Arabiškas dosnumas

Buvęs Ispanijos karalius Chuanas Karlas I gavo 100 mln. dolerių (88 mln. eurų) iš dabar jau mirusio Saudo Arabijos karaliaus Abdullah. Ką reiškia šie "Mirabaud" banko sąskaitoje atsidūrę pinigai: dovaną ar kyšį? Atsakymo ieško Šveicarijos teisėtvarka. Ženevos prokuratūros akiratyje atsidūrė trys asmenys, tarp jų – buvusi buvusio Ispanijos monarcho Chuano Karlo I labai artima draugė.

Istorijos ištakos siekia 2008-uosius, pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Tų metų rugpjūtį Saudo Arabijos karaliaus Abdullah pavedimu buvo pervesta pinigų į Panamoje registruoto fondo, kurio vienintelis naudos gavėjas buvo Chuanas Karlas I, sąskaitą.

Po ketverių metų didžioji dalis šios sumos, apie 58,4 mln. eurų, įkrito į Panamos fondo sąskaitą Šveicarijos banke – tiksliau, buvusio karaliaus tuometinei draugei princesei Corinnai zu Sayn-Wittgenstein.

Mįslingas sandoris

Iki šiol visuomenė nieko nežinojo apie milijoninius pervedimus į Chuano Karlo I sąskaitą ir iš jos, nors Ženevos prokurorams įtarimų jau buvo kilę. Galiausiai prokuroras Yvesas Bertossa 2018 m. inicijavo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.

Pretekstas pradėti tyrimą buvo Ispanijos žiniasklaidos paviešintas slapta įrašytas vokietės pokalbis, kuriame kalbama apie jos sąskaitoje atsiradusius pinigus. Paklaususi, iš kur šie pinigai, ji sakė išgirdusi tuometinio karaliaus atsakymą: iš Saudo Arabijos. Į jos repliką apie pinigų plovimą monarchas atsakęs, jog ši esanti "tokia vokiška". Pokalbio metu minėti kontaktiniai asmenys: advokatas, turto valdymo įmonės iš Ženevos "Rhône Gestion" atstovas.

Paviešinti pokalbiai vykę tarp C.zu Sayn Wittgestein ir vieno vėliau už korupciją nuteisto ispanų policijos pareigūno. Jam moteris sakiusi, kad jos vardu įregistruotas ir nekilnojamasis turtas Kasablankoje: tai buvusi Maroko karaliaus dovana Chuanui Karlui I. Pasinaudojęs C.zu Sayn Wittgestein, kurios oficiali gyvenamoji vieta Monake, monarchas galėjęs išvengti mokesčių.

Viename pokalbyje C.zu Sayn Wittgenstein kalba ir apie greitaeigių traukinių atšakos Saudo Arabijoje statybą. Prokuroras Y.Bertossa įtaria esant ryšio tarp 100 mln. dolerių sumos ir Meką su Medina jungančio geležinkelio tiesimo. Šiuo klausimu vyksta tyrimas ir Ispanijoje. 2011 m. konsorciumas iš Ispanijos sugebėjo nurungti konkurentus, TGV iš Prancūzijos, ir gavo minėtą Saudo Arabijos užsakymą. Ispanai laimėjo paskutinę minutę pažadėję potencialiems užsakovams 30 proc. nuolaidą. Įtariama, kad Saudo Arabija sumokėjo karaliui mainais už tai, kad Ispanijos konsorciumas sumažins samatą.

Tik dovana?

Vis dėlto esama nuomonės, kad sieti dovaną karaliui su geležinkelio projektu – daugiau nei drąsu. Pernai lapkritį prokurorui Y.Bertossai adresuotame C.zu Sayn-Wittgenstein advokatų laiške kalbama apie esą keistus nesutapimus: kodėl pinigai karaliui pervesti dar 2008 m. rugpjūtį, jei konkursas vyko tik 2009 m. spalį? Jei jau būtų buvę korupcijos, sako įtariamųjų advokatai, ar neturėjo būti atvirkščiai: ispanai būtų mokėję Saudo Arabijai kyšį, o ne pastaroji Ispanijos karaliui?

Advokatai tikina, kad ši suma – tiesiog dovana karaliui, neprašant paslaugos.

Advokatai tikina, kad ši suma – tiesiog dovana karaliui, neprašant paslaugos. Būtent taip apklausiami tvirtino ir Chuano Karlo I turto valdytojai iš Ženevos, primindami, kad Saudo Arabija seniai pagarsėjo tradicija apdovanoti draugiškas šalis ir jų vadovus. O jei dar prisimintume, kad 2008-aisiais ir naftos kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas, gražus gestas ispanų monarchui esą neturi kelti įtarimų.

Paaiškinimo, kad 88 milijonai eurų buvo karališkoji dovana, akivaizdžiai pakako ir bankas "Mirabaud" nematė priežasčių, kodėl neturėtų priimti pinigus. Tačiau situacija pasikeitė 2012-aisiais, o Botsvanoje dramblius medžiojusį Chuaną Karlą I ir jo meilužę pasivijo drastiškos Ispanijos žiniasklaidos antraštės. Tąkart, beje, monarchui teko atlaikyti kritikos bangą dėl nešiuolaikiškos aistros medžioti dramblius ir prabangios dešimtis tūkstančių eurų kainavusios kelionės Ispanijai išgyvenant rimtą ekonomikos krizę. Apie egzotišką karaliaus kelionę Ispanija sužinojo tik tada, kai Chuanas Karlas I jos metu susilaužė koją.

Kai "Mirabaud" dėl savo reputacijos nusprendė atsikratyti karališkų milijonų, monarchas pervedė didesnę dalį pinigų į C.zu Sayn-Wittgenstein sąskaitą. Pastarosios advokatas tikina, kad ši suma buvo savotiška auka Corinnai ir jos sūnui iš ankstesnės santuokos. Bankai patikrino ir patvirtino teisėtą milijoninės sumos kilmę.

Nepaisant to, C.zu Sayn-Wittgenstein ir abu karaliaus turtą administravę asmenys – advokatas iš Ženevos ir "Rhône Gestion" vadovas – atsidūrė šveicarų prokuratūros akiratyje. Be to, daugybė kratų ir dokumentų poėmių atlikta ir banke "Mirabaud", jo darbuotojai apklausti kaip liudininkai.

Pilypas VI. Scanpix nuotr.

Abejonės dėl perspektyvų

Chuanas Karlas I, kuriam dabar yra 82 metai, į sostą įžengė 1975-aisiais mirus ilgamečiam diktatoriui Francisco Franco ir atliko svarbų vaidmenį Ispanijai pereinant prie demokratijos.

Kaip nurodo Šveicarijos žiniasklaida, jo Ženevos teisėtvarka nelaiko kaltinamuoju. Prokuroras Y.Bertossa kritikuoja banką, kad šis per mažai suabejojo 100 milijonų kilme. Siekdamas paspartinti tyrimą, jis paprašė Ispanijos teisingumo pagalbos.

Vis dėlto bylos perspektyva lieka neaiški: senaties terminas sueis 2023 m. O ir apskritai gali būti sunku įrodyti, kad 100 milijonų galėjo būti sumokėti Chuanui Karlui už kokią nors paslaugą – juk Saudo Arabija yra pagarsėjusi kaip dalyvavimą tokio pobūdžio bylose ignoruojanti šalis.

Atsiribojo nuo tėvo

Stengdamasis atsiriboti nuo skandalo centre atsidūrusio tėvo, Ispanijos karalius Pilypas VI paskelbė atimantis iš jo valstybės skiriamą išmoką – Ispanijos žiniasklaidos skelbia, kad Chuanas Karlas iki šiol iš valstybės gaudavo 194 tūkst. eurų rentą.

Karališkųjų rūmų išplatintame pareiškime teigiama, kad Pilypas VI dar pernai balandį notariškai patvirtino atsisakąs pinigų iš šio Panamos fondo, kuriuos jis turėjo paveldėti. Monarchas taip pat sakė nežinojęs, kad buvo nurodytas ir kito fondo turto gavėju. Iš pastarojo, anot žiniasklaidos pranešimų, buvo sumokėti milijonai dolerių už Chuano Karlo I skrydžius privačiais lėktuvais.

Rūmų pareiškime rašoma, kad karalius atsisako bet kokio turto, akcijų ar investicijų, kurie gali būti neteisėti ar mesti šešėlį karališkajai šeimai.

Vis dėlto auganti kairiojo sparno politinių partijų reakcija rodo, kad joms tokių monarcho žingsnių negana. Anot BNS, ekonomistas Carlosas Sanchezas Mato iš partijos "Vieningieji kairieji" ("Izquierda Unida") socialiniame tinkle "Twitter" paragino karalių atsisakyti visko, ką paveldi iš savo tėvo, įskaitant valstybės vadovo pareigas.

Nors Ispanijos kraštutinių dešiniųjų partija "Mes galime" ("Podemos") ragino atlikti tyrimą dėl buvusio karaliaus vaidmens galimoje pinigų plovimo schemoje, šalies parlamentas nepalaikė tokios iniciatyvos. Partija "Mes galime", dirbanti valdančiojoje koalicijoje su premjero Pedro Sanchezo socialistais, pasisako prieš monarchiją.

Skandalų šešėlyje

Pilypas VI į sostą žengė po to, kai 2014-ųjų birželį po 39 metus trukusio valdymo iš jo pasitraukė Chuanas Karlas I. Po virtinės skandalų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu, praėjusiais metais Chuanas Karlas pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo.

Tiesa, prasta tėvo reputacija – ne vieninteliai šešėliai, temdantys karaliaus Pilypo valdymą.

2018-aisiais jo svainis, princesės Cristinos sutuoktinis Inaki Urdangarinas, buvo nuteistas kalėti beveik šešerius metus už milijonų eurų išgrobstymą iš ne pelno fondo Maljorkos saloje, kuriam vadovavo. Šiuo metu infantos vyras, buvusi rankinio žvaigždė, dienas leidžia netoli Madrido, Brievoje, esančiame kalėjime.

Beveik dešimtmetį vykusio tyrimo metu nustatyta, kad fondui "Noos", kurio misija buvo skatinti sporto plėtrą šalyje, vadovavęs I.Urdangarinas pasisavindavo honorarus už fiktyvius renginius. Nusikaltimo schema nebuvo įmantri: fondas vietos valdžios institucijoms pateikdavo nepagrįstai dideles sąskaitas už įvairių sporto renginių organizavimą, gautus pinigus pervesdavo įvairioms komercinėms įmonėms, tarp kurių – ir priklausanti infantei bei sutuoktiniui. Tokiu būdu neteisėtai pasisavinta 6 mln. eurų.

Be to, I.Urdangarinas ir jo žmona kaltinti nesumokėję apie trečdalį milijono eurų mokesčių. Už šias lėšas buvo įsigyta, be kita ko, prabangaus nekilnojamojo turto Barselonoje, Pedralbesės rajone, keliaujama į užsienį, mokama už safario medžiokles, perkami prabangos objektai. Naudodamasis šeimos ryšiais, I.Urdangarinas darė spaudimą įvairioms valstybinėms ir privačioms struktūroms reikalaudamas paremti jo fondą. Rėmėjai pinigų pervesdavo ne tik fondui, bet ir infantės Cristinos vadovaujamai bendrovei.

Išlavintas medžioklės instinktas

55-erių C.zu Sayn Wittgenstein – dano verslininko ir vokietės dukra, aristokratų titulą gavusi po vedybų su kilmingos vokiečių šeimos atstovu.

Su šia moterimi Chuanas Karlas I susipažino viename verslo ir politikos lyderių susitikime Vokietijoje dar 2006 m., kai ji jau buvo išsiskyrusi su savo antruoju vyru. Lobizmu ir viešųjų ryšių veikla užsiimanti, o blizgių žurnalų tiesiog turtingų ir kilmingų vyrų ieškotoja su išlavintu medžiotojos instinktu vadinama moteris netrukus ėmė priklausyti Ispanijos karaliaus artimiausių bičiulių ratui.

Tais pačiais metais tuometis Ispanijos karalius ir C.zu Sayn Wittgenstein ir daugiau kartų pasirodė viešumoje. Nors buvo akivaizdu, kad monarchą ir šią moterį sieja anaiptol ne dalykiniai ryšiai, ispanų žiniasklaida nekėlė didelio skandalo: pagarba monarchui atrodė svarbiau už jo širdies reikalus. Dėmesį patraukė ne tik jų draugystė, bet ir C.zu Sayn Wittgenstein veikla, kurią ši vadino konfidencialiomis misijomis. Moteris sakė tiesianti tiltus tarp Ispanijos ir Rusijos bei Saudo Arabijos verslo atstovų. Be kitų kompanijų, šiame kontekste buvo minima ir Rusijos naftos bendrovė "Lukoil", norėjusi įsitvirtinti Ispanijos rinkoje.

Nesileisdama į detales, Ispanijos žiniasklaida retoriškai klausė, kodėl Vokietijos pilietybę turinčiai moteriai buvo leista apsigyventi už valstybės lėšas renovuotoje viloje netoli Ispanijos karališkųjų rūmų, kodėl jai buvo skirta Ispanijos "Guardia Civil" apsauga.

Medžioklė Botsvanoje pralaužė ledus. 2012 m. pasirodė Pilar Eyre knyga "Karalienės vienatvė", kurioje buvo kalbama apie Chuano Karlo I širdies damas: jų esą būta net 1 500. Tuomet pirmą kartą paminėtas ir C.zu Sayn Wittgenstein vardas.

Nors pernai IS kovotojai buvo išvaryti iš savo paskutinės tvirtovės Sirijoje, Abdullah pareiškė „esąs labai sunerimęs, kad per pastaruosius metus matėme IS atsikūrimą ir stiprėjimą ne tik Sirijos pietryčiuose, bet ir vakarų Irake“.

„Turime reaguoti į IS sugrįžimą“, – pridūrė karalius, duodamas interviu televizijai „France 24“ prieš šią savaitę vyksiančias derybas Briuselyje, Strasbūre ir Paryžiuje.

Pasak jo, daugelis Sirijoje kovojusių užsieniečių dabar gyvena Libijoje.

„Žvelgiant iš Europos perspektyvos, artimiausiomis dienomis tai bus svarbi diskusijų tema, atsižvelgiant į faktą, kad Libija yra daug arčiau Europos“, – pareiškė Abdullah.

„Keli tūkstančiai kovotojų paliko [Sirijos] Idlibą per šiaurinę sieną ir pateko į Libiją. Tai yra dalykas, į kurį 2020 metais turės atkreipti dėmesį regionas, taip pat mūsų draugai Europoje“, – sakė monarchas.

Kalbėdamas apie praėjusią savaitę kilusią įtampą tarp Irano ir JAV, Abdullah išreiškė viltį, kad „artimiausiais mėnesiais regionui užduosime regionui tinkamą toną ir kad tai iš tikrųjų padės „sumažinti temperatūrą“.

„Atrodo, kad šiuo metu padėtis deeskaluojasi; tikimės, kad tokia tendencija išliks. Negalime sau leisti nestabilumo mūsų pasaulio dalyje“, – aiškino monarchas.

„Kad ir kas nutiktų Teherane, tai turės įtakos Bagdadui, Amanui, Beirutui, izraeliečių ir palestiniečių procesui“, – sakė jis.

Karalius pridūrė, kad dėl Turkijos neseniai priimto sprendimo Libijoje dislokuoti karių šalyje „kils tik daugiau painiavos“.

Abi Libijos konflikto šalys sutarė sekmadienį paskelbti paliaubas siekiant nutraukti devynis mėnesius besitęsiančias kautynes. Tokį žingsnį buvo žengta po kelias savaites tarptautinės diplomatijos pastangų ir Rusijos bei Turkijos – regiono įtakingų veikėjų – raginimų nutraukti ugnį.

Lapkritį paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, jog kai kurios šalys pažeidžia Libijai paskelbtą ginklų embargą, galiojantį nuo 2011 metų, kai buvo nuverstas diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Jordanija ir Jungtiniai Arabų Emyratai reguliariai tiekė ginkluotę Libijos autokrato Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) pajėgoms, kurias remia Turkijos varžovai regione – Saudo Arabija, Egiptas ir JAE.

Jordanija, kurios stabilumas laikomas gyvybiškai svarbiu neramiems Artimiesiems Rytams, yra priėmusi apie 1,3 mln. pabėgėlių iš kaimyninės karo draskomos Sirijos.

Abdullah‘as sostą perėmė po netikėto savo pirmtako Mohammado V atsistatydinimo sausio pabaigoje. Šis vedė rusų modelį, buvusią grožio konkurso „Mis Maskva“ nugalėtoją.

Abdullah‘as 32 mln. gyventojų turinčią Pietryčių Azijos šalį valdys penkerius metus. 2024-aisiais ateis kito sultono eilė. Tai Malaizijoje, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, įprasta.

EPA-ELTOS nuotr.

Naujasis karalius nuo šalies nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos 1957-aisiais yra 16-asis valdovas. Prieš tai karalienė Elžbieta II buvo ir Malaizijos valdovė.

Malaizijos monarchai visų pirma atlieka reprezentacines užduotis. Realią valdžią čia turi ministras pirmininkas – šiuo metu tai yra 94-erių Mahatiras Mohamedas. Jis yra seniausias pasaulyje vyriausybės vadovas.

Saudo Arabijos karaliui Abdullah (Abdulai) penktadienį mirus, naujuoju šalies valdytoju tapo Salmanas bin Abdulazizas, kuris yra paskutinis monarchas, gimęs anksčiau negu dabartinėje pagrindinėje naftą eksportuojančioje pasaulio valstybėje buvo rasta „juodojo aukso“.

Turės laviruoti

Tapęs karaliumi, Salmanas, kuriam, kaip manoma, yra 79 metai, turės laviruoti per karų Irake ir Sirijoje sukeltą suirutę regione, konkuruoti su šiitiška galybe Iranu ir reaguoti į stiprios tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ grupuotės kaimyniniame Jemene keliamą grėsmę.

Naujuoju sosto įpėdiniu tapo jo jauniausias netikras brolis princas Moqrenas (Mokrenas), buvęs žvalgybos vadovas, kuris kovo mėnesį buvo paskirtas sosto įpėdinio pavaduotoju.

Salmanas laikomas nuosaikia figūra, gerai suprantančia vienas kitam dažnai prieštaraujančius konservatyvių dvasininkų, įtakingų genčių ir jaunėjančios visuomenės poreikius. Jam taip pat priklausys lemiamas žodis vykdant socialines ir ekonomikos reformas, pradėtas valdant Abdullah.

„Man pasirodė, kad jis gerai orientuojasi dėl to delikataus balansuojančio akto, kurį turi atlikti, jog skatintų visuomenę žengti į priekį, tuo pačiu metu gerbdamas jos tradicijas ir konservatyvius papročius“, – sakė Robertas Jordanas (Robertas Džordanas), kuris 2001–2003 metais buvo JAV ambasadorius Rijade.

Įspūdingo stoto Salmanas kontroliuoja vieną didžiausių arabų pasaulyje žiniasklaidos grupių. Jis mano, kad demokratija nelabai tinka šiai konservatyviai karalystei, tad laikosi atsargiai, vykdant socialines ir kultūrinės reformas, rodo vienas 2007 metų JAV diplomatinis pranešimas, kurį paviešino „WikiLeaks“.

Salmanas beveik 50 metų buvo Rijado provincijos gubernatorius ir šiame poste, prižiūrėdamas sostinės plėtrą nuo mažo dykumos miesto iki didmiesčio, turėjo glaudžiai bendradarbiauti tiek su konservatyviais tradicijų sergėtojais, tiek su liberaliais technokratais.

Vienam po kito mirus jo dviem vyresniems tikriems broliams, sosto įpėdiniams Sultanui ir Nayefui (Najefui), Salmanas buvo paskirtas pirmuoju gynybos ministru ir paskui buvo laikomas sosto įpėdiniu.

Kaip gynybos ministras jis vadovavo daugiausiai išleidžiančiai karalystės ministerijai, kuri didžiuliais ginklų pirkiniais stiprino ryšius su savo sąjungininkėmis – Jungtinėmis Valstijomis, Didžiąja Britanija ir Prancūzija.

Jis dešimtmečius priklausė valdančiosios al Saudų šeimos, kuri, sudariusi sąjungą su konservatyviais dvasininkais, įkūrė šią dykumų karalystę ir vis dar joje dominuoja, vidiniam ratui.

Karališkojoje šeimoje, kuri savo teisę valdyti grindžia švenčiausių islamo vietų – Mekos ir Medinos – globa, Salmanas yra laikomas dievobaimingu ir palyginti atviru.

„Jis protingas, politiškas, palaikantis ryšį su konservatyviuoju pamatu, bet, taip pat, gana moderniai mąstantis“, – sakė vienas buvęs diplomatas Rijade, kurio buvo paklausta apie Saudo Arabijos sosto paveldėjimo procesą.

Rijado gubernatorius

Būdamas Rijado srities gubernatoriaus poste 1962–2011 metais Salmanas palaikė glaudesnius kontaktus su kitų šalių vyriausybėmis negu daugelis aukštesnius titulus turėjusių karališkosios šeimos narių.

Šį postą užimantis asmuo yra atsakingas ir už tarpininkavimą sprendžiant ginčus tarp valdančiosios šeimos narių, todėl Salmanas jau tuomet buvo svarbiausios karalystės valdžios struktūros centre.

Iš gubernatoriaus būstinės atsiveria vaizdas į sostinės aikštę, kurioje, jeigu dirbdavo penktadieniais, Salmanas galėdavo stebėti, kaip budelis per viešas egzekucijas kerta galvas myriop nuteistiems nusikaltėliams.

2007 metų kovą per vieną susitikimą su JAV ambasadoriumi, nupasakotą diplomatiniame pranešime, nutekintame portalo „WikiLeaks“, Salmanas sakė, kad karaliaus Abdullah pradėtos socialinės ir kultūrinės reformos turi būti vykdomos lėtai, kad nesukeltų įnirtingo konservatyviųjų jėgų pasipriešinimo.

Jis taip pat pasisakė prieš demokratijos įvedimą Saudo Arabijoje, argumentuodamas, kad dėl to gali paaštrėti trintis tarp regionų ir genčių. Princas aiškino ambasadoriui, kad užtikrinti stabilumą Artimuosiuose Rytuose įmanoma tik išsprendus palestiniečių ir Izraelio konfliktą.

R.Jordanas pasakojo, kad princas Salmanas iš pradžių negalėjo patikėti, kad Saudo Arabijos piliečiai dalyvavo 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakose prieš Jungtines Valstijas, Vis dėlto vėliau jis pakeitė nuomonę, atsiradus daugiau tvirtų įrodymų, kad 15 iš 19 asmenų, tąsyk užgrobusių keleivinius lėktuvus ir nukreipusius juos į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke bei Pentagono pastatą Vašingtone, buvo Saudo Arabijos piliečiai.

„Jis aklai nepriima visko, ką sako Jungtinės Valstijose, bet tuo pačiu supranta šių ryšių, kurie susiję ne vien su nafta, svarbą“, – sakė R.Jordanas.

Karaliaus galios

Daugelio nuomone, dėl išraiškingų veido bruožų ir barzdos princas Salmanas yra panašesnis į savo velionį tėvą karalių Abdulazizą Ibn Saudą negu kuris nors iš jo brolių.

Abulazizas susigrąžino savo šeimos senąją tvirtovę Rijadą 1902 metais kartu su nedidele grupe savo sekėjų, vienijamų asketiško islamo vizijos. Tuomet jis pradėjo tris dešimtmečius trukusią užkariavimų kampaniją, nubrėžusią šiuolaikinės karalystės, įkurtos 1932 metais, ribas.

Princas Salmanas, kuris yra vienas iš „Sudairi septyneto“ – Abdulazizo Ibn Saud ir jo mylimos žmonos Hassos bint Ahmed al Sudairi (Hasos bint Ahmed Sudairi) vaikų, jau dešimtmečius yra karališkosios valdžios centre.

Savo šeimoje jis turi daugiau negu 30 netikrų brolių, o tarp tikrų jo brolių buvo ir velionis karalius Fahdas, sosto įpėdiniai Sultanas ir Nayefas, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras princas Ahmedas.

Salmanas gimė 1936 metais Rijade, kai šis miestas tebuvo kukli oazė, apstatyta namais iš dumblo plytų, naujos karalystės, kurioje dar nebuvo rasta naftos telkinių, gilumoje. Tuo metu miestas daugiausiai pajamų gaudavo iš maldininkų, keliaujančių Meką ir Mediną, datulių auginimo ir kupranugarių veisimo.

Tačiau vienas jo sūnų – Sultanas bin Salmanas – tapo pirmuoju arabų astronautu, pakilęs į orbitą 1985 metais JAV erdvėlaiviu „Discovery“.

Princas Sultanas dabar yra karalystės turizmo ministras, o kitas Salmano sūnus – princas Abdulazizas – eina naftos viceministro pareigas.

Penkis dešimtmečius administruodamas Rijadą ir sostinės apylinkes, Salmanas vadovavo sostinės plėtrai, per kurią šis atokus dykumų miestelis išaugo į 4,6 mln. gyventojų turintį didmiestį.

Princas Salmanas išsilavinimą įgijo „princų mokykloje“, įkurtoje Ibn Saudo rūmuose Mekos didžiosios mečetės imamo. Tai atskleidžia, kokį svarbų vaidmenį monarchijos įkūrėjas skyrė grynam islamo tikėjimui savo naujoje valstybėje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį telefonu pasikalbėjo su Saudo Arabijos karaliumi Abdullah (Abdula), tarėsi su savo nacionalinio saugumo vadais bei patarėjais žvalgybos srityje, – visa tai vyko artėjant skelbtai jo kalbai apie „Islamo valstybės“ grupuotę.

B.Obama, paskambinęs karaliui Abdullah iš Ovaliojo kabineto, pabrėžė Saudo Arabijos kaip tarptautinės koalicijos potencialios narės vaidmenį; B.Obama siekia sutelkti tarptautinę koaliciją kovai su minėtąja džihadistų grupuote.

JAV prezidento skambutis buvo prieš numatytą šįvakar 21 val. (4 val. ketvirtadienį Lietuvos laiku) jo kalbą apie naują strategiją „Islamo valstybės“ atžvilgiu ir prieš valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) vizitą į Saudo Arabiją.

B.Obama taip pat sušaukė savo karo tarybą vadinamajame Situacijų kabinete Baltuosiuose rūmuose. Pasitarime dalyvavo viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis), kariškių ir žvalgybos agentūrų vadovai.