Kaip pranešė universitetas, maršalka ir jo delegacija susitiks su VU rektoriumi Rimvydu Petrausku ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku. Lydimas rektoriaus, Lenkijos Seimo atstovas VU bibliotekos F. Smuglevičiaus salėje apžiūrės įvairių retenybių ekspoziciją iš bibliotekos paveldo rinkinių.

VU rektoriaus teigimu, Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik istorija, bet ir dabartis, partnerystė įvairiose srityse, taip pat ir akademijoje.

„Produktyvus bendradarbiavimas sieja tiek humanitarinių ir socialinių, tiek fizinių ir gamtos mokslų atstovus. Lenkų kalba yra svarbi mūsų daugiakalbio universiteto tapatybei, o baltistikos centrai įsteigti pirmaujančiuose Lenkijos universitetuose. Džiugu, kad institucinį ir kultūrinį bendradarbiavimą papildo ir galimybė mūsų studentams tiesiogiai pabendrauti su Lenkijos politiniais lyderiais“, – sako rektorius.

S. Holownia Mažojoje auloje susitiks su VU studentais ir su jais diskutuos apie tai, ko Europos piliečiai gali tikėtis iš politikų.

Pirmadienį Lenkijos Seimo maršalka susitiko su visais trimis šalies vadovais.

S. Holownia – buvęs publicistas, televizijos laidų vedėjas – kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavo 2020 metų Lenkijos prezidento rinkimuose ir pirmajame jų etape laimėjo trečią vietą.

Jis yra įkūręs visuomeninį, pilietinį judėjimą, kuris vadinasi „Polska 2050“ („Lenkija 2050“). Lenkijos Seimo maršalkos pareigas eina nuo 2023 metų. Tai yra antrasis pagal svarbą postas Lenkijoje – Seimo maršalka eina prezidento pareigas tuo atveju, jei prezidentas miršta eidamas savo pareigas arba atsistatydina.

„Tai mano pirmasis užsienio vizitas pradėjus eiti Seimo maršalkos pareigas prieš tris mėnesius. Tai rodo, kiek mums svarbi Lietuva (...) Mums labai svarbu išlaikyti partnerystę, ypač esant šiai sudėtingai situacijai“, – pirmadienį Vilniuje po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė Sz. Holownia.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos ir Lenkijos seimų pirmininkai susitinka reguliariai. Noriu patikinti, kad taip ir toliau bus, nes esame reikalingi vieni kitiems tam, kad galėtume sutarti dėl bendrų pozicijų“, – tvirtino jis.

Sz. Holownia pranešė savo ruožtu pakvietęs V. Čmilytę apsilankyti Varšuvoje.

„Pakviečiau Seimo pirmininkę į Lenkiją, susitarėme kuo greičiau organizuoti Liublino trikampio (Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos – BNS) susitikimą parlamentų formatu pas mus Lenkijoje tam, kad vėl įvyktų pokalbis, būtų galimybė pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu mums svarbiausia“, – teigė Lenkijos parlamento vadovas.

Lietuvos Seimo vadovė savo ruožtu dėkojo Lenkijai už jos indėlį į regiono saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai.

„Pažymėjome Lenkijos lyderystę skiriant net 4 proc. BVP savo gynybai. Tai labai svarbus signalas mūsų sąjungininkams, kad Europos šalys, šio regiono valstybės – tiek Lenkija, tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija – rūpinasi savo saugumu ir gynyba, rodo pavyzdį kitiems“, – tvirtino ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat akcentavo būtinybę koordinuotai veikti dėl sankcijų Rusijai, Baltarusijos atžvilgiu.

Nors Sz. Holownia, kaip Lenkijos parlamento vadovas, Vilniuje lankosi pirmą kartą, su V. Čmilyte-Nielsen jie jau buvo susitikę Briuselyje.

„Laimei, šiandien ji neprivertė manęs žaisti šachmatais. Net tris šachmatų lentas ji turi savo kabinete, iš pradžių jaučiau įdėmų žvilgsnį ir klausimą, ar aš žaidžiu, bet nenorėjau būti nugalėtas pasaulinio lygio čempionės, tad, kaip patys suprantate, atsisakiau žaisti“, – sakė maršalka.

Laimei, šiandien ji neprivertė manęs žaisti šachmatais.

