 900 tūkst. eurų, o susijusių įmonių ir sutuoktinių projektų – iki 1,3 mln. eurų.

Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti nuo kovo 1 iki balandžio 29 dienos.

„Į mus kreipėsi Lietuvos daržovių augintojų asociacija, kuri informavo, kad pagal šias taisykles žirnius, lęšius ir kitus ankštinius javus auginantys žemdirbiai keičia specializaciją ir teikia paraiškas paramai gauti kaip daržininkyste užsiimantys augintojai, nes investicijos į daržininkystę yra didesnės. Todėl daržininkai reiškia nepasitenkinimą, nes kyla pavojus, kad tikriesiems daržininkams investicijų neužteks“, – sako K. Starkevičius.

Žemės ūkio ministerijos specialistai taisyklėse nurodė, kad „augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento priedą, kuriame žirniai, pupos, pupelės, avinžirniai traktuojami kaip ankštinės daržovės.

„Manome, kad ministerijos specialistai, rengdami taisykles, pasielgė formaliai, neįsigilino, kad galbūt šio reglamento priede žirniai ir pupos traktuojami kaip ankštinės daržovės statistikai bei muito tarifų nustatymui, o ne auginimui. Neaišku, kodėl rengiant taisykles nebuvo vadovaujamasi Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriumi, kuriame vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai traktuojami kaip ankštiniai javai“, – pažymi Seimo nariai.

Žirniai gali būti auginami dviem tikslais: grūdams, kai jie kuliami subrendę ir naudojami kaip baltyminių pašarų papildas, šiuo atveju jie turėtų būti traktuojami kaip baltyminiai javai, kitas atvejis – kai žirnių derlius nuimamas nesubrendęs ir naudojamas žaliųjų žirnelių konservų gamybai ar užšaldymui, šiuo atveju juos galima būtų priskirti ankštinėms daržovėms.

„Manau, kad ministerijos specialistai, priimdami paraiškas ir projektus gauti paramai daržovių auginimui, turėtų išsiaiškinti, kokiam tikslui, pavyzdžiui, žirniai, bus auginami: grūdams ar žaliųjų žirnelių konservams gaminti ir tik tada suteikti pirmumo balus tiems pareiškėjams, kurie keičia specializaciją iš javų auginimo į daržininkystę“, – teigė R. Petrauskienė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šių metų gegužės 25 d. yra išplatinusi išaiškinimą, kad ūkio specializacijos keitimas turi būti pagrįstas, tačiau jis nėra informatyvus ir neįneša aiškumo.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija nuogąstauja, kad tokia pat tvarka gali būti taikoma priimant paraiškas susietajai Europos Sąjungos paramai gauti už plotus.

„Kreipiamės į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį prašydami išsiaiškinti, kodėl, mūsų nuomone, neatsakingai buvo parengtos taisyklės ir prašome atsižvelgti į daržovių augintojų pagrįstą susirūpinimą bei pavesti ministerijos specialistams, kad vertinant paraiškas investicijoms į žemės ūkio valdas ir teikiant pirmumo balus daržininkams būtų įsitikinta, kad, keičiant specializaciją, žirniai ar kiti ankštiniai javai nebus auginami grūdams, o bus nuimami nepribrendę kaip žaliava konservavimui ar užšaldymui“, – pažymėjo Seimo nariai.

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 25 mln. eurų paramos lėšų, vienam projektui didžiausia galima suma – 50 tūkst. eurų. Parama skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, minėta veiklos sritis remia investicijas ūkiams modernizuoti. Parama skiriama žemės ūkio produktų gamybai ir prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui (rūšiavimui, pakavimui, surinkimui) ir perdirbimui, tiekimui rinkai.

Paramos prašyti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Juridiniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę valdą, o fiziniai – ūkininko ūkį ir valdą.

Iki paraiškos pateikimo pareiškėjas būtų nepertraukiamai vykdęs žemės ūkio veiklą ir iš jos gavęs pajamų ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Taip pat būtina sąlyga – pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 tūkst. eurų. Ministerija pažymi, kad tai netaikoma minėtiems žemės ūkio kooperatyvams.

Paraiškas galima teikti iki lapkričio 29 d.