LAT praėjusią savaitę atmetė Ž. Putramento kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo jam skirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir priteistas 4,1 mln. eurų civilinis ieškinys.

Teismas birželio 22 dieną išnagrinėjo bylą, kurioje Ž. Putramentas buvo nuteistas už tai, kad, būdamas Nacionalinės kredito unijos valdybos narys netinkamai, formaliai atliko savo pareigas.

Pasak teismo pranešimo, septyniais atvejais kartu su kitais unijos valdybos nariais jis priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus dėl ekonomiškai nepagrįstų, rizikingų paskolų suteikimo įvairiems juridiniams asmenims, nesant pakankamos vertės šių paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių.

Bendrovėms negrąžinus suteiktų paskolų unijai buvo padaryta per 8,2 mln. eurų žala, taip pat didelė neturtinė žala – sumenkintas jos autoritetas ir gera reputacija, sukeltas nepasitikėjimas ja kaip finansų įstaiga.

Ž. Putramentas kasaciniu skundu prašė bylą nutraukti arba pakeisti teismų sprendimus dėl Nacionalinei kredito unijai padarytos turtinės žalos atlyginimo, bet LAT teisėjų kolegija žemesnės instancijos teismų sprendimuose trūkumų nenustatė.

LAT pripažino teisėtomis ir pagrįstomis žemesnės instancijos teismų išvadas dėl Ž. Putramento kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat konstatavo, kad visiškai patenkinus civilinį ieškinį dėl 4,1 mln. eurų turtinės žalos atlyginimo nebuvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

STT teigimu, iš Ž. Putramento taip pat konfiskuota kyšio vertę atitinkanti suma – beveik 8 tūkst. eurų.

Byloje kalta dėl prekybos poveikiu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo taip pat buvo pripažinta verslininkė Kristina Kovaitė, jai skirta subendrinta 20,5 tūkst. eurų bauda.

Dėl prekybos poveikiu kaltomis buvo pripažintos ir dvi K. Kovaitės valdytos įmonės – „Aipa“ ir „Projekona“. Abiem įmonės skirta po 30,1 tūkst. eurų siekiančią baudą.

Bylos duomenimis, buvęs „darbietis“ Ž. Putramentas su K. Kovaite buvo sukūrę nusikalstamą schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos sąlygos laimėti agentūros vykdomus viešuosius pirkimus. Už tai ji valdininkui atsilygindavo dovanų kuponais, kurių bendra vertė viršijo 8 tūkst. eurų.

Nustatyta, kad Ž. Putramentui verslininkė davė vienos degalinės kuro kortelę, kelių prekybos centrų bei sporto klubo dovanų čekius. Gautais kyšiais naudojosi tiek pats valstybės tarnautojas, tiek jo šeimos nariai.

Už kyšius Ž. Putramentas turėjo paveikti kitus valstybės tarnautojus, kad šie kuo skubiau sudarytų sąlygas laimėti konkursus K. Kovaitės įmonėms. „Aipa“ ir „Projekona“ laimėjo tris agentūros skelbtus viešuosius pirkimus už bendrą 127 tūkst. eurų sumą.

Kadangi kyšiams skirtus dovanų kuponus verslininkė pirko iš įmonių pinigų, lėšas ji įtraukė į reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktus ir tokiu būdu apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Šis teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria kyšininkavimu įtariamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vyriausiasis patarėjas Žilvinas Putramentas trims mėnesiams nušalintas nuo pareigų.

Apygardos teismas antradienį atmetė įtariamojo skundą ir paliko galioti rugsėjo 4 dieną priimtą apylinkės teismo nutartį, kuria Ž. Putramento nušalinimas skaičiuojamas nuo rugsėjo 7 dienos, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.

Vilniaus apygardos teismo neskundžiamojo nutartyje pažymima, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad  įtariamasis pagal savo darbinę veiklą turi realią prieigą prie ikiteisminiam tyrimui aktualios informacijos. Teismo nutartyje rašoma, kad šiuo metu nesprendžiama dėl Ž.Putramento kaltės, tačiau iš pareigūnų surinktos medžiagos matyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Teisėsaugos pareigūnai rugpjūčio viduryje pareiškė Ž.Putramentui įtarimus ėmus kyšį.

Rugpjūčio 19 dieną STT sulaikė Ž.Putramentą ir buvusią agentūros direktorę Rasitą Kraujelytę–Noreikienę, kuri agentūroje nebedirba nuo birželio. Pareigūnai taip pat sulaikė dviejų įmonių savininkę, kuri įtariama davusi kyšį, - pasak žiniasklaidos, sulaikytoji verslininkė yra bendrovių „Projekona“ ir „Aipa“ vadovė Kristina Kovaitė.

Įtariama, kad valstybės tarnautojai ir verslininkė sukūrė nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė - apie 128 tūkst. eurų. Už tai verslininkė atsilygindavo dovanų kuponais ir iš viso „padovanojo“ apie 10 tūkst. eurų.

STT pareigūnai taip pat atskleidė, kaip dovanų kuponai buvo keičiami į grynuosius pinigus, - tarnautojai už juos įsigydavo prekių, pavyzdžiui, brangius kailinius, o vėliau jas grąžindavo ir gaudavo grynuosius.

Premjeras Algirdas Butkevičius rugpjūtį interviu Žinių radijui teigė nesitikėjęs tokio lygio korupcijos Rinkos reguliavimo agentūroje. Tuo metu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė jau anksčiau nepasitikėjusi Ž.Putramentu ir siūliusi jį atleisti.

Ž. Putramentas į teisėsaugos akiratį pateko ne pirmą kartą. 2012 metais jis buvo vienas pirmųjų sulaikytųjų ir įtariamųjų kaip Nacionalinės kredito unijos valdybos narys. Jis ir kiti unijos vadovai įtarti iššvaistę maždaug 7 mln. eurų turto.

Per praėjusius Seimo rinkimus Ž. Putramentas Darbo partijos rinkimų sąraše po reitingavimo iš 130 vietos buvo užkopęs į 27-ąją.