V. Čmilytė-Nielsen yra laimėjusi Europos moterų šachmatų čempionatą, turi didmeistrės vardą.

Pirmadienį Seime kreipdamasis į V. Čmilytę-Nielsen Lenkijos Seimo maršalka teigė, kad jie yra nauja politikų karta tiek Europoje, tiek savo šalyse, kuri turi išspręsti ir įsisenėjusias problemas.

„Gerbiame vyresniąją politikų kartą ir jų palikimą, bet taip pat žinome, kad mūsų atsakomybė yra kuo greičiau išspręsti reikalus, kurie iki šiol nebuvo išspręsti mūsų senelių ir tėvų kartų, kad galėtume kuo greičiau pereiti į saugumo užtikrinimą mūsų vaikams ir anūkams. Tai yra esminis klausimas“, – sakė jis.

Sz. Holownia priminė Lietuvos lenkų keliamą klausimą dėl Tautinių mažumų įstatymo.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.

„Seimo pirmininkė patikino, jog dabartinė Lietuvos valdžia turi intencijų spręsti problemas, kurias kelia lenkų tautinė mažuma, kalbame apie švietimo ir pavardžių rašymo klausimus. Tas procesas bus tęsiamas ir dėl to labai džiaugiuosi“, – kalbėjo svečias.

V. Čmilytė-Nielsen vėliau žurnalistams patikslino, kad kalbėta apie Vyriausybės rengiamą naują Tautinių mažumų įstatymo projektą. Anot jos, apie diakritinių ženklų  įteisinimą asmenvardžiuose Lenkijos Seimo maršalka neužsiminė.

„Suprantu, kad politika turi savo reikalavimus ir ne viską pavyks įgyvendinti iš karto, bet svarbiausia yra intencija ir tai, kad žingsnis po žingsnio einama gera kryptimi, nes eiti turime kartu“, – sakė Sz. Holownia.

„Esame kartu, būsime kartu ir, turiu vilties, kad mes su Viktorija būsime pajėgūs parodyti visiems, kad Lenkija ir Lietuva yra tikrai broliai ir seserys, kurie gerbia vieni kitus, myli vienas kitą, kartais susipyksta, bet galų gale vienas kitą palaiko“, – pridūrė jis.

Esame kartu, būsime kartu ir, turiu vilties, kad mes su Viktorija būsime pajėgūs parodyti visiems, kad Lenkija ir Lietuva yra tikrai broliai ir seserys, kurie gerbia vieni kitus, myli vienas kitą, kartais susipyksta, bet galų gale vienas kitą palaiko.

Lietuvos ir Lenkijos delegacijų susitikime dalyvavęs Seimo narys Emanuelis Zingeris žurnalistams teigė, kad Lenkija nebekelia pretenzijų Lietuvai dėl pavardžių rašybos.

Jis sakė su buvusiu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu apie tai kalbėję su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu, anksčiau aštriai kėlusiu šį klausimą.

„Mes su profesoriumi Vytautu Landsbergiu pasveikinome telefonu R. Sikorskį, kai jis buvo patvirtintas ministru, ir paklausėme, ar yra kokių nors pretenzijų. Jis pasakė: Ne“, – tvirtino E. Zingeris.

Anot jo, Lenkija vertina Lietuvos Seimo priimtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, kai buvo įteisinta „w“, „x“ ir „q“ rašyba, Gegužės 3-iosios paskelbimą atmintina diena.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, per susitikimą nekilo klausimas ir dėl nepaskirto Lietuvos ambasadoriaus Varšuvoje.

„Turint galvoje, kad kolega dabar išvyko į Prezidentūrą, gal ten bus aptartas“, – svarstė ji.

Sz. Holownia iš Seimo išvyko susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda.

Lietuva diplomatinio atstovo Lenkijoje neturi nuo pernai rudens, kai kadenciją baigė ambasadorius Eduardas Borisovas. Užsienio reikalų ministras ir prezidentas naują kandidatūrą derina nuo 2022 metų lapkričio.

Anot Prezidentūros pranešimo, per susitikimą G. Nausėda išreiškė Lietuvos pasirengimą išlaikyti ir stiprinti strateginę partnerystę su Lenkija bei plėsti jau sėkmingai vykdomą bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje.

Anot G. Nausėdos, Lietuva suinteresuota aktyviai dalyvauti bendruose dviejų šalių gynybos pramonės vystymo projektuose ir rengti bendras karines pratybas. Jis taip pat akcentavo būtinybę glaudžiai bendradarbiauti stiprinant Suvalkų koridoriaus saugumą, pabrėžė bendrų infrastruktūros projektų įgyvendinimo svarbą, ypač užbaigiant elektros tinklų sinchronizaciją, „Rail Baltica„ ir „Via Baltica“ projektus, stiprinant karinį mobilumą.

Buvęs televizijos laidų vedėjas, įkūręs savo centristų partiją „Polska 2050“, S. Holownia Lenkijos Seimo pirmininku išrinktas pernai lapkritį.

„Kilus karui dramatiška situacija Ukrainoje mobilizuoja mus susitelkti pilnai Lenkijos ir Lietuvos bendrais veiksmais reaguoti į šiuos įvykius. Lenkija ir Lietuva laikosi nuostatos, kad Ukrainai reikia padėti, reikia ją remti, dėti visas pastangas, kad Ukraina atsispirtų Rusijos agresijai“, – penktadienį Seime pradedant pavasario sesiją sakė E. Witek.

Lenkijos Seimo maršalka sako kalboje pažymėjo, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, laikosi pozicijos, kad rusų karo nusikaltimai turi sulaukti atsako ir kaltieji turi būti nuteisti.

„Mes tos pačios nuomonės dėl Rusijos keliamų grėsmių, kalbame vienu balsu apie tai, kokiu būdu turime remti Ukrainą karinėje, humanitarinėje plotmėje“, – kalbėjo E. Witek.

P. Paleckio/BNS nuotr.

Ji Lietuvą vadino strategine partnere, atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais suintensyvėjusius šalių vadovų, ministrų susitikimus, taip pat ragino priimti Tautinių mažumų įstatymą. Jis parengtas, tačiau iki šiol nepriimtas Seime.

E. Witek penktadienį taip pat susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

„Lenkai ir lietuviai labai suprantame ir užjaučiame ukrainiečius jų dabartinėje sunkioje padėtyje ir laikomės tos pačios pozicijos, kad Ukrainai reikia teikti visą įmanomą paramą – tiek karinę, tiek ekonominę, tiek humanitarinę“, – po susitikimo su parlamento vadove surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Witek.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lenkija ir Lietuva panašiai mato Europos saugumo ateitį, kuri priklausys nuo to, „kaip ir kada Ukrainai pavyks laimėti“.

„Mūsų šalys ir toliau pasiryžusios Ukrainai teikti politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

„Labai norėčiau pasidžiaugti tuo, kad šiandieną mūsų parlamentus jungia labai dinamiškas, gyvas, glaudus dialogas, ir daugelį klausimų, kuriuos turime spręsti, galime efektyviai spręsti bendradarbiaudami drauge“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos parlamento vadovė sakė, kad su Lenkijos kolege aptarė situaciją Baltarusijoje, bendradarbiavimą padedant Rytų partnerystės valstybėms, Europos Sąjungos ateities klausimus.

Lenkijos Seimo maršalka E. Witek teigė, jog „temų, kurias reikia aptarti, yra tiek, kad praverstų kitas susitikimas“, ji taip pat džiaugėsi, kad bendravimą internetu pakeitė gyvi susitikimai.

„Būtinybė yra pradėti susitikinėti betarpišku būdu ir interesas yra iš abiejų pusių. Tų temų, kurias reikia aptarti, tikrai yra visa aibė, tai temos, kurios svarbios visais Europai, abiem valstybėms, tai ir saugumo klausimai, ypač žiūrint į tai, kas vykta Rytuose, kaip elgiasi Rusija. Tai yra ir mūsų dvišalių santykių temos, susiję su vardų, pavardžių rašyba, lenkų švietimo kausimais Lietuvoje“, – kalbėjo E. Witek.

Lenkijos parlamento žemųjų rūmų vadovė pakvietė V. Čmilytę-Nielsen spalį su oficialiu vizitu atvykti į Lenkiją.

Vilniuje nuo pirmadienio viešinti Lenkijos Seimo maršalka E. Witek antradienį taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte.

Prezidentas G. Nausėda su Lenkijos atstove aptars regioninį saugumą, sankcijas Baltarusijos režimui, paramą Ukrainos reformoms, trijų Rytų Partnerystės šalių europinę perspektyvą, pranešė Prezidentūra.

E. Witek į Vilnių atvyko pirmadienį, lankėsi Lenkų kultūros namuose, susitiko su politikais, antradienio vizito programoje taip pat yra apsilankymas lenkų kalba ugdančioje Vilniaus šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazijoje.

Kaip BNS informavo Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė, E. Witek Vilniuje lankosi parlamento vadovės V. Čmilytės-Nielsen kvietimu.

Lenkijos Seimo vadovė iš pradžių susitiks su Lietuvos parlamento pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, skaitys pranešimą Seimo posėdyje.

Vėliau Lenkijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkė susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte.

Prezidentas G. Nausėda su Lenkijos atstove aptars regioninį saugumą, sankcijas Baltarusijos režimui, paramą Ukrainos reformoms, trijų Rytų Partnerystės šalių europinę perspektyvą, pranešė Prezidentūra.

E. Witek į Vilnių atvyko pirmadienį, lankėsi Lenkų kultūros namuose, susitiko su politikais, antradienio vizito programoje taip pat yra apsilankymas lenkų kalba ugdančioje Vilniaus šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazijoje.

Kaip BNS informavo Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė, E. Witek į Vilniuje lankosi parlamento vadovės V. Čmilytės-Nielsen kvietimu.

„Man atrodo, kad tai mėnesių klausimas, kad tas bendradarbiavimas prasidėtų. Tas turi remtis keliais formaliais klausimais, o kaip jūs žinote, biurokratija visur ne taip sparčiai dirba“, – per bendrą Lietuvos ir Lenkijos seimų vadovų spaudos konferenciją sakė svečias.

Anot jo, abiejų šalių parlamentuose veikia dvišalės draugystės grupės, dažni Lietuvos ir Lenkijos parlamentarų kontaktai kituose formatuose.

M. Kuchcinskis svarstė, kad nepaisant to, jog kitais metais bus minimas komunistinio režimo sugriovimo 30-metis, atkurti žmonių tarpusavio santykius esą nelengva. Anot jo, taip pat yra ir su tarpparlamentiniais santykiais.

Pastarąjį kartą Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinė Asamblėja posėdžiavo 2009 metų gegužės 11 dieną.

Pagal tradiciją, surengti Lietuvos ir Lenkijos PA turėtų Lenkijos Seimas bei Senatas. Šių metų pavasarį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui viešint Varšuvoje, žadėta, kad PA susitikimas įvyks dar šiais metais, bet taip nenutiko.

Trečiadienį per spaudos konferenciją V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad šiemet jau ketvirtą kartą įvairiomis progomis susitinka su Lenkijos Seimo pirmininku.

M. Kuchcinskis dabar į Vilnių atvyko atidaryti bendros parodos „Lenkija. Parlamentarizmo tradicijos iki 1791 m.“ Svečias teigė, kad Abiejų Tautų Respublika rodo pavyzdį dabartinei Europos Sąjungai, kaip plėtoti bendrą parlamentarizmą.

V. Pranckietis savo ruožtu tvirtino, kad ir toliau bus stiprinamas dvišalis bendradarbiavimas regioninės gynybos srityje.

„Ypatingų pastangų ir glaudesnio bendradarbiavimo bei veiksmų koordinacijos reikalauja šios sritys: bendradarbiavimas užtikrinant Suvalkų koridoriaus saugumą ir regioninės oro gynybos bei pratybų srityje“, – sakė jis.

Be to, kitąmet bus minimas Rytų partnerystės politikos dešimtmetis.

„Tai bus gera proga ne tik įvertinti pasiekimus nuo prieš 5 metus įvykusio Vilniaus susitikimo, bet ir rengti diskusiją dėl Rytų partnerystės ateities. Planuotume surengti Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir trijų Asocijuotųjų šalių parlamentinį renginį, akcentuojantį parlamentinės demokratijos, teisės viršenybės, reformų svarbą, kaip pagrindą tolesnei integracijai, ir dedikuoti jį Rytų partnerystės dešimtmečiui“, – teigė V. Pranckietis